Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. Š. ir ieškovės V. G. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. patikslintą ieškinį atsakovams G. Š. ir R. Š., trečiajam asmeniui Šilutės rajono savivaldybės tarybai, institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo bei atsakovų G. Š. ir R. Š. priešieškinį ieškovei V. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, prievolės įvykdymo ir nepagrįstai gautų pinigų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, teismo posėdyje atsisakiusi patikslinto ieškinio reikalavimo dėl atsakovų G. Š. ir R. Š. ir jų nepilnametės dukters iškeldinimo su visu jiems priklausančiu turtu iš negyvenamųjų patalpų, prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. Š. ir R. Š. 15000 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-08-29 sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2009-06-05 nutarties pagrindu ji tapo buto, unikalus Nr. 8897-3001-5014:0005, esančio (duomenys paskelbtini), savininke. Po Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-08-29 sprendimo įsiteisėjimo ji 2009-11-25 raštu kreipėsi į atsakovus su prašymu sudaryti nuomos sutartį dėl minėto buto, kuriame jie tuo metu gyveno. Tačiau atsakovai nesutiko nei išsikelti iš buto, nei sudaryti nuomos sutarties, todėl bute gyveno be jokio teisinio pagrindo. Atsakovai, neteisėtai gyvendami bute ir nemokėdami nuomos mokesčio, jai padarė žalos. Skaičiuojant 500 Lt dydžio nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2010-01-04 iki 2012-07-18, kai atsakovai geranoriškai išsikėlė iš buto, susidaro 15000 Lt. Ši suma vertintina kaip ieškovės negautos pajamos. Minėtas butas yra trijų kambarių 64,10 kv. m. ploto, su patogumais, toks butas paklausus nuomai, Šilutėje trūksta nuomotinų butų, dažnai nuomininkai sutinka sumokėti nuomos mokestį iš anksto už ateinančius metus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Valentina O. M. mirė 2004-11-10. Antstolis K. K. 2005-03-17 surašė, o Šilutės rajono apylinkės 2005-04-07 teismas patvirtino turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą Nr. 0118/04/01334. Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-08-29 sprendimu pripažino negaliojančiu 2005-03-17 antstolio K. K. surašytą ir 2005-04-07 teismo patvirtintą turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą Nr. 0118/04/01334, kuriuo antstolis pardavė G. Š. už 12 000 Lt butą su rūsiu, esantį (duomenys paskelbtini); priteisė V. G. butą su rūsiu, esantį (duomenys paskelbtini); iš antstolio K. K. priteisė G. Š. 12000 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2009-06-05 nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-08-29 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-23 nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-08-29 sprendimo dalį, kuria atsakovui G. Š. priteista iš atsakovo antstolio K. K. 12 000 Lt, ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-05 nutarties dalį, kuria nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, pakeitė – atsakovo G. Š. naudai iš atsakovo antstolio K. K. priteistą sumą sumažino iki 2331,68 Lt; priteisė G. Š. naudai iš ieškovės V. G. 9668,32 Lt. Taigi V. G. butą nuosavybės teise valdo nuo 2009-06-05. Ginčo bute iki 2012-07-18 gyveno atsakovas G. Š. ir R. Š.. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų 15000 Lt žalos, t.y. negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi nuomodama ginčo butą už laikotarpį nuo 2010-01-04, kai pasiūlė atsakovams sudaryti buto nuomos sutartį, iki 2012-07-18, kai atsakovai išsikėlė iš buto. Teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą iš dalies ir priteisė iš atsakovų 7500 Lt žalos atlyginimo, skaičiuojant po 250 Lt per mėnesį. Tiek ieškovė, tiek atsakovas G. Š. ginčija šią teismo sprendimo dalį.

