- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-1707-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19874-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- D. Ž.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2830-1087/2020 pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovei D. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė ieškiniu prašė: 1) neterminuotai apriboti D. K. (A. K.) (toliau – atsakovė), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į nepilnamečius vaikus – K. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), K. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo 4 punktą, kuriuo iš A. K. (D. K.) buvo priteistas nepilnamečiams vaikams K. Ž. ir K. Ž. išlaikymo dydis po 115,85 Eur ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams: K. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 230,00 Eur, o K. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant D. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš D. K. (A. K.) teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2016 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu atsakovui A. K., kuris šiuo metu yra pasikeitęs lytį ir yra D. K., buvo terminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų K. Ž. ir K. Ž. atžvilgiu. Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka: 1) A. K., bendrauja su vaikais K. Ž. ir K. Ž. tik teismo sprendime nustatyta tvarka, teismo sprendime nustatytoje vietoje (psichologo kabinete) ir nustatytu laiku. Kitose vietose ir A. K. draudžiama artintis prie vaikų, su jais bendrauti; 2) A. K. nuo 2016 m. birželio 1 d. su vaikais K. Ž. ir K. Ž., bendrauja vieną kartą per savaitę, psichologo paskirtu laiku, po 1 (vieną) valandą dalyvaujant ieškovės pasirinktam psichologui. Už psichologo teikiamas konsultacijas moka A. K. ir D. Ž. lygiomis dalimis. D. Ž. nedalyvauja atsakovo ir nepilnamečių vaikų susitikimuose. D. Ž. įpareigotina užtikrinti vaikų atvežimą psichologo paskirtu laiku vaikų ir tėvo susitikimui; 3) Bendravimas vyksta tokia tvarka: 3.1. Į susitikimus pas psichologą atvyksta K. Ž. ir K. Ž. su D. Ž. ir viso susitikimo metu bendrauja kartu, nedalyvaujant A. K. Susitikimai nedalyvaujant A. K. vyksta pagal psichologo rekomendacijas, atsižvelgiant į vaikų psichologinę būseną; 3.2. Psichologui rekomendavus į konsultacijas įsijungti A. K., į susitikimus pas psichologą K. Ž. ir K. Ž. pristato D. Ž., psichologui įvertinus K. Ž. ir K. Ž. pasirengimą, D. Ž. palieka vaikus bendrauti su psichologu ir į bendravimą įsijungia A. K. Baigiantis susitikimui A. K. išvyksta. Pasibaigus susitikimui, vaikus pasiima D. Ž.
Žemesnės instancijos teismas
3. Po teismo sprendimo atsakovė nepareiškė noro bendrauti su nepilnamečiais vaikais, nevykdė teismo sprendimo, kad atsakovė gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais tik sprendime nurodyta tvarka, o ne kitaip. Po teismo sprendimo priėmimo atsakovė pradėjo terorizuoti ne tik ieškovę, bet ir mažamečius vaikus, ypač K., t. y., atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. kovo 27 d., naudodamasi socialiniame tinklapyje „Facebook“ sukurta paskyra „A. A.“ viešai, trisdešimt vieną kartą rašė tekstus ir viešai platino pasidalindama nepilnametės K. Ž. profilio nuotraukas, kuriose atvaizduotas mažametės veidas su įžeidžiančiais prierašais, tokiu būdu terorizavo mažametę dukrą, sąmoningai sudarydama mažametei dukrai baimės ir nerimo atmosferą. Be to, atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. kovo 13 d. ne mažiau kaip keturiasdešimt du kartus lankėsi prie vaikų gyvenamosios vietos, ieškovei, nepilnamečiams vaikams bei aplinkiniams kaimynams girdint, šaukė įžeidžiančius bei necenzūrinius žodžius, degino kapinių žvakes. Tokiu savo elgesiu atsakovė sukėlė dukrai laikinus psichikos sutrikimus – potrauminį streso sindromą bei adaptacijos sutrikimą, t. y., padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, po atsakovės išpuolio prieš dukrą (duomenys neskelbtini) turgavietėje, K. Ž. po akies traumos pablogėjo regėjimas ir pastoviai reikalingi akiniai, lęšių koregavimas. Dėl savo nusikalstamos veikos atsakovė 2018 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, ir atsakovei buvo paskirta bausmė – dveji metai ir vienas mėnuo laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Taip pat iš atsakovės buvo priteista neturtinė žala mažametei dukrai – 4 000,00 Eur, o ieškovei – 2 000,00 Eur. Viso teismo proceso metu atsakovė nepripažino savo kaltės, neatsiprašė nepilnametės dukros.
