Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-148-159/2009

34.2.; 42.11.3.; 21.4.1.1.; 21.4.2.7.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2009 m. birželio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovei V. G., jos atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, atsakovams antstoliui Kęstučiui Košiui, G. Š., jo atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. Š. apeliacinį skundą, antstolio K. Košio pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo G. Š. apeliacinio skundo dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-526-385/2008 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovams antstoliui Kęstučiui Košiui ir G. Š., tretieji asmenys UAB DK „PZU Lietuva“, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Šilutės butų ūkis“, UAB „Šilutės vandenys“, UAB „Šilutės šilumos tinklai“, AB „TEO LT“, dėl 2005-03-17 turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui akto panaikinimo vykdomojoje byloje,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė V. G. 2008-01-31 pateikė teismui ieškinį. Juo prašė: 1) pripažinti 2005-03-17 antstolio K. Košio surašytą ir 2005-04-07 teismo patvirtintą turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą negaliojančiu vykdomojoje byloje Nr. 0118/04/01334; 2) taikyti restituciją ir įpareigoti šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios iš neteisėto sandorio, t.y., priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienintelei O.V. M. turto paveldėtojai – V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas: 360 Lt žyminio mokesčio, 6 000 Lt advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos, ir kt). Nurodė, kad 2005-03-17 antstolis K. Košys vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0118/04/01334, surašė turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui aktą, kuriuo O. V. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė G. S.. 2005-04-07 buto pardavimo aktą patvirtino Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė. 2004-07-12 atsakovo antstolio K. Košio kontoroje buvo gautas skolininkės O.V. M. prašymas atiduoti jai priklausantį butą iki varžytinių jos pasirinktam pirkėjui G. S., tačiau 2004-11-10, skolininkė V. O. M. mirė. Vadovaujantis CPK 626 str. l d. l p. ir 628 str. antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas, kol po skolininko (išieškotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas. Tačiau antstolis nevykdė įstatyme nustatytos pareigos ir vykdomosios bylos nesustabdė. Ši aplinkybė yra nustatyta 2006-02-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-214-05. Vadovaujantis CPK 628 str. 3 d. sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 str. ir 627 str. numatytais pagrindas, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Atsakovas – antstolis K. Košys neįvykdė savo pareigos sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui mirus, 2005-03-17 surašė turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą, nors įstatymas imperatyviai draudžia atlikti tokį veiksmą. Šiais savo neteisėtais veiksmais antstolis piktnaudžiaudamas savo teisėmis arba dėl aplaidumo padarė žalą ieškovei, nes ji vienintelė O.V. M. turto paveldėtoja neteko turto, kurį vadovaujantis įstatymais turėjo paveldėti. Atsakovas G. Š., kuriam atiteko minėtas butas žinojo, kad 2004-11-10 V. O. M. mirė, tačiau apie jos mirtį antstoliui nepranešė, nes žinojo, kad toks pranešimas sustabdys buto pardavimą skolininko nurodytam pirkėjui ir jis neteks buto, kurį nusiteikė įsigyti už jam palankią kainą. CK 1.91 str. numato, kad dėl apgaulės arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu. CK 1.80 str. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Minėtas turto pardavimo aktas buvo surašytas ir teismo patvirtintas pažeidus imperatyvias įstatymo normas (CPK 626, 628 str.) (b. l. 4–5).

Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-08-29 sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiu 2005-03-17 antstolio Kęstučio Košio surašytą ir 2005-04-07 teismo patvirtintą turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą Nr. 0118/04/01334, kuriuo antstolis Kęstutis Košys pardavė butą su rūsiu, bendro ploto 64,10 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), G. Š. už 12 000 Lt.

Priteisė V. G. butą su rūsiu, bendro ploto 64,10 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisė iš antstolio Kęstučio Košio G. Š. naudai 12 000 Lt, sumokėtų 2005 m. kovo 17 d. už nupirktą butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisė iš Kęstučio Košio ir G. Š. V. G. naudai po 180 Lt žyminio mokesčio bei po 3 000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir po 40 Lt pašto išlaidų valstybei.

