Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1165-1007/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09050-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. gruodžio 14 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant A. A., K. S., dalyvaujant prokurorei I. Ž., kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui V. K., civilinio ieškovo Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Valstybinių miškų urėdijos“ atstovui V. R., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė : 1. A. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis bei valandomis, bet nevėliau, kaip 2023 m. vasario 13 d., per tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, (duomenys neskelbtini) miško 167 kvartalo 60 sklype, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai iškirto svetimus, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui priklausančius 788,32 eurų vertės medžius, o būtent – 76 vnt. sausų eglių ir 1 vnt. baltalksnį, kurių bendras tūris 47,68 kubiniai metrai, iš kurių 42,06 kubinių metrų 773, 40 eurų vertės medienos pagrobė, tai yra viso pagrobė svetimo, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui priklausančio turto už 773,40 eurų. 2. Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Nurodė, kad tą mišką jis pats sodino ir jis niekada nebuvo valstybinis, nes ten privati žemė. Po nepriklausomybės atsistatęs nuosavybę, jis prižiūrėjo mišką. Ten yra 10 ha jo ir žmonos. Aplinkui valstybinio miško nėra, yra tik krūmai. Girininkai jam pasakė, kad miško nekirs tol, kol neišdžius didelis plotas. Niekada toje vietoje nebuvo valstybinio miško. Jam pakišo kažkokius popierius ir kažkokias ribas. Viename gale įkalė kuoliuką, kitame gale, bet jokios ribos jie neatsižymėjo. Iš kur jam reikėjo žinoti, kur ta riba. Užsikrėtė nedidelis gabaliukas medžių, jis pasamdė žmones, kad jie jam iškirstų sergančius medžius. Vieną vakarą atvažiavo policija ir miškininkai. Gali pasiteisinti tik tiek, kad jis tą mišką užaugino ir paliko kaltas. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad nepripažįsta, jog medžius iškirto valstybinėje žemėje. Ten buvo nuosavi miškai, iš pradžių ten buvo dirbama žemė ir ją dirbo. Kaip ten atsirado valstybinė žemė, nesupranta. Savo privačios žemės ribas žino, nes jam jas atžymėjo matininkai, ir iš karto iškirto žyminčias linijas. Jis nei centimetro neperžengė į kitas ribas. Jeigu miškų ūkis būtų atsižymėjęs savo ribas, jokių problemų nebūtų. Nepasakys, kada matininkai jam atžymėjo ribas. Jis nematė jokių kitų riboženklių. Kažkada, prieš kelis metus, jį pasikvietė ir pasakė, kad pastatys riboženklius. Laukuose savo ribas galima matyti, o miške viskas kitaip. Negali pasakyti ar dalyvavo kai įkalė riboženklius. Kai įvyko šis konfliktas, miškosaugininkai ribas jau ant medžių pasižymėjo, o tuo momentu nieko nebuvo ir iš kur jam žinoti tą ribą. Jis buvo visiškai įsitikinęs, kad savo sklype kirto medžius, pagal savo ribas atmatuotas matininkų. Matininkai gal 1996 ar 1998 metais atžymėjo ribas. Ribos buvo tikslintos vieną kartą. Riboženklių jis niekur nematė. Jo pareiga yra aiškiai žinoti sklypo ribas. Jis suprato, kad 20 ar 30 arų pas jį yra per daug, bet kur ta riba yra jis nesuprato, nes ji nebuvo žymėta. Prieš tris metus jam pasakė, kad kažkokia dalis yra ne jo, bet ten niekada nėra buvę valstybinio miško ir nežino, kaip jis tapo valstybinis. Ten buvo dirbama ūkio paskirties žemė, joje užaugo medžiai ir jis pasodino medžius, ir ten pasidarė miškas. Rūpintis visu ūkiu jam niekas nepadeda, dirba pats. Toje vietoje jis atsistatė nuosavybės teisę ir visus 30 metų rūpinosi ta žeme. Įvykus konfliktui miškininkai atžymėjo ribas ir jis jų klausė, kodėl anksčiau to negalėjo padaryti. Toje vietoje, kur buvo atžymėta, jam buvo atkurta nuosavybės teisė. Tą teritoriją gal nuo 1996-1998 metų laikė kaip savo teritoriją. Norėdamas nukirsti medį ir nežinodamas ar jis serga, jis kreipdavosi ir prašydavo leidimo, o toje vietoje visi medžiai buvo sergantys ir jiems kirsti leidimo nereikėjo. Jeigu būtų žinojęs, kad ten ne jo teritorija, būtų reikalavęs miškų ūkio specialistų, kad nukirstų užkrėstus medžius. Atvykusių institucijos atstovų jis nepažįsta ir matė pirmą kartą. Jis ne pirmą kartą kovoja su institucija, jie jam yra žemę, kelią sugadinę. Sutinka, kad iškirto 76 egles ir vieną baltalksnį, bet nesutinka su nustatytu tūriu. Jis atliko matavimą, pamatavo eglę iš plongalio ir pasidaugino, tik neprisimena kokį tūrį nustatė, bet kaltinamajame akte yra bent 20 kubų per daug. Jo nukirsta mediena liko miške ir yra jam priklausančioje žemėje, toje vietoje, kur buvo kirsta. Pagal miškininkus, medžiai liko valstybinėje žemėje. Jam niekas nebeleido išsivežti likusių medžių. Nesutinka su nustatyta išvežtos ir paliktos medienos verte, nes neatitinka medžių amžius. Jo anūkas D. S. jam nurodė, kad nustatyta ne tokia miško grupė, ne toks medienos kiekis ir viskas padaryta tam, kad tik jį nubausti. Jis supranta, kad niekam nieko blogo nedarė. Jis jokių ribų neperžengė, jei būtų nurodyta, jis nei centimetro nebūtų peržengęs. Miškų ūkio specialistai turėjo atsižymėti ribas. Ten valstybinės žemės šimtmečiais nebuvo, ten buvo privati žemė ir miškų ūkiui niekada nepriklausė. Tuos žemės plotus jis visada valdė, valdė nuo nepriklausomybės. Iki nepriklausomybės ta žemė buvo valdiška. Po nepriklausomybės su žmona turėjo mišką ir jį „atsistatė“. Toje vietoje 2 ha jis nupirko, o žmona „atsistatė“. Kad ta žemė jam priklauso, turi patvirtinančius dokumentus. Tų dokumentų tyrėjai nepateikė, bet inspektoriams, kurie tikrino, dokumentus parodė. Sutinka, kad gal 2016 metais vyko ribų paženklinimo parodymo darbai ir jam buvo išaiškinta, kad vienas kampas jam nepriklauso ir kad įsmeigs kuoliuką. Jis dar pasakė, kad išsikirstų linijas. Nežino, kokiu pagrindu jie taip nusprendė, bet sprendimo jis neginčijo. Jam nieko neparodė, tik susmeigė kuoliukus, bet jis jų nematė. Jis tik mato liniją ir žino, kur jo ribos. Jis buvo įsitikinęs, kad pjovė mišką savo valdose. Jis nėra rašęs skundo dėl nustatytų ribų. Į inspektorius kreipėsi telefonu. Jeigu būtų buvusi linija, jis jos nebūtų perėjęs. Jis nesutinka dėl nustatytų ribų, nes jos nebuvo pažymėtos. Matavimuose jis dalyvavo, bet nesuprato ką ten darė ir kam jis buvo reikalingas. Jis viską būtų supratęs, jei miškų ūkis būtų atsižymėjęs ribą. Ribinę liniją savo pusėje jis išsikirto prieš 30 metų. 2016 metais jis dalyvavo matavimuose, bet neprisimena kokiame dokumente pasirašė. Ribas jis išsikirto, kai matininkai jam išmatavo ribas 1995 ar 1998 metais. Miškų ūkio linijos yra neaiškios ir jie patys nežino, kur jų ribos, kur privačios. 2016 metais, kai vyko matavimas, jam aiškino, kad jo atžymėtos ribos jau nebeatitinka ir priklauso valstybei. Jis nemanė, kad valstybė gali taip atimti privačią žemę. Jis šiek tiek suprato, kad dalis žemės jam nebepriklauso, bet jis laukė, kada miškininkai atsižymės ribas. Kirsdamas medžius jis nežinojo, kad dalis žemės jam nebepriklauso. Jis į tarnybą nesikreipė, kad pasitikslintų ribas, nes ten buvo jo nuosavybė. Jis nusipirko 2 ha, o žmona turi gal 8 ha. 2016 metais kažką pažymėjo, bet jis nesuprato ką, ribą ar kampus. Ribinės linijos jie nebuvo išsikirtę. Sutinka, kad nukirto 76 medžius ir juos nukirto nuosavame sklype. Ten niekada nebuvo miškų urėdijos ribos, jei būtų riba, nebūtų kirtęs. Visos 76 eglės buvo pažeistos vabalų. Dabar užsikrėtė jo žmonos miškas. Nesutinka su pareikšta žala, nes jis kirto savo mišką, o ne valdišką. Su atmintimi problemų neturi, problemų turi su širdimi. Visus įvykius prisimena, bet tiksliai neatsimena datų. Jis turi tėvų palikimą – seną trobą (duomenys neskelbtini). Ten gyvena vienas. Turi 6 ha žemės. Žino, kad jam yra apribota nuosavybės teisė į pinigines lėšas banke. Banke neturi jokių lėšų. Tuos savo 2 ha pardavė ir 800 eurų bankas jam sulaikė. Kaltinamasis nurodė, jog bylos 64 lape yra jo parašas. Jeigu parašas yra, matyt jis dalyvavo žemės sklypo ribų paženklinime, bet dabar neprisimena. Jis kelis kartus ant visokių popierių pasirašinėjo. Iki įvykio girininkas R. K. jam nebuvo matytas. Ribos jis neatsižymėjo, nes jis jų nežinojo. Sūnus jam pasakė, kad ant žemės yra riboženkliai, bet tiksliai kur jie yra įkalti, jis nežinojo. Dar klausė ar yra pažymėta ant medžių, bet nieko nebuvo. Jis kalba apie 2016 metus. Jis žinojo, kad jo žemės sklypas ribojasi su valstybiniu mišku, bet ne tokiomis ribomis. Neatsimena, kada matininkai jam atmatavo ribas ir kada jas išsikirto. Po įvykio jo riba matoma ir yra pažymėta raudonais dažais. Pagal įkaltus grybukus ir pagal jam padarytus pažymėjimus, ta riba neatitinka. Pas jį yra užkasti betoniniai stulpai, kai atmatavo matininkas, bet buvo įspėtas, kad, kai darys geodezinius matavimus, kažkiek žemės yra per daug ir jam tada parodys. 3. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ atstovas V. R. nurodė, jog jis įvykyje nedalyvavo, visą medžiagą surinko ir pateikė pagal specialisto matavimus. 2016 metais buvo atžymėta ribinė linija. Ribinė linija iš urėdijos pusės turi būti 1,5 metro. Jei miškas yra brandus, jie jo nekerta, o pažymi riboženklius ir yra atžymimi medžiai. Viskas yra parodyta brėžiniuose. Jie atmeta priekaištus, kad ribinė linija nebuvo žymima, nes kaltinamasis dalyvavo ir matė, kad medžiai atžymėti ir turėjo suprasti, kad kerta ne savo teritorijoje. Pažymėjo, kad vasario mėnesį jokie vabalai neskraido. Vasario mėnesį jų specialistai nuvažiavo apžiūrėti teritorijos ir pamatė pažeidimą. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog 2016 metais ribos buvo atžymėtos ant medžių ir pastatyti riboženkliai. Dokumentuose yra girininko parašas ir A. V. parašas, kad jis dalyvavo matavime, ir kad linija natūroje atžymėta. Riboženkliai išlikę ir šiai dienai. Prievolė iškirsti 1,5 metro ribinę liniją yra abiem ir savininkui, ir valstybiniams miškams. Jei linija nėra užaugusi krūmais ir yra aiški, ji būna atžymima dažais ant medžių. Jei medžiai yra brandūs, linija turi būti pažymima ant medžių, o ne kertamas miškas. Šiuo atveju, buvo aiški linija. Kaltinamasis iškirto raudonai atžymėtus medžius ir įrodyti, kad ta riba buvo, yra labai sunku. 1992 metais, kai buvo miškų privatizavimas ir atstatoma nuosavybė, buvo padaromi preliminarūs brėžiniai ir matavimai. 2016 metais buvo atliktas geodezinis kadastrinis matavimas ir atliktų matavimų brėžiniai yra Registrų centre. Iki 2016 metų tas sklypas priklausė valstybei, o nuo 2016 metų perduotas Valstybinių miškų urėdijai patikėjimo teise ir miškų urėdija prižiūri šį mišką. Priežiūra vykdoma nuolat. Įprastai dėl puolančių kenkėjų yra atliekamas miškų žvalgymas. Dėl medžių tūrio yra metodika, pagal kurią tūris yra nustatomas. Matuojamas medžio kelmas, jis yra atžymimas ir pagal lentelę nustatomas krūtinės aukštis ir tada iš krūtinės aukščio nustatomas šalia augančio medžio aukštis ir apskaičiuojamas jo tūris. Kito kelio nėra, nes iškirsta mediena jau suskaldyta ir yra malkinėje. Kitokio metodo išmatuoti tūrį nėra ir jie neturi jokio tikslo tūrio didinti. Žalą jie skaičiuoja tik civiline tvarka. Mišką iš valstybės jie valdo patikėjimo tvarka ir kiekvienas miškas turi savo vertę. Vertė paskaičiuota esamomis kainomis. Mišką jie turi teisę nukirsti, parduoti, sumokėti mokesčius ir yra pelno siekianti organizacija. Žala paskaičiuota medienos kaina, kurios jie negavo. Tai ne žala gamtai. Žala gamtai bus nagrinėjama Aplinkos apsaugos departamento atskiru ieškiniu pasibaigus šiai bylai. Žala gamtai yra 5721,60 eurų. Byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 788,31 eurų turtinės žalos. Jie palaiko civilinį ieškinį ir prašo jį patenkinti. Joks pilietis negali savavališkai kirsti valstybės miško ir turi būti gauti leidimą kertant ir sausuolius. Privatininkams kertant sausuolius leidimo nereikia. Jeigu yra neaiškios ribos, jie visada gali padėti ir patikslinti linijas ar jas atžymėti. Kaltinamasis nesikreipė dėl patikslinimo, tokia paslauga yra nemokama. Su kaltinamuoju nėra kilę jokių ginčų ir anksčiau tokių atvejų nebuvo. Ribinė linija buvo atžymėta ir dabar kaltinamasis ją iškirto jų žemėje. Šiuo metu jie nieko neliečia, kur buvo likę keli nenukirsti medžiai, jie juos atžymėjo, ir laukia, kol įvyks teismo posėdis. Visi nukirsti medžiai ir kelmai likę valstybinėje žemėje. Pagal duomenų apsaugą urėdija negauna jokios informacijos apie parduotus miškus ir jų savininkus. Sklypus formuoja žemėtvarkos tarnyba ir visi sklypai yra Registrų centre. Žmogus turėjo nuosavybę ir pagal jo turimą žemėlapį 2016 metais buvo padarytas projektas ir atmatuotas sklypas. Iki tol tas miškas jiems nepriklausė. A. V. nebuvo užsakovas, bet jo parašas yra. Jie nedaro matavimų privatininkams, daro savo sklypų atmatavimus. Padaryta žala – 773,40 eurų, o civiliniame ieškinyje žala yra 788 eurai, nes dalis medienos yra nupjauta ir palikta miške. Viena kaina yra už vežtą medieną, o kita už nupjautą ir pavogtą medieną. Įmonės atstovai buvo nuvykę pas A. V. į namus, bet jis nežino ar mediena buvo išmatuota. 2016 metais jis nedirbo įmonėje ir nežino ar riba buvo atžymėta dažais. 4. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. Š. nurodė, jog kaltinamojo nepažįsta, giminystės ryšio nėra. Apie įvykį jis sužinojo vasario 13 d. Jam paskambino girininkas R. K. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) miške savavališkai iškirstas miškas ir pasisavinta mediena. Nedidelis medienos kiekis dar buvo likęs miške, todėl jo paprašė pakabinti kameras, tikintis, jog veiką padaręs asmuo sugrįš. Vėliau jis vėl paskambino ir pasakė, kad atvažiavo traktorius krautis likusios medienos. Jiems nuvažiavus, jie sutiko su traktoriumi atvažiavusį R. V.. Jis nurodė, kad tėvas jam liepė atvažiuoti ir surinkti medieną. Jie jį palydėjo iki namų, kur buvo sukrauta išvežta mediena. Mediena buvo sukrauta prie ūkinių pastatų ir jie iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai viską nufotografavo, parašė pakvitavimą medieną saugoti. Kitą dieną arba po savaitgalio jie atvažiavo išmatuoti medieną, kad išsiaiškinti, kiek medienos yra išpjauta ir pasisavinta. Matavo su girininkijos specialistais. Specialistai GPS prietaisu nustatė tikslias ribas, kurios yra peržengtos arba ne. Pagal įmonėje galiojančius teisės aktus išmatavo nukirstų medžių tūrį. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog tuo metu ir dabar jis dirba miško apsaugos specialistu Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniame padalinyje. Jam atvykus į įvykio vietą, joje buvo R. K. ir R. V.. Jis pats R. V. klausė, kas nutiko, ir jis nurodė, kad tėvas jam liepė atvažiuoti ir daugiau jis nieko nežino. Atrodo, jis buvo sakęs tėvui, kad gal peržengė ribą. Jie R. V. paklausė, ar turi leidimus kirsti, ar žino, kad yra peržengę ribą. Atrodo, kad R. V. sakė, kad tėvui aiškino, kad yra peržengę ribą. Atvykęs statyti kameras, iš telefone esančios programos žinojo ar jis yra valstybiniame miške, ar privačiame. Buvo iškirstas A. V. riboje esantis miškas, jų riboje esantis miškas ir maždaug už 70 metrų nuo bendros ribos iškirstas dar vienas gabalas. Vien dėl to, kad toliau buvo iškirstas gabalas medienos, nekilo abejonių, kad čia yra savavališkas kirtimas. Kitą dieną jie su sertifikuotu aparatu matavo tikslias ribas, nes riba buvo nukirsta. Pirmą kartą atvykęs naudojosi darbine programa „QFIELD“. Joje rodo visus duomenis apie medyną, rodo miško amžių, rūšį, ribas, privačius ir valstybinius miškus. Pagal programą pamatė, kad yra valstybinio ir privataus miško riba. Matė, kad iškirstas A. V. miškas, valstybinis miškas ir tada už kokių 70 metrų dar iškirsta dalis miško ir ten akivaizdžiai matosi, kad ten yra valstybinis miškas. Visas miškas yra didelis ir plotas yra hektarais. Jis yra 50-60 metų amžiaus. Toje vietoje buvo pirmą kartą. Išsimatuoti iškirstų medžių vyko arba po savaitgalio, arba sekančią dieną, tiksliai nebepamena. Miškų ribos turi būti 3 metrų pločio ir jos gali būti natūralios arba galėjo būti pažymėta dažais. Taip pat būna geodezininkų žymekliai. Toje vietoje jie rado vieną žymeklį. Medžiai nebuvo iškirsti ištisa riba, o tik tam tikrose vietose. Kitą dieną jiems atvykus, riba tikrai buvo žymėta, gal girininkas ją su įrenginiu sumatavo, bet kaip buvo įvykio dieną, negali pasakyti. Toje vietoje buvo labai platu ir buvo aiškios ribos tarp susodintų medžių. Kitą dieną jam atvažiavus buvo (duomenys neskelbtini) girininkai. Buvo daug darbo, kad suskaičiuoti visus nukirstus medžius. Jis dalyvavo, kai su įrenginiu dirbo girininkijos atstovai. Jis matė ir sutiko su nustatytomis ribomis. Kitą dieną liniją tikrai peržymėjo, bet ar buvo žymėta ir ant senų dažų, nepasakys. Dėl skaičiavimo nurodė, jog, kai yra jau nupjautas medis, yra medžio tūrio nustatymo metodikos, kurios patvirtintos aplinkos ministro. Pagal metodiką yra pamatuojamas kelmo skersmuo, tada naudojantis ketvirto leidimo tūrio lentelių metodika yra iš kelmo skersmens pervedamas skersmuo į krūtinės matą. Turint skersmenį krūtinės mate ir žinant medyno vidutinį aukštį yra nustatomas medyno tūris. Medyno tūris buvo nustatytas, kai jau žinojo medžio skersmenį krūtinės mate, tada naudodamiesi įmonėje naudojama programa „Miško skaita“, paskaičiavimo medyno tūrį ir programa automatiškai skaičiuoja nenukirsto miško kainą pagal galiojančius įkainius. Taip ir buvo paskaičiuota minimaliausia stataus miško suma. Jis surašė pareiškimą, jį pasirašė vadovas. Pareiškimą rašė sužinoję visus duomenis ir atlikę paskaičiavimus. Įvykio vietoje pirma susirašo kelmų matavimo lapą, tada šį lapą parsivežę į darbą, pagal metodiką