Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-12-18 · Civilinė byla Nr. e2-702-615/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-18
Bylos Nr.
e2-702-615/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14449-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Plučas
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
UAB „Žemės matavimai“, M. G.
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Civilinė byla Nr. e2-702-615/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14449-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 2.5.10.5.2.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas,sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei,dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Daivai Jankauskaitei,nedalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Žemės matavimai“ ir M. G.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys UAB „Žemės matavimai“, M. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas patikslintu ieškiniu (2 t., b. l. 14-17) prašo iš atsakovo priteisti 2362,31 Eur turtinę žalą, 205,49 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014-07-11 ieškovo įmonėje apdrausta transporto priemonė „Mercedes Benz SL“, valst. Nr. G0, kelyje Brastos g. ties 9-tu numeriu pažymėtu namu, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, apsemtą vandeniu. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovas paaiškino, kad: Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) duobė buvo apsemta vandens. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai, atlikę tyrimą nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog transporto priemonės vairuotojas būtų pažeidęs kelių eismo taisykles ar padaręs kokį nors kitą teisės pažeidimą. Byloje nėra įrodymų, jog transporto priemonės vairuotojas nebuvo atsargus ir atidus Transporto priemonės apžiūros metu ieškovo atstovas transporto žalų vertintojas nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinis bamperis, priekinio bamperio grotelės, priekinio bei galinio dešinės pusės ratų padangos, bei sugadinti (reikalinga remontuoti): ratų geometrija, priekinį ir galinį dešinės pusės ratlankius. MB „Ratai visiems“ atlikusi padangų bei ratlankių apžiūrą nustatė, kad transporto priemonės „Mercedes Benz SL“, valst. Nr. G0, padangos bei ratlankiai dėl mechaninių pažeidimų eksploatacijai netinkami. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Atlikus transporto priemonės remontą ieškovei pateikta PVM sąskaita-faktūra serija DET Nr. 140802. Ieškovė įvertino, apskaičiavo ir išmokėjo 18069,75 Lt (5233,36 Eur) (be PVM) draudimo išmoką. Patikslintu ieškiniu reikalaujama atlyginti 2362,31 Eur. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu, jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Priežastinį ryšį tarp atsakovui nuosavybės teise priklausančio kelio trūkumo ir atsiradusios žalos rodo policijos pareigūnų pateikta medžiaga. Atsakovo atsakomybe reglamentuoja ir CK 6.271 straipsnis, kuriame numatytas žalos, atsiradusios dėl valstybės ar savivaldybės neteisėtų aktų, atlyginimas. Atsakovas kaip kelio savininkas privalo atlyginti ieškovo prašom žalą. Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė, kas reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Po bylos iškėlimo, įforminto CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atitinkamai ieškovas prašo priteisti kompensuojamas ir procesines palūkanas. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, patikslintą ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad buvo sugadintos skirtingų ašių padangos, todėl reikėjo keisti visus 4 ratus. Ieškovas atsakovui siuntė dvi pretenzijas - 2014-10-01 su reikalavimu žalą atlyginti per 15 dienų ir pakartotinę 2015-11-06 su reikalavimu žalą atlyginti per 30 dienų. Ieškovas antrąja pretenzija neatsisakė pirmojoje nurodyto prievolės įvykdymo termino, todėl kompensuojamosios palūkanos turi būti skaičiuojamos praėjus nuo 2014-10-01 pretenzijoje nurodytam prievolės įvykdymo terminui 15-kai dienų, t. y. nuo 2014-10-17.Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį (2 t. b. l. 23-28) ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka, kad reikėjo keisti visas 4 padangas, būtų užtekę pakeisti dvi sugadintas padangas. Ratlankiai buvo remontuotini, o ne keičiami. Nurodė, kad: Lietuvos teismo ekspertizės centras 2017-07-03 ekspertizės aktu Nr. 11-423(17) nustatė, kad 1) nėra tyrimo metodikos, kuri leistų nustatyti automobilio „Mercedes Benz SL“ greitį, reikalingą užfiksuotiems sugadinimams padaryti; 2) automobilio „Mercedes Benz SL“ priekinio dešinės pusės rato (padangos ir ratlankio), užpakalinio dešinės pusės rato (padangos ir ratlankio) pažeidimai, tikėtina, buvo padaryti įvažiuojant į duobę, tačiau iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ar tai buvo eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota duobė. Kiti sugadinimai, t. y. priekinio bei užpakalinio bamperio sugadinimai buvo padaryti ne 2014-07-11 eismo įvykio metu. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad, nenustačius bent vienos iš CK 6.271 straipsnyje nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei (atitinkamai savivaldybei) nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2745/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2618/2011). Kaltu, dėl pažeidimo padarymo asmuo turėtų būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o visi neaiškumai turėtų būti traktuojami atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1998/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 11-505-422/2009). Vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo ir prie duobės pastatyto automobilio faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti ieškovo reikalaujamą žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti neaišku kada atsiradę ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent įvažiavus į tariamą duobę, esančią Brastos g., Kaune. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Be to, duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje taip pat nėra. Ieškinys nepagrįstas, nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie įrodytų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų. Tarp tų pačių procesinių šalių, Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama identiška civilinė byla dėl žalos atlyginimo Nr. e2-3485-199/2017, dėl to paties automobilio „Mercedes Benz SL“ valst. Nr. G0, kurioje teigiama, kad 2013-06-20 eismo įvykio metu taip pat buvo sugadintos dešinės pusės priekinės ir galinės padangos su ratlankiais. Minėtoje byloje pateikti dokumentai, jog yra pakeistos visos keturios automobilio padangos ir pateikta tos pačios, kaip ir šioje byloje, remontus ginčo transporto priemonei atlikusios bendrovės UAB „Aktila“ 2013-12-17 sąskaita Nr. 20131204. Iš pateiktos sąskaitos matyti, kad tam pačiam automobiliui prieš puse metų buvo atliekami beveik identiški remonto bei detalių keitimo darbai, kaip ir šioje žalos byloje, ir vėl buvo keičiamos visos keturios padangos. Kritiškai vertintinas ieškovo pateiktas MB „Ratai visiems“ 2014-07-28 Padangos ir ratlankio apžiūros aktas, kuriame teigiama, kad pas gamintoją sandėliuose nurodytų automobilių padangų nėra, todėl rekomenduojama keisti visas keturias padangos, tačiau, kaip minėta, naujos padangos (4 vnt.) vėl yra įsigyjamos UAB „Aktila“. Įrodymų, kad pastaroji bendrovė neturėjo tokių pačių padangų, kurias jau yra automobiliui pakeitusi 2013 m. gruodžio mėnesį, byloje nepateikta. Taip pat nėra pridėta jokių įrodymų, jog 2014-08-14 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų dviejų ratlankių keitimas buvo tiesiogiai susijęs su tariamu eismo įvykiu. Byloje pateiktas UAB „Aktila“ 2014-08-29 pinigų priėmimo kvitas Nr. 140802 (17459,99 Lt) neatitinka UAB „Aktila“ sąskaitoje faktūroje Nr. 140802 nurodytos pinigų sumos (35842,70 Lt), todėl nėra aišku už ką UAB „Žemės matavimai“ yra sumokėję remonto bendrovei. Tariamas įvykis įvyko vasarą ne piko laiku (17:20 val.), kuomet gatvėse eismas nėra didelis, taigi tai tik patvirtina, jog vairuotojas būdamas