4. Be ankstesnių nusikalstamų veikų atsakovė D. K. vėl pradėjo tą pačią nusikalstamą veiką: vėl socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo tyčiotis iš dukros, vėl pradėjo važinėtis prie ieškovės ir nepilnamečių vaikų namų, pradėjo gąsdinti, terorizuoti. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė vėl kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės policijos komisariatą, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą.
5. Atsakovė po teismo sprendimo visiškai neteikė išlaikymo, įsiskolinimo suma 2019 m. rugsėjo 1 d. sudarė 8 338,93 Eur. Atsakovė vaikų išlaikymui kas mėnesį perveda iki 10,00 Eur, neva neturi lėšų.
6. Išvardintų faktų ir aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovė vengia atlikti savo pareigą auklėti nepilnamečius vaikus, jais nesirūpina ir nesidomi, nedalyvauja vaikų auklėjime, neteikia išlaikymo vaikams, nepatenkina būtiniausių ir specialių poreikių, be to, padarė reikšmingą žalą vaikų psichikai, kas sudaro pagrindą atsakovei taikyti tėvo valdžios neterminuotą apribojimą, kadangi terminuotas tėvo valdžios apribojimas nedavė jokių rezultatų – atsakovė nepakeitė savo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu, visiškai nusišalino nuo vaikų išlaikymo, jų poreikių patenkinimo, toliau vykdo vaikų gąsdinimą, jų psichologinės būklės bloginimą. Kadangi nėra duomenų, kad padėtis atsakovės šeimoje ateityje pasikeis, tikslinga neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečių vaikų K. Ž. ir K. Ž. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo 4 punktą atsakovė buvo įsipareigojusi skirti nepilnamečiams vaikams – sūnui K. Ž. ir dukrai K. Ž. – po 400,00 Lt (115,85 Eur) kiekvienam vaikui per mėnesį, sumokant iki penkioliktos kiekvieno mėnesio dienos, iki vaikų pilnametystės. Nuo teismo sprendimo praėjo septyneri metai, per tą laiką iš esmės pasikeitė nepilnamečių vaikų būtinieji poreikiai, taip pat abu vaikai turi ir specialiųjų poreikių. Sūnui K. Ž. diagnozuota dominuojanti alerginė astma, dėl kurios 2019 m. rugsėjo 9 d. yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis, o K. Ž. – adaptacijos sutrikimai, dėl kurių patiria emocinę įtampą, nerimą ir nesaugumą. Sūnus pradėjo lankyti mokyklą, o dukra įstojo į gimnazijos I klasę. K. Ž. poreikiams per mėnesį reikia 400,00 Eur, o K. Ž. – 486,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, neterminuotai apribojo atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į nepilnamečius vaikus – dukrą K. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų K. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14146-375/2012 4 punktą ir priteisė iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nepilnamečiui vaikui K. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės D. K. valstybei 50,00 Eur žyminį mokestį ir 10,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad 2016 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2661-896/2016 atsakovei buvo terminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų K. Ž. ir K. Ž. atžvilgiu, atsakovė galėjo bendrauti su vaikais tik pagal minėtu sprendimu patvirtintą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, t. y., vieną kartą per savaitę, psichologo paskirtu laiku, po 1 (vieną) valandą dalyvaujant ieškovės pasirinktam psichologui. Nuo pirminio teismo sprendimo, kuriuo atsakovei terminuotai apribota tėvo vadžia, praėjo ketveri metai. Nuo 2016 m. gegužės 9 d. teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovė nė karto nebuvo susitikusi su vaikais, sprendime numatytos tvarkos nesilaikė. Atsakovė pripažino, kad paskutinį kartą savo nepilnamečius vaikus matė 2013 m. pabaigoje (2019 m. gruodžio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 17 sek. 33 min. 19 sek.), su jais bendrauti nebandė. Be to, D. K. nebuvo pasikreipusi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pagalbos gavimo siekiant atstatyti emocinį ryšį su vaikais, taip pat nebuvo pasikreipusi į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (1 t., b. l. 142–143, 2020 m. liepos 22 d. teismo posėdis, garso įrašas: 48 min. 50 sek. – 49 min. 3 sek.). Atsakovė išlaikymo vaikams geranoriškai neteikia, kasmėnesinės periodinės išlaikymo išmokos ieškovę pasiekia tik tada, kai mokėtinas sumas nuo atsakovės sąskaitos nurašo antstolė.
