Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės O. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei O. L. dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės O. L. priešieškinį ieškovui V. L. dėl turto administratoriaus paskyrimo, uzufrukto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui patekti į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), ir jais naudotis, perduodant ieškovui namo raktus, ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0085-0019, ir vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0866-5370, esančių (duomenys neskelbtini). 2014 m. gegužės mėn. tarp šalių kilus nesutarimams, atsakovės iniciatyva ieškovui buvo pritaikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo atsakovės. Sulaikymo metu iš ieškovo policijos pareigūnai paėmė namo raktus ir perdavė juos atsakovei. Kardomosios priemonės buvo panaikintos 2015 m. birželio 12 d., įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai baudžiamojoje byloje Nr. 1A-181-626/2015. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta. Nors nuo 2015 m. birželio 12 d. ieškovui nebetaikomi jokie apribojimai patekti į namą, atsakovė neįleidžia ieškovo į namą, neatiduoda namo raktų. Atsakovei ilgą laiką trukdant ieškovui naudotis namu, ieškovas patyrė didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, nes buvo priverstas gyventi su motina jos bute, iš savo namo negalėjo pasiimti nei asmeninių (drabužių, batų), nei kitų daiktų, dokumentų, reikalingų darbo paieškoms, be to, ieškovas negalėjo matytis ir su name gyvanančiais savo nepilnamečiais vaikais. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ieškovas ieškinyje neidentifikuoja namo dalies, į kurią nori patekti. Ieškovas buvo nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl to bendras gyvenimas su juo yra neįmanomas. Ieškovas vartoja alkoholį, yra bedarbis ir nenurodo, kaip jis mokės už namo išlaikymą. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo paskirti atsakovę ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies žemės sklypo ir ½ dalies namo, esančių (duomenys neskelbtini), administratore neatlygintinai iki vaikai sulauks pilnametystės; nustatyti atsakovei ir nepilnamečiams vaikams G. L. bei A. L. uzufruktą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį pastato, esančių (duomenys neskelbtini), iki vaikai sulauks pilnametystės. Atsakovė nurodė, kad ieškovo buvimas ir gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietoje iš esmės pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, juos traumuotų, sukurtų nesaugumo jausmą. Ieškovo patekimas į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą prieštarautų Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarčiai, kuria patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka dalyvaujant psichologui, ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui. Pažymėjo, kad ieškovas turi kitą gyvenamąją patalpą. Kadangi ieškovas prie turto išlaikymo neprisideda, siekiant užtikrinti tinkamą žemės sklypo ir gyvenamojo namo priežiūrą bei eksploataciją iki vaikų pilnametystės, būtina paskirti atsakovę šio turto administratore. Kadangi teismo sprendimu šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų motina – atsakove, atsakovei turi būti suteikta teisė naudotis šeimos turtu (uzufruktu) iki vaikų pilnametystės.Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Ieškovas nurodė, kad jis niekada nėra išsakęs ir neturi tikslo gyventi šalių name. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi buvo atmestas atsakovės prašymas dėl ieškovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo atsakovės ir vaikų, taigi ieškovas nėra atskirtas nuo šalių vaikų, jam apribota tėvo valdžia šalių vaikų atžvilgiu. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad namo padalinti natūra neįmanoma, nėra pareiškusi reikalavimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Šiuo atveju nėra jokios būtinybės nustatyti uzufruktą, nes ½ dalis namo priklauso atsakovei, ieškovas vykdo pareigą aprūpinti vaikus gyvenamuoju plotu, vaikai naudojasi visu šalių gyvenamuoju namu, taigi prioritetinė nepilnamečių vaikų teisė į būstą yra visapusiškai užtikrinta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovui patekti į žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0085-0019, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0866-5370, esančius (duomenys neskelbtini), ir jais naudotis, perduodant ieškovui namo raktus, kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal 2012 m. kovo 6 d. dovanojimo sutartį priklauso po ½ žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0085-0019, ir ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0866-5370, esančių (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta, nepilnamečių vaikų G. L. ir A. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2262-506/2014 ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. dėl smurto artimoje aplinkoje 2013 m. rugsėjo 14 d., buvo išteisintas dėl smurto artimoje aplinkoje 2014 m. gegužės 11 d. Ieškovui skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 12 d. įsiteisėjus minėtam teismo nuosprendžiui, buvo panaikinta. Teismas nurodė, kad pirmąją negatorinio ieškinio sąlygą ieškovas įrodė, kadangi Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina ieškovo nuosavybės teisę į ½ žemės sklypo ir ½ gyvenamojo namo, esančius (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad atsakovė turi gyvenamojo namo raktus ir jų neiduoda ieškovui bei neįleidžia ieškovo į namą, patvirtino tiek pati atsakovė, tiek į bylą pateikti antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo 2015 m. liepos 14 d. Nr. 13-15-1026 bei 2016 m. vasario 24 d. Nr. 13-16-1129 protokolai. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas nėra atidalintas, nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka, taip pat nėra pareikšti tokie reikalavimai. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas taip pat įrodė, jog jo teisės yra pažeidžiamos, nes jis negali patekti į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu namu. Taigi, yra visos sąlygos negatoriniam ieškiniui tenkinti.Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, sutiko, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė nepatogumus, tačiau byloje nustatyta, jog ieškovas gyvenamą vietą turi. Ieškovas neįrodė žalos patyrimo fakto, jo patirti nepatogumai nėra pakankamai reikšmingi neturtinės žalos atlyginimui priteisti, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, netenkino ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą.Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ieškovui priklausančio turto administravimo būtinybę, įrodymų, jog ieškovas pats negali pasirūpinti turtu, todėl netenkino reikalavimo skirti ją ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies žemės sklypo ir ½ dalies pastato, esančių (duomenys neskelbtini), administratore iki šalių vaikai sulauks pilnametystės.Teismas taip pat sprendė, kad šiuo atveju nėra jokios būtinybės nustatyti uzufruktą, nes ½ dalis namo ir ½ dalis žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei, šalių vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su atsakove, todėl šalių nepilnamečių vaikų teisė į būstą yra visapusiškai užtikrinta. Teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, ieškovo naudai iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė 62,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė O. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą dalį, kuria atsakovė įpareigota netrukdyti ieškovui patekti į žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0085-0019, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0866-5370, esančius (duomenys neskelbtini), ir jais naudotis, perduodant ieškovui namo raktus, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, nustatyti atsakovei ir nepilnamečiams vaikams G. L. ir A. L. uzufruktą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį namo, esančius (duomenys neskelbtini), iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės, prijungti naujus įrodymus – namo planą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą netrukdyti jam patekti į žemės sklypą bei gyvenamąjį namą ir jais naudotis, perduodant ieškovui namo raktus, iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį ir daro neįmanomu jos vykdymą, nes šia nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka tik psichologų akivaizdoje 1-2 kartus per savaitę iš esmės nustato tam tikrus apribojimus ieškovo atžvilgiu naudotis namu. Todėl sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas.Šalims po ½ dalį priklauso ne atskiros gyvenamosios patalpos, o gyvenamasis namas. Aplinkybę, kad atsakovė su ieškovu negali gyventi kartu vienoje gyvenamojoje vietoje, atsakovė nurodė procesiniuose dokumentuose, pateikė pakankamai tai patvirtinančių įrodymų, tačiau teismas jų nevertino, todėl netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias uzufrukto nustatymą. Nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. ieškovas atliko šešis pavedimus po 130,08 Eur už abiejų vaikų išlaikymą, nors teismas priteisė po 440 Eur per mėn. išlaikymą abiem vaikams. Be to, ieškovas iki šiol piktnaudžiauja alkoholiu. Todėl akivaizdu, kad esant priešiškiems šalių santykiams, uzufrukto nenustatymas taps vėl nesutarimų priežastimi, sukels ne tik konfliktus, bet ir naujus teisminius ginčus ar ikiteisminius tyrimus. Turto padalinti natūra taip, jog abi ginčo šalys juo netrukdomai galėtų naudotis, nėra jokios galimybės.Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime ir priešieškinyje išdėstytus argumentus ir motyvus bei su šiais procesiniais dokumentais ir bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus įrodymus, visiškai neatsižvelgė į ieškovo netinkamą elgesį patvirtinančius įrodymus, kuriais remiantis akivaizdu, jog jam negalima ne tik būti, bet ir matytis su vaikais be psichologų pagalbos. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad jo teisės būtų pažeistos. Pažymi, kad ieškovas kategoriškai atsisako ginčą spręsti taikiai. Todėl akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad buvo ir yra pažeidžiamos ieškovo teisės. Ieškovas V. L. nesutinko su apeliaciniu skundu. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.Nei vienoje teismo nutartyje ar sprendime nėra apribota ieškovo naudojimosi ginčo turtu teisė. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartyje padarė išvadas, kad ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tėvų ir vaikų tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Atsakovė nepateikė ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji sudarė galimybes ieškovui patekti į namus kitu metu, kai juose nėra vaikų. Nors atsakovė nepagrįstai nuolat akcentuoja ieškovo norą gyventi name, tačiau šis teiginys nėra pagrįstais jokiais byloje esančiais įrodymais, nes ieškovas pirmiausia siekia patekti į nuosavybę, o ši teisė nebūtų apribota net ir nustačius uzufruktą, nes ieškovui, kaip savininkui, išliktų teisė tikrinti, kaip naudojamas uzufrukto teise perduotas turtas, įskaitant ir patekti į nuosavybę.Ieškovas vykdo vaikų išlaikymo pareigą visa apimtimi, todėl atsakovė, teigdama priešingai, privalo savo teiginius įrodyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.). Apeliacinis skundas atmetamas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo teisės patekti į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove priklausančius žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat dėl atsakovės paskyrimo ieškovui priklausančio turto administratore ir uzufrukto nustatymo į šį turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju aplinkybės, kad ieškovas yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, yra įrodytos, nes užfiksuotos į bylą pateiktais duomenimis. Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0085-0019, ir vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0866-5370, esančių (duomenys neskelbtini). Antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo 2015 m. liepos 14 d. Nr. 13-15-1026 ir 2016 m. vasario 24 d. Nr. 13-16-1129) protokolais įrodytas ieškovo nuosavybės teisių pažeidimas – atsakovė neįleidžia ieškovo į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį namą, neatiduota atsakovui namo raktų. Šių aplinkybių neneigia ir atsakovė. Pažymėtina, kad konfliktiški ginčo šalių tarpusavio santykiai negali lemti ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo, šiuo metu nėra jokių teisėtų apribojimų ieškovui naudotis jam priklausančiu namu. Žemės sklypas ir namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir ieškovui, todėl ieškovas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, šį turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti bei turi teisę ginti savo pažeistas teises (CK 4.37, 4.98 str.). Į bylą pateikti antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo 2015 m. liepos 14 d. Nr. 13-15-1026 ir 2016 m. vasario 24 d. Nr. 13-16-1129 protokolai pagrindžia aplinkybes, kad atsakovė turi ieškovo raktus, jų neatiduoda ieškovui ir neįleidžia jo į namą, kas patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad teismas nenustatinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų, kuriais atsakovė pažeidė ieškovo teises naudotis jam priklausančia namo dalimi. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo trukdo ieškovui naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, neduodama jam raktų ir jo neįleisdama į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl teisingai įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovui patekti į žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0085-0019, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0866-5370, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir jais naudotis, perduodant ieškovui namo raktus. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad skundžiamas teismo sprendimas daro neįmanomu įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties vykdymą. Ieškovo teisė laisvai patekti į jam priklausančią nuosavybę neprieštarauja atsakovės nurodytam teismo sprendimui ir nepadaro jo vykdymą neįmanomu, kaip teigia atsakovė, kadangi ieškovo pateikimas į namą, kuriame gyvena ir šalių vaikai, savaime nereiškia ieškovo bendravimo su vaikais pažeidžiant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi nustatytą tvarką. Iš namo plano matyti, kad name yra izoliuotų gyvenamųjų patalpų tiek pirmame aukšte, tiek palėpėje, kad nustatyta bendravimo tvarka būtų išlaikyta.CK 4.147 str. 1 d. numato, kad uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).Atsakovės argumentai, kad ieškovas nemoka visos priteistos sumos už vaikų išlaikymą, piktnaudžiauja alkoholiu, kad namo padalinti natūra nėra galimybės, kad tarp šalių yra priešiški santykiai, todėl uzufrukto nenustatymas taptų tolesnių nesutarimų priežastimi nėra pagrindas nustatyti uzufruktą į ieškovui priklausančio turto dalį. Šiuo atveju šalių vaikų gyvenamoji vieta yra namas, kuris bendrąja daline nuosavybės teise priklauso ir atsakovei, namo naudingas plotas yra 220,46 kv. m., t.y., pakankamas gyventi tiek atsakovei su vaikais, tiek ieškovui, byloje nėra duomenų, kad ieškovas trukdytų vaikams ar atsakovei naudotis namu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl ieškovų veiksmų (neveikimo) būtina atlikti veiksmus, būtinus žemės sklypui ir namui išsaugoti arba jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą skirti ją ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo ir namo administratore (CK 4.239 str.).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.