paskaičiuoja krūtinės mato skersmenį. Likusi mediena tebėra miške, nes jie negavo jokių nurodymų paimti medieną. Likusios medienos žala taip pat paskaičiuota. Jos nepasiėmė, nes nenorėjo gadinti įkalčių. Likusi mediena yra malkinės medienos. Jeigu teismas duotų leidimą išsivežti medieną, nežino ar civilinis ieškinys sumažėtų. Valstybė tą mišką ir taip būtų pjovusi, nes jo sanitarinė būklė buvo bloga. Girininkas dėl to ir buvo tame miške. Atvykę pas asmenį į namus, jie buvo ant keliuko ir matė, kad vienoje pusėje buvo sudėti medienos rąstai, o kieme sudėtos viršūnės. Pareigūnams atvykus į kiemą ėjo visi kartu. Su kaltinamuoju kalbėjo ir jis sakė, kad nieko bloga nepadarė, o tik gelbėjo mišką. Jie jam sakė, kad reikia pranešti savininkams, o ne savavališkai viską daryti. Toks pat pokalbis buvo ir prie pareigūnų, ir prieš jiems atvykstant. Asmuo kirto savo mišką, bet žinojo, kad kirto ir valstybinį mišką. Jis aiškino, kad nieko bloga nepadarė, o tik gelbėjo mišką. Nepamena, ar buvo kalba apie ribas. Jis šioje byloje buvo paskirtas civilinio ieškovo atstovu. Jis asmeniškai kituose veiksmuose nedalyvavo, bet žino, kad girininkas su tyrėja ir A. V. važiavo į mišką. Jis davė parodymus tyrėjai ir teismas gali jais remtis. Nežino, kada ir kokiu būdu buvo pamatuota kaltinamojo privataus miško riba. Ribas atžymi ir jas patikslina institucija, kuri atlieka geodezinius matavimus. Atstatant ribas turi dalyvauti urėdijos atstovas ir gretimo sklypo savininkas. Jis nežino, ar ta valstybinė žemė kažkada priklausė kaltinamajam. Įmonėje dirba nuo 2016 metų, bet šioje pozicijoje nuo 2019 metų. Įmonėje yra dokumentai, kuriose nurodyti valstybiniai ir privatūs miškai. Su dokumentais, susijusiais su šia byla, yra susipažinęs. Kiek pamena, 2016 metais daryti geodeziniai matavimai, kuriuose nustatytos tos ribos. Ribos, kokios yra nustatytos, tokios yra iki dabar, o ar jos keitėsi iki tų metų, jis negali atsakyti. Nuo pagrindinio žvyrkelio važiuojant yra važiuojama pamiške, o pats miškas yra šalia miško keliuko prie kanalo. Į A. V. miško pusę buvo iškirsta nemažai medžių. Nuo viso iškirstų medžių kiekio, A. V. miške buvo iškirsta koks 30 procentų medžių, 3-4 eilės ir tada prasidėjo jaunuolynas. Sklypo ribos turi būti apie 3 metrų pločio. Jos gali būti atsiradusios natūraliai arba pažymėtos dažais. Jis nepamena, ar jam pirmą kartą atvykus į mišką, riba buvo pažymėta. Visa riba ir A. V. pusėje, ir jų pusėje, buvo iškirsta ir neįmanoma pasakyti ar tie medžiai buvo pažymėti. 2016 metais buvo padaryti geodeziniai matavimai ir asmuo turėjo būti supažindintas su ribomis. Jis ribą nustatė pagal savo GPS imtuvą. Nudžiūvę medžiai buvo pažeisti žievėgraužio, bet mediena buvo sveika, nes kelmai buvo balti. Mišką nuo žievėgraužių galima išgelbėti tik kertant. Mišo stebėsena turi vykti reguliariai. Iškirstus medžius sanitariniu požiūriu reikėjo kirsti, bet jie buvo iškirsti be leidimo. Savame miške kertant sausuolius ir pažeistus medžius leidimo nereikia, o valstybiniame miške leidimo reikia visiems medžiams. Valstybiniame miške leidimas nebuvo išduotas. Žala skaičiuojama padarine mediena ir malkine mediena. Padarinė mediena, tai tokia mediena, iš kurios galima kažką pagaminti, o malkinė mediena jau būna supuvusi. Kieme rastos medienos jie nematavo, nes neturėjo tokio leidimo. Kiek pamena, dalis medžių iškirsta padarinei, dalis – malkinei medienai. Jeigu kelmas yra supuvęs, tai mediena yra malkinė, o jei kelmas sveikas arba su minimaliais pažeidimas, tai jis yra padarinis. Biržės taksavimo lape suvedus miške užfiksuotus duomenis, sistema atliko skaičiavimus. Apžiūros metu kelmo būklę nustatė jie. Ginčų, kokiai medienai priskirti kelmą, nebuvo, bet su kolegomis diskutavo. Kaltinamojo namuose vizualiai medieną apžiūrėjo. Rąstai buvo supjauti po 6 metrus padarinės medienos. Rąstai buvo gražūs ir geros prekinės išvaizdos. Iš vieno medžio gali būti ir padarinė, ir malkinė mediena, nes iš plonos viršūnės nieko pagaminti negalima. Sistema į tai atsižvelgia. Jeigu asmuo nupjautą rąstą būtų pardavinėjęs, jis gautų didesnę rinkos kainą, negu jie paskaičiavo už statų mišką. Nežino ar toje teritorijoje yra kitų savininkų miškų, besiribojančių su valstybiniu mišku. Iki šio įvykio A. V. nėra kreipęsis į įstaigą dėl to, kad išvalytų mišką. Jis jam ne vieną kartą skambino. Skambino draugiškai paklausti, ką tokioje panašioje situacijoje reiktų padaryti. Tyrimo pabaigoje jis prašė nutraukti nesąmones ir baigti tyrimą. Jis tikrai nepamena, ar įvykio dieną ribos buvo pažymėtos, bet kitą dieną atvažiavus matuoti mišką, ribos buvo paryškintos. Nežino, ar buvo atvykę inspektoriai, bet buvo gautas nurodymas stebėti sanitarinį mišką, nes yra gautas anoniminis skundas. Byloje yra įvykio vietos nuotraukos. Nupjauti kelmai su savo koordinatėmis nėra pažymėti, bet kiekviename kelme yra įvestas pareigūno spaudas. Buvo nuimtos koordinatės viename plote, kur buvo iškirtimas, ir kitame, už 70 metrų esančiame plote. Jie iš Aplinkos apsaugos departamento gavo nurodymą atlikti to miško stebėseną. Nurodymą gavo jau po šio įvykio, gal net bylą nagrinėjant teisme. Nežino, ar kažkur dokumentuose žymėjo sklypų numerius. Įmonėje kalbama kvartalais ir sklypais, bet kiekvienas kvartalas ir sklypas turi savo unikalų numerį. Tas pats unikalus numeris gali būti viso žemės sklypo ir jis gali būti tiek privačios, tiek valstybinės žemės. Dokumentuose unikalus numeris yra 167 kvartalo, teismui pateikta visa byla. Tyrėja prašė pažymėti kirtimų centrų koordinates. Jis nuvyko į įvykio vietą ir su GPS įrenginiu jas nustatė. 5. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. nurodė, jog dirba Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijoje girininku. Pareigas vykdo nuo 2015 metų. Kaltinamasis jam yra matytas, bet giminystės ryšio nėra. Nurodė, jog šių metų vasario 13 d. buvo eilinė darbo diena, su kolektyvu išvyko į (duomenys neskelbtini) mišką. Turėjo matuoti mišką, nes turėjo atlikti retinimą. Atvažiavę į mišką pastebėjo šviežiai iškirstus kelmus. Pasiskambino kolegai, miško apsaugos specialistui P. Š., ir pasakė situaciją. Jie toliau dirbo savo darbus ir po kelių valandų baigę darbus, grįždami prie automobilio, išgirdo atvažiuojantį traktorių. Prie traktoriaus sutiko A. V. sūnų. Jis sakė, kad tėvukas paprašė parvežti jo medieną, jis pats nieko nekirto. Sulaukęs P. Š. nusprendė važiuoti iki namų ir pasikalbėti su pačiu A. V.. Jo paklausė, kodėl valstybiniame miške iškirstas miškas. Jis pasakė, kad suklydo, pripažino kaltę, gailėjosi. Pasakė, kad ne pats kirto, o pasamdė žmones. Paskui P. iškvietė policiją ir pasakė, kad jokių susitarimų nebus. Po kurio laiko atėjęs A. V. pasakė, kad jis gelbėjo mišką, kad jie jo neprižiūri, kad griaužia kinivarpos. Kiek jam žinoma, ten buvo sausuoliai medžiai ir vabalai juose nebegyvena. Atvykusiems pareigūnams A. V. paaiškino situaciją, parodė, kur sudėta mediena. Pareigūnai nupaveikslavo traktorių, prie malkinės sudėtą medieną, iš miško išvežtą medieną ir tą dieną jie baigė darbus. Kitą dieną su kolektyvu ir P. Š. nuvažiavo į vietą susimatuoti kelmus. Prieš tai pasitikslino ribą, ribos dažai buvo pablukę, bet vis tiek pasiėmė koordinates, kad būtų tiksliau. Pažymėjo ribas, paskaičiavo kelmus. Specialistas suskaičiavo pavogtos ir išvežtos medienos tūrį. Dalis medžių liko neišvežta. Į valstybinį mišką jie vyko dėl to, kad buvo numatyti kirtimai ir jie turėjo jį išsimatuoti. Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) mišką. Ten yra vienintelis bendro naudojimo keliukas ir eidami iki savo sklypo, jie praeina tą mišką, kur buvo iškirsti medžiai. Kiekvienas miško kvartalas turi savo kvartalo numerį ir sklypą. Sklypas skiriamas, pavyzdžiui, 10, 20 ar 30 arų arba 10 eglių sklypas. Kiekvienas sklypas turi tam tikrą savo plotą. Medyno plane yra sužymėti kvartalai eiliškumo tvarka. Valstybei priklausančiame žemės sklype plotą jie yra suskirstę į kvartalus ir sklypus. Prieš tai tas miškelis buvo valstybinis, o 2016 metais jis atmatuotas matininko ir perduotas Šiaulių miškų urėdijai ir dabar nuosavybes teise jie yra savininkai. (duomenys neskelbtini) miške yra ir valstybinių, ir privačių miškų. 167 kvartale yra 3 sklypai, bet medžiai iškirsti 60 sklype. Jis negali pasakyti to sklypo unikalaus numerio. Jis tikrino (duomenys neskelbtini) miško 67 kvartalo ribas. Ribas jie pažymi dažais. Ribas jis paryškino, kai reikėjo matuoti kelmus. Nuo 2016 metų ribas žymėjo ne kartą. Atvažiavus į įvykio vietą, matėsi išblukusi riba. Paskutinį kartą prieš įvykį medžius atžymėjo gal 2019 metais, bet tiksliai nepamena. Ribas jie atsižymi dėl savęs ir to niekur neprotokoluoja. Privataus sklypo savininkas gali pasiskambinti ir pasitikslinti ribas. Sklypo savininko jis nežinojo. Asmeniškai kaltinamojo nepažinojo ir nežinojo, kad būtent su juo ribojasi sklypas. 