10. Atsakovė 2018 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-926/2018 buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje. Šios nusikalstamos veikos atsakovei buvo inkriminuotos dėl to, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. kovo 27 d. sistemingai naudodama psichinę prievartą rašydama komentarus socialiniame tinklapyje „Facebook“ dukters K. Ž. atžvilgiu, atvažiuodama automobiliu prie nukentėjusiąja pripažintos dukters namų, šaukdama, triukšmaudama, demonstratyviai prie namų degindama kapų žvakes, persekiojo ir baugino savo dukterį, sąmoningai versdama ją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti stresą ir psichologinį diskomfortą, šiais veiksmais terorizuodama mažametę. Nagrinėtoje baudžiamojoje byloje iš atsakovės ieškovei ir šalių nepilnametei dukteriai buvo priteista neturtinė žala (ieškovei – 2 000,00 Eur, K. Ž. – 4 000,00 Eur), kurios atsakovė nėra nė kiek atlyginusi iki šios dienos.
11. Teismas, nustatęs, kad atsakovė nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, nėra bendravusi su savo vaikais nuo 2013 m. pabaigos, ryšio su jais palaikyti taip kaip nustatyta teismo sprendime nebando, nėra pasikreipusi nei dėl socialinių paslaugų suteikimo siekiant atkurti ryšius su vaikais, nei dėl terminuotos tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, nesirūpina vaikų gerove ir sveikata, išlaikymo geranoriškai neteikia, nors yra dirbanti, pati sutinka, kad jai būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu (2020 m. liepos 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 16 sek. – 16 min. 20 sek.), padarė išvadą, jog atsakovė nevykdo savo konstitucinės pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Teismas, atsižvelgęs į tai bei, kad įstatyme nustatytas terminas, per kiek laiko terminuotas tėvų valdžios apribojimas turi būti peržiūrimas, seniai yra pasibaigęs, nenustatė aplinkybių, jog padėtis ateityje gali pasikeisti ir atsakovė galėtų pradėti stengtis tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, auklėti vaikus. Teismas sprendė, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės tėvo valdžią nepilnamečių vaikų K. Ž. ir K. Ž. atžvilgiu.
Atsiliepimas
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atsiliepime minimas nekilnojamojo turto pardavimas vyko dar 2011 m., t. y., atsakovei su ieškove būnant santuokoje, kuri buvo nutraukta 2012 m. rugpjūčio 20 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14146-375/2012. Tai reiškia, kad visi turto ir pinigų pasidalinimo klausimai turėjo būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Atsižvelgiant į tai, kad jau po atsakovės nurodomo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo ji teismo sprendimu įsipareigojo kiekvienam iš savo vaikų mokėti po 400,00 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išlaikymo išmokų, teismas laikė nepagrįstu ir atmetė atsakovės argumentą, kad neva ji jau avansu sumokėjo ieškovei už vaikų išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas ieškovės argumentus dėl išlaikymo padidinimo laikė pagrįstais ir pažymėjo, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. teismo sprendimu iš atsakovės priteistas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į tai, kad per beveik aštuonerius metus nuo šio teismo sprendimo priėmimo vaikai paaugo, natūralu, kad jų poreikiai padidėjo, be to, pasikeitė ir šalies ekonominė situacija, šiai dienai yra akivaizdžiai per mažas patenkinti abiejų nepilnamečių vaikų net ir būtinuosius poreikius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu tėvai turi pareigą vienodai, pagal galimybes finansiškai prisidėti prie vaikų gerovės, taip pat į tai, kad abu tėvai yra dirbantys ir gaunantys pajamas, byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir užsidirbti, kad turėtų kitų išlaikytinių, sprendė, kad ieškovės ieškiniu prašomas padidinti išlaikymas yra pagrįstas, atitinkantis vaikų interesus bei neprieštarauja šiuo metu vyraujančiai teismų praktikai dėl išlaikymo dydžio priteisimo.
