- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-11
- Bylos Nr.
- 3K-3-153/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00166-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Juozas Šerkšnas, Egidijus Laužikas, Vincas Verseckas
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- G. Š., R. Š.
- Kategorijos
- 106.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovei V. G. dėl palikėjo skolos išieškojimo, būsto pagerinimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys antstolis Kęstutis Košys, UAB DK „PZU Lietuva“, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai nurodė, kad ieškovas G. Š. ir O. V. M. gyveno kartu bute, Šilutėje. O. V. M. mirus, jis toliau gyveno šiame bute, apmokėjo mirusiosios skolas, paskolas, įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus ir 2005 m. kovo 17 d. šį butą įsigijo pagal turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą. Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu buto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktas pripažintas negaliojančiu ir butas priteistas atsakovei V. G. kaip palikimą priėmusiai įpėdinei. 1999 m. sausio 26 d. K. S. paskolos sutarties pagrindu suteikė O. V. M. 11 050 Lt paskolą, kurią 2005 m. gegužės 20 d. jam grąžino ieškovas G. Š. Ieškovas taip pat apmokėjo O. V. M. įsiskolinimą už elektrą – 890,08 Lt, 2400 Lt skolą „Ūkio bankui“, 500 Lt skolą UAB „Gruzdistai“, 10 000 Lt skolą M. V., iš viso ieškovas sumokėjo 25 840,08 Lt O. V. M. skolų, kurias jam turi atlyginti atsakovė, kaip mirusiosios įpėdinė. Taip pat ieškovai pagerino atsakovei vėliau priteistą butą, dėl to patyrė 62 988 Lt išlaidų, kurias jiems privalo atlyginti atsakovė. Ieškovai prašė priteisti jiems iš atsakovės 25 840,08 Lt skolos ir 62 988 Lt buto pagerinimo išlaidų.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Šis terminas yra praleistas ir negali būti atnaujintas, nes nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip treji metai. Teismai nustatė, kad ieškovas butą įgijo nesąžiningai, todėl negali reikalauti atlyginti dėl jo pagerinimo patirtas išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovų reikalavimą priteisti 25 840,08 Lt skolos atmetė, o reikalavimą priteisti buto pagerinimo išlaidas tenkino iš dalies – ieškovams iš atsakovės priteisė 53 380 Lt pagerinimo išlaidų. Teismas nurodė, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Dėl svarbių priežasčių praleidus šį terminą teismas gali jį pratęsti, jei nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kadangi nuo V. O. M. mirties 2004 m. lapkričio 10 d., t. y. palikimo atsiradimo dienos, jau yra praėję daugiau kaip treji metai, ieškovų atsakovei pareikštą reikalavimą priteisti mirusiosios skolas atmetė. Dėl reikalavimo priteisti buto pagerinimo išlaidas teismas nurodė, kad civilinėje byloje, kurioje buvo pripažintas negaliojančiu antstolio surašytas buto pardavimo G. Š. aktas ir butas buvo priteistas V. G., tiek Klaipėdos apygardos teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad G. Š. turi teisę kreiptis į teismą dėl savo lėšomis padarytų ginčo buto pagerinimų išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje civilinėje byloje nebuvo konstatuota, kad G. Š. nesąžiningas įgijėjas. Esminis faktas, nulėmęs turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui akto pripažinimą negaliojančiu, buvo skolininkės V. O. M. mirtis ir antstolio padaryti imperatyviųjų proceso teisės normų pažeidimai. Teismas nustatė, kad iki turto pardavimo bute remontas nebuvo darytas. Lokalinė sąmata patvirtina, kad buto remontas 2009 m. lapkričio 16 d. įkainotas 53 380 Lt be PVM. Ši suma privalo būti atlyginta ieškovams kaip sąžiningiems buto valdytojams, nes ieškovai butą remontavo patys ir PVM mokesčio nemokėjo, į ją įskaitytinos ir 718 Lt turto vertinimo išlaidos.
Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs bylą pagal ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeitė: panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas priteisti 25840,08 Lt palikėjos V. O. M. skolų, ir šį ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies – ieškovui G. Š. iš atsakovės V. G. priteisti 25840,08 Lt; teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės V. G. ieškovams G. Š. ir R. Š. priteistos 53380 Lt buto pagerinimo išlaidos, paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad įpėdinei kartu su paveldėtu turtu turėjo pereiti ir palikėjo turtinė prievolė grąžinti skolas. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo dienos, bet nuo jo atsiradimo dienos. Teismas konstatavo, kad atsakovė žinojo apie V. O. M. skolas, t. y. kad priėmusi palikimą ji turės sumokėti visas palikėjos skolas. Šią aplinkybę patvirtino pati atsakovė, nurodydama, kad palikimo nepriėmė savo noru, nes butas buvo su skolomis, kad ji po motinos mirties buvo nuėjusi pas notarę ir žinojo apie skolas. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė su ieškovu buvo sudariusi susitarimą, jog skolas apmokės ieškovas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kurį ieškovas vykdė, t. y. už palikėją sumokėjo įsiskolinimą už elektrą, pagal vykdomąjį raštą sumokėjo antstoliui; grąžino paskolą K. S., sumokėjo likusią baldų kainą UAB „Gruzdista“, sumokėjo M. V. 10 000 Lt už butą. Tokiais veiksmais ieškovas sumažino įpėdinei turėjusias pereiti turtines prievoles. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai atsakovė priėmė palikimą, ieškovas buvo grąžinęs visas V. O. M. skolas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po trejų metų nuo motinos mirties – 2007 m. gruodžio 27 d. – nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovei turtinės prievolės grąžinti skolas, egzistavusios palikimo atsiradimo metu, baigėsi vien todėl, kad buvo įvykdytos ieškovo. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismui suteikta diskrecijos teisė pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, bet ne pakeisti šio termino skaičiavimo pradžią, kuri aiškiai nustatyta įstatyme. Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, kad atsakovė žinojo apie palikėjos turtinius įsipareigojimus, tačiau palikimo nepriėmė, kol ieškovas nesumokėjo skolų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pagal faktinį ieškinio pagrindą turėjo būti taikomos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos, t. y. CK 6.242 straipsnis. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra visos tam reikalingos sąlygos, taip pat kad, pripažinus antstolio 2005 m. kovo 17 d. aktą negaliojančiu teismo sprendimu, ieškovas laikytinas neteisėtu buto valdytoju. Tokiu atveju atsiskaitymų tarp neteisėto valdytojo ir išreikalavusio daiktą savininko apimtį lemia neteisėto valdytojo sąžiningumas ar nesąžiningumas. Nagrinėjamu atveju buto pagerinimo laikotarpiu ieškovui buvo pripažinta nuosavybės teisė į butą. Šis asmuo buvo laikomas teisėtu savininku, turėjo nuosavybės teises į butą patvirtinantį dokumentą – antstolio surašytą ir teismo patvirtintą turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą. Ta aplinkybė, kad antstolio surašytas aktas pripažintas negaliojančiu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo nesąžiningu valdytoju, todėl apeliantės nurodyti argumentai dėl ieškovų nesąžiningumo laikytini nepagrįstais ir atmestini. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas buvo sąžiningas. Jeigu neteisėtas valdytojas sąžiningas, tokiu atveju valdytojas savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto išlaidas. Aplinkybę, kad butas buvo pagerintas, pripažino ir pati atsakovė teismo posėdžio metu. Darytina išvada, kad ginčas kyla dėl pagerinimų apimties, t. y. kokio dydžio pagerinimai atlikti. Dėl atsakovės argumentų dėl buto pagerinimo išlaidų dydžio teismas nurodė, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti ieškovų pateikta informacija arba nuneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl buto pagerinimo masto. Teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad ieškovai kai kuriuos remonto darbus atliko savo jėgomis, nesuteikia pagrindo pripažinti šiuos veiksmus neatlygintinais ir taip mažinti buto pagerinimo išlaidas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį, o bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnį, reglamentuojantį ieškinio dalyko ar pagrindo keitimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai iš atsakovės prašė priteisti 25 840,08 Lt, grįsdami šį reikalavimą priėmusio palikimą įpėdinio atsakomybe už palikėjo skolas. Akivaizdu, kad visiškai kitaip kvalifikuojant civilinius teisinius santykius, kuriais remiantis atsakovei reiškiami piniginiai reikalavimai, ieškovai negalėjo pagrįsti reikalavimo tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, nes santykiai visiškai nepanašūs – paveldėjimo teisę ir prievolių teisę reglamentuoja skirtingos Civilinio kodekso knygos. Teismas, argumentuodamas savo poziciją, nurodė, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė praturtėjo dėl to, kad ieškovas grąžino jos motinos skolas. Vadinasi, kilusį ginčą teismas kildina iš paveldėjimo teisės, o ne iš prievolinių santykių. Akivaizdu, kad šiuo atveju turi būti taikomas CK 5.63 straipsnis, o ne nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos.