2016 metais matavimai vyko urėdijos užsakymu. Tame matavime jis buvo kaip dalyvis, ne kaip organizatorius. Nepamena, ar matavime dalyvavo kaltinamasis. Matavimo metu buvo pasirašytas žemės sklypų ribų paženklinimo aktas. Jis aiškiai prisimena, kad riba buvo pažymėta raudonais dažais ir buvo įkalti geodeziniai žymekliai. Negali atsakyti, ar tas žymeklis šiuo metu yra išlikęs. Jeigu nėra matomas žymeklis, tai riba dar pažymima dažais. Privataus sklypo savininkai savo pusėje turi prižiūrėti 1,5 metro ribą, pasižymėti dažais ar išsikirsti. Jie savo ribą prisižiūrėjo ir ją atžymėjo dažais. A. V. savo ribos neprisižiūrėjo, nes jo pusėje dažų ar iškirtimų nematė. Ribai atžymėti nebuvo ko kirsti, todėl buvo pažymėta ant medžių. Nuo 2016 metų kaltinamasis nėra kreipęsis dėl ribų patikslinimo. Iki tol nebuvo pastebėję, kad mišku būtų rūpinęsis kitas asmuo. Tas miškas yra 55 metų eglynas. Jo manymu, toliau nuo ribos buvo išrinkti stambesni medžiai. Jie turėjo tą plotą sanitariškai iškirsti, nes jis buvo nudžiūvęs. Iki tol nebuvo gavę privačių sklypų savininkų prašymų iškirsti šį mišką. Tikslių sklypo koordinačių negali nurodyti, bet jų turimi įrenginiai ribą nurodo centimetrų tikslumu. Dėl ribų priežiūros jie vadovaujasi 2015 metų ministro įsakymu. Negali tiksliai pasakyti kur, bet yra nurodyta, kad miškų savininkai 1,5 metro ribą turi atsižymėti ir prisižiūrėti. Kitų miškų savininkai dažniausiai būna prasikirtę ribas. Šiuo atveju, jis nepastebėjo, kad kažkaip būtų pažymėta privataus miško riba. Iki policijos iškvietimo kaltinamasis pripažino, kad padarė blogai, kad pats nekirto, o kažką pasamdė. Sakė, kad gailisi ir galvojo, kaip problemą išspręsti kitaip. Paskui jis nuėjo atsinešti dokumentų, o sūnus išvažiavo. A. V. dar prašė kažkaip susitarti, bet jie pasakė, kad iškvietė policiją ir jis pradėjo keisti poziciją, kad darė gerą ir gelbėjo mišką nuo vabalų. Sausose eglėse vabalų nebūna, jie skraido tik vasarą. Sausuolis medis jau yra pažeistas vabalų. Nuo vabalų užpuolimo iki medžio tapimo sausuoliu praeina puse metų. Įvykio metu buvo nukirsti tik sausuoliai. Pirmas plotas yra netoli A. V. ribos. Su tyrėja nuvažiavo į įvykio vietą. Tyrėjai parodė tą vietą. A. V. aiškino, kad nieko bloga nepadarė ir tik gelbėjo mišką. Riboženkliai tuo metu jau buvo. Patvirtina, kad nuo 2016 metų riba buvo atžymėta ir šiai dienai ji yra atžymėta. Žymėjimo dokumento neturi, nes atsižymi tik dėl savęs. Jeigu kažkam kyla klausimų, visada gali kreiptis į tarnybą. 6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Z. D. D. nurodė, jog dirba Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėju. Kaltinamasis jam yra matytas, bet giminystės ryšio nėra. Žino, kad šis asmuo kreipdavosi į žemėtvarką, bet daugiau nieko. Kažkas jam yra skambinęs iš policijos. Jam pareigūnai pasakė koordinates ir jis turėjo pasakyti, kokioje vietoje pagal X ir Y yra jų nurodytas taškelis. Jis įėjo į „GeoMatininkas“ programą ir padarė ekrano kopijas, pagal duotas koordinates, kur randasi X ir Y, ir kurioje vietoje. Apklausoje davė teisingus parodymus ir protokolą perskaitė. Jam pasakė koordinates ir paklausė, kur tas taškas turi būti. Jis jai pasakė, kur tas taškas yra, ir viskas. Tiksliai nepamena, kokius parodymus tada davė. Teismas gali remtis tyrėjai duotais parodymais. Duodamas parodymus vadovavosi „GeoMatininkas“ programa. Pagal jam nurodytas koordinates, ta vieta į jam nurodytą sklypą nepateko ir tai buvo tikrai nemažas atstumas. Ta programa darbe jie naudojasi kiekvieną dieną ir ji negali klysti. Programa naudojasi jau keletą metų, apie 5 metus tikrai. 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti 2023 m. gegužės 26 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo Z. D. D. parodymai (1 tomas, b. l. 155–156). Liudytojas Z. D. D. nurodė, jog dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriaus vedėju. Tikrinant duomenis per programą „Geomatininkas z“ matyti, kad pagal nurodytas koordinates (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sklypas neįeina į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkines ribas. Nuo šio sklypo koordinatės nutolusios apie 64 metrus. Taip pat nurodytos koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutolusios apie 17 metrų. Tiksliai gali teigti, kad neįeina į privataus miško sklypo ribas. Nurodytos koordinatės yra LKS-94 (valstybinėje koordinačių sistemoje). Peržiūrėjus turto kadastro ir registro bylą Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra abu koordinačių taškai, matyti, jog žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ šį sklypą valdo patikėjimo teise. 8. Pagarsinus parodymus, liudytojas Z. D. D. patikslino, jog programa vadinasi ne „GeoMatininkasZ“, o „GeoMatininkas2“. Parodymai teisingi ir teismas jais gali remtis. Jis dabar negali pasakyti, kam priklauso sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Jie turi kadastro programą ir registro programą. Registro programoje mato, kas yra savininkai, o kadastro programoje savininkų nemato, o mato tik sklypų aplinkines ribas. Kiek žino, policija prašė pakelti archyvinę bylą ir nustatė, kad sklypas pabaigoje numeriu 1 yra atkurta nuosavybė, o sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne privatus, o valstybės nuosavybė ir jį patikėjimo teise valdo miškų urėdija. Sklypas, kur jam buvo nurodytos koordinatės, tikrai buvo valstybiniame miške ir ten buvo ne keli centimetrai, o keliolika metrų, buvo gana žymios ribos. Jų naudojama programa turi funkciją matuoti atstumus ir plotus, taip jis nustatė atstumą iki koordinačių. Koordinatės apie 64 metrus buvo nutolusios nuo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) artimesnio krašto. Popieriniame plane atstumas yra keletas centimetrų, bet kadangi mastelis yra kitas, tai vienas centimetras yra dešimtys metrų. Jo apklausoje atstumai nuo sklypo iki koordinačių nurodyti teisingai. Jis matavo nuo artimiausios sklypo ribos. Byloje 92 lape esantis planas jam yra matytas. Jis matavo nuo artimiausios ribos. Koordinates ir sklypus nustatė naudodamas programą. Gyvai į vietą jis nebuvo nuvažiavęs, nes niekas neprašė ir nebuvo poreikio. Jis negali pasakyti, kada sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)31 buvo suformuotas, bet jis buvo suformuotas žymiai vėliau, nes jo numeris pirmas. Nepamena, ar pareigūnams teikė medžiagą. Pirmąsias popierines žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas jie saugo archyve. Naujosios bylos yra elektroninės ir jos saugomos Registrų centro archyve. Jie, kaip institucija, priima sprendimus patvirtinti kadastro duomenis, o tada Registrų centras tą sklypą įbraižo į nekilnojamojo turto registro žemėlapį. Jie tikrina žemės sklypo kadastro duomenų bylą, o patikrinę priima sprendimą ją patvirtinti. Jeigu matininkui pamatavus sklypas dengia privatų sklypą, tada liepia taisyti. Jeigu byla yra patikrinta, jeigu davė leidimą duomenis įregistruoti, tai privatus sklypas negalėjo įeiti į valstybei priklausantį sklypą. Jie tikrina, ar dėl paženklinimo parodymų akto surašymo išsiųsti kvietimai, patikrina, ar yra parašai. Jei kvietimas išsiųstas, bet žmogaus parašo nėra, reiškia jis nusprendė nedalyvauti. Jeigu asmens parašas yra, reiškiasi, jis žino savo ribas. Jeigu nepateikiami skundai, tada jie patvirtina bylą. Nepamena atvejo, kad būtų ginčų dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamas asmuo jam matytas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Įgyvendinant 2012 m. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą dėl žemės reformos privatūs asmenys nėra informuojami, tačiau atliekant matavimus privačių sklypų savininkai yra kviečiami ir informuojami. Privačiose žemėse žemės reformos nevyksta ir tas sklypas buvo suformuotas iš valstybinės žemės, kuri niekada nebuvo privati. Praktikoje būna tokių atvejų, kad privatus asmuo turi, pavyzdžiui, 15 ha žemės, pasisamdo matininką ir pamatavus mato, kad ten ne 15 ha, o 18 ha. Reiškia, arba žmogus užsigrobė, arba pirmasis matininkas kažką ne taip pamatavo, tada matininkas atstato ribas. 9. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. V. nurodė, jog kaltinamasis yra jo tėvas, todėl nesutinka duoti parodymų. 10. Nors kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodoma byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. 11. Ikiteisminio tyrimo metu (2023-04-07) A. V. pranešus, jog jis galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įtariamojo apklausos metu A. V. kaltu padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino. Nurodė, jog galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nėra sirgęs, priklausomybės alkoholiui, narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neturi, į narkologinę centro įskaitą neįrašytas. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato ir gali paaiškinti, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamos veikos. Nurodė, jog jis turi (duomenys neskelbtini) k. miško dalį, tai yra 2 hektarus, kuriuos prieš 20 metų įsigijo iš V. J., įsigijimo dokumentus jis turi ir galės pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Už jo miško ploto yra miško dalis, priklausanti jo žmonai Z. V.. Toje vietoje niekada nebuvo nuosavybės teise priklausančio miško Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui. 2022 m. rudenį, tikslaus laiko nepamena, apžiūrėjus savo miško teritoriją, pamatė, kad jo miške augantys medžiai yra sausi, juos apstojo vabalai, todėl samdėsi darbuotoją, kad sergančius medžius išpjautų. Jį susirado pagal skelbimą ir pasiskambino, vyro anketinių duomenų jis nežino, telefono numerio neturi išsisaugojęs. Jis jį parsivežė pats iš Šiaulių. Minėtam vyrui jis pats nurodė, kokius medžius reikia nukirsti, jis ir nukirto. Tam leidimas nėra reikalingas, užtenka žodinio leidimo iš privačių miškų inspektoriaus. Tokį leidimą jis buvo gavęs prieš daug metų, dabar jis jo net neprašė, nes jam inspektorius nurodė, kad nebeklaustų, o tik valytų mišką. Tai jis daro kiekvienais metais, kad išsaugoti savo mišką. Kiek tiksliai buvo iškirsta medžių, jis neskaičiavo, vieną dieną kirto vienas vyras, kitai daliai medienos iškirsti samdėsi kitą vyrą, kurio taip pat anketinių duomenų nežino. Jis kirto taip pat vieną dieną, bet po pirmojo kirtimo gal praėjus savaitei ar dviem. Už kirtimą gal sumokėjo jiems po 20 eurų, pirko alaus. Pirmu reisu iškirstą medieną parvežė nusamdytas darbuotojas su savo technika, tačiau kas jis toks, jis nežino, jis tuo metu tvarkė pagriovius, rinko šakas, tai jo ir paprašė. Parvežė vieną reisą, už tai sumokėjo 70 eurų. Kada tai buvo, nepamena, gal prieš Naujus metus, gal po. Po to, dalį medienos paprašė, kad iš miško parvežtų sūnus R. V. su jam priklausančiu traktoriumi, traktoriaus dokumentus taip pat pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Šiuo traktoriumi sūnus parvežė tik vieną reisą. Visa parvežta mediena buvo iškrauta jo kieme ir yra iki šiol. Daugiau niekas medienos nebevažiavo parvežti. Kai 2023 m. vasario 13 d. sūnus buvo pastebėtas miške, netoli esančios iškirstos medienos, ką jis ten veikė, nežino, gal važiavo į savo mišką ir ketino tuo pačiu parvežti likusią iškirstą medieną, tačiau taip ir neparvežė, nes jį sutiko girininkas ir jam nebeleido, nurodydamas, kad tai valstybinis miškas. Jau, kaip minėjo, jis neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nes jokių medžių savavališkai nekirto, o tik valėsi jam priklausantį mišką. Nori papildyti, kad tik tą dieną, kai buvo atvykusi policija, tai yra 2023 m. vasario 13 d., girininkas ar gamtos apsaugos darbuotas tik tada atžymėjo miško ribas, nors 20 metų tų ribų nurodyta nebuvo, jis juo naudojosi pagal ankstesnio savininko nurodymą (1 tomas, b. l. 168–171). 12. Ikiteisminio tyrimo metu (2023-06-21) parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. V. nurodė, kad sutinka vykti parodyti, kur samdomiems darbuotojams nurodė pjauti medžius, ir pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) mišką. Į parodymų patikrinimą vietoje buvo vykstama VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ (duomenys neskelbtini) padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos automobiliu „Toyota Hailux“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu vyko girininkas R. K.. Iš policijos komisariato kiemo vykstama (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis link (duomenys neskelbtini). Pravažiavus (duomenys neskelbtini) miesto ribas, važiuojama (duomenys neskelbtini), po to neprivažiavus (duomenys neskelbtini) kaimo, sukama į dešinę ir toliau važiuojama žvyrkeliu, lauko keliais. Pravažiuojama (duomenys neskelbtini) kaimą ir neprivažiavus (duomenys neskelbtini) k., sukama į kairę ir toliau važiuojama lauko keliu link miško, nuo asfaltuoto kelio viso 6 kilometrus. Įvažiavus į mišką A. V. nurodė, kad kairėje pusėje yra jo miškas, kur jis ir nurodė pjauti medžius. Pavažiavus miško keliu apie 100 metrų, A. V. nurodė sustoti. Išlipus iš automobilio, jis paėjo į kairę pusę mišku, kur matosi nupjautų medžių kelmai, kurie yra sužymėti ir nupjauti rąstai. A. V. paaiškino, kad pjauti medžiai buvo šiame plote visur ir būtų visus išpjovęs, bet jam buvo sutrukdyta ir paliktų rąstų išsivežti nespėjo. Medžius kirto, kurie buvo užkrėsti, kaip savo miško, o ne valstybinį. A. V. nurodė, kad prie kiekvieno kelmo nevaikščios, todėl kelmai ir rąstai suskaičiuoti nebuvo. Tuo parodymų patikrinimas vietoje buvo baigtas, vykta į Policijos komisariatą protokolo surašymui. Parodymų patikrinimo vietoje dalyvavęs R. K. nurodė, kad įtariamojo nurodytas miško plotas yra (duomenys neskelbtini) miško 167 kvartalo 60 sklypas ir medžių sužymėti kelmai yra būtent tie, kurie buvo savavališkai iškirsti – viso 77 vnt. ir neišvežti 16 vnt. nupjauti medžiai. Šis miško plotas priklauso (duomenys neskelbtini) regiono padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijai (1 tomas, b. l. 179–185). 13. 2023 m. balandžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2003 m. gegužės 26 d. Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją. Iš pateikto Pažymėjimo matyti, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., miškų ūkio paskirties, 1,1700 ha ploto. Suformuotas atliekant preliminarius matavimus 1995-04-27, nuosavybės teise priklauso A. V., pagal 2003-04-16 priėmimo–perdavimo aktą, 2003-04-16 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 172–176). 14. Iš Policijos BIRD ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2023 m. vasario 13 d. 15.37 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ specialistas P. Š. pranešė, kad kieme (adresu: (duomenys neskelbtini)) gyventojai yra susivežę savavališkai iškirstą valstybinio miško medieną. Atvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai surinko pirminę medžiagą (1 tomas, b. l. 126). 15. 2023 m. vasario 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos A. B. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pranešimo“ nurodoma, jog 2023 m. vasario 13 d., dirbant ekipaže „S-1163“, kartu su vyriausiuoju patruliu R. V., 18 val. 11 min. iš Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu: (duomenys neskelbtini), kieme gyventojai yra susivežę savavališkai iškirstą valstybinio miško medieną. Pranešėjas Valstybinių miškų urėdijos specialistas. 18 val. 53 min. atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko Valstybinių miškų urėdijos specialistas P. Š., kuris nurodė, jog apie 15 val. į jį kreipėsi girininkas R. K., kuris pamatė, kad su traktoriumi yra vežami nukirsti medžiai, galimai iš Valstybinių miškų urėdijos teritorijos. Pranešėjas nurodė, kad valstybinė žemė ribojasi su privataus asmens teritorija, kurioje jis pats kerta medžius. P. Š. teigimu, pabendravus su minėtu asmeniu – A. V., jis pripažino, kad kirto egles ne tik savo teritorijoje, bet ir šalia esančioje valstybinėje žemėje. P. Š. nurodė, kad per 2 darbo dienas per e-policiją VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ parašys pareiškimą, kadangi iškirsta apie 30 kubų medienos. Jiems atvykus į įvykio vietą, A. V. kieme rado sukrautą nukirstą medieną, iš kurių dalis jau buvo supjaustyta į malkas. Priešais jo kiemą esančiuose laukuose taip pat buvo sukrauta mediena. P. Š. nurodė, jog atliks išsamesnį tyrimą ir patikslins padarytą žalą valstybei ir gamtai. Pabendravus su A. V., jis nurodė, kad kirto medžius savo teritorijoje, bet kadangi nėra aiškiai nubrėžta riba tarp jo ir valstybinės žemės teritorijos, galimai galėjo iškirsti medžių ir iš urėdijos saugomos teritorijos, tačiau, tokiu atveju, jis tik gelbėjo medžius, nes jie „sirgo“. Apžiūrėjus įvykio vietą, nukirsta mediena buvo palikta saugoti A. V., adresu: (duomenys neskelbtini), su įpareigojimu nenaudoti, nepjauti, neparduoti, neišvežti ar kitaip judinti minėtą medieną iki tyrimo pabaigos. Įvykio vietoje filmuota Body kameromis (1 tomas, b. l. 5). 16. 2023 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos ir medienos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrėta prie namo ir sodybos kieme esanti mediena (galimai eglės), malkinėje sukrauta supjaustyta ir suskaldyta (galimai eglių) mediena (malkos). Mediena nufotografuota ir palikta saugoti adresu: (duomenys neskelbtini), A. V. (1 tomas, b. l. 7–18). 