Šalies argumentai
14. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams: K. Ž. po 230,00 Eur, o K. Ž. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė kas mėnesį gauna po 60,00 Eur valstybės mokamų vaiko išmokų, taip pat į naujausią kasacinio teismo praktiką, iš atsakovės kas mėnesį kiekvienam vaikui priteistiną išlaikymo dydį atitinkamai sumažino kiekvienam po 30,00 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovė D. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
15.1. Ieškovė D. Ž., piktnaudžiaudama motinos valdžia, nesudarė sąlygų, kad būtų užtikrintas bendravimas tarp atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų. Ieškovė D. Ž. nei karto nuo Kauno apylinkes teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2661- 896/2016 nebuvo ne tik nuvežusi vaikus pas psichologą, tačiau ir nebuvo parinkusi minėto psichologo, neva atsakovei netikdavo psichologo kandidatūra. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės parodymus. Pati ieškovė nedėjo jokių pastangų, kad būtų atkurtas vieno iš tėvų ir vaikų ryšys, tokiu būdu piktnaudžiavo savo tėvų valdžia, sąmoningai ribodama atsakovės ir jos vaikų susitikimus. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog ieškovė, kurią Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 2661-896/2016 įpareigojo tai atlikti, padarė, o atsakovė nebuvo atvykusi į susitikimą su vaikais, bei piktybiškai ignoravusi ieškovę, bei savo nepilnamečius vaikus, priešingai, atsakovė beveik kasdien važinėja prie ieškovės namų, norėdama pamatyti savo vaikus. Atsakovės kontaktai yra pas antstolę G. A.. Minėtame teismo sprendime matome, jog atsakovė D. K. negali kitu laiku ir kitoje vietoje matytis su savo vaikais kitaip, nei nurodė teismas. Ieškovė pateikė rašytinį įrodymą - pačios surašytą pareiškimą, jog D. K., važinėdamasi su automobiliu šalia jos namų, ir neva gąsdina ją ir nepilnamečius vaikus, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, jog pagal ieškovės D. Ž. pareiškimą būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2661-896/2016 sudarė išskirtines sąlygas ieškovei piktnaudžiauti tėvų valdžia. Dėl ieškovės veiksmų atsakovė nemato savo nepilnamečių vaikų daugiau nei 5 metus, ji nuo 2014 m. sausio mėnesio riboja atsakovės ir jos vaikų bendravimą. Nors 2019 m. gegužės 28 d. atsakovė kreipėsi su vykdomuoju raštu dėl 2016 m. gegužes 9 d. Kauno apylinkes teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2661-896/2016 nevykdymo pas antstolę A. A., tačiau praėjus daugiau nei metams, net antstolė nesugebėjo priversti ieškovės rasti psichologą. Pati ieškovė nevykdė teismo sprendimo ir nevežė vaikų pas pasirinktą savo nuožiūra psichologą. Atsakovė nuolat nuo 2012 m. rugsėjo mėn. reguliariai, kol jai nebuvo atimta laisvė, materialiai prisidėdavo prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, o ieškovė nesikreipė į vaikų išlaikymo fondą. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovė nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, kad ji pati piktybiškai vengia bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, nevykdo savo konstitucinės pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus.
15.2. Atsakovė iki 2017 m. balandžio mėn. reguliariai pervesdavo teismo nustatytą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, kol nebuvo įkalinta. Atlikus bausmę ir susiradus darbą, deja, ne turguje, kaip nurodo ieškovė, o įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo atkurtas vaikų išlaikymas, kuris vyksta nuo 2019 m. gruodžio iki dabar, tai reiškia, jog atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu rūpinasi savo nepilnamečių vaikų gerove, jų išlaikymu. Įkalinimo įstaigoje atsakovė negalėjo dirbti, nes buvo aukščiausioje nuteistųjų kastoje. Be to, ji išbuvo daugiau negu pusantrų metu Kauno tardymo izoliatoriuje, turėjo suimtosios statusą, todėl irgi negalėjo pagal bausmių vykdymo kodeksą dirbti darbą.
