Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-218-577/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-02-06Lietuvos apeliacinis teismas
  2. eB2-103-460/2026Sprendimas · 2026-01-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-06
Bylos Nr.
e2-218-577/2025
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00284-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
mažosios bendrijos „Statybos produktas“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-218-577/2025Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00284-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2; 3.4.4.1; 3.3.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Statybos produktas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria mažajai bendrijai „Statybos produktas“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „Statybos produktas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Statybos produktas“ (toliau – ir atsakovė, bendrija), motyvuodamas tuo, kad atsakovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžetui 2024 m. spalio 7 d. duomenimis yra 6 911,88 Eur, iš jų – 258,59 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokos už samdomus darbuotojus, 6 632,53 Eur savarankiškai dirbančio asmens privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų, 20,76 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už darbuotojus pervedimą. Remiantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“, VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis, Lietuvos Respublikos jūrų laivų ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrų duomenimis, atsakovės vardu registruoto turto nėra. Remiantis VĮ Registrų centrui pateikto atsakovės 2023 metų balanso duomenimis, bendrijos turtas 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 27 230 Eur; įsipareigojimai – 31 504 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2024 m. spalio 7 d. duomenimis, bendrijoje apdraustųjų nėra nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Kadangi bendrija neįvykdė ieškovo reikalavimo ir iki šiol nesumokėjo skolos, ieškovo vertinimu, atsakovė yra nemoki.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi, priimdamas VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei MB „Statybos produktas“ iškėlimo, įpareigojo atsakovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos pateikti teismui įmonės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; įmonės sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; informaciją apie įmonės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui.

Atsiliepimas

3. Atsakovė MB „Statybos produktas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo paskaičiuotu įsiskolinimu. Pažymėjo, kad bendrija nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. laikinai veiklos nevykdo, taip pat nėra apdraustųjų asmenų. Atsakovė taip pat nurodė, kad finansinės atskaitomybės dokumentai yra pateikti VĮ Registrų centrui, bendrijos atžvilgiu nėra teismuose iškelta bylų ir nėra taikomi jokie apribojimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi iškėlė MB „Statybos produktas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė MB „Bergenas“.

5. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 20 straipsnio 2 dalis).

6. Teismas nurodė, kad atsakovė nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (toliau – ir VSDĮ) nustatytų privalomųjų mokėjimų. Nors atsakovės vadovas nesutinka su skolos dydžiais, tvirtindamas, kad jam nepagrįstai skaičiuojamos PSD įmokos, tačiau teismas pažymėjo, jog mažųjų bendrijų nariai priskiriami savarankiškai dirbantiems asmenims, dėl to jie privalomai draudžiami, be kitko, ir PSD. Mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra tų bendrijų nariai, taip pat draudžiami PSD. Tokią tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ) ir VSDĮ nuostatos. Teismas nurodė, kad mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą (toliau – ir MBĮ) nėra tų mažųjų bendrijų nariai, moka 6,98 procento dydžio PSD įmokas nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (SDĮ 17 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovės vadovas patenka į SDĮ 17 straipsnio 1,5,7 dalyse ir 6 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų ratą, kurie draudžiami valstybės lėšomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutiko su atsakovės vadovu, kad neturėjo būti skaičiuojamos PSD įmokos.

7. Vertindamas įmonės finansinę situaciją, teismas, remdamasis VĮ Registrų centrui pateikto MB „Statybos produktas“ 2023 metų balanso duomenimis, nustatė, kad bendrijos turtą 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 27 230 Eur, įsipareigojimai – 31 504 Eur. Remdamasis VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2024 m. spalio 7 d. duomenimis, Lietuvos Respublikos jūrų laivų ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrų 2024 m. rugsėjo 3 d. duomenimis, teismas nustatė, kad MB „Statybos produktas“ vardu registruoto turto nėra.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus nurašymo nurodymai nėra įvykdyti. Pati atsakovė į VSDFV biudžetą 2023 m. rugsėjo 5 d. sumokėjo 476 Eur. Atsakovė nėra sumokėjusi 258,59 Eur VSD įmokų už darbuotojus, priskaičiuotų už 2023 rugpjūčio mėn., 6 632,53 Eur savarankiškai dirbančio asmens PSD įmokų už laikotarpius nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., 20,76 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už darbuotojus pervedimą.

9. Remdamasis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2024 m. spalio 7 d. duomenimis, teismas nustatė, kad MB „Statybos produktas“ apdraustųjų nėra nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.

10. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus. Dėl to įvertinęs nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie nėra laikino pobūdžio. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus, gali vykdyti savo prievoles ir ji nėra nemoki.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė MB „Statybos produktas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą dėl MB „Statybos produktas“ bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, o skundžiamoje nutartyje padarytos išvados neatitinka tikrovės. Be to, teismas nesprendė galimybės nagrinėti šią bylą žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

11.2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą išreikalauti iš ieškovo įrodymus, kurie pagrįstų skolos atsiradimo faktą bei iš ko skola susidarė. Tokiu būdu teismas pažeidė atsakovės teisę į lygiateisiškumo ir objektyvumo principus ir buvo šališkas.

11.3. Atsakovė pateikė teismui 2023 m. gruodžio 27 d. VSDFV išaiškinimą, kad gyventojai dirbantys su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu, mažųjų bendrijų nariai ar individualių įmonių savininkai, šeimynos dalyviai privalo patys mokėti VSD ir PSD įmokas, tačiau teismas ignoravo šiuos VSDFV pateiktus išaiškinimus.

11.4. Atsakovė gavusi pranešimą dėl skolos sumokėjimo (476 Eur), skolą nedelsiant apmokėjo. Dėl kitų galimų skolų atsiradimo atsakovė jokių pranešimų nebuvo gavusi. Be to, nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. iki dabar dirbančių savarankiškai asmenų nėra, kurie privalėtų savarankiškai susimokėti įmokas. Akcininkai patys sumoka įmokas.

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovė MB „Statybos produktas“, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą teismui pateikti įrodymus, kad bendrija vykdo veiklą, jog vykdoma veikla pelninga ir bendrovė turi daugiau turto nei įsipareigojimų bei turi finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais, tačiau atsakovė šių įrodymų teismui nepateikė.

12.2. Atsakovė MB „Statybos produktas“ taip pat neįvykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimo, t. y. teismui nepateikė įmonės finansinių ataskaitų rinkinio už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informacijos apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informacijos apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; įmonės sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašo; informacijos apie įmonės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui.

12.3. Atsakovė MB „Statybos produktas“ neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad bendrija yra nemoki. Priešingai, netgi patvirtina, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki dabar MB „Statybos produktas“ dirbančių asmenų nėra, bendrija veiklos nevykdo.

Žemesnės instancijos teismas

12.4. Teismas nepažeidė procesinių teisės normų, kadangi teismo posėdžiai dėl nemokumo bylos iškėlimo vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismas suteikė galimybę bendrijai pateikti atsiliepimą į ieškovo pareikštą pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo; įrodymus, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui; nuomonę dėl bylos išnagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka. Atsakovė ne tik nepasinaudojo teise pateikti prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, bet ir neįvykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti dokumentus, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui.

12.5. Nors atsakovė abejoja dėl pareiškime nurodytos 6 632,53 Eur savarankiškai dirbančio asmens PSD įmokų skolos atsiradimo pagrindų, tačiau bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas nesprendžia klausimo dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, atsakovė susidariusio įsiskolinimo ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka neskundė (neginčijo), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, preliminariai įvertinęs ieškovo pareiškime nurodytą informaciją ir pateiktus įrodymus, priėmė nagrinėti ieškovo pateiktą pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei MB „Statybos produktas“.

12.6. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2025 m. sausio 15 d. duomenimis, MB „Statybos produktas“ skola VSDFV biudžetui išaugo.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo ribų ir ginčo esmės

2. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

3. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.

4. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei MB „Statybos produktas“ iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

5. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus – MB „Statybos produktas“ 2025 m. sausio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų F4 pagal 2024 m. gruodžio 31 d. duomenis už 2024 m. IV ketvirtį išrašus.

6. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad ieškovo pateiktas naujas įrodymas gali būti aktualūs vertinant aplinkybes dėl bendrovės (ne)mokumo, taip pat į tai, jog naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pateiktus naujus įrodymus bei vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei teismo pasyvumo

8. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, o nutartį priėmė skubos tvarka rašytinio proceso tvarka, neišsiaiškinęs ir neišsireikalavęs visų bylai svarbių įrodymų ir paaiškinimų.

9. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad teismo posėdžiai nemokumo bylose vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis). Taigi, diskrecijos teisė spręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, yra suteikta bylą nagrinėjančiam teismui. Antra, apeliantė nei pateikusi atsiliepimą į pareiškimą, nei vėliau neteikė pirmosios instancijos teismui prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat ir nekėlė klausimo, jog bylai reikšmingų aplinkybių negali įrodyti rašytiniais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos rengti posėdžio žodinio proceso tvarka. Aplinkybės dėl ieškovo pareikšto pareiškimo pagrįstumo patvirtintos rašytiniais dokumentais, išdėstant argumentus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Siekis tas pačias aplinkybes išdėstyti, duodant paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje, nepripažintinas išimtine aplinkybe, suponuojančia būtinybę skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme.

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sudarė galimybes atsakovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį (JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje), terminą šios teisės įgyvendinimui, tačiau atsakovė įrodymų nei nustatytu terminu, nei vėliau, iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi viešųjų registrų duomenimis. JANĮ 20 straipsnio 2 dalis nustato būtent juridinio asmens vadovo pareigą pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Taigi apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, neišnaudojo visų galimybių nustatyti atsakovės finansinę būklę, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

11. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

Žemesnės instancijos teismas

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

15. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

16. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantei MB „Statybos produktas“ iškėlė bankroto bylą iš esmės konstatavęs, kad apeliantės būsena atitinka dvi JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas alternatyvias nemokumo sąlygas – apeliantė negali laiku vykdyti turtinių prievolių bei jos įsipareigojimai viršija turimą turtą. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad bankroto bylos iškėlimas bendrovei yra netikslingas, nes nors ji šiuo metu ir nevykdo veiklos, bendrovėje nėra apdraustųjų asmenų, tačiau ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus nurodytas bendrovės turimas įsiskolinimas yra klaidingas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą nuspręsti, kad apeliantė atitinka pirmąją ir antrąją sąlygas, kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė yra nemoki.

18. Visų pirma, vertinant atsakovės nemokumą balanso aspektu (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę), pažymėtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė jos dabartinę finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų), todėl teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti tik iš paskutiniųjų Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2023 m.

19. Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2023 m. matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovės turtas siekė 27 230 Eur, įsipareigojimai – 31 504 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės turtą sudaro tik trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Eliminavus iš bendrovės turto masės debitorių skolas, atsakovės turimo turto vertė lygi 0 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2023 m. bendrovė patyrė 4 274 Eur dydžio nuostolį.

20. Kaip jau nurodyta, mokumo pagrindimo pareigą turi bendrovė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo įrodyti šiuo metu turinti tiek turto, kad jo pakaks atsiskaityti su turimais kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų turto realų buvimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė savo mokumo.

21. Kiti byloje esantys duomenys taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad bendrovės dabartinė finansinė padėtis, lyginant su 2023 m. laikotarpiu, būtų ženkliai pasikeitusi – bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, taip pat ji neturi transporto priemonių. Be to, pati apeliantė tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek atskirajame skunde pripažino, kad nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. veiklos nevykdo, apdraustųjų asmenų neturi. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovės finansinė padėtis šiuo metu nėra gera, pajamų negaunama, o įvertinus ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus įsipareigojimai kreditoriui tik didėja.

22. Antra, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių), matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Nors atsakovė nepateikė kreditorių sąrašo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė yra skolinga ne tik ieškovui, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) (2025 m. vasario 6 d. duomenimis – 481,52 Eur) (CPK 179 straipsnio 3 dalis; prieiga per internetą: https://www.vmi.lt/evmi/en/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka). Be to, iš ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo matyti, kad bendrovė su ieškovu neatsiskaito nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų padengusi skolą ieškovui ar iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumą nėra pagrindo teigti, jog toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė nei kreditorių, nei debitorių sąrašo, taip pat ir finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 m., todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, yra vadovaujamasi finansinės atskaitomybės dokumentais už 2023 m., kurie patvirtina, kad atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 31 504 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovė neturi jokio turto, veiklos nevykdo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams jau kurį laiką ir bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai.

23. Nors atsakovė tvirtina, kad ieškovo nurodytas įsiskolinimas yra nepagrįstas, nes į bylą nebuvo pateikti jį pagrindžiantys įrodymai, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai kreditoriaus finansinis reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti priimamas ir nagrinėjamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-211-330/2016). Bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas nesprendžia klausimo dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1349-798/2018). Tuomet, kai įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013; 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė ginčytų (būtų inicijavusi atskirą bylą) ieškovo finansinį reikalavimą bendrovei, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu, pagrįstai priėmė ieškovo, kaip potencialaus kreditoriaus, pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir jį išnagrinėjo.

24. Trečia, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Jau nurodyta, kad šiuo atveju apeliantė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją (CPK 12, 178 straipsniai).

25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

26. Nagrinėjamu atveju apeliantė pripažįsta, kad ji šiuo metu veiklos nevykdo, tačiau ateityje planuoja veiklą vykdyti. Pažymėtina, kad šie argumentai nepaneigia bendrovės nemokumo fakto dabartiniu momentu. Apeliantės nurodytas veiklos atnaujinimas ateityje grindžiamas vien prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių užtikrintas rinkas, partnerystes ar sudarytas sutartis, kurios leistų pagrįstai tikėtis veiklos tęstinumo. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimas grindžiamas bendrovės esama finansine situacija, o ne ateities galimybėmis, kurios nėra patvirtintos objektyviais įrodymais. Šiuo metu MB „Statybos produktas“ nevykdo pajamų generuojančios veiklos ir neturi realių pajamų šaltinių finansiniams įsipareigojimams vykdyti.

27. Esant nustatytam, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės. Minėta, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovui tęsiasi jau nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrovėje nėra apdraustųjų asmenų.

28. Pažymėtina, kad tiek tinkamas mokestinių prievolių vykdymas, tiek darbuotojų skaičiaus mažėjimas, pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo. Aplinkybė, kad bendrovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, darbuotojų bendrovėje nebeliko, patvirtina bendrovės vykdomos veiklos sustojimą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (CPK 178 straipsnis).

29. Šiuo atveju, nėra jokių abejonių, kad atsakovės sunkumus, kurie tęsiasi jau kurį laiką, galima laikyti pastoviais finansiniais sunkumais ir nėra jokių požymių, jog šiuo metu atsakovės finansinė situacija kaip nors gerėtų. Atsakovės nagrinėjamoje byloje dėstoma pozicija apie veiklos perspektyvas ir bendrovės gyvybingumą yra grindžiama išimtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą. Atsakovė į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti priešingai ar leistų daryti kitokias išvadas dėl jos gyvybingumo. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių galimą veiklos tęstinumą.

30. Taigi, apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, kad ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo kitaip vertinti šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaJadvyga Mardosevič