Atsakovas teigia, jog civilinė atsakomybė jiems negali būti taikoma dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų. Nurodo, jog ieškovė nevykdė Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-11-10 sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2011-08-04 nutarties dėl buto pagerinimo išlaidų priteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ieškovė įvykdė tik 2012 metų liepos mėnesį. Atsakovai visas savo santaupas buvo investavę į buto pagerinimą ir neturėjo galimybės įsigyti kito būsto, todėl turėjo teisę sulaikyti daikto – buto - grąžinimą iki ieškovė įvykdys prievolę. Kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Civilinio kodekso 4.229 straipsnio, reglamentuojančio daikto sulaikymo institutą, 1 dalyje numatyta, jog kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Taigi esminė sąlyga daikto sulaikymo instituto taikymui - teisėtas daikto valdymas. Šiuo atveju pripažinus ieškovei nuosavybės teisę į butą, atsakovai neturėjo jokio teisėto pagrindo gyventi ginčo bute, todėl toks buto sulaikymas negali būti pripažintas teisėtu ir tinkamu.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos, kaip žala, yra tokios pajamos, kurias kreditorius būtų gavęs tinkamai įvykdžius prievolę. Taigi negautos pajamos reiškia negautą pelną, t.y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Šios pajamos taip pat turi būti realios, o ne tikėtinos, dėl to būtina atsižvelgti į realias kreditoriaus galimybes gauti tokių pajamų. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė V. G. 2009-11-25 pasiūlė G. Š. iki 2010-01-04 pasirašyti buto, esančio (duomenys paskelbtini), nuomos sutartį arba išsikelti iš buto, tačiau sutartis pasirašyta nebuvo, atsakovai iš buto neišsikėlė iki 2012-07-18 (tomas I, b.l. 6). Taigi ieškovė išreiškė ketinimą nuomoti butą ir gauti iš to pajamų, t.y. po 500 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovas sutiko mokėti po 100 Lt per mėnesį, nes ieškovės reikalaujama nuomos kaina yra per didelė. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog iš esmės sutiko mokėti po 100 Lt per mėnesį, tačiau laikė šią prievolę atsiradus nuomos sutarties pagrindu, o ne kilusia dėl žalos padarymo. Atsakovas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai sutapatino nuomos sutarties santykius su civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindais, todėl teismo sprendimas neteisėtas. Kolegija nesutinka su tokia atsakovo pozicija. Civilinio kodekso 6.579 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu. Atsakovas, nurodydamas, jog sutinka mokėti po 100 Lt už mėnesį ir šią sumą kildina iš nuomos santykių, faktiškai pripažino nuomos teisinius santykius. Atsakovė R. Š. 2012-06-11 teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog išsikelia iš ginčo buto ir kad kartu su atsakovu gali sumokėti 7000 Lt nuomos mokesčio. Nuomos sutartis pagal savo pobūdį yra atlygintinė, todėl atsakovams neatsiskaičius su ieškove atsakovų atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius arba sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius. Byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio dydžio. Ieškovė prašė priteisti po 500 Lt per mėnesį nuomos mokesčio už 30 mėnesių laikotarpį, atsakovas sutiko su 100 Lt per mėnesį suma. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymus, nustatė, jog 250 Lt per mėnesį nuomos kaina atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus. Kolegijos vertinimu, ši teismo išvada atitinka faktines bylos aplinkybes ir užtikrina teisingą šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovai pateikė Nekilnojamojo turto agentūros raštą, kuriame nurodyta, kad butų nuomos pramoninėje Šilutės miesto dalyje kainos svyruoja nuo 50 iki 150 Lt už mėnesį (tomas III, 88-97). Rašte nurodytos aplinkybės pagrįstos trimis gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis, tačiau iš šių sutarčių neaiški gyvenamųjų patalpų būklė, aplinkos ypatybės. Ieškovė į bylą pateikė skelbimų pavyzdžius, kuriuose nurodyta, jog asmenys nori išsinuomoti arba išnuomoti butus Šilutėje už 230-300 Lt (tomas II, b. l. 101-103). Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog jos butas yra nedideliame, dviejų aukštų mūriniame name, namo aplinka yra rami, prie namo yra poilsio zona, daržo sklypeliai, kieme – du sandėliukai, vienas jų – garažas, be to, atsakovai 2007 metais į buto remontą investavo 63000 Lt, 53000 Lt šios sumos priteista iš ieškovės. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad butą būtų galėjusi išnuomoti už 500 Lt per mėnesį, tačiau įvertinus tai, kad butas suremontuotas, yra trijų kambarių, 64 kv. m ploto, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priteista 250 Lt per mėnesį dydžio suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Atsakovas G. Š. priešieškinyje reiškė reikalavimą priteisti iš V. G. 15840,08 Lt kaip nepagrįstą praturtėjimą, nes atsakovas sumokėjo ieškovės motinos V. O. M., kurios palikimą priėmė ieškovė, skolas: 2004-11-15 - 406 Lt, 2005-01-15 - 208,86 Lt, 2005-04-19 - 121,21 Lt, 2005-10-11 - 154,07 Lt (tomas III, b. l. 49-50) už sunaudotą elektros energiją (iš viso 890,08 Lt); 2004-07-12 pagal vykdomąjį dokumentą 2400 Lt antstoliui K. K. (tomas III, b. l. 51); 2005-05-20 sumokėjo 11050 Lt skolos K. S. pagal 1999-01-26 paskolos sutartį (tomas II, b. l. 26); 1500 Lt – UAB „Gruzdista“ už baldus (tomas II b.l. 25).

Pirmosios instancijos teismas šį priešieškinio reikalavimą atmetė, konstatavęs, jog nagrinėjamai situacijai netaikytinos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos. Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Sprendžiant dėl kompensacijos už be teisinio pagrindo įgytą daiktą taikytinos CK šeštosios knygos XX skyriaus teisės normos, reglamentuojančios nepagrįstą parturtėjimą ar turto gavimą. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais – taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus, t. y. šis institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ v. IĮ ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010). CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis; nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Pagal CK 6.242 straipsnį, reglamentuojantį neteisėtą praturtėjimą, kai be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pagal šias įstatymo nuostatas yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo. Kasacinio teismo yra suformuluotos būtinos nepagrįsto praturtėjimo teisiniam santykiams atsirasti sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus vien tik savo interesais ir rizika, nesąžiningai praturtėjo kito asmens sąskaita CK 6.242 straipsnyje nurodyto nepagrįsto praturtėjimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; kt.).

Aiškindamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/20032006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju hipotetiškai egzistuoja visos prielaidos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti. Ieškovė praturtėjo dėl, kaip teigia atsakovas, jo veiksmų, grąžinant palikėjos skolas; jei atsakovo nurodomos aplinkybės pasitvirtintų, ieškovė būtų praturtėjusi, nes priėmė palikimą be skolinių palikėjos prievolių, kurias būtų turėjusi mokėti, jeigu būtų priėmusi palikimą per LR CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą; yra priežastinis ryšys tarp atsakovo turto sumažėjimo ir ieškovės praturtėjimo, t. y. atsakovo turtas sumažėjo tiek, kiek jis grąžino palikėjos skolų; ieškovės praturtėjimui nėra teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.), nėra teisinio pagrindo, kodėl atsakovas mokėjo palikėjos skolas; ieškovės praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį; atsakovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Taigi nustačius visas būtinas sąlygas nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, reikalinga ištirti, ar atsakovas įrodė visas kaip nepagrįstą praturtėjimą prašomas priteisti sumas.

Dėl paskolos grąžinimo

Atsakovas nurodo, jog 2005-05-20 sumokėjo 11050 Lt skolos K. S. pagal 1999-01-26 paskolos sutartį. Vienintelis šį atsakovo teiginį patvirtinantis įrodymas – K. S. pažyma, kurioje jis patvirtina šį faktą.