15.3. Teismas priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2830-1087/2020 pažeidė Civilinio kodekso 3.198 straipsnio 2 dalį, nes ieškovė jokiais rašytiniais faktais neįrodė, kad nepilnametė dukra K. Ž. turi specialių poreikių, dėl kurių jos išlaikymas turi būti didesnis, nei sūnaus K. Ž.. Atsakovė po indeksavimo moka po 124 Eur kiekvienam vaikui, todėl nėra pagrindo, jei nepasikeis šalių turtinė padėtis, keisti priteistą išlaikymą.
Atsiliepimas
16. Ieškovė D. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, panaikinti 2016 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendime nustatytą atsakovės bendravimo tvarką su vaikais K. Ž. ir K. Ž. ir nustatyti įpareigojimą atsakovei D. K. lankyti smurtinį elgesį koreguojančius užsiėmimus, tėvystės įgūdžių grupę, ir tik gavus išvadą, kad atsakovė lankė ir baigė šiuos kursus, leisti matytis su vaikais. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
16.1. Atsakovė savo žalingu elgesiu, piktybiškais veiksmais padarė didžiulę psichologinę žalą nepilnamečiams vaikams. Ši nusikalstama veika toliau tęsiama net ir priėmus nuosprendį. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu atsakovė buvo pripažinta kalta už padarytus nusikaltimus nepilnametės dukros atžvilgiu ir jai buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, priteisiant neturtinę žalą tiek ieškovei, tiek nepilnametei dukrai. Atsakovė ir toliau automobiliu privažiuoja prie nepilnamečių vaikų namų, juos persekioja, jiems grasina ir gąsdina. Dukrą persekioja, ją apšaukia gatvėje. Dukra bijo išeiti iš namų, grįžti namo po pamokų, būrelių.
16.2. Atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimais dėl tėvo valdžios apribojimo. Nesibaigus posėdžiui paliko teismo salę, elgėsi arogantiškai ir neadekvačiai, tuo parodydama, kad neapykanta nepilnamečiams vaikams niekur nedingo. Atsakovė nedėjo jokių pastangų, kad atstatytų ryšį su vaikais, savo elgesiu parodytų, kad jai rūpi vaikai.
16.3. Atsakovė piktybiškai neteikė ir neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nors vaikų poreikiai kasmet auga. Atsakovė neatlygino nepilnametei dukrai neturtinės žalos. Jau daugiau kaip 4 metus ieškovė viena pilnai išlaiko vaikus, viena rūpinasi vaikų ugdymu, popamokine veikla, sveikatos būkle. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad sūnui nėra nustatytas neįgalumas. Byloje yra pateikti duomenys apie sūnaus neįgalumą.
16.4. Nepilnametė dukra lanko psichologo konsultacijas, nes jaučia baimę, nesaugumo jausmą, gėdą, nežinią dėl rytojaus dėl atsakovės elgesio. Pastoviai iš atsakovės sulaukia tik grasinimų, neadekvataus elgesio ir laiškų iš antstolio, kad ieškovė neleidžia bendrauti su vaikais. Po 2019 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo atsakovė nei karto su ieškove nesusisiekė ir neišreiškė noro susitikti su vaikais, dalyvaujant psichologui. Ieškovė pateikė pasiūlymą atsakovei, kad ji susirastų psichologą, pas kurį lankytųsi ir vaikai galėtų bendrauti su tėvu, kadangi atsakovei niekada neįtiko psichologai, kuriuos parinkdavo ieškovė. Grasinimų sulaukė ir psichologai, ir Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
3. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovės tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
5. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, neterminuotai apribojo atsakovės D. K. tėvo valdžią vaikų K. Ž. ir K. Ž. atžvilgiu.
6. Atsakovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.
7. Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2661-896/2016 atsakovei D. K. (sprendimo priėmimo metu - A. K.) buvo terminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų K. Ž. ir K. Ž. atžvilgiu. Šiuo sprendimu taip pat buvo nustatyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka. 2018 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-926/2018 atsakovė buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, paskirta subendrinta bausmė – dvejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu iš atsakovės buvo priteistas 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai K. Ž. ir 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai D. Ž.
8. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė nevykdo savo konstitucinės pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus.
10. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji nesirūpino vaikais, nesiekė atstatyti emocinio ryšio. Atsakovė nurodo, kad pati ieškovė, piktnaudžiaudama motinos valdžia, nesudarė galimybių jai matytis su vaikais. Taip pat atsakovė nurodo, kad neteikė vaikams išlaikymo, nes buvo laisvės atėmimo vietoje.
11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Teismo sprendimu buvo nustatyta atsakovės bendravimo tvarka su vaikais. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų siekusi teismo nustatyta tvarka bendrauti su vaikais. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė, be patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepateikė jokių įrodymų, kad siekė vykdomojo dokumento įvykdymo, pvz., skundė antstolio veiksmus ar neveikimą, kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo ar pan. Priešingai – atsakovės elgesys rodo, kad ji nuolat neteisėtu veikimu terorizavo dukrą. Toks atsakovės elgesys rodo, kad atsakovė buvo orientuota į savo tikslų patenkinimą, o ne į konstruktyvų, vaikų interesus atitinkantį siekį atstatyti su vaikais ryšį ir vykdyti tėvo pareigas, rūpintis jais. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės nesirūpinimą vaikais.
12. Atsakovė nurodo, kad neturėjo galimybės teikti išlaikymą, nes buvo laisvės atėmimo vietoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo paneigti teismo išvadas, kad atsakovė neišlaikė vaikų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas vaikus išlaikantis asmuo turi įvertinti, jog turi pareigą teikti vaikams išlaikymą. Todėl atsakovė, prieš darydama nuskalstamas veikas, turėjo įvertinti, kad dėl tokių savo veiksmų gali netekti laisvės ir neturėti galimybės dirbti, gauti pajamų ir teikti vaikams išlaikymą. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad asmuo savo neteisėtais veiksmais susikuria teisę nemokėti priteisto vaikams išlaikymo. Be to, iš byloje esančio teismo nuosprendžio (t. 1, b.l. 37-92) matyti, kad atsakovei buvo paskirta dvejų metų vieno mėnesio, t. y. 25 mėnesių, laisvės atėmimo bausmė. Teismo sprendimu abiem vaikams priteisto išlaikymo suma per mėnesį yra 231,70 Eur. Iš byloje esančios antstolio pažymos matyti, kad atsakovės išlaikymo įsiskolinimas vaikams 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo 8338,93 Eur (t. 1, b.l. 111). Taigi, matyti, kad atsakovė bendrai iš viso skolinga išlaikymo už 36 mėnesius. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ir nebūdama laisvės atėmimo vietoje atsakovė nevykdė ar tik iš dalies vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neišlaikė vaikų yra pagrįsta.
13. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra dar du savarankiški pagrindai taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, kurių neaptarė pirmosios instancijos teismas. Iš byloje esančio teismo nuosprendžio matyti, jog atsakovė, jau po teismo sprendimo laikinai apriboti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, piktnaudžiavo tėvų valdžia ir žiauriai elgėsi su vaikais (CK 3.180 str. 1 d.). Atsakovė nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. kovo 27 d. viešai trisdešimt vieną kartą socialiniame tinkle „Facebook“ terorizavo dukrą K. Ž., sąmoningai sudarydama jai baimės ir nerimo atmosferą ir sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas, versdama ją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti stresą ir psichologinį diskomfortą. Be to, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. kovo 13 d., žinodama, kad K. Ž. yra namuose, ne mažiau kaip 42 kartus lankėsi prie jos gyvenamosios vietos, šaukė įžeidžiančius bei necenzūrinius žodžius, degino kapų žvakes, tokiu būdu persekiodama, baugindama ir terorizuodama dukrą, sąmoningai ją versdama nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti stresą ir psichologinį diskomfortą. Be to, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. kovo 27 d., sistemingai naudodama psichinę prievartą, rašydama komentarus viešame socialiniame tinklapyje „Facebook“ K. Ž. atžvilgiu atvažiuodama automobiliu prie jos namų, šaukdama, triukšmaudama, demonstratyviai prie namų degindama kapų žvakes, persekiojo ir baugino dukrą K. Ž., sąmoningai versdama ją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti stresą ir psichologinį diskomfortą ir šiais veiksmais ją terorizuodama sukėlė K. Ž. psichikos sutrikimus – potrauminį streso sutrikimą bei adaptacijos sutrikimą. Tokie atsakovės veiksmai, dėl kurių ji pripažinta kalta baudžiamojoje byloje, vertintini kaip piktnaudžiavimas tėvų valdžia ir žiaurus elgesys su vaikais, todėl yra savarankiškas pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės tėvo valdžią vaikų atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad nors visi šie veiksmai buvo nukreipti prieš atsakovės dukrą K. Ž., tačiau įvertintina, kad atsakovės sūnus K. Ž. gyvena kartu su ieškove ir atsakovės dukra, todėl toks atsakovės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas tėvų valdžia ir žiaurus elgesys su vaikais abiejų vaikų atžvilgiu.
14. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad atsakovės veiksmai, kurie sudaro pagrindą neterminuotai riboti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, atlikti jau po teismo sprendimo, kuriuo laikinai apribota atsakovės tėvo valdžia vaikų atžvilgiu. Todėl darytina išvada, kad pagrindai riboti tėvo valdžią neišnykę, nėra jokių duomenų, kad atsakovės elgesys keistųsi. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsakovės tėvo valdžią vaikų atžvilgiu pagristai apribojo neterminuotai.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
15. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. Ž. po 200,00 Eur, o K. Ž. po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
16. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai apskaičiavo proporcijas, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Be to, nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad K. Ž. turi specialiųjų poreikių ir jai turi būti skiriama daugiau išlaikymo.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
18. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad vaikų poreikiai nuo išlaikymo priteisimo momento, t. y. nuo 2012 m., iš esmės pasikeitė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas padidinti vaikų išlaikymą.
21. Vaikams augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Pažymėtina, kad šalių dukra yra jau 16 metų amžiaus, sūnus 9 metų amžiaus, jie lanko mokyklą, yra papildomai ugdomi. Be to, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.
22. Išlaikymas priteistas po 115,85 Eur, vaikams esant 8 ir 1 metų amžiaus. Akivaizdu, kad vaikams esant 16 ir 9 metų amžiaus ir esant pakitusiai ekonominei situacijai, priteisto išlaikymo nepakanka vaikų poreikiams patenkinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymą priteisti pagal šiuo metu esančius vaikų poreikius.
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, sprendė kad K. Ž. poreikiams per mėnesį reikia apie 460 Eur, o K. Ž. poreikiams patenkinti reikia apie 400 Eur. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra jokių duomenų, kad šalių dukra turėtų specialiųjų poreikių, dėl kurių jai priteistinas didesnis nei sūnui išlaikymas. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus. Pažymėtina, kad šalių dukra jau 16 metų paauglė. Todėl atsirado papildomi poreikiai higienai, kosmetikai ir pan. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog K. Ž. reikalingi akiniai (t. 1, b.l. 100). Tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismas pagrįstai nustatė, jog K. Ž. poreikiams patenkinti reikalinga 460 Eur suma.
24. Nors apeliantė teigia, kad jos pajamos mažesnės nei ieškovės, todėl neteisingai paskirstytos išlaikymo proporcijos, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių pareigos teikti vaikui išlaikymą, pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertinant atsakovės argumentus dėl ieškovės turtinės padėties, atsižvelgtina į tai, kad su ieškove liko gyventi nepilnamečiai vaikai. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, su kuria liko gyventi vaikai, turi daugiau dėmesio skirti jų poreikių patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės indėlis į vaikų gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovė tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo, taigi, atsakovės pareiga teikti materialinį išlaikymą vaikams dėl mažesnių jos pajamų negali būti siaurinama.
25. Spręsdamas dėl atsakovės turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame procese į bylą pateiktus įrodymus ir jų tarpusavio ryšį, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog negali teikti vaikams 170 Eur ir 200 Eur išlaikymo per mėnesį.
26. Nors atsakovė nurodo, kad ji dirba, ir gauna didesnį nei minimalus darbo užmokestį, apeliacinio teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės nepatvirtina jos blogos turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė, būdama sveika, darbingo amžiaus, turi visas galimybes gauti ir nuolatines pajamas, kurios užtikrintų tiek jos, tiek vaikų poreikius. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovės turtinės padėties vertintinos vaikų naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
27. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė kitų išlaikytinių neturi.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma yra teisinga ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nepateikė duomenų, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.