Nustatė, kad antstolis K. Košys savo žinioje turėjo 11 vykdomųjų bylų, kuriose skolininkė buvo V. O. M.. Bendra išieškojimo apimtis – 5 354,53Lt ir visos skolos susijusios su komunaliniais patarnavimais bute, kuriame ji gyveno – (duomenys neskelbtini). Antstolis K. Košys 2004-06-15 areštuodamas turto arešto aktu minimą butą (vykd. b. Nr. 0118/04/01334, b. l. 15) nesivadovavo CPK 675str. 4d., 679str.: areštuojant butą niekas nedalyvavo; nepateikė teismui įrodymų, kad arešto aktą nebuvo galimybės paskelbti skolininkei; nėra duomenų apie šio akto įteikimą kokiu nors būdu skolininkei; turto arešto aktų registre minėtas arešto aktas neįregistruotas.

Teismas padarė tokias išvadas: 1) kad buto areštas neįsigaliojo, nes neatlikti veiksmai, kuriuos įstatymas antstolį imperatyviai įpareigoja atlikti; 2) kad išieškojimo mastas sumažėjo iki 2 954,53Lt, nes 2004-07-12 G. Š. į antstolio K. Košio depozitinę sąskaitą įmokėjo 2 400 Lt, pagal CPK 663 str. 3 d. (2002-02-28 d. įst. Nr. IX-743 red.), išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 3 000 Lt; 3) 2004-11-15 turto arešto aktas surašytas neteisėtai, t. y. jis surašytas niekam nedalyvaujant, nėra duomenų apie jo įteikimą skolininkei, turto arešto mastas jame nurodytas 10.000 Lt, jame nurodytas vykdomasis dokumentas Nr. L2-2457 dėl 581,37 Lt skolos išieškojimo AB „Lietuvos telekomas“ naudai pagal 2003-12-02 teismo įsakymą; butas įkainotas 12 000 Lt (vykd. b. Nr. 0118/04/01334, b. l. 9 –10); 3) areštuodamas ir parduodamas butą antstolis vadovavosi UAB „Lituka ir Ko“ įgalioto atstovo, turto vertintojo V. J., pasirašyta preliminaria išvada, kurioje nurodyta, jog 2004-11-12 butas apžiūrėtas ir įvertintas – 12 000Lt. 4) iš byloje esančių duomenų: a) nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (vykdomoji byla b. l. 11-12); b) buto vertės nustatymo ataskaitos Nr. 487755 (baudž. b. Nr. 07-1-214-05, 2 t., b. l. 104-131); c) atsakovo G. Š. paaiškinimų apie V. O. M. ketinimą 2002-2003m. parduoti butą už 32 000 Lt ir už 28 000Lt padarė išvadą, kad antstolis, nustatęs per mažą parduodamo buto kainą, neatsižvelgė į jo rinkos vertę, pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalį, vykdymo proceso šalių turtinius interesus, elgėsi visiškai nerūpestingai ir jis turėjo suprasti, kad parduoda butą bent 3 kartus žemesne kaina, nei yra reali kaina, nes 2005-03-17, t. y, buto pardavimo G. Š. momentu buto vertė buvo 39 000Lt, 2005-04-07, tai yra, akto patvirtinimo momentu, buto vertė buvo 40 000Lt; 5) antstolis K. Košys butą pardavė nepaskelbęs varžytynių, tai yra, įstatymo nenumatytu būdu, nes pagal CPK 694 str. skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, realizuojamas parduodant iš varžytynių; 6) remiantis vykdomosios bylos Nr. 0118/04/01334 duomenimis, antstolis K. Košys skolininkei jokių dokumentų nesiuntė, nes jeigu antstolis būtų laikęsis įstatymų nurodymų – laiku ir tinkamai informavęs skolininkę apie atliekamus procesinius veiksmus, nustatyta tvarka būtų siuntęs dokumentus skolininkei, pašto darbuotojai būtų grąžinę jam neįteiktus dokumentus dėl adresato mirties, (CPK 604, 605str.); 7) antstolis pažeidė ne tik CPK 643 str. išvardintas skolininko teises: pačiam ar per savo atstovus dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus; gauti pažymas apie vykdymo eigą; ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą; apskųsti antstolio veiksmus bet ir CPK 626 str. numatytą antstolio pareigą sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų; 8) antstolis nevykdė CPK 628 str. nustatytos pareigos ir vykdomosios bylos nesustabdė, kol po skolininko (išieškotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas; 9) nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose teisių perėmimas galimas, nes iš pateikto teismui liudijimo matyti, kad V. G. yra 2004-11-10 mirusios V. O. M. įpėdinė pagal įstatymą ir yra priėmusi palikimą (b.l. 6);