Iš byloje esančių oficialių rašytinių įrodymų matyti, jog 1999-01-26 K. S. ir V. O. M. sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią K. S. paskolino V. O. M. 11050 Lt iki 1999-02-26. Ši paskolos sutartis buvo užtikrinta buto, esančio Pramonės g. 5-9, Šilutėje, hipoteka. Hipotekos išregistravimo 2003-08-25 pagrindas – skolinio įsipareigojimo įvykdymas. Pažymėjime apie sutartinės hipotekos išregistravimą iš hipotekos registro K. S. pareiškė, jog V. O. M. pagal paskolos sutartį visiškai atsiskaitė, 11050 Lt sumokėjo ir jokių pretenzijų K. S. jai nebeturi (tomas III, b. l. 52-53). Taigi hipoteka įvykdžius prievolę buvo išregistruota dar 2003-08-25. Atsakovas teigia, jog paskolą K. S. sumokėjo 2005-05-20, t.y. jau po V. O. M. mirties. Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atsakovas savo teigiamas faktines aplinkybes įrodinėja liudytojo parodymais. Priešieškinyje ir apeliaciniame skunde atsakovas taip pat teigė, jog šios aplinkybės nustatytos Klaipėdos apygardos teismo 2011-08-04 nutartyje, nepaneigtos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2012. Kolegija atmeta šį atsakovo argumentą kaip nepagrįstą. Atsakovo nurodomoje byloje jis reiškė ieškovei ieškinį ir prašė priteisti iš V. G. 25840,08 V. O. M. skolų, Šilutės rajono apylinkės teismas 2010-11-10 sprendimu šį reikalavimą atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2011-08-04 nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priteisė iš V. G. 25840,08 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-04-11 panaikino šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir šioje dalyje paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pagal 182 straipsnio nuostatas prejudiciniais faktais pripažintinos tik tos aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Aplinkybės, kurios buvo nustatytos panaikintoje nutartyje, neatitinka prejudicinių faktų sampratos. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako tik teisės, o ne fakto klausimais. Esant šioms aplinkybėms, teigtina, jog atsakovas nepagrįstai jo teigiamas aplinkybes laikė nustatytomis nagrinėjant kitas bylas, taigi turėjo įrodyti jas šioje byloje. Jokių patikimų įrodymų, kurie paneigtų oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nustatytas aplinkybes, atsakovas nepateikė, todėl jo reikalavimas dėl 11050 Lt priteisimo iš ieškovės atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl mokesčio už baldus

Atsakovas teigia, jog sumokėjo UAB „Gruzdista“ už baldus 1500 Lt. Ši jo teigiama aplinkybė patvirtinta tik UAB „Gruzdista“ direktoriaus pažyma (tomas II, b. l. 25). Kolegija pažymi, jog jokių oficialių mokėjimą patvirtinančių dokumentų atsakovas nepateikė. UAB „Gruzdista“ yra juridinis asmuo, savo pajamas privalantis patvirtinti buhalterinės apskaitos dokumentais. Aplinkybę, kad pinigai buvo sumokėti įmonei ir įtraukti į jos apskaitą, galėtų patvirtinti kasos pajamų orderis ar kitas buhalterinės apskaitos dokumentas. Jokių oficialių pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl šis jo reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Dėl įmokų už elektrą

Atsakovas teigia, jog sumokėjo 890,08 Lt įsiskolinimą už elektrą bute, esančiame Pramonės g. 9-5, Šilutėje. Iš teismui pateiktų kvitų matyti, jog 2004-11-15 sumokėta 406 Lt, 2005-01-15 - 208,86 Lt, 2005-04-19 - 121,21 Lt, 2005-10-11 - 154,07 Lt (tomas III, b. l. 49-50). 2004-11-15 ir 2005-01-15 kvituose nurodyta, jog pagal vykdomuosius dokumentus moka G. Š., 2005-04-19 kvite nurodyta, jog moka V. M., 2005-10-11 – G. Š.. Visos įmokos mokėtos jau po V. O. M. mirties. Kolegijos nuomone, svarbi ta aplinkybė, jog atsakovas G. Š. po V. O. M. ir toliau gyveno bute, už kuriame sunaudotą elektros energiją mokėjo. Nors 2004-11-15 ir 2005-01-15 kvituose nurodyta, kad mokama pagal vykdomuosius dokumentus, tačiau teismui šie vykdomieji dokumentai nepateikti, aplinkybė, jog buvo mokamos būtent V. O. M. skolos, nelaikytina įrodyta. Be to, Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-08-29 sprendimu buvo nustatyta, jog antstolio K. K. žinioje buvo 11 bylų, kuriose skolininkė buvo V. O. M.. Bendra išieškojimo suma sudarė 5354,53 Lt ir visos skolos buvo susijusios su komunaliniais patarnavimais bute, esančiame (duomenys paskelbtini). 2004-06-15, 2004-11-15 antstolis areštavo butą ir 2005-03-17 pardavė skolininkės pasirinktam pirkėjui – atsakovui G. Š. už 12000 Lt, turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktas teismo patvirtintas 2005-04-07. Sprendime taip pat nurodyta, jog V. O. M. skolą antstolis išieškojo visiškai. Taigi 2005-04-19 ir 2005-10-11 už elektrą sumokėta jau po to, kai atsakovas G. Š. įsigijo ginčo butą, kuriame, nors antstolio 2005-03-17 surašytas ir 2005-04-07 teismo patvirtintas turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktas pripažintas negaliojančiu, iki pat 2012-07-18 gyveno. Tuo tarpu 2004-11-15 ir 2005-01-15 mokėjimai, kurie irgi atlikti po V. O. M. mirties atsakovui gyvenant bute, nepagrįsti jokiais vykdomaisiais dokumentais, todėl reikalavimas priteisti įmokas už elektrą atmestinas atsakovui neįrodžius, jog šie mokėjimai buvo V. O. M. skolos.

Dėl 2400 Lt įmokos pagal vykdomąjį dokumentą

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės kaip nepagrįstą praturtėjimą 2400 Lt, 2004-07-12 sumokėtus antstoliui K. K. į jo depozitinę sąskaitą. Ši faktinė aplinkybė buvo nustatyta ir patvirtinta tiek Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-08-29 sprendime, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2009-06-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-148-159/2009. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodyta, jog atsakovas G. Š. apeliaciniame skunde teigė, kad sužinojęs apie ginčo buto areštą pasiūlė V. O. M. jį išpirkti tik tuo atveju, jei butas bus įformintas jo vardu, su V. O. M. nuvyko pas antstolį ir ji parašė prašymą parduoti butą G. Š., kuris tą pačią dieną sumokėjo 2400 Lt. Antstolis pranešė, kad likusius pinigus sumokės atlikus buto įvertinimą. Butas įkainotas 12000 Lt. 2005 metų kovo mėnesį atsakovas nuvyko pas antstolį ir sumokėjo pinigus. Antstolio 2005-03-17 surašytas ir teismo 2005-04-07 patvirtintas turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktas buvo pripažintas negaliojančiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-08-29 sprendimu, taikyta restitucija ir G. Š. iš antstolio K. K. priteista 12000 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2009-06-05 nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-23 nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos ir atsakovui G. Š. iš antstolio priteistą sumą sumažino iki 2331,68 Lt, o iš V. G. G. Š. priteisė 9668,32 Lt. Teismas nutartyje pažymėjo, jog G. Š. sumokėtos lėšos, kurios buvo pervestos išieškotojams ir antstolei A. P., vykdančiai kitus vykdomuosius dokumentus, t. y. 9668,32 Lt, G. Š. grąžintinos skolininkės teisių perėmėjos V. G. (tomas II, b. l. 73-85). Kolegija nurodytų teismų nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, jog atsakovo reikalavimas priteisti 2400 Lt kaip nepagrįstą praturtėjimą pagrįstas. Tiek 2400 Lt suma, tiek likusi suma už butą buvo sumokėta į antstolio depozitinę sąskaitą, iš kurios buvo atsiskaityta pagal vykdomuosius dokumentus. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2006-09-07 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyt, jog tyrimo metu nustatyta, kad pirkėjas G. Š. už perkamą V. O. M. butą 2005-03-17 įmokėjo į antstolio K. K. depozitinę sąskaitą 12000 Lt (banko kvito kopija). Nutarime taip pat nurodyta, jog V. G. paliudijo, kad žinojo apie mamos turimas skolas, palikimo po mamos mirties nepriėmė savo noru, nes buvo žinoma mamos valia, kad skolas sumokėtų G. Š. (tomas III, b. l. 44-47). Kolegija daro išvadą, jog teismų sprendimai, pripažįstant negaliojančiu turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą ir sprendžiant restitucijos klausimą, t. y. priteisiant G. Š. už butą sumokėtą sumą iš antstolio ir iš skolininkės teisių perėmėjos V. G., neapėmė sumos, atsakovo prašomos priteisti kaip nepagrįstą praturtėjimą: sprendime ir nutartyse buvo pasisakyta tik dėl 12000 Lt sumos. Šia suma buvo sumažintas išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus mastas, ji G. Š. nebuvo priteista, todėl laikytina, kad ieškovė, priimdama butą su mažiau skolų, nepagrįstai praturtėjo. Teisinis pagrindas, kodėl atsakovas mokėjo už V. O. M. jos skolas išnyko po to, kai antstolio 2005-03-17 surašytas ir teismo 2005-04-07 patvirtintas turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui – G. Š. - aktas buvo pripažintas negaliojančiu, nes G. Š. ir V. O. M. susitarimas, kad G. Š. sumokės V. O. M. skolas ir už tai jo vardu bus įformintas butas, esantis (duomenys paskelbtini), neteko prasmės. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog šio atsakovo reikalavimo atžvilgiu egzistuoja visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, todėl reikalavimas tenkintinas.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamais motyvais, pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės 13440,08 Lt nepagrįsto praturtėjimo ir nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės 2400 Lt sumos.

Dėl 10000 Lt įsiskolinimo priteisimo

Atsakovas G. Š. taip pat reiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 10000 Lt. Nurodė, kad V. G. vardu nupirko butą, esantį Taikos g. 11-3, Rusnės mstl., Šilutės r., sumokėdamas už tai M. V. 10000 Lt, o ieškovė V. G. 10000 Lt jam nėra grąžinusi. Atsakovo nuomone, tarp jo ir ieškovės yra susiklostę prievoliniai santykiai, atsiradę iš buto pirkimo sutarties. Taip pat nurodo, kad V. G. pripažino, kad gavo iš G. Š. 5000 Lt. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovas paaiškino, kad V. O. M. sudarant buto pirkimo – pardavimo sutartį jis M. V. sumokėjo 2000 Lt, per V. O. M. laidotuves - 3000 Lt ir 5000 Lt davęs V. G., kai butas buvo perkamas jos vardu. Ieškovė patvirtino gavusi iš atsakovo 5000 Lt, tačiau teigia, kad neaišku kokiu tikslu, kam tie pinigai buvo skirti, esą niekas nedraudžia žmogui duoti pinigų, mano, kad tai jos mamos pinigai, taip pat paaiškino, kad neįsipareigojo jų grąžinti. Pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimą atmetė. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi.

Iš bylos medžiagos matyti, jog buto, esančio Rusnės miestelyje, Taikos g. Nr. 11-3, pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės V. G. ir M. V. sudaryta 2005-05-09. Sutartyje nurodyta, jog butas parduodamas už 8000 Lt, M. V. sutartyje patvirtina, jog šiuos pinigus iš V. G. gavo prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad atsakovas sandorio, kuriuo ieškovė įgijo butą, neginčija. Už butą sumokėta, butas nupirktas ieškovės vardu. Atsakovo nuomone, tarp jo ir ieškovės susiklostė prievoliniai santykiai, atsiradę iš buto pirkimo sutarties. Kolegija atmeta šį atsakovo argumentą kaip nepagrįstą. Buto pirkimo-pardavimo santykiai susiklostė tarp ieškovės V. G. ir pardavėjo M. V.. Oficialus rašytinis įrodymas – notarinė 2005-05-09 buto pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės V. G. ir M. V., patvirtina, kad V. G. prieš pasirašant sutartį sumokėjo M. V. 8000 Lt, sutartis nenuginčyta (tomas II, b. l. 136-139).

Atsakovas jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie tarp jo ir ieškovės susiklosčiusių santykių pobūdį nepateikė. Ieškovė pripažįsta, jog atsakovas jai davė 5000 Lt, tačiau nepripažįsta, jog tai galėtų būti paskolos ir kitokie atlygintiniai santykiai, todėl atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie teisiniai santykiai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, galėtų būti kvalifikuoti kaip paskolos santykiai, reglamentuojami CK XLII skyriuje. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Tokios sutarties byloje nėra. CK 1.93 straipsnyje numatyta, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Ieškovė paskolos fakto nepripažįsta, atsakovas jokių rašytinių jo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jo reikalavimą.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir padarytas išvadas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atsakovo priešieškinį tenkinant iš dalies ir atsakovui iš ieškovės V. G. priteisiant 2400 Lt nepagrįsto praturtėjimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 775,20 Lt žyminio mokesčio ir 5369,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos patvirtintos jas pagrindžiančiais įrodymais (tomas I, b. l. 49, 76, 113, tomas III, b. l. 42-43). Atsakovas priešieškiniu reiškė reikalavimą priteisti 25840,08 Lt, teismas tenkina reikalavimą dėl 2400 Lt priteisimo, taigi apie 9 proc. priešieškinio reikalavimų sumos, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 69,77 Lt žyminio mokesčio ir 483,21 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str., 98 str.). Pažymėtina, jog advokato teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę, posėdžio skaičių, parengtų procesinių dokumentų skaičių, vertintinos kaip protingos ir pagrįstos.

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovas buvo sumokėjęs 300 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 2014-07-25 nutartimi likusios dalies – 687 Lt žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo (tomas III, b. l. 154-156). Tenkinant 7 proc. apeliacinio skundo reikalavimų (atsakovas ginčijo visą iš jo pagal ieškinį priteistą 7500 Lt sumą ir 25395,05 Lt nepriteisimą pagal priešieškinį, o apeliacinį skundą tenkinant, atsakovui iš ieškovės priteistina 2400 Lt), iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 69,09 Lt žyminio mokesčio (987 Lt x 7 proc.), o iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 617,91 Lt žyminio mokesčio (687 Lt - 69,09 Lt) (96 str.). Atsakovas taip pat patyrė 3145,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, todėl jam iš ieškovės priteistina 220,15 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (tomas III, b. l. 163-164, CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-06-23 sprendimą ir priešieškinį tenkinti iš dalies: atsakovui G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 2400,00 Lt (695 Eur) nepagrįsto praturtėjimo.

Atsakovui G. Š. iš ieškovės V. G. priteisti 69,77 Lt (20 Eur) žyminio mokesčio ir 483,21 Lt (140 Eur) advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Į valstybės biudžetą iš atsakovo G. Š. priteisti 617,91 Lt (179 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, į valstybės biudžetą iš ieškovės V. G. priteisti 69,09 Lt (20 Eur) žyminio mokesčio.

Atsakovui G. Š. iš ieškovės V. G. priteisti 220,15 Lt (64 Eur) advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.