Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. Č. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolis D. Š. 2025 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų“ pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Patvarkyme antstolis nurodė, kad išieškotojai pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis įstatymų nustatyta tvarka prieš priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajai bylai užvesti ir nagrinėjamu atveju tokių kliūčių nenustatė. Pažymėjo, kad antstolis negali vertinti vykdomojo rašto pagrįstumo ir teisėtumo. Antstolio turimais duomenimis, vykdomasis raštas išduotas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje, kurioje skolininkas aktyviai dalyvavo, be to ir skundą dėl antstolio veiksmų teikia tas pats pareiškėjo advokatas, kuris atstovavo pareiškėjui (atsakovui) ir civilinėje byloje.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 14 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugpjūčio 27 d. 16:00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2025 m. liepos 14 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

8. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

9. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio D. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 428,25 Eur skolos išieškojimo iš skolininko I. Č. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, skolos išieškojimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad išieškotoja 2025 m. birželio 22 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, antstolis D. Š. 2025 m. birželio 25 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)„Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ bei 2025 m. birželio 26 d. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos išsiuntė skolininkui I. Č. patvarkymuose nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu.

10. Pareiškėjo teigimu, antstolis negalėjo priimti vykdyti vykdomojo dokumento, kadangi susidariusią skolą jis nežinojo, jokių dokumentų negavo.

11. Pažymėtina, kad teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

12. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis). Teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje, ir, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑470‑798/2018).

13. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nustatęs kliūtis vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. CPK 651 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąrašas kliūčių antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą nėra laikytinas baigtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).

14. Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)yra užvesta vykdomojo dokumento, išduoto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Iš Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose 2024 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)tenkintas ieškovės J. K. ieškinys, pareikštas atsakovui (pareiškėjui) I. Č., bei, tenkinus ieškovės J. K. prašymą, 2024 m. gruodžio 4 d. civilinėje byloje priimtas papildomas sprendimas. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apygardos , 2025 m. vasario 27 d. nutartimi apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo I. Č. apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo bei dėl 2024 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir 2024 m. gruodžio 4 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus.

15. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybės, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog pareiškėjas nežinojo apie susidariusią skolą, laikytinos nepagrįstomis ir priešingoms teismo nustatytoms. Kaip jau nustatyta, pats pareiškėjas aktyviai dalyvavo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjime, todėl teismų priimtų procesinių sprendimų turinys ir įpareigojimai pareiškėjui buvo žinomi. Įvertinus byloje esantį (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. išduotą vykdomąjį dokumentą pagal CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, matyti, kad šiuo atveju nebuvo kliūčių antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti pradėti vykdymo veiksmų.

16. Šiame kontekste pažymėtina, kad vykdomasis raštas yra išduodamas ne dėl visų, o tik dėl vykdytinų teismų sprendimų (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Pagal taikytą teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (kai patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo (kai pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai) ir sprendimus dėl priteisimo (kai atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Atsižvelgiant į teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumą, skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti.

17. Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas. Vykdomojo dokumento turinio reikalavimai reglamentuojami CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Tai reiškia, kad rezoliucinė teismo sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, suformuluota konkrečiai, kad dalyvaujantiems byloje asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio. Nagrinėjamu atveju matyti, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimo rezoliucinės dalies trečioje pastraipoje nurodyta: „Priteisti iš atsakovo I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 47 Eur (keturiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660.“ ir 2024 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje nurodyta: „ Priteisti iš atsakovo I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 381,25 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 25 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas valstybei. <...>“. Minėtų procesinių sprendimų rezoliucinės dalys susijusios su išieškojimu pažodžiui perkeltos į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. išduotą vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, priimtais procesiniais sprendimais pareiškėjui (atsakovui) buvo nustatyti įpareigojimai, t. y. nustatyta turtinio pobūdžio prievolė, todėl tokie procesiniai teismo sprendimai gali būti vykdytini priverstine tvarka.

18. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad suinteresuoto asmens (išieškotojos) vykdomojo rašto pateikimo antstoliui vykdyti metu neegzistavo akivaizdžių kliūčių minėtam vykdomajam raštui pateikti – išduotas vykdomasis raštas dėl teismo procesinių sprendimų, kurie yra gali būti priverstine tvarka vykdytini, todėl antstolio vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti vertintinas kaip atliktas turint teisinį pagrindą.

19. CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Pagal CPK 660 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje SVI nustatyta tvarka.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2124-430/2022).

21. Nagrinėjamu atveju antstolis 2025 m. birželio 26 d. priėmė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išsiuntė skolininkui I. Č. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu raginimu skolininkas informuotas, kad vykdomasis dokumentas yra priimtas vykdyti, informuotas kokiu pagrindu yra pradėta vykdomoji byla bei nurodytas skolos dydis. Skolininkas taip pat buvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis vykdymo procese, skolininkui išaiškinta, kad jeigu skolininkas neatliks nurodytų veiksmų per antstolio nustatytą terminą, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.

22. Pažymėtina, kad CPK 655 straipsnio nuostata yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdymas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju - šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų. Kadangi kaip minėta, konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas. Šioje nutartyje nustatyta, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl antstolis remdamasis CPK 655 straipsnio nuostatomis pagrįstai priėmė skundžiamą 2025 m. birželio 26 d. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes kaip ir minėta, antstolis privalo informuoti skolininką apie jo atžvilgiu priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą.

23. Pareiškėjas skunde taip pat prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). CPK 629 straipsnio 1 dalies 1–12 punktuose įtvirtintas baigtinis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo konkretaus CPK pagrindo, kuriam esant vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, tačiau iš pateikto skundo dėl antstolio veiksmų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas remiasi CPK 629 straipsnio 1 dalies punktu, nurodančiu, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai yra priimtas. Šioje teismo nutartyje konstatuota, kad vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)priimtas vykdyti teisėtai, nenustatyta, kad antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teises normas, pareiškėjas kitų CPK 629 straipsnyje nurodytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų nenurodė, todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atvejų nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo prašymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo netenkintinas.

24. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

25. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis D. Š. konstatavęs, kad vykdomajam dokumentui priimti nėra akivaizdžių formalių kliūčių ir 2025 m. birželio 25 d. priėmęs patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)„Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ bei 2025 m. birželio 26 d. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, pagrįstai ir teisėtai atliko priverstinius vykdymo veiksmus, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo I. Č. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.