Nors G. Š. aiškino, kad jis nutylėjo skolininkės mirties faktą santykiuose su antstoliu K. Košiu dėl to, jog nemanė, jog tai yra svarbu, tačiau teismas atsakovą G. Š. pripažino nesąžiningu įgijėju, nes jis iki buto pardavimo akto surašymo ir patvirtinimo nutylėjo svarbią aplinkybę – nepranešė antstoliui apie skolininkės mirtį, aiškiai žinojo, jog įsigyja butą daugiau nei 3 kartus žemesne kaina, nei reali jo vertė, jo nesąžiningo elgesio pasekmė – buto įsigijimas už nerealiai žemą kainą, nes antstolis žinodamas apie skolininkės mirtį gal būt nebūtų surašęs pardavimo akto. CK 1.91 str. 1d. numato, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Ginčijamą buto pardavimo aktą pripažino negaliojančiu dar ir dėl to, kad antstolis savo veiksmais pažeidė imperatyvias teisės normas, ieškovės teises ir teisėtus interesus.

Ieškovė įrodė savo įrodinėjamas aplinkybes, todėl buto pardavimo aktą pripažino negaliojančiu ir ieškovės reikalavimu privalomai taikė sandorio negaliojimo pasekmę – abišalę restituciją atkūrė buvusią iki teisės pažeidimo padėtį– ieškovei priteisė butą, o G. Š. iš antstolio priteisė 12 000 Lt (CK 1.138 straipsnio 2 p., 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis)(CK 1.80 str. 2d.)(b. l. 106 -110).

G. Š. neapgavo nei antstolio, nei ieškovės, nes buvo įsitikinęs, kad V. O. M. antstoliui pareiškimas, jog butas parduodamas jam, dalies pinigų sumokėjimas jau reiškia, kad sandoris yra pradėtas ir jis turi sandorį užbaigti.

2008-08-29 atsakovas antstolis K. Košys pateikė teismui pareiškimą, kad vadovaujantis CPK 309 str., prisideda prie atsakovo G. Š. apeliacinio skundo (b. l. 122).

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ 2008-10-23 pateikė į bylą atsiliepimą į atsakovo G. Š. apeliacinį skundą. Juo prašo patenkinti apeliacinį skundą, kadangi jis yra pagrįstas. Nurodė, kad G. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog vykstant teismo procesui apeliantas sužinojo, jog ieškovė V. G. kreipėsi į teismą ir nusistatė juridinę reikšmę turintį faktą – t.y. kad po motinos V. O. M. mirties ji neva tai palikimą priėmė. Apeliantas, vadovaujantis CPK 163 str. 1 d. 3 p., pirmosios instancijos teismo prašė sustabdyti minėtos bylos nagrinėjimą, iki bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtą apelianto prašymą nepagrįstai atmetė, kadangi atnaujintoje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo konstatavus, jog ieškovė nepriėmė motinos V. O. M. palikimo, ji nagrinėjamoje civilinėje byloje neturėtų reikalavimo teisės ir jau vien šiuo pagrindu ieškinys būtų neteisėtas bei atmestinas.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ 2008-05-20 Šilutės rajono apylinkės teismui pateikė raštiškus paaiškinimus Nr. 09-1909 nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje turėjo būti išspręstas klausimas dėl LR Teisingumo ministerijos patraukimo atsakovu/trečiuoju asmeniu, tačiau LR Teisingumo ministerija į nagrinėjamą civilinę bylą įtraukta nebuvo.