2. Kasatorės teigimu, teismai, neišsiaiškinę, ar ieškovai iš tikrųjų grąžino skolas, ar iš viso kokių nors skolų buvo, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė dėl to praturtėjo, nes priėmė palikimą be palikėjos skolų, kurias būtų turėjusi mokėti, jeigu būtų priėmusi palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Kasatorės nuomone, nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui 25 840,08 Lt palikėjos skolų. Priimdamas tokį sprendimą, teismas tik abstrakčiai nurodė, kad byloje esantys rašytiniai duomenys ir liudytojų parodymai patvirtina, jog ieškovas sumokėjo palikėjos skolas.
3. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, taip pažeidė CPK 185 straipsnį. Ieškovai teismui pateikė vienintelį įrodymą – lokalinę sąmatą, kuri nelaikytina tinkamu įrodymu, nes joje pateiktas būsimų sąnaudų, išlaidų apskaičiavimas. Apeliaciniame skunde kasatorė konkrečiai nurodė, kad pagal ieškovų pateiktą sąmatą tiesioginės išlaidos dėl buto pagerinimo yra 42 876 Lt, o ne 53 380 Lt. Teismas neišsiaiškino, kad ieškovai sumokėjo 575 Lt už papildomas medžiagas, 5 Lt už papildomus mechanizmus, papildomą darbo užmokestį 1078 Lt, 4512 Lt socialinio draudimo įmokų, 3898 Lt statybvietės išlaidų, 6550 Lt pridėtinių išlaidų bei 3954 Lt pelno. Teismas taip pat nesiaiškino, kiek padidėjo buto vertė dėl ieškovų padarytų pagerinimo išlaidų.
4. Kasatorės teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.97 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas priteisė buto pagerinimo išlaidas, remdamasis CK 4.34 straipsnio 3 dalimi Apeliacinės instancijos teismas sutiko su teismo sprendimu, tačiau nurodė, kad pagrindas reikalavimui tenkinti yra CK 4.97 straipsnis. Iš įstatymo teksto aišku, kad jis gali būti taikomas tais atvejais, kada savininkas, gindamas savo teisę, išreikalauja savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo pagal CK 4.95 straipsnį. Kasatorė neteikė vindikacinio ieškinio, ginčo butas jai grąžintas abišalės restitucijos pagrindu. Grąžinamo turto pagerinimo išlaidų atlyginimo įstatymas nenumato, todėl ieškovų reikalavimas negalėjo būti patenkintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismų nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimu iš esmės palaikomi apeliacinės instancijos teismo argumentai, be kita ko, nurodant, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl G. Š. nesąžiningumo tik restitucijos aspektu ir pažymėjo, kad tai neužkerta jam kelio kreiptis į teismą dėl daikto pagerinimų išlaidų atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio pagrindo pakeitimo
Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialinį teisinį santykį.
CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Įstatymas nustato ir tokio keitimo terminą – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tačiau bet kuriuo atveju ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis procesas nelaikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas paprastai negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negali ieškinio nagrinėti kitu faktiniu pagrindu, nei išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. V. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-257/2011).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal faktinį ieškinio pagrindą turėjo būti taikomos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos, t. y. CK 6.242 straipsnis. Teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinka.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo keitimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai iš atsakovės prašė priteisti 25 840,08 Lt, grisdami šį reikalavimą priėmusio palikimą įpėdinio atsakomybe už palikėjo skolas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), aiškiai nurodydami teisinį ieškinio pagrindą – CK 5.52 straipsnį, o nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynimo būdais. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad atsakovė praturtėjo dėl to, jog ieškovas grąžino jos mirusios motinos skolas. Vadinasi, kilusį ginčą teismas kildino iš paveldėjimo teisės, o ne iš prievolių santykių, todėl CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Nurodytų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas lėmė neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl 25 840,08 Lt priteisimo iš ieškovo priėmimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl šios dalies naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 25 840,08 Lt skolos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl buto pagerinimo išlaidų
Bylos duomenimis nustatyta, kad po atsakovės V. G. motinos mirties ieškovas G. Š. gyveno palikėjos bute, padarė buto remontą, todėl ankstesnėje byloje, nagrinėtoje pagal ieškovės V. G. ieškinį dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, konstatuota, kad teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovui G. Š. nebus užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl savo lėšomis padarytų buto pagerinimo išlaidų atlyginimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. antstolis K. Kašys, G. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-452/2009).
Tenkindamas ieškinį dėl buto pagerinimo išlaidų priteisimo teismas vadovavosi lokaline sąmata ir priteisė ieškovams turėtas tiesiogines buto pagerinimo išlaidas (CK 4.34 straipsnio 3 dalis). Šios grindžiamos ne tik kasatorės buto pagerinimo fakto pripažinimu, bet ir 2009 m. lapkričio 16 d. turto vertės nustatymo pažyma, išvada dėl preliminariosios turto vertės, buto vertės nustatymo ataskaita Nr. 487755. Nesutikdama su buto pagerinimo išlaidų dydžiu kasatorė savo atsikirtimus turėjo įrodyti, tačiau tam įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK teisės normų dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo pažeidimo ir pažymi, kad kasatorė teismui nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti ieškovų pateiktais duomenimis ar nuneigti teismo padarytas išvadas dėl buto pagerinimo masto ir turėtų išlaidų.
Kasaciniame skunde kasatorė nurodo, kad teismas nesiaiškino ir nesvarstė, kiek padidėjo buto vertė dėl ieškovų padarytų pagerinimo išlaidų. Su šiuo kasacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, nes, kaip nurodyta pirmiau, teismas, tenkindamas ieškinį dėl buto pagerinimo išlaidų priteisimo, vadovavosi sąmatomis ir liudytojo parodymais.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentas dėl buto pagerinimo išlaidų neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs materialiosios ir proceso teisės normas, turinčias esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl 53 380 Lt buto pagerinimo išlaidų priteisimo paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys patenkintas 60 proc. Atitinkamai ieškinio patenkinimo daliai ieškovams iš atsakovės priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis): 1599 Lt žyminis mokestis už ieškinį, 493,19 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 1000 Lt už advokato pagalba pirmosios instancijos teisme ir 480 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovės kasacinis skundas patenkintas 33 proc. Už kasacinį skundą atsakovė turėjo sumokėti 2377 Lt žyminį mokestį, ji sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, o 1877 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme; už advokato pagalbą kasaciniame teisme atsakovė sumokėjo 800 Lt. Atitinkamai kasacinio skundo patenkinimo daliai iš atsakovės valstybei priteistinas 1877 Lt žyminis mokestis, o jai iš ieškovų – 784,41 Lt žyminis mokestis už kasacinį skundą ir 264 Lt už advokato pagalbą kasaciniame teisme.
Atlikus šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų visose teismų instancijose įskaitymą, iš atsakovės ieškovams priteistina 1307,78 Lt žyminio mokesčio ir 1216 Lt išlaidų už advokato pagalbą.
Iš šalių valstybei priteistinos išlaidos, susiujusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (70,99 Lt) ir kasaciniame teisme (61,15 Lt), proporcingai ieškinio ir kasacinio skundo patenkinimo daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės V. G. ieškovui G. Š. priteista 25 840,08 Lt, ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas dėl 25 840,08 Lt skolos priteisimo atmestas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį dėl 53 380 Lt buto pagerinimo išlaidų priteisimo iš atsakovės V. G. ieškovams G. Š. ir R. Š. palikti nepakeistą.
Panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti iš atsakovės V. G. ieškovams G. Š. ir R. Š. 1307,78 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septynis litus 78 ct) žyminio mokesčio ir 1216 Lt išlaidų už advokato pagalbą.
Priteisti iš atsakovės V. G. valstybei 1877 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis) Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą.
Priteisti valstybei iš atsakovės V. G. 83,57 Lt (aštuoniasdešimt tris litus 57 ct) ir iš ieškovų G. Š. ir R. Š. solidariai 48,58 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 58 ct) išlaidų, susiujusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme ir kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.