atidus, atsargus, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. Taigi, vairuotojas, kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse, pasirinkęs saugų greitį, o ne maksimalų leistiną, kad prireikus, galėtų sustoti, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turėjo visas sąlygas išvengti tariamo įvykio, o to nepadarė, todėl konstatuotina, kad kelyje elgėsi neatsargiai. Visos šios aplinkybės patvirtina tai, jog, jei eismo įvykis ir buvo, tai esminės reikšmės jam turėjo būtent vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 205,49 Eur kompensuojamąsias palūkanas. Kaip matyti iš pateiktų pretenzijų, jos buvo siųstos ne Kauno miesto savivaldybei, kuri yra atsakovas šioje byloje, o Kauno miesto savivaldybės administracijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o ne savivaldybės administracijai. Tiek savivaldybė, tiek savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys. Ieškovas 2014-10-01 pateiktoje pretenzijoje prašė atlyginti 5233,36 Eur išmokėtą draudiminę išmoką, tačiau prie pretenzijos nebuvo pateikta dokumentų, be kurių Kauno miesto savivaldybės administracija negalėjo spręsti dėl žalos atlyginimo gera valia, taip pat, nebuvo išskaičiuotas nusidėvėjimas. Ieškovas, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimus, praėjus daugiau kaip metams (t. y. 2015-11-06) pateikė pakartotiną pretenziją sumažindamas reikalavimo dydį iki 4128,25 Eur ir reikalaudamas žalą atlyginti iki 2015-12-06, tačiau išsamių paaiškinimų dėl tariamo įvykio ar dokumentų su pakartotina pretenzija nepateikė. Tokie ieškovo veiksmai vertintini neteisėtais ir nepagrįstais, kadangi neišsamios pretenzijos pateikimas laikytinas tik atliktu formalumu, nesiekiant taikiai išspręsti ginčą, o tam, kad ieškiniu teisme būtų galima reikalauti kompensacinių palūkanų. Pripažinus ieškovo reikalavimą dėl palūkanų pagrįstu, jos galėtų būti reikalaujamos tik nuo antrojoje pretenzijoje nurodytos prievolės įvykdymo datos pabaigos, t. y. nuo 2015-12-06. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, kadangi šiuo atveju žala yra kildinama iš viešosios teisės normos. Kauno miesto savivaldybės funkcijos, tame tarpe ir kelių priežiūra, reglamentuotos Vietos savivaldos įstatyme. Jo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, tačiau šio įstatymo normos nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tokios palūkanos šiuo atveju neturėtų būti priteisiamos ir ieškinys šioje dalyje taip pat turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.Tretieji asmenys UAB „Žemės matavimai“, M. G. atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, apie posėdį informuoti tinkamai. Byla išnagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad draudėjas trečiasis asmuo UAB „Žemės matavimai“ ginčo eismo įvykio metu buvo apdraudęs savo transporto priemonę „Mercedes Benz SL“, valst. Nr. G0, ieškovo bendrovėje KASKO draudimu (1 t., b. l. 12-15). 2014-07-11 transporto priemonė „Mercedes Benz SL“, valst. Nr. G0, vairuojama UAB „Žemės matavimai“ darbuotojo trečiojo asmens M. G., kelyje Brastos g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, apsemtą vandeniu. Kauno apskrities VPK 2014-07-21 administracinės teisės pažeidimo nutarime Nr. 07-14-8584146 (1 t., b. l. 18-19) ir eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuota, jog 2014-07-11 eismo įvykio metu kelias, Brastos g. 9, Kaune, buvo duobėtas. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) duobė buvo apsemta vandens. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai, atlikę tyrimą nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog transporto priemonės vairuotojas būtų pažeidęs kelių eismo taisykles ar padaręs kokį nors kitą teisės pažeidimą. Byloje nėra įrodymų, jog transporto priemonės vairuotojas nebuvo atsargus ir atidus. Ieškovas nukentėjusiam asmeniui apskaičiavo ir išmokėjo 18069,75 Lt (5233,36 Eur) (be PVM) draudimo išmoką (1 t., b. l. 16-37). Patikslintu ieškiniu reikalaujama atlyginti 2362,31 Eur žalą, sumokėtą trečiajam asmeniui UAB „Žemės matavimai“ už transporto priemonės „Mercedes Benz SL“, valst. Nr. G0, 4, keistas 4 padangas ir remontuotus 4 ratlankius. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, ginčydamas žalos dydį (nurodo, kad pakako keisti tik du sugadintus dešinės pusės ratus) ir teigdamas, kad vairuotojas galėjo išvengti žalos atsiradimo, jei pats būtų pasirinkęs saugų greitį ir atidžiai vairavęs.Subrogacijos pagrindu, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl mano, kad padarytą turtinę žalą turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodyto CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga, šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, nustatytina, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą ir Saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui,– medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 straipsnis nustato, kad už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Atsakovas byloje neneigė, kad gatvė – Brastos g., Kaune – jam priklauso nuosavybės teise. Atsakovas, būdamas vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiūrą, taisymas, saugos eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Atsakovas privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo ir privalėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui, o atsiradusias ir nespėtas pataisyti duobės turėjo aiškiai pažymėti. Kauno apskrities VPK 2014-07-21 administracinės teisės pažeidimo nutarime Nr. 07-14-8584146 (1 t., b. l. 18-19) ir eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuota, jog 2014-07-11 eismo įvykio metu kelias, Brastos g., Kaune, buvo duobėtas. CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Atitinkamai, minėtas dokumentas pagrindžia ir priežastinį ryšį CK 6.271 straipsnio atžvilgiu, kadangi jame yra užfiksuotas faktas, jog kelias, esantis Brastos g. 9, Kaune, yra duobėtas, o tai patvirtina, jog atsakovas pažeidė pareigą prižiūrėti ir remontuoti Brastos g, Kaune, esantį kelią. Įvykio aplinkybes išsamiai ištyrė kompetentingi asmenys – Kauno apskrities VPK pareigūnai. Įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai atitinka tokiems dokumentams keliamus formos reikalavimus, todėl visi įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją vertę. Kauno miesto savivaldybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato ir CK 6.271 straipsnis. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).Atsakovas Kauno miesto savivaldybė į civilinę bylą nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų nepriekaištingą gatvės, kurioje įvyko ginčo eismo įvykis, būklę įvykio metu. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė į civilinę bylą taip pat nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodyta kelio duobė buvo tinkamai paženklinta ir (ar) tinkamai aptverta. Kauno apskrities VPK PK pareigūno nubraižyta eismo įvykio vietos schema bei kita medžiaga patvirtina, kad trečiojo asmens vairuojamas automobilis įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą, vandens pilną kelio duobę, dėl ko automobilis buvo apgadintas. Atsakovo argumentai, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo išvengti įvažiavimo į gatvės išdaužą, yra nepagrįsti. Kaip minėjo pats atsakovas, eismo įvykis įvyko 17:20 val. Tokiu metu eismas būna pakankamai intensyvus, todėl vairuotojas, važiuodamas eismo sraute su kitais automobiliais, net ir pasirinkęs saugų greitį, negali spėti pamatyti ir išvengti visų Kauno gatvėse esančių duobių, tuo labiau, kad ši duobė nebuvo atsakovo pažymėta skiriamaisiais ženklais, o jos gylį pastebėti trukdė dar ir tai, kad duobė buvo pilna lietaus vandens. Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą dar kartą akcentuotina, kad automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t. y. neužlygintos ir jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Tuo tarpu atsakovas, žinodamas teisės aktų jam nustatytas pareigas, kurios nėra naujai priskirtos, ir būdama atsakinga už gatvės priežiūrą bei turėdama nuolatinę pareigą savo įgaliojimų ribose rūpintis saugaus eismo užtikrinimu nepriklausomai nuo meteorologinių sąlygų, nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintas eismo saugumas. Atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo nustatyta. Iš ieškovo pateiktos Kauno apskrities VPK Kelių policijos medžiagos kopijų taip pat matyti, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad ribotos turimos lėšos bei fakto apie neefektyvų lėšų panaudojimą nenustatymas savaime nesuponuoja išvados, jog gatvių taisymo bei priežiūros darbai ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimas buvo organizuojami tinkamai. Priešingai - byloje įrodyta aplinkybė, jog dėl gatvėje esančios tinkamai nepaženklintos duobės buvo apgadinta transporto priemonė, rodo, jog šios funkcijos nebuvo tinkamai vykdomos. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo (netinkama kelių priežiūra) ir atsiradusios žalos įrodytas, o atsakovo teiginiai, jog pats vairuotojas galėjo žalos išvengti, byloje nepagrįsti. Atsakovo minėta kita Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3485-199/2017 tarp tų pačių šalių, dėl to paties automobilio „Mercedes Benz SL“ valst. Nr. G0, kuris buvo apgadintas 2013-06-20 eismo įvykio metu įvažiavus į duobę, nepaneigia fakto, kad minėta transporto priemonė po metų vėl galėjo būti apgadinta. Ieškovas pradiniu ieškiniu reiškė reikalavimą 4487,35 Eur sumai. Atsakovo prašymu atlikus ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centras 2017-07-03 ekspertizės aktu Nr. 11-423(17) nustatė, kad 1) nėra tyrimo metodikos, kuri leistų nustatyti automobilio „Mercedes Benz SL“ greitį, reikalingą užfiksuotiems sugadinimams padaryti; 2) automobilio „Mercedes Benz SL“ priekinio dešinės pusės rato (padangos ir ratlankio), užpakalinio dešinės pusės rato (padangos ir ratlankio) pažeidimai, tikėtina, buvo padaryti įvažiuojant į duobę, tačiau iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima nustatyti ar tai buvo eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota duobė. Kiti sugadinimai, t. y. priekinio bei užpakalinio bamperio sugadinimai buvo padaryti ne 2014-07-11 eismo įvykio metu. Įvertinęs ekspertizės aktą, ieškovas patikslino ieškinį ir reikalavimus sumažino iki 2567,80 Eur (2362,31 Eur turtinė žala ir 205,49 Eur palūkanos). Atsakovas nesutiko, kad šiuo atveju buvo būtinybė keisti ne tik dvi pažeistas dešinės pusės padangas, bet ir kitas dvi kairės pusės padangas. Šis atsakovo teiginys nepagrįstas. Visų pirma, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymo Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ (su vėlesniais pakeitimais; toliau rašome – Techniniai reikalavimai) 5 grupėje „Ratai ir pakaba“ 3 lentelės „Padangų naudojimas“ (Kodas 503) techninių reikalavimų 2-ajame punkte nurodyta, jog transporto priemonės vienos ašies ir sudvejinto tilto padangos turi būti vienodos, t. y. turi būti to paties gamintojo, vienodo konstrukcinio tipo, vienodų matmenų, vienodos paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, vienodo leistino greičio indekso ir vienodo protektoriaus rašto. Be to, yra visuotinai žinoma, kad transporto priemonė su skirtingomis tos pačios ašies padangomis bei ženkliai besiskiriančiu tos pačios ašies padangų nusidėvėjimo lygiu per transporto priemonės techninę pažiūrą būtų įvertinta kaip neatitinkanti automobiliui keliamų saugumo reikalavimų ir jai nebūtų leista dalyvauti eisme. Todėl transporto priemonės su skirtingomis tos pačios ašies ratų padangomis eksploatacija nėra galima. Ieškovas į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ratlankių keitimas šiuo atveju buvo būtinas (žalos bylos medžiaga, 1 t., b. l. 16-37, 96-163). MB „Ratai visiems“ 2014-07-28 Padangos ir ratlankio apžiūros akte nurodyta, kad ginčo transporto priemonės dešinės pusės abiejų ratų ratlankiai dėl mechaninių pažeidimų tolimesnei eksploatacijai netinkami (1 t., b. l. 32, 96). Lietuvos teismo ekspertizės centras 2017-07-03 ekspertizės aktas Nr. 11-423(17) neprieštarauja ieškovo pateiktiems duomenims, o atsakovas šią aplinkybę ginčija iš esmės remdamasis tik savo samprotavimais, o ne objektyviais įrodymais.

Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (nagrinėjamu atveju- neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu. Pažymėtina, kad dėl savivaldybių atsakomybės už jų teritorijoje esančių kelių, gatvių būklę pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, draudėjų, savivaldybės, žalos atlyginimo turinių santykių, yra išsamiai pasisakiusi ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo išplėstinė teisėjų kolegija savo galutinėje ir neskundžiamoje 2014-07-03 nutartyje (Nr. A-992/2014). Esant nustatytoms sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir šalių į bylą pateiktiems įrodymams, laikytina kad ieškovas civilinėje byloje įrodė atsakovui pareikšto reikalavimo ir reikalavimo dydžio pagrįstumą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 2362,31 Eur turtinė žala. Ieškovas pareikštu ieškiniu taip pat prašė priteisti 205,49 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2014-10-17) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2016-07-12), grįsdamas savo reikalavimą tuo, kad dėl delikto atsiradusi žala yra atlyginama pinigais. Atsakovas nesutiko, motyvuodamas tuo, kad 2014-10-01 pretenzija su reikalavimu atlyginti žalą buvo pareikšta ne tam juridiniam asmeniui - Kauno miesto savivaldybės administracijai, o ne Kauno miesto savivaldybei, kuri yra atsakovas šioje byloje. Be to, 2014-10-01 pretenzija buvo nepagrįsta įrodymais, todėl ji nebuvo tenkinta. Atsakovas teigė, kad ieškovas, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimus, praėjus daugiau kaip metams (t. y. 2015-11-06) pateikė pakartotiną pretenziją sumažindamas reikalavimo dydį iki 4128,25 Eur ir reikalaudamas žalą atlyginti per 30 dienų, t. y. iki 2015-12-06. Atsakovo nuomone, pripažinus ieškovo reikalavimą dėl palūkanų pagrįstu, jos galėtų būti reikalaujamos tik nuo antrojoje pretenzijoje nurodytos prievolės įvykdymo datos pabaigos, t. y. nuo 2015-12-06. Ieškovas su tuo nesutiko, pažymėdamas, kad tekdamas antrąją pretenziją, ieškovas neatsisakė pirmojoje pretenzijoje nurodyto prievolės įvykdymo termino, todėl kompensuojamosios palūkanos turi būti skaičiuojamos praėjus 2014-10-01 pretenzijoje nurodytam prievolės įvykdymo terminui 15-kai dienų, t. y. nuo 2014-10-17.Lietuvos Aukščiausiojo Teismas savo praktikoje pažymi, kad tuo atveju, jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. (2013 m. sausio mėn. 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, laikytina, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti kompensacines palūkanas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui. Jų dydis taip pat pagrįstas, nes taikoma palūkanų norma atitinka CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą penkių procentų metinių palūkanų dydį už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-156-687/2015). Iš pateiktos ieškovo 2014-10-01 pretenzijos, kurioje žalą reikalaujama atlyginti per 15 dienų, akivaizdu, jog ji buvo pateikta ne atsakovei Kauno miesto savivaldybei, bet savivaldybės vykdomajai institucijai, turinčiai viešojo administravimo teises ir pareigas – Kauno miesto savivaldybės administracijai. Pretenzija ieškovui nebuvo grąžinta, Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-10-29 raštu (1 t., b. l. 39) į ją atsiliepė ir pareikalavo pateikti eismo įvykio schemą, policijos nutarimą bei paaiškinti įvykio aplinkybes. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad ieškovo 2014-10-01 pretenzija buvo perduota tinkamam asmeniui, ir terminas palūkanoms skaičiuoti pradedamas nuo pirmojoje pretenzijoje nurodyto reikalavimo įvykdyti prievolę pabaigos, t. y. nuo 2014-10-17, kaip ir nurodo ieškovas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ieškovui žalos iki šiol neatlygino, todėl šiuo atveju teisiškai nėra svarbu, kokį laikotarpį ieškovas buvo nurodęs atsakovui geranoriškam atsiskaitymui, kadangi atsakovas tokia galimybe vis tiek nepasinaudojo.Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai delsė pareikšdamas ieškinį 2016 metais, t. y. praėjus 2 metams po Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-10-29 rašto, kuriuo nuspręsta netenkinti ieškovo reikalavimo, gavimo. Šis atsakovo argumentas taip pat atmestinas, kadangi palūkanos skaičiuojamos CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto 3 metų, per kurį ieškovas bet kada gali pareikšti ieškinį, ieškinio senaties ribose. Remiantis CK 6.261 straipsniu, ieškovui iš atsakovo priteistinos 205,49 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos po 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę pabaigos (2014-10-17) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2016-07-13).Atsakovas nesutiko su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kadangi žala kildinama iš viešosios teisės normos, o Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos mokėjimas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad tiek kompensuojamos, tiek procesinės palūkanos savo prigimtimi atlieka tą pačią minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją – tik vienos iki bylos iškėlimo, kitos po bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 metų birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl šiuo atveju taikytinos CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014). Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014). Todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei atsižvelgiant į Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktika, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (2567,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.2 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pradiniu ieškiniu ieškovas pareiškė reikalavimą 4487,35 Eur sumai, o atsakovas gynėsi būtent nuo 4487,35 Eur ieškinio sumos reikalavimo, skaičiuojant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, vertintina tai, kuri pradinio ieškinio reikalavimų dalis tenkinama (nes ieškovas vėliau savo reikalavimus sumažino dėl atsakovo iniciatyva atliktos ekspertizės išvadų). Pradiniu ieškiniu pareikšto reikalavimo suma buvo 4487,35 Eur. Teismo sprendimu tenkintų ieškinio reikalavimų suma yra 2567,80 Eur, t. y. tenkinta 57 procentai ieškinio reikalavimų (2567,80x100/4487,35). Ieškovas byloje sumokėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 101 Eur žyminį mokestį ir 455,58 Eur už advokato paslaugas, iš viso 556,58 Eur. Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistina 57 procentai patirtų 556,58 Eur bylinėjimosi išlaidų – 317,25 Eur. Lietuvos teismo ekspertizės centras už byloje atliktą ekspertizę pateikė 667,01 Eur sąskaitą. Atsakovas byloje sumokėjo 500 Eur avansą už ekspertizę, kuris 2017-11-22 nutarties pagrindu perversta ekspertizę atlikusiai įstaigai. Įvertinus bylos aplinkybes, proceso eigą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas ekspertizės išlaidas padalina šalims lygiomis dalimis ir laiko, kad abi šalys už ekspertizę turi sumokėti po 333,51 Eur, todėl likusi nesumokėta 167,01 Eur suma už ekspertizę priteistina iš ieškovo Lietuvos teismo ekspertizės centrui ir 166,50 Eur priteistina iš ieškovo atsakovui už ekspertizės išlaidas (iš viso ieškovas už ekspertizę sumoka 333,51 Eur). Pagal nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsakovas ieškovui turi sumokėti 317,25 Eur, o ieškovas atsakovui turi sumokėti 166,50 Eur. Atlikus priešpriešinių bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą (317,25-166,50), ieškovui iš atsakovo priteisina 150,75 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, j. a. k. 111106319, 2362,31 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt du eurus 31 ct) turtinę žalą, 205,49 Eur (du šimtus penkis eurus 49 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2567,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150,75 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, Lietuvos teismo ekspertizės centrui, j. a. k. 111952632, a. s. Nr. LT094010051003610089 AB DNB bankas, 167,01 Eur (šimtą šešiasdešimt septynis eurus 1 ct) už 2017-07-03 ekspertizės aktą Nr. 11-423(17) civilinėje byloje Nr. e2-702-615/2017.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Plučas