CPK 704 str. 3 d. numatyta, kad areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Sis aktas kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui. Teisėjas aktą tvirtina CPK 725 str. nustatyta tvarka (CPK 704 str. 4 d.). Vadovaujantis CPK 725 str. 4 d., teisėjas, nustatęs esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių, nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažįsta neįvykusiomis. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas 2005-04-07 buvo patvirtintas Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjos rezoliucija, konstatuotina, jog jokių teisės aktų pažeidimų, parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, nebuvo nustatyta. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva" mano, kad Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjai rezoliucija nepatvirtinus minėto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, minėtas aktas būtų negaliojantis ir nebūtų galėjęs sąlygoti ieškovės reikalavimo pripažinti turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą negaliojančiu bei restitucijos taikymo. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva" taip pat mano, kad pagal CK 6.279 str. nuostatas (atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą), teismas turi įvertinti kiekvieno iš asmenų, prisidėjusio prie/dalyvavusio minėto sandorio tvirtinimo (t.y. Šilutės rajono apylinkės teismo) atliktų veiksmų teisėtumą/neteisėtumą bei kaltės laipsnį (jei neteisėti veiksmai bei kaltė bus nustatyta).

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su teismo sprendimo motyvais, jog sandoris pripažįstamas negaliojančiu, vadovaujantis CK 1.91 str. pagrindu, t.y. kad atsakovas/apeliantas turtą, parduodamą skolininko pasirinktam pirkėjui, įgijo dėl apgaulės. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva" konstatuoja, jog jokių neteisėtų atsakovų/apeliantų (t.y. antstolio K. Košio bei G.Š.) veiksmų/apgaulės požymių nenustatyta, nes Klaipėdos apygardos prokuratūros 2006-09-07 nutarime „Nutraukti ikiteisminį tyrimą“ nustatyta, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-214-05 nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad Šilutės antstolis K. Košys ar kiti asmenys, kurie galimai siekdami padėti G. Š. neteisėtai užvaldyti nekilnojamąjį O.V. M. butą, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais būdu sudarė palankias sąlygas G. Š. neteisėtai užvaldyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. ikiteisminio tyrimo metu nenustačius, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 228 str. 1 d.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2006-09-07 nutarime jokių neteisėtų K. Košio bei G. Š. apgaulės veiksmų požymių nenustatyta, be to apie tai, kad antstolis K. Košys nežinojo apie V. O. M. mirtį vykdant išieškojimą, jis patvirtino 2005-01-20 liudytojo apklausos protokole. Bylos aplinkybės, kad antstolis K. Košys iki 2005-04-07 nežinojo. apie O.V. M. mirtį yra teisingos ir pagrįstos, nes nepaneigtos. Atsižvelgus į tai, kad antstolis K. Košys iki 2005-04-07 nežinojo apie skolininkės mirtį, antstolis objektyviai neturėjo galimybės įvykdyti CPK 626 str. numatytą pareigą sustabdyti vykdomąją bylą. Kaip nurodyta Klaipėdos apygardos prokuratūros 2006-09-07 „Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą“, užklausus papildomai Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkę dėl antstolio K. Košio galimybių ir pareigų nustatyti, ar skolininkas nėra miręs, buvo gautas atsakymas raštu 2006-08-21 Nr. S-1423-1546, kuriame konstatuota, kad antstolio K. Košio veiksmuose pažeidimai nenustatyti.

Tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir antstolio K. Košio buvo sudaryta profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis(draudimo liudijimas PCA Nr. 100071), kuria antstolis K. Košys savo profesinę civilinę atsakomybę buvo apdraudęs laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31, profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 056 buvo apdrausta antstolio K. Košio profesinė civilinė atsakomybė už žalą , draudimo sutarties galiojimo metu ir teritorijoje padarytą nevykdant ar netinkamai vykdant profesinę veiklą. Taisyklių 16.2 punkte nurodyta, kad draudikas atlygins draudėjo draudimo sutarties galiojimo metu klientui (teisinių paslaugų užsakovui), tretiesiems asmenims padarytą žalą, jeigu reikalavimas dėl pranešto įvykio bus pareikštas draudėjui per vienerius metus nuo draudimo sutarties nutraukimo (ne dėl draudėjo kaltės ), pasibaigimo dienos. Ieškovės reikalavimas dėl 2005-03-17 turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo) neatitinka Taisyklių 16.2 punkte numatytos sąlygos –remiantis profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, galiojusia minėto įvykio dieną ((draudimo liudijimas PCA Nr. 100071), antstolis K. Košys savo profesinę civilinę atsakomybę buvo apdraudęs laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31, Taisyklių 17 punkte nurodytas lengvatinis pranešimo apie reikalavimą pateikimo terminas nustatytas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo galėjo būti pareikštas iki 2006-12-31, ieškovės reikalavimas dėl 2005-03-17 turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu pateiktas 2008-01-31, t. y. pasibaigus minėtose Taisyklėse nustatytam terminui reikalavimui pareikšt. Antstolio profesinė civilinė atsakomybė neįrodyta, t. y neįrodytos visos CK 6.245 - 6.249 str., nurodytos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Minėtas įvykis nėra draudžiamasis ir trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ neprivalo mokėti draudimo išmokos (b. l. 126–130).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš ieškinio turinio matyti, kad V. G. ieškinio reikalavimą dėl 2005-03-17 antstolio K. Košio surašyto ir 2005-04-07 teismo patvirtinto turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui akto panaikinimo vykdomojoje byloje Nr. 0118/04/01334 grindė tuo, kad atsakovas G. Š., kuriam atititeko ieškovės motinai priklausęs butas, adresu (duomenys neskelbtini) antstoliui apie 2004-11-10 V. O. M. mirtį nepranešė, nes žinojo, kad toks pranešimas sustabdys buto pardavimą skolininko nurodytam pirkėjui ir jis neįsigys buto už jam palankią kainą, ir kad 2005-03-17 turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui aktas buvo surašytas, 2005-04-07 teismo – patvirtintas, pažeidus imperatyvias procesinės teisės normas – CPK 626 str., 628 str, ir kad imperatyvių procesinės teisės normų pažeidimas nulėmė ieškovės V. G. teisių pažeidimą – pagal įstatymą paveldėti mirusiosios motinos – skolininkės V. O. M. nekilnojamąjį butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CPK 178 str. ieškovė V. G. turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vykdomosios bylos Nr. 0118/04/01334 duomenimis sprendime padarė pagrįstas ir teisingas išvadas: 1) kad buto, adresu (duomenys neskelbtini) 2004-06-15 areštas neįsigaliojo, nes neatlikti veiksmai, kuriuos įstatymas antstolį imperatyviai įpareigoja atlikti; 2) kad išieškojimo mastas sumažėjo iki 2 954,53Lt, nes 2004-07-12 atsakovas G. Š. į antstolio K. Košio depozitinę sąskaitą įmokėjo 2 400 Lt; 3) kad pagal CPK 663 str. 3 d. (2002-02-28 d. įst. Nr. IX-743 red.), išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 3 000 Lt; 4) kad 2004-11-15 turto arešto aktas surašytas neteisėtai, nes surašytas niekam nedalyvaujant, nėra duomenų apie jo įteikimą skolininkei, jame nurodytas turto arešto mastas 10 000 Lt, nors pagal jame nurodytą 2003-12-02 teismo įsakymą Nr. L2-2457 išieškotina AB „Lietuvos telekomas“ naudai skola sudarė 581,37 Lt; 5) kad antstolis nustatė per mažą parduodamo 12 000 Lt buto kainą, neatsižvelgė į jo rinkos vertę, pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalį, vykdymo proceso šalių turtinius interesus, elgėsi visiškai nerūpestingai, turėjo suprasti, kad parduoda butą bent 3 kartus žemesne kaina, nei yra reali kaina, nes 2005-03-17, t. y, buto pardavimo G. Š. momentu buto vertė buvo 39 000Lt, 2005-04-07, tai yra, akto patvirtinimo momentu, buto vertė buvo 40 000Lt; 6) kad antstolis K. Košys butą pardavė nepaskelbęs varžytynių, tai yra, įstatymo nenumatytu būdu, nes pagal CPK 694 str. skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, realizuojamas parduodant iš varžytynių; 7) kad antstolis nevykdė CPK 626 str.1 p. ir 628 str. nustatytos pareigos skolininkui mirus sustabdyti vykdomąją bylą, nes atsižvelgus į teisinius santykius buvo galimas teisių ir pareigų perėmimas, kol po skolininko mirties atsiras jo teisių perėmėjas.

Bylą nagrinėjęs teismas sprendimu patenkino V. G. ieškinio reikalavimą ir pripažino negaliojančiu 2005-03-17 antstolio Kęstučio Košio surašytą ir 2005-04-07 teismo patvirtintą turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą Nr. 0118/04/01334, kuriuo antstolis Kęstutis Košys pardavė butą su rūsiu, bendro ploto 64,10 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), G. Š. už 12 000 Lt, vadovaudamasis CK 1.80 str., nustatęs, kad atsakovas antstolis K. Košys pažeidė imperatyvias procesinės teisės normas – CPK 626 str.1 p. ir 628 str. – jose nustatytą antstolio pareigą skolininkui mirus sustabdyti vykdomąją bylą, kol po skolininko mirties atsiras jo teisių perėmėjas.

Sprendime jau buvo minėta, kad antstolis nustatė per mažą parduodamo 12 000 Lt buto kainą, neatsižvelgė į jo rinkos vertę, pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalį, vykdymo proceso šalių turtinius interesus, elgėsi visiškai nerūpestingai, turėjo suprasti, kad parduoda butą bent 3 kartus žemesne kaina, nei yra reali kaina, nes 2005-03-17, t. y, buto pardavimo G. Š. momentu buto vertė buvo 39 000Lt, 2005-04-07, tai yra, akto patvirtinimo momentu, buto vertė buvo 40 000Lt. Toks pirmosios instancijos teismo nustatytas antstolio CPK 681 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktas sudarė pagrindą teismui sprendimu pripažinti negaliojančiu 2005-03-17 antstolio Kęstučio Košio surašytą ir 2005-04-07 teismo patvirtintą turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą Nr. 0118/04/01334, ir vadovaujantis CPK 602 str. 6 p., t. y, kai turtas parduodamas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 713 str. 4 d., 718 str ir 722 str. 1 d.

Teisėjų kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo G. Š. nutylėjimą ir iki buto pardavimo akto surašymo ir patvirtinimo nepranešimą antstoliui K. Košiui apie skolininkės 2004-11-10 V. O. M. mirtį, kaip atsakovo G. Š. nesąžiningą elgesį, minimo nesąžiningo elgesio pasekmes – ginčo buto įsigijimą už nerealiai žemą kainą, nes antstolis K. Košys sužinojęs apie skolininkės V. O. M. mirtį, gal būt nebūtų surašęs turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui akto.

Atsižvelgus į nutartyje išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija nesutinka su apelianto G. Š. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad, vadovaujantis CK 1.91 str., turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktas buvo pripažintas negaliojančiu vien tik dėl atsakovo G. Š. apgaulės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminiu faktu turėjusiu teisinę reikšmę, nulėmusiu 2005-03-17 antstolio Kęstučio Košio surašyto ir 2005-04-07 teismo patvirtinto turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui akto Nr. 0118/04/01334, pripažino negaliojančiu – buvo skolininkės V. O. M. mirties 2004-11-10 faktas ir antstolio K. Košio imperatyvių procesinės teisės normų pažeidimas.

Apelianto G. Š. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad 2004-07-12 V. O. M. parašytas prašymas antstoliui jam, t. y. G. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) iki varžytynių parduoti jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), kad 2006-09-07 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta, kad G. Š. sukčiavo ar ką nors apgavo įsigydamas šį turtą, kad minimoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuoti ne tik ieškovės V. G., bet ir V. O. M. įpėdinių – jos vaikų parodymai, kad jis per antstolių kontorą nupirko V. O. M. butą, padengė jos visas skolas, nei vienas jokių pretenzijų nereiškė, dėl paveldėjimo nesikreipė, kad V. G. patvirtino, jog palikimo po motinos mirties nepriėmė laisva valia, kad su G. Š. susitarė, kad jis apmokės visas V. O. M. skolas, neatitinka 2006-09-07 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytai aplinkybei, kad G. Š. nevykdo susitarimo su V. G. – parduoti ginčo butą ir pinigus padalyti V. O. M. vaikams. CPK 5 str. 2 d. nustato, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. 2007-12-27 Šilutės rajono 3-čiojo notaro biuro notarė patvirtino, kad V. G. yra 2004-11-10 mirusios V. O. M. įpėdinė pagal įstatymą ir yra priėmusi palikimą (b. l. 6).

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – buto pardavimo aktą pripažino negaliojančiu ir ieškovės reikalavimu privalomai taikė sandorio negaliojimo pasekmę – abišalę restituciją atkūrė buvusią iki teisės pažeidimo padėtį– ieškovei priteisė butą, o G. Š. iš antstolio priteisė 12 000 Lt, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo minėto sprendimo naikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria: