- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-19
- Bylos Nr.
- e2-3766-802/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00950-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Ieškovas
- M. M., K. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- K. M.
institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovų M. M. ir K. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. K. patikslintą ieškinį atsakovui K. M., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, materialinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai, patikslinę reikalavimus, prašė nustatyti šalių nepilnamečių sūnų gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiams sūnums po 300 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą sūnui M. – 6985 Eur bei sūnui K.- 6735 Eur ir nustatyti, kad vaikams skirtas pinigines lėšas mama tvarkys uzufrukto teise, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (2025-10-15, Nr. DOK-34353).
Ieškovai ir ieškovų atstovas teismo posėdžio metu nurodo, kad vienam iš ieškovų – M. M. tapus pilnamečiu nebepalaiko reikalavimo dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo bei uzufrukto teisės į jam skirtas lėšas mamai nustatymo, pinigines lėšas prašo priteisti pačiam kreditoriui, t. y. vaikui, o kitoje dalyje reikalavimus palaiko visa apimti ir prašo juos tenkinti.
Ieškovai patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovų įstatyminė atstovė R. K. ir atsakovas K. M. santuokos sudarę nebuvo, tačiau po pusmečio nuo jų pažinties, 2005 metais apsigyveno kartu, gyveno kaip šeima ir susilaukė dviejų sūnų M. bei K., kuriems savo tėvystę atsakovas pripažino. Kartu gyveno iki 2012 metų, kai atsakovas šeimą paliko ir išsikraustė. Vaikais tėvas visiškai nesirūpino iki 2022 metų, kai pradėjo vaikams pervedinėti išlaikymą nedidelėmis sumomis, tačiau su vaikais nesimato, jų nelanko. Tuo tarpu vaikų motina visuomet gyveno su jais, jais rūpinosi ir išlaikė. Dėl šio prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vieta su motina, o iš atsakovo priteisi vaikams išlaikymą bei jo įsiskolinimą. Kadangi ginčo dėl vaikų ir tėvo bendravimo nėra, nustatyti bendravimo tvarkos neprašo.
Ieškovų įstatyminė atstovė prašo reikalavimus tenkinti. Paaiškina, kad su atsakovu gyveno kartu pas ją, jos senelių namuose, kurie dabar jau jos (bylos nagrinėjimo metu buvo jai padovanoti). Gyvendami drauge vedė bendrą ūkį, bet atsakovas nešdavo iš namų, o ne į namus. Ji buvo paėmusi didelę paskolą ūkiui įregistruoti, jį registravo atsakovo vardu, o jam išėjus ūkis liko jam, o paskola liko jai vienai. Kai mažasis buvo išvežtas į ligoninę apendicitui operuoti, gal pirmoj - antroj klasėj jis buvo, tuomet ji paprašė, kad atsakovas pabūtų su vyresniu vaiku. Gal mėnesį, ar du jie vėl bandė gyventi kartu, bet nepavyko ir vėl atsakovas pradingo. Nuo to laiko jis nesistengė rodyti dėmesio vaikams, neteikė išlaikymo. Retais atvejais su tėvukais atvažiuodavo, buvo pasiėmęs, nusivežęs vaikus į Druskininkus, vandens parką. Per K. gimtadienį senelis buvo atsakovą atvežęs pasveikinti K., tai tąsyk jis pavogė visus vaikų dokumentus; juos teko darytis iš naujo. Dabar, po paskutinio posėdžio, pradėjo domėtis vaikais. Naktimis rašo žinutes. Kai ji pradėjo tvarkytis dokumentus mediacijai, jis pradėjo pravedinėt pinigus vaikams. Jau kokie du, trys metai. Pirma mediacija nutrūko, jis neatvyko, ji galėjo kreiptis į teismą, bet buvo labai užimta, dirbo dviejuose darbovietėse, išeiti negalėjo, todėl toliau nieko nedarė. Į antrą mediaciją vėl atsakovas neatvyko, bet ji jau kreipėsi į teismą. Skolų, neįgalumo, kitų išlaikytinių ji neturi. Jai padeda mama, dirbanti užsienyje ir gaunanti senatvės pensiją. Padeda kas mėnesį pervesdama kokius tris šimtus eurų. Ji santuokos nesudarius, sugyventinio neturi. M. po operacijų turi sveiktos problemų, dažnai važiuoja pas gydytojus. Gydymą gavo stacionarų, šis nekainavo nieko, bet vaistus pirko, reikia echoskopuoti, o norint tą padaryti greičiau, reikia už tyrimą mokėti. Kas du mėnesiai reikia gydymo, gydytojų sekimo, vaistų. M. gyvena mokyklos bendrabutyje, maistą perką tik šviežią, kadangi valgyti šildyto maisto dėl savo ligos negali, jam pasidaro blogai. Taip pat patiria išlaidų dėl sūnaus vežiojimo. Vežti reikia apie septyniasdešimt kilometrų į vieną pusę. O K. į mokyklą važiuoja autobusu, jį mama tik parsiveža. Iki mokyklos septyni kilometrai. K. paskutinis priepuolis ištiko šių metų spalio 22 d. Atėjo eilė pas kardiologą ir naktį po apsilankymo pas gydytoją užėjo stiprus priepuolis. Vėl reikia vežti pas neurologą, guldys į ligoninę, darys tyrimus, todėl turės išlaidų. K. rado nesandarų širdies vožtuvą. Namus šildo kietu kuru, o vandenį elektriniu boileriu. Išsilavinimas jos aukštasis, specialybė - įmonių valdymas. Prižiūri viešbutį ir parką. Ką baigęs atsakovas, nežino. Jis dirba ten pat, tame pačiame ūkyje, tik prie gyvulių. Yra šėrikas. Dirba nekvalifikuotą darbą, visuomet tokį dirbo. Turto jis turi įregistruotos ne pigios žemės ūkio technikos, bet ne savo, o savo tėvo vardu. Turi žemės sklypus. Jos žiniomis atsakovas gyvena pas kažkokią moterį, kurias keičia. Atsakovo pajamos iš darbo ir, jos žiniomis, jis dirba papildomai, prie algos prisiduria. Aplinkiniai yra tą jai pasakoję. Neįgalumo atsakovas neturi. Bendradarbiai pasakojo, kad jis moka už keturratį paskolą, kuris taip pat ne jo vardu registruotas. Atsakovas turėjo dar vieną sūnų, bet jis jau pilnametis. Kiek žino, jam alimentus tvarkingai mokėjo, skolų nėra. Šiuo metu likę tik jų bendri vaikai. Ji savo ūkyje augina vištas dedekles, tai kartą atsakovas paklausęs, ar jai reikia, kadangi gali gauti pigiai, tuomet ji sutiko, kad nupirktų, atvežė nupirkęs dvidešimt vištų. Tas buvo 2024 m. rudenį, ar žiemą. Ir kartą buvo įdėjęs į bagažinę 4 gyvas mėsines vištas. Gali būti, kad šiemet, sausį ar vasarį. Bet tai išskaičiuodavo išlaikymo lėšų sąskaita. Jis turi ūkį, ūkininko pažymėjimą, bet jos žinioms neūkininkauja, tą daro jo tėvai.
Ieškovas M. M. posėdžio metu mamos nurodytas aplinkybes patvirtina visiškai, patikslintus reikalavimus dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo palaiko ir prašo juos tenkinti. Paaiškina, kad kontakto su tėčiu nepalaiko, jų tarpusavio bendravimo nėra. Tėtis jokių kitų pinigų, apart mamos nurodytų, jam niekada neduodavo.
Ieškovas K. M. posėdžio metu mamos nurodytas faktines aplinkybes patvirtina, patikslintą ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškina, kad jokių kitų pinigų, apart nurodomų byloje, jis iš tėčio negaudavo. Sąskaitą banke turi tik jis, todėl kai kurie pinigai joje yra ir brolio. I. K. yra jo močiutė. Močiutė perveda jam pinigus ir savo iniciatyva, ir jis kartais jos paprašo. Kiti žmonės pravedę kai kurias sumas yra pirkėjai, kuriems jis pardavė rūbus. Todėl ir į jo sąskaitą įneštos nedidelės sumos yra už paduotus daiktus.
Ieškovų atstovas, advokato padėjėjas L. R., teismo posėdžio metu patikslintus reikalavimus palaiko. Nurodo, kad ieškinio padavimo dieną reikalavimai buvo reiškiami abiejų vaikų vardu, vienam iš ieškovų tapus pilnamečiu, reikalavimas nustatyti gyvenamąją vietą tapo neaktualus. Nebeturi būti sprendžiamas ir uzufrukto teisės nustatymas motinai, nes sūnus sulaukė pilnametystės ir gali pats pinigines lėšas tvarkyti savarankiškai, todėl šių reikalavimų nepalaiko. Dėl K. gyvenamosios vietos nustatymo, kaip nurodo motina, atsakovas kartų gyveno iki 2012 metų, paskui su vaikais bendravo tik epizodiškai, vaikai visąlaik gyveno su motiną, todėl su ja ir nustatytina sūnaus gyvenamoji vieta. Jam taip pat priteistinas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, uzufrukto teisę nustatant motinai. Nustatyta, kad vaikai turi spec. poreikių, patiria nemažai vežiojimo išlaidų ir pan. Jų poreikių lentelė pateikta ieškinyje, todėl tris šimtai eurų per mėnesį yra pagrįstas reikalavimas. Tėvai dirbantys, turi turto, abu sveiki, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovų motinai padeda jos mama, tą tvirtina pateikti išrašai. Atsakovas pradėjo teikti didesnes išlaikymo sumas tik pateikus ieškinį. Jį teikė tik bankiniais pavedimais, todėl paskaičiuota kiek jis iš viso sumokėjo. Išlaikymas vaikams buvo teikiamas nepakankamas, todėl susidarė įsiskolinimas, kurį prašo priteisti. Tenkinus ieškinį prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys, patikslintas ieškinys) įteikti asmeniškai. Atsiliepimai negauti. Šaukimai į teismo posėdį taip pat įteikti, tačiau nei į vieną teismo posėdį atsakovas neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismas negavo. Atsakovo dalyvavimas nepripažintas būtinu, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė palaiko teismui pateiktą išvadą. Nurodo, kad dėl pilnamečio vaiko gyvenamosios vietos reikalavimo atsisakyta jam tapus pilnamečiu, o dėl kito, atsižvelgiant, kad jis nuo gimimo gyveno su ieškove, ji tinkamai vaiku rūpinasi, tenkina jo poreikius, apsilankius nustatyta, kad jos gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atsakovas neišsakė prieštaravimų šiuo klausimu, todėl K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Įvertinus paaiškinimus, vaiko poreikius faktą, kad abu tėvai atsakingi už vaikų poreikių tenkinimą, mano, kad prašomas priteisti išlaikymas neprieštarauja vaiko interesams. Teismui nustačius, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas vaikui jis turėtų būti priteistas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys (patikslintas su patikslintais reikalavimais) tenkintinas iš dalies.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovų ir įstatyminės atstovės (motinos) paaiškinimais nustatyta, kad įstatyminė atstovė R. K. ir atsakovas K. M. yra vaikų M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (2025-04-14. Nr. CBP - 1690, priedai). Ieškovų įstatyminė atstovė ir atsakovas santuokos sudarę niekada nebuvo, tačiau gyveno kaip šeima. Ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra (institucijos išvada). Vaikas gyvena su mama, jai nuosavybės teise priklausančiuose namuose (2025-10-15, Nr. DOK-34288 priedai). Abu vaikai mokosi, K. – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, M. - Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro Pietų Lietuvos filiale (2025-04-14. Nr. CBP - 1690, priedai). Kitų išlaikytinių, apart ieškovų, abu tėvai neturi (R. K. paaiškinimai; institucijos išvada). Abu tėvai dirba ir gauna pastovias pajamas. Ieškovų įstatyminė atstovė uždirba 745,96 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius bei išmoką vaikui, kuri abiem vaikams (iki M. pilnametystės) sudarė 245 Eur, nuosavybėje turi namų valdą (padovanota bylos nagrinėjimo metu), kurioje gyvena su vaikais ir dvi transporto priemones, vienai kurių dalyvavimas viešame eisme draudžiamas (2025-04-14, Nr. CBP - 1690, priedai; 2025-10-15, Nr. DOK-34288 priedai). Abu sūnūs turi padidintus poreikius ir išlaidų dėl sveikatos (2025-10-15, Nr. DOK-34288 priedai). Atsakovas dirba ir uždirba 1038.34 Eur, atskaičius mokesčius (banko pateikti išrašai; 2025-09-15, Nr. DOK-30670). Bylos duomenimis, išlaikymo savo sūnums atsakovas neteikia nuo 2012 m., jį nedidelėmis sumomis pradėjo teikti 2022 metais. Atsakovas viešo registro duomenimis turi du žemės sklypus, (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo transporto priemones, žemės ūkio techniką, nėra (teismo išreikalauti duomenys). Abu tėvai bylos duomenimis sveiki ir darbingi.
Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Tėvai turi abipusę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Abu tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovai teikdami ieškinį per savo įstatyminę atstovę prašė nustatyti šalių sūnų gyvenamąją vietą su motina. Bylos nagrinėjimo eigoje M. tapus pilnamečiam šio reikalavimo nebepalaiko. Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad teismas spręstų vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimą, tarp vaiko tėvų dėl to turi būti konstatuotas ginčas. Tačiau esti atvejų, kai vaiko gyvenamosios vietos nustatymas pateisinamas net ir nesant ginčo tarp tėvų, bei būtinas tam tikrų teisių realizavimui, pavyzdžiui vienam iš tėvų su vaiku išvykstant į užsienio valstybes, tvarkant įvairias administracines procedūras. Tokiais atvejais, vertintina, kad ir nesant ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismo sprendimas išspręsti šį klausimą atitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis), teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) bei teisinio apibrėžtumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Tokia būtinybė egzistuoja ir nagrinėjamos bylos atveju. Teikdama galutinę išvadą institucijos atstovė nurodė, kad K. M. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko interesus. Vaikas, K. M., tokį reikalavimą dalyvavęs teismo posėdyje taip pat palaikė, kartu nurodydamas, jog su tėvu neturi jokio ryšio, yra atsiribojęs nuo jo, nes tėvo elgesys nėra tinkamas. Įvertinęs nurodytus argumentus, ieškovų ir jų atstovės paaiškinimus, faktą, jo vaiko tėvai tarpusavyje nebendrauja, institucijos išvadą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatyti teismo sprendimu. Įvertinus tą faktą, kad vaikas nuolat gyvena su savo mama, kuri nuo pat gimimo rūpinasi visais jo poreikiais ir tą daro tinkamai, tuo tarpu atsakovas jau daug metų yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, institucijos išvadą, jog šalių sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama, ieškinio reikalavimą dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo tenkina ir šalių nepilnamečio sūnaus K. M. gyvenamąją vietą nustato su jo motina R. K., nes tai geriausiai atitinka vaiko interesus.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo
Teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad ieškovų įstatyminės atstovės/mamos kas mėnesį gaunamos pajamos yra nedidelės (745,96 Eur, kurias padalijus trims asmenims, kiekvienam tenka po 249 Eur), ji pagalbos sulaukia iš mamos, turi savo ūkį, kuriame užsiaugina maisto produktų ir tiesiogiai kasdien rūpinasi vaikais, jų poreikiais ir sveikatos klausimais. Turto, kurį galėtų realizuoti ji neturi, kadangi namai, kuriuose gyvena tik bylos nagrinėjimo metu buvo jai padovanoti, turi tik vieną eisme dalyvaujančią, ne didelės vertės, transporto priemonę. Atsakovas tuo tarpu gauna didesnes pajamas po mokesčių – 1038,34 Eur (kurias padalijus trims asmenims, kiekvienam tenka po 346 Eur) bei, ieškovų įstatyminės atstovės žiniomis, užsidirba ir dirbdamas papildomai, turi nuosavybėje du žemės sklypus, kuriais gali disponuoti ir gauti pajamų, yra sveikas bei darbingas (bylos duomenimis neįgalumas jam nenustatytas), nevykdo pareigos tiesiogiai rūpintis vaikais, kadangi yra nuo jos nusišalinęs, todėl spręstina, kad jo pajamos yra pakankamos savo ir vaikų poreikiams tenkinti, o jeigu jų trūksta, nevykdydamas tiesioginės pareigos rūpintis vaikais jis turi galimybes dirbti papildomai ir uždirbti didesnes pajamas. Ieškovų įstatyminei atstovei, akivaizdu, tenka ne tik įprastinės išlaidos pasirūpinant vaikais, bet ir pareiga pasirūpinti jais kai suserga, pasirūpinti tinkamu vaikų ugdymu ir aprūpinti juos reikalingomis ugdymosi priemonėmis, spręsti įvairius ugdymo procese kylančius klausimus, pasirūpinti vaiko gyvenamuoju būstu ir reikalingais namų apyvokos bei apstatymo daiktais, vaiko maistu, apranga, šios priežiūra ir pan., todėl prie vaiko išlaikymo motina prisideda ne tik pinigais įvertinama suma, bet ir neskaičiuojamu ir realiai neįvertinamu darbu. Savo darbo laiką vaikų motina turi planuoti taip, kad galėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, kadangi atsakovas, nuo tėvo pareigų vykdymo, minėta, yra visiškai nusišalinęs. Vertinant šalių turimą turtą, matyti, kad ieškovė neturi turto, kuriuo galėtų disponuoti, tuo tarpu atsakovas tokio turto turi. Kadangi, kaip pažymėta aukščiau, ieškovė privalo pasirūpinti vaikais, jos galimybės ribotos siekiant rasti geriau apmokamą darbą, dirbti ne vienoje darbovietėje ar pamaininiu grafiku, nes ji neturi kam perleisti/pasidalinti pagalbos/rūpesčio vaiku pareigos. Tuo tarpu atsakovas, neatlikdamas savo tiesioginės pareigos auklėti vaiką ir juo rūpintis, tokias galimybes turi. Abi šalys kitų išlaikytinių neturi. Iš šio seka, kad atsakovo turtinė padėtis ir galimybės geriau užsidirbti yra kiek geresnės nei ieškovų įstatyminės atstovės.
Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo svarbu yra nustatyti vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir šių proporcingumą. Nors vaikams mediciniškai specialieji poreikiai nenustatyti, tačiau teismas nustatė, kad abu šalių sūnūs turi didesnių išlaidų dėl sveikatos (vyresniajam reikalingas pastovus medikų stebėjimas dėl virškinamojo trakto ligų, speciali dieta (negali valgyti šildyto maisto, jis kaskart turi būti šviežias), išlaidos vežiojimui pas gydytojus; jaunesniajam atliekami tyrimai dