Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Elenai Plyševskajai, Agnei Janickienei, Astai Kielytei, Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorėms Jolitai Okuškienei, Žanai Sokolovskai,

kaltinamajam D. V., jo gynėjams advokatei Gintarei Leškevičienei (sutartis su advokate nutraukta), advokato padėjėjui Skirmantui Žiedui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), vadybininku, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, - 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

3) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, paskirta galutinė - 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant įpareigojimus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nutarta vykdyti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 d., - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. spalio 11 d. teismo nuosprendžiu ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: 2020 m. rugsėjo 6 d. apie 17.31 val. viešoje vietoje - kavinės „Paragauk pats“, esančios Draugystės g. 24, Elektrėnai, lauko terasoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai, matant aplinkiniams, vartojo necenzūrinius žodžius, be priežasties tyčia sudavė kairės rankos kumščiu du smūgius Ž. V. į dešinio skruosto - viršutinės lūpos sritį ir į nosies sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam Ž. V. dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusį patinimu, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje ir nosies kaulų lūžį, dėl kurio nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai, gailėjosi. Parodė, kad kavinėje „Paragauk pats“, esančioje Draugystės g. 24, Elektrėnai, sėdėjo su kompanija, kai neprasilenkė su nukentėjusiuoju ir kilusio žodinio konflikto metu sudavė nukentėjusiajam Ž. V. kairės rankos kumščiu vieną kartą į žandą. Kavinėje tuo metu buvo daug žmonių. Po smūgio iš Ž. V. lūpos bėgo kraujas. Savo veiksmus vertina neigiamai. Nukentėjusiojo po įvykio atsiprašė, sutinka atlyginti žalą, dalį žalos įnešė į teismo sąskaitą. Ankščiau, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose savo kaltės nepripažino, nes advokatė jį patikino nepripažinti kaltės, sakė, kad pasieks išteisinimą, tačiau pasikeitus advokatams pasikeitė ir jo pozicija, nenori daugiau žaisti, jo siekis gyventi teisingai, sukūrė šeimą - vedė, augina vaiką, žmona laukiasi.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio ar BK 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-3-489/2018 ir kt.).

7. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos.

8. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) nustatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2020). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

12. Pažymėtina, kad be kaltinamojo ir nukentėjusiojo kavinėje taip pat buvo ir kilusį konfliktą matė daugiau asmenų. Pasak ten dirbusios liudytojos J. Z. teigimu, įvykio dieną užkandinėje buvo daug žmonių, visi terasoje stovintys staliukai buvo užimti, buvo daug užsakymų. Tai, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą viešoje vietoje ir matant kitiems asmenims, rodo, kad jis suprato, jog pašalinių žmonių akivaizdoje elgiasi įžūliai ir vandališkai, ir norėjo taip elgtis, demonstruodamas nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, ir nors jo veiksmai truko neilgai, buvo smogta tik kartą, tai nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Todėl visai nesvarbu, kad po įvykio kavinė toliau tęsė savo veiklą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011). Byloje nustatytas konflikto pobūdis (neprasilenkimas su nukentėjusiuoju), kaltinamojo elgesys su nepažįstamu asmeniu, viešoje vietoje be jokios dingsties naudojant prieš jį fizinį smurtą, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

14. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, konstatuoja, kad D. V. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

16. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu viena iš sunkinančių aplinkybių prašė pripažinti tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, kas vienareikšmiškai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei dėl jo polinkio nusikalsti ir nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad D. V. praeityje teistas, šias nusikalstamas veikas padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad kaltinamasis teistas keturis kartus, tris kartus už analogiškas veikas, kas rodo jo polinkį nusikalsti, baustas administracine tvarka, tokių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog yra pagrindas D. V. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): tiesiogine tyčia padaryti du nusikaltimai, vienas priskiriamas prie nesunkių ir vienas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 284 straipsnis); vertintina ir tai, kad D. V. padaręs nusikalstamą veiką prisipažino ne iš karto, pasak kaltinamojo, tikėjosi išteisinimo ir tik pasikeitus gynėjui procese pakeitė poziciją ir apklausiamas paskutiniame teisiamajame posėdyje nurodė prisipažįstantis kaltę, todėl jo prisipažinimas ir gailėjimasis nelaikytinas atitinkančio BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Visgi atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinai tai, kad kaltinamasis savo noru nukentėjusiajam atlygino dalį žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas); nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas pripažintas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus, tame tarpe už analogiškų smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, dirba. Kaltinamasis padarė nesunkų ir apysunkį tyčinį nusikaltimą teistumams neišnykus, šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis pozityvių išvadų iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, anksčiau taikytos poveikio priemonės (laisvės atėmimo bausmės) tinkamo poveikio nepadarė, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis).

18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti D. V. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, kaltinamajam už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte paskirti vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant jos dydį artimą vidurkiui - 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarytos idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už jų padarymą skirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, paskiriant 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

19. Kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas Skirmantas Žiedas prašo atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailėdamasis dėl savo veiksmų ir siekdamas dėl jų prisiimti atsakomybę suprato, jog privalo pasielgti teisingai, aiškiai ir pilnai pripažinti savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir atlyginti padarytą žalą. Kaltinamasis davė parodymus, pakeitė savo procesinę poziciją ir kaltu prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiojo, savanoriškai iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Remiantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, 59 straipsnio 2 dalimi, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis viso proceso metu nėra padaręs jokių naujų teisės pažeidimų, dirba, sukūrė šeimą – vedė, augina mažametį vaiką (2 metų amžiaus), su žmona laukiasi naujagimio. Gynėjo nuomone, kaltinamasis neabejotinai padarė išvadas dėl savo nusikalstamų veiksmų ir visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą, prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus, subrendo, yra orientuotas į šeimą ir jos išlaikymą, gerbia įstatymus, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Tuo tarpu realus kaltinamojo laisvės atėmimas sužlugdytų tiek patį kaltinamąjį, tiek ir jo šeimą, kuriai jis šiuo metu yra itin reikalingas, nes žmona, laukiasi, augina 2 metų vaikelį, šeima nuosavo būsto neturi, todėl nuomojasi, o kaltinamasis yra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis. Prašo neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi realus laisvės atėmimas būtų nesuderintas su įstatyme įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais ir nepagrįstai nubaustų kaltinamąjį. Teismui nusprendus tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį, prašo jį išdėstyti dalimis per tam tikrą laikotarpį.

20. 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo, be kitų, ir BK 54 straipsnio pakeitimas, priimtas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Šiuo įstatymu buvo papildyta BK 54 straipsnio 3 dalis, nurodant, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, tokiu pakeitimu, buvo išplėstos skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės, kai jos vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atitinkamai buvo pakeistas ir BK 75 straipsnis, jį papildant 4 dalimi, kurioje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

21. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Savo ruožtu 2024 m. spalio 15 d. įstatymu buvo sureguliuotas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 įsigaliojimas ir taikymas, jo 3 straipsnyje nustatant, kad pastarojo įstatymo tam tikrų straipsnių, tarp jų ir 19 bei 37 straipsnių, nustačiusių atitinkamai BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio pakeitimus, nuostatos, lengvinančios asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Šiuo atveju D. V. minėtos naujos redakcijos BK nuostatos, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, taikytinos.

22. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra išimtinė bausmės realizavimo forma. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

23. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltinamas nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymu, visgi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, davė išsamius parodymus, detaliai paaiškino veikos padarymo aplinkybes, byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis po jam šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, būtų pažeidęs kitas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ar teisės aktų reikalavimus, dirba, sukūrė šeimą – vedė, augina mažametį vaiką (2 metų amžiaus), su žmona laukiasi naujagimio, darytina išvada, kad realus kaltinamajam paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies vykdymas neatitiktų nei paties kaltinamojo, nei visuomenės, nei valstybės interesų, nes iš esmės įgyvendintų tik vieną iš bausmės tikslų – nubaudimą, kai ne mažiau svarbūs yra asmenų, pripažintų kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Šiuo atveju teismo aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti ir neizoliavus D. V. nuo visuomenės, jos vykdymą kaltinamajam atidedant. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, D. V. paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 (trejų) metų terminui.

24. BK 75 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas gali paskirti intensyvią priežiūrą, taip pat paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Teismas, įvertinęs pakankamai ilgą laiko tarpą praėjusį nuo nusikalstamų veikų padarymo, teigiamai įvertintus D. V. elgesio pokyčius, sprendžiama, kad šiuo atveju nėra būtina taikyti jam intensyvią priežiūrą. Atidedant paskirtos bausmės vykdymą, D. V. skirtinos pareigos, įtvirtintos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8 punktuose ? visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl civilinių ieškinių (ne) pagrįstumo

25. Biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartimi pakeista į jos teisių perėmėją – Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2021 m. sausio 5 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens priteisti 37,60 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad Ž. V. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina - 37,60 Eur, todėl kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, susijusią su nekentėjusiojo asmens gydymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 ir 115 straipsniai, CK 6.263, 6.283 straipsniai).

26. BPK numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

27. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo 2 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį 2022 m. spalio 3 d. vykusiame teisiamajame posėdyje padidino dar 1 000,00 Eur suma. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirtos traumos jaučia nosies kaulų lūžio pasekmes – nosies užgulimą, sunku kvėpuoti, dėl ko bus reikalinga nosies operacija tam, kad galėtų normaliai kvėpuoti, naktį ramiai miegoti. Be to, kaltinamojo viešoje vietoje suduotas smūgis į veidą matant aplinkiniams jį labai pažemino, jis pasijautė nepatogiai, tuo metu jautė baimę. Taigi, įvertinęs visus išgyvenimus, skausmą ir nepatogumus, susijusius su būsimos nosies operacija prašo priteisti 2 500,00 Eur neturtinę žalą (buvo ištinusi nosis, mėlynės, savaitę nėjo į darbą). Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022 m. spalio 3 d., nukentėjusysis paaiškino, kad 1000,00 Eur sumą patyrė važinėdamas į teisiamuosius posėdžius iš Vilniaus į Trakus, reikėjo atsiprašinėti iš darbo, dėl ko neteko pajamų, todėl laikytina, kad šia suma nukentėjusysis prašo kompensuoti jo patirtus nuostolius. Nukentėjusysis draustas gyvybės draudimu, pasak nukentėjusiojo iš draudimo bendrovės jis gavo apie 400 Eur draudimo išmoką. Kaip teigė nukentėjusysis, nedarbingumo neėmė, tuo metu pasiėmė atostogas.

28. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad 1 000,00 Eur turtinė žala grindžiama dėl nedarbingumo patirtais finansiniais nuostoliais, važinėjimu į teisiamuosius posėdžius, kadangi atsiprašinėjo iš darbo, tuo metu nedirbo, negavo pajamų. Pastebėtina, kad nukentėjusysis dalyvavo tik viename teisiamajame posėdyje, vykusiame 2022 m. spalio 3 d., pasak nukentėjusiojo pastebėjimų, jis buvo atvykęs ir į 2022 m. rugsėjo 8 d. posėdį, tačiau posėdis tenkinus gynėjos prašymą buvo atidėtas. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis prašydamas priteisto 1 000,00 Eur turtinę žalą nepateikė į bylą jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (informacijos apie nedarbingumą, nedarbingumo išmokėjimą, kuro sąnaudas ir pan.), todėl teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

29. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

30. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo vartotas smurtas pasireiškė vienu trauminiu poveikiu, t. y. kumščiu suduodant smūgį į dešinio skruosto - viršutinės lūpos ir nosies sritį, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padarytas dešinio skruosto sumušimas, pasireiškęs patinimu, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje bei nosies kaulų lūžis. Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų D. V. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo - nukentėjusysis patyrė ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą, baimę dėl savo sveikatos ir saugumo, vis dar jaučia nosies užgulimą, sunku kvėpuoti, dėl ko bus reikalinga nosies operacija.

31. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

32. Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024).

33. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą (kaltinamasis dirba, sukūrė šeimą - vedė, augina mažametį vaiką, su žmona laukiasi naujagimio, nuomojasi būstą, iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, savanoriškai pervesdamas į teismo sąskaitą 150,00 Eur). Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas ir į teismų praktikoje priteisiamus už nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydžius, taip pat į nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjęs patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, liekamieji reiškiniai jaučiami iki šiol, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, remdamasis suformuotos teismų praktikos pavyzdžiais panašiose bylose, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teisingas ir protingas neturtinės žalos dydis nukentėjusiojo Ž. V. patirtam dėl sužalojimų skausmui, dvasiniams išgyvenimams ir nepatogumams kompensuoti yra 2 000,00 Eur neturtinė žala, kurią kaltinamasis įpareigojamas sumokėti per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įvertinus, kad kaltinamasis į teismo depozitinę sąskaitą nukentėjusiojo žalos atlyginimui įmokėjo 150 Eur, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo priteistina 1 850 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

34. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. kovo 31 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeista į suėmimą (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo paieška, skirta kardomoji priemonė – suėmimas). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams nuo 2024 m. lapkričio 22 d. Taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. kovo 31 d. nutarimu skirtas dokumentų (pasas Nr. (duomenys neskelbtini); galiojimas pasibaigė 2024 m. lapkričio 24 d.) paėmimas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas pakeista į kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (pasas ir asmens tapatybės kortelė) ir intensyvią priežiūrą, nustatant 6 (šešių) mėnesių intensyvios priežiūros terminą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pratęsta trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. iki 2025 m. lapkričio 12 d., paliekant šias intensyvios priežiūros sąlygas: visą intensyvios priežiūros laikotarpį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; visą intensyvios priežiūros laikotarpį, kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje adresu Vėtrungių g. 95-30, Vilnius, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose, sveikatos priežiūros medicinos įstaigose ar darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

35. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu, taip pat paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kurios vykdymas atidėtas, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra su intensyvios priežiūros sąlygomis paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui panaikintina.

36. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šias pareigas: tęsti darbą ar mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Patikslinti kaltinamąjį aktą, surašytą 2022 m. balandžio 6 d., nurodant, kad D. V. Ž. V. į dešinio skruosto viršutinės lūpos sritį ir į nosies sritį kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti D. V. recidyvistu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į paskirtą bausmės laiką įskaityti D. V. suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2025 m. vasario 12 d.

Tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš D. V. 37,60 Eur (trisdešimt septynis eurus 60 ct) žalos ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiojo Ž. V. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 191351679, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už Ž. V. gydymą“).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš D. V. nukentėjusiojo Ž. V. naudai 1 850,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, įpareigojant D. V. žalą atlyginti per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. V. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus iš Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 2025 m. rugsėjo 23 d. D. V. įmokėtus 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žalos atlyginimo pervesti į nukentėjusiojo Ž. V. pateiktą banko sąskaitą. Įpareigoti Ž. V. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pateikti teismui banko sąskaitos, į kurią turi būti pervesti teismo depozitinėje sąskaitoje esantys 150 Eur, numerį.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą su intensyvios priežiūros sąlygomis: visą intensyvios priežiūros laikotarpį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; visą intensyvios priežiūros laikotarpį, kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose, sveikatos priežiūros medicinos įstaigose ar darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.