17. Valstybės įmonė „Valstybinių miškų urėdijos“ (duomenys neskelbtini) regioninio padalinys 2023 m. vasario 15 d. pateikė pareiškimą, kurį 2023 m. kovo 20 d. patikslino, nurodydama, jog 2023 m. vasario 13 d. VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijoje pastebėta, kad (duomenys neskelbtini) miško 167 kv. 60 skl. buvo įvykdytas savavališkas miško kirtimas, kurio metu buvo nupjauta 76 vienetai sausų eglių ir 1 vienas baltalksnis, kurių tūris kubiniais metrais 47,68 m3, iš jų 61 vienetas sausų eglių, kurių tūris kubiniais metrais 42,06 m3 buvo pavogta, likusi mediena –- 1 baltalksnis ir 15 sausų eglių palikta miške. VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ (duomenys neskelbtini) regioninis padarinys dėl savavališko kirtimo patyrė 788,32 eurų turtinę žalą. Prašo pradėti tyrimą ir patraukti kaltus asmenis atsakomybėn, atlyginant padarytas žalas. Iš prie pareiškimo pridėtos pažymos apie padarytą žalą matyti, jog žala apskaičiuota vadovaujantis duomenimis, pateiktais apvaliosios medienos taškavimo ir biržės taksavimo lapuose (1 tomas, b. l. 21–48). 18. Iš 2023 m. gegužės 3 d. Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdijos“ (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio rašto ir prie jo pridėtos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos matyti, jog 2023 m. vasario 13 d. savavališkas miško kirtimas ir neteisėtas nukirstos medienos pasisavinimas buvo vykdomas VĮ „Valstybinių miškų urėdijai“ (naudotojas) priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijoje, (duomenys neskelbtini) miško 167 kv. 60 skl., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „GEOMETRA“. 2016 m. kovo 10 d. atlikti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo darbai, iš surašyto akto matyti, jog nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo esamo savininko Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdijos“ atstovas girininkas R. K., gretimo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) savininkas A. V.. Žemės sklypų ribos paženklintos 3 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais (1 tomas, b. l. 64). Z. V. neatvyko, todėl pakartotinai žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo darbai atlikti 2016 m. lapkričio 16 d. Šiuose darbuose dalyvavo girininko pavaduotojas R. D. ir Z. V.. Kadastro duomenų nustatymo data 2016-11-17 (1 tomas, b. l. 57–87). 19. 2023 m. gegužės 10 d. Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdijos“ (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio rašte nurodytos įvykdyto savavališko miško kirtimo koordinatės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kartu pateiktame žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtos nurodytos koordinatės, kurios patenka į 167 kv. 60 sklypą (1 tomas, b. l. 90–93). 20. 2023 m. kovo 29 d. Valstybinės miškų tarnybos rašte nurodoma, jog A. V. nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra išduota leidimų kirsti mišką ir nėra pateikta pranešimų apie ketinimus kirsti mišką (1 tomas, b. l. 96). 21. 2023 m. gegužės 30 d. Valstybinės miškų tarnybos rašte nurodoma, jog išnagrinėjus pateiktą informaciją nustatyta, kad pagal tyrimo medžiagą A. V. jam priklausančiame miško sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kirto sausuolius, kuriems pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 632 redakcija), 20.2 punktą leidimai neprivalomi, jei savininkas neplanuoja iškirstą medieną pateikti rinkai. Iškertamos medienos kiekis leidimų išdavimui įtakos neturi (1 tomas, b. l. 100–101). 22. 2023 m. balandžio 5 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento rašte nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, privatus miško žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu miško žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)31 (1 tomas, b. l. 104–106). 23. 2023 m. gegužės 9 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė A. V. priklausančio miško sklypo dokumentus, susijusius su 1995 m. balandžio 27 d. atliktais preliminariais matavimais, laikiną žemės sklypo planą (1 tomas, b. l. 110–125). 24. 2023 m. kovo 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos su užfiksuotu pranešimu Bendrajam pagalbos centrui, apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrint BPC garso įrašą, kurio ID 95324994646, matoma skambučio pradžia – 2023-02-13 15:37:33 val. BPC darbuotoja: 112. Vyras: sveiki. BPC darbuotoja: sveiki. Vyras: patrukdė Jus miško apsaugos specialistas iš (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio miškų urėdija. Yra įvykdyta medienos vagystė ir norėčiau išsikviesti pareigūnus. BPC darbuotoja: (pritarimo garsas) koks rajonas, kur čia bus? Vyras: (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) kaimas. BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) kaimas? Vyras: taip. (duomenys neskelbtini), ar...BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini) matau, (duomenys neskelbtini) seniūnija, taip? Vyras: (pritarimo garsas) taip. BPC darbuotoja: ir kurioj vietoj, čia į mišką norit pakviesti? Vyras: čia noriu į patį miestelį pakviesti, tą kaimą, yra mediena kieme ir noriu užsiregistruoti įvykį. BPC darbuotoja: kokioj gatvėj? Vyras: žinokit net nežinau. BPC darbuotoja: namo numeris gal yra? Vyras: ir namo numerio nematau, čia tokia, kaip sodyba, net nemoku pasakyt. BPC darbuotoja: (pritarimo garsas) o kaip pareigūnams dabar, kur ten važiuot? Vyras: tai jeigu galėtų jie man į šitą numerį atvykę į tą kaimą pasiskambint, aš pasitikčiau. BPC darbuotoja: (pritarimo garsas) ant pagrindinio kelio pasitiktumėt, taip? Vyras: jo, aš kažkur esu va čia ant pagrindinio to kaimo kelio. BPC darbuotoja: (pritarimo garsas) supratau, ir ten reiškia kieme yra ...Vyras: jo, kieme yra, yra sava... yra miške savavališkai iškirsta mediena ir yra kieme, ir yra žmonės, jie pripažįsta, kad tą padarė, viskas. BPC darbuotoja: (pritarimo garsas) iškirsta miško mediena reiškia taip? Vyras: (pritarimo garsas). BPC darbuotoja: Supratau, Jūsų vardas, pavardė? Vyras: P. Š.. BPC darbuotoja: P. Š.. Ir savo telefono numerį pasakykite. Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: taip. Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: taip. Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini), pakartosiu aš, taip? Vyras: taip, taip. BPC darbuotoja: (pritarimo garsas) ir Jūs sakėte esat iš apsaugos specialistas? Vyras: (nesuprantama) miškų urėdija (duomenys neskelbtini) regioniniam padalinyje miško apsaugos specialistas. BPC darbuotoja: (pritarimo garsas) supratau, gerai, perduodu informaciją policijai tada. Vyras: (pritarimo garsas). BPC darbuotoja: ir aplinkosaugą informuosiu, kadangi miškas, ar jie jau yra informuoti apie įvykį? Vyras: ne, ne, nėra. BPC darbuotoja: nėra, ir aplinkosaugą informuosiu tada, gerai? Vyras: (pritarimo garsas). BPC darbuotoja: gerai, viso geriausio. Įrašo trukmė 2.29 minutės (1 tomas, b. l. 128–131). 25. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Vagystės atveju nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K-6/2012). 26. Nenukirstas (stačias) miškas neatitinka vagystės dalyko požymio – jo atskirtumo nuo gamtinės aplinkos, o savavališkas svetimo ar nuosavo miško kirtimas nelaikytinas turto pagrobimu. Tokia veika, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali atitikti nusikalstamos veikos aplinkai (BK 270, 271, 273 straipsniai) arba administracinio nusižengimo požymius (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 272, 273 straipsniai). Tačiau tais atvejais, kai asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 3 MGL dydį, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės – požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį. Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, ir tai ir yra pagrindinis kriterijus, lemiantis pagrobtos medienos vertės nustatymo pagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2010). 27. Kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neigė. Pripažindamas faktines aplinkybes, jog 2022 m. rudenį, tikslaus laiko nepamena, (duomenys neskelbtini) miške, kaip byloje nustatyta, 167 kvartalo 60 sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iškirto 76 vnt. sausų eglių ir 1 vnt. baltalksnį, dalį medienos parsivežė ir laikė prie namų, dalį paliko miške, ruošėsi ją parsivežti, nesutiko su tuo, jog savavališkai iškirto svetimus, Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdijos“ (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui priklausančius, medžius ir juos pasisavino. Paaiškino, jog buvo įsitikinęs, kad kerta mišką jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Visuomet šį mišką laikė savu, juo rūpinosi. Teisme keisdamas savo parodymus kaltinamasis laikėsi pozicijos, jog savo privataus sklypo ribas žinojo, jas jam 1995 ar 1998 metais atžymėjo matininkai, jis iš karto iškirto ribas žyminčias linijas, tačiau vėliau patikslino, jog dalyvavo matavimų darbuose 2016 metais, bet neprisimena, kokiame dokumente pasirašė (posėdžio metu patvirtino, jog pasirašė 2016 m. kovo 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, 1 tomas, b. l. 64), ir atliekant matavimo darbus jam buvo nurodyta, jog jo atžymėtos ribos jau nebeatitinka žemės sklypo ribų ir dalis jo žemės sklypo priklauso valstybei, tačiau jis nemanė, kad valstybė gali taip atimti privačią žemę. Jis šiek tiek suprato, kad dalis žemės jam nebepriklauso, bet jis laukė, kada miškininkai atsižymės ribas. Kaltinamasis nurodė, jog VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ darbuotojai ribinės linijos neišsikirto, jis riboženklių nematė, todėl jis negalėjo žino, jog kerta medžius ne savo žemės sklype, dėl ribinės linijos neišsikirtimo galėjo būti suklaidintas. Ši kaltinamojo pozicija, teismo vertinimu, yra nepagrįsta, ja kaltinamasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. 28. Pirmiausia, pažymėtina, jog iš byloje esančios VĮ „Valstybinių miškų urėdijai“ (naudotojas) priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) miško 167 kv. 60 skl., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)31, kadastrinių matavimų bylos matyti, jog apie UAB „GEOMETRA“ atliekamus minėto sklypo kadastrinius matavimus kaltinamasis A. V. buvo tinkamai informuotas, bei juose 2016 m. kovo 10 d. dalyvavo asmeniškai, atliekant žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo darbus. Tai patvirtina kaltinamojo A. V. pasirašytas 2016 m. kovo 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, bei jame esantys duomenys. Minėtame dokumente nurodyta, jog žemės sklypų ribos paženklintos 3 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais (1 tomas, b. l. 64). Taigi, teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis A. V. buvo tinkamai informuotas / žinojo jam nuosavybės teise priklausančio žemės klypo ((duomenys neskelbtini)) ir Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdijos“ patikėjimo teise valdomo valstybinio miško ((duomenys neskelbtini)31) ribas. 29. Be kita ko, iš minėtų dokumentų matyti, jog 2016 m. kovo 10 d. atliekant žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo darbus dalyvavo ir savininko Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdijos“ atstovas girininkas R. K., kuris buvo apklaustas teisme ir nurodė, jog nuo 2015 metų dirba VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijoje girininku, 2016 metais dalyvavo žemės sklypų ribų paženklinimo darbuose, pasirašė akte. Liudytojas nurodė, jog aiškiai prisimena, kad riba buvo pažymėta raudonais dažais ir buvo įkalti geodeziniai žymekliai. Negali atsakyti, ar tas žymeklis šiuo metu yra išlikęs. Nuo 2016 metų ribas žymėjo ne kartą. Atvažiavus į įvykio vietą, matėsi išblukusi riba. Paskutinį kartą prieš įvykį medžius atžymėjo gal 2019 metais, bet tiksliai nepamena, nes atsižymint ribas nėra surašomi jokie dokumentais, tai atliekama dėl savęs. Ribas jie atsižymi dėl savęs, jeigu nėra matomas žymeklis, tai riba dar pažymima dažais. Privataus sklypo savininkai savo pusėje turi prižiūrėti 1,5 metro ribą, pasižymėti dažais ar išsikirsti. Jie savo ribą prisižiūrėjo ir ją atžymėjo dažais. A. V. savo ribos neprisižiūrėjo, nes jo pusėje dažų ar iškirtimų nematė. Ribai atžymėti nebuvo ko kirsti, todėl buvo pažymėta ant medžių. Nuo 2016 metų kaltinamasis nėra kreipęsis dėl ribų patikslinimo. Iki tol nebuvo pastebėję, kad mišku būtų rūpinęsis kitas asmuo. Iškirstas miškas yra 55 metų eglynas. 30. Abejoti nurodytais liudytojo R. K. parodymais, jų neatitikimu tikrovei, jo parodymų, kaip įrodymų, patikimumu, nėra pagrindo. Byloje nėra nustatyta, kad šis asmuo būtų asmeniškai pažįstamas su kaltinamuoju, kad juos sietų asmeninio pobūdžio ar konfliktiški santykiai, dėl ko šis asmuo galėtų apkalbėti kaltinamąjį, duoti tikrovės neatitinkančius parodymus. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuo 2016 metų VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) miško 167 kv. 60 skl., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)31, ribą su kaltinamajam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)) buvo pažymėjusi tinkamai, pažymėdama ją raudonais dažais ant medžių, ją prižiūrėjo, todėl kaltinamajam ji turėjo būti matoma (žinoma). Pažymėtina, jog kaltinamojo A. V. argumentai, jog VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ sklypo ribas turėjo pažymėti, joje iškirsdama medžius, atmetami kaip nepagrįsti, nes, kaip nurodė civilinio ieškovo VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ atstovas V. R., liudytojai R. K., P. Š., esant brandiems medžiams, riba pažymima dažais ant medžių, jų nekertant. 31. Pagal Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdijos“ nustatytas įvykdyto savavališko miško kirtimo koordinates: X450082, Y 6181225; X450033, Y 6181217, liudytojas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas Z. D. D. programa „Geomatininkas z“ nustatė, jog šios koordinatės neįeina į kaltinamajam A. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkines ribas, nuo minėto sklypo ribos koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutolusios apie 64 metrus, koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – apie 17 metrų. Teismo vertinimu, nustatytas medžių kirtimas net 64 metrų atstumu nuo kaltinamojo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, neabejotinai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamasis aiškiai suprato, jog jis kerta medžius ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Šią išvadą taip pat patvirtina liudytojų R. K., P. Š. parodymai, jog iki į įvykio vietą atvykstant policijos pareigūnams, kaltinamasis A. V. pripažino medžius iškirtęs valstybinėje žemėje, dėl to gailėjosi. 32. Iš bylos medžiagos matyti, jog pagrobtos ir nukirstos bei miške paliktos medienos kiekis kubiniais metrais apskaičiuotas vadovaujantis apvalios medienos taškavimo lapuose įvykio vietoje užfiksuotais duomenimis ir biržės taksavimo lapais, atsižvelgiant į nenukirsto miško rinkos kainas nuo 2019-12-12. Teismas neturi pagrindo abejoti medienos vertės apskaičiavimo būdo teisingumu. Matyti, jog apvalios medienos taškavimo lapuose duomenis fiksavo trys specialistai, iš kurių vienas – Miško apsaugos specialistas P. Š. teisme apklaustas liudytoju paaiškino, jog žala apskaičiuota nustačius padarinės medienos ir malkinės medienos kiekį. Padarinė mediena, tai tokia mediena, iš kurios galima kažką pagaminti, o malkinė mediena jau būna supuvusi. Kieme rastos medienos jie nematavo, nes neturėjo tokio leidimo. Įvykio vietoje nustatė, jog dalis medžių buvo iškirsta padarinei, dalis malkinei medienai. Tai nustatė iš kelmo, jeigu kelmas yra supuvęs, tai mediena yra malkinė, o, jeigu kelmas sveikas arba su minimaliais pažeidimas, tai jis yra padarinis. Liudytojas nurodė, jog įvykio vietoje nustatytus duomenis suvedus Biržės taksavimo lape, pati sistema atliko skaičiavimus. Medienos vertė apskaičiuota atsižvelgiant į nenukirsto miško rinkos kainas nuo 2019-12-12, kurios yra mažesnės, nei rinkoje parduodamos medienos rinkos kainos. 33. Kaltinamasis A. V. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis bei valandomis, bet nevėliau, kaip 2023 m. vasario 13 d., per tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, (duomenys neskelbtini) miško 167 kvartalo 60 sklype, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai iškirto svetimus, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui priklausančius 788,32 eurų vertės medžius, o būtent - 76 vnt. sausų eglių ir 1 vnt. baltalksnį, kurių bendras tūris 47,68 kubiniai metrai, po ko 42,06 kubinių metrų 773, 40 eurų vertė medienos pagrobė, o likusią 5,62 kubinių metrų 14,92 eurų vertės medienos paliko miške, tai yra viso pagrobė svetimo, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui priklausančio turto už 773,40 eurų. 34. Minėta, jog vagystės požymius atitinka neteisėti veiksmai, kuomet asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 3 MGL dydį, juos pasisavina. Byloje nustatyta, jog A. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis bei valandomis, bet nevėliau, kaip 2023 m. vasario 13 d., per tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, (duomenys neskelbtini) miško 167 kvartalo 60 sklype, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai iškirto svetimus, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui priklausančius 788,32 eurų vertės medžius, o būtent – 76 vnt. sausų eglių ir 1 vnt. baltalksnį, kurių bendras tūris 47,68 kubiniai metrai, iš kurių 42,06 kubinių metrų 773, 40 eurų vertės medieną pagrobė, ją išveždamas iš miško ir laikė prie savo namų, o likusią – 5,62 kubinių metrų 14,92 eurų vertės medieną paliko miške, kadangi kaltinamojo nurodymu R. V. ruošiantis medieną išvežti (pagrobti), įvykio vietoje jį sulaikė Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdijos“ darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog kaltinamasis pasikėsino pagrobti miške likusią – 5,62 kubinių metrų 14,92 eurų vertės medieną, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Pažymėtina, jog pasikėsintos pagrobti medienos vertė – 14,92 eurų, tai yra neviršijanti 3 MGL dydį, todėl dėl šių veiksmų kaltinamasis A. V. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Dėl šių priežasčių šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo. 35. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo A. V. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. A. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis bei valandomis, bet nevėliau, kaip 2023 m. vasario 13 d., per tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, (duomenys neskelbtini) miško 167 kvartalo 60 sklype, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai iškirto svetimus, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui priklausančius 788,32 eurų vertės medžius, o būtent – 76 vnt. sausų eglių ir 1 vnt. baltalksnį, kurių bendras tūris 47,68 kubiniai metrai, iš kurių 42,06 kubinių metrų 773, 40 eurų vertės medienos pagrobė, tai yra viso pagrobė svetimo, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui priklausančio turto už 773,40 eurų. Teismo vertinimu, byloje nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, tai yra neabejotinai suvokė, jog savavališkai kerta svetimus medžius ir juos neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina, ir to norėjo. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes pagrobto turto vertė viršija 10 MGL. 36. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). 37. Kaltinamasis A. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Nusikalto neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, nedirbantis, pensininkas. Duomenų apie kaltinamajam diagnozuotus psichikos sutrikimus ar gydymą byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 38. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. V. paskyrus inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, jo dydį nustatant artimą minimaliam bausmės dydžiui, kaltinamajam neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant bausmės paskirtį padėsiančius įgyvendinti įpareigojimus. 39. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina. 40. Baudžiamojoje byloje, kaip teisėtas valstybinio miško valdytojas, Valstybės įmonė „Valstybinių miškų urėdijos“ (duomenys neskelbtini) regioniniam padalinys pareiškė civilinį ieškinį 788,32 eurų turtinei žalai atlyginti. 41. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.251 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas visiškas padarytos turtinės žalos atlyginimo principas. Taigi, kaltininkas savo nusikalstamais veiksmais padaręs svetimam turtui žalos, privalo visiškai šią žalą atlyginti. 42. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad A. V. savavališkai iškirto svetimus, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui priklausančius 788,32 eurų vertės medžius, iš kurių 42,06 kubinių metrų 773, 40 eurų vertės medienos pagrobė, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdijai“ iš kaltinamojo A. V. priteistini 773,40 eurų turtinei žalai atlyginti. 43. 2023 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu, laikotarpiui nuo 2023-06-26 iki 2023-12-26, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, kaltinamajam A. V. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į piniginės lėšas – 788,32 Eur, esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatant laikino nuosavybės apribojimo būdą ir mastą: naudoti ir disponuoti; neišieškomą sumą (NS) – 840.00 Eur (1 tomas, b. l. 190–193). 44. Šiuo nuosprendžiu Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdijos“ civilinį ieškinį patenkinus iš dalies, iš kaltinamojo priteisiant 773,40 eurų turtinei žalai atlyginti, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo dienos, pakeičiant jo sąlygas, tai yra pakeitus laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – į pinigines lėšas 773,40 Eur, bei neišieškomos sumos (NS) dydį – 354 Eur, kadangi nuo 2022-07-01 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies redakcijoje nustatyta, kad iš skolininko sąskaitos gali būti nurašomos tik minimalių vartojimo poreikių dydį viršijančios lėšos, t. y. neišieškoma suma, atitinkanti minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD). 2023 metams nustatytas minimalus vartojimo poreikių dydis – 354 eurai. 45. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 4 d. pažyma Nr. APD-2023-16473 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje A. V. susidarė 328,33 Eur išlaidų, todėl prašoma šią sumą priteisti valstybės naudai. 46. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam buvo teikiama teismui pripažinus kaltinamojo gynėjo dalyvavimą būtinu, kaltinamasis A. V. yra nedirbantis, pensininkas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme, netenkintinas. 47. Baigiamojoje kalboje prokurorė prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (BK 72 str.) ir konfiskuoti medieną, paliktą saugoti kaltinamajam A. V., ir paliktą miške. 48. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2023 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, adresu: (duomenys neskelbtini)., ir joje buvusi mediena, kurios kiekis nenustatytas. Protokole nurodoma, jog apžiūrėta prie namo ir sodybos kieme esanti mediena (galimai eglės), malkinėje sukrauta supjaustyta ir suskaldyta (galimai eglių) mediena (malkos), palikta saugoti adresu: (duomenys neskelbtini), A. V. (1 tomas, b. l. 7–18). 49. Valstybės įmonė „Valstybinių miškų urėdijos“ (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio patikslintame pareiškime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) miško 167 kv. 60 skl. įvykdyto savavališko miško kirtimo metu buvo nupjauta 76 vienetai sausų eglių ir 1 vienas baltalksnis, kurių tūris kubiniais metrais – 47,68 m3, iš jų 61 vienetas sausų eglių, kurių tūris – 42,06 m3 buvo pagrobta, likusi mediena – 1 baltalksnis ir 15 sausų eglių, tūris – 5,62 m3 14,92 eurų vertės – palikta miške. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad miške palikta mediena būtų apžiūrėta ir būtų spręstas klausimas dėl jos perdavimo saugoti kaltinamajam ar civiliniam atsakovui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog miške palikta mediena yra paliktina Valstybės įmonė „Valstybinių miškų urėdijos“ neribotai nuosavybei. 50. Dėl 42,06 m3 pagrobtos medienos, perduotos saugoti kaltinamajam, konfiskavimo išaiškintina, jog baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, yra reglamentuota BK 72 straipsnyje. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis). 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas yra grąžinamas nukentėjusiajam arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. Laikytina, kad turtinę naudą kaltininkas gavo tada, kai iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavė ar kitaip realizavo didesne kaina nei jo vertė (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-7-84/2012, 2K-210-942/2015, 2K-7-304-976/2016). Taigi, šiuo nuosprendžiu tenkinus civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, siekiant išvengti dvigubo baudimo draudimo pažeidimo, kaltinamajam A. V. baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, neskirtina. 2023 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta mediena, palikta saugoti adresu: (duomenys neskelbtini), A. V., grąžintina kaltinamojo neribotai nuosavybei. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, nusprendžia : A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktų, įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti. Civilinio ieškovo Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdijos“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir įmonei iš kaltinamojo A. V. priteisti 773, 40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 40 cnt) turtinei žalai atlyginti. 2023 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu kaltinamajam A. V. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo dienos, pakeisti jo sąlygas, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – į pinigines lėšas 773,40 Eur, bei neišieškomos sumos (NS) dydį – 354 Eur. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: - (duomenys neskelbtini) miško 167 kvartalo 60 sklype, esančio (duomenys neskelbtini), paliktą medieną palikti Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdijos“ neribotai nuosavybei; - 2023 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtą medieną, paliktą saugoti adresu: (duomenys neskelbtini), A. V., grąžinti kaltinamojo A. V. neribotai nuosavybei. Išaiškinti A. V., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą. Teisėja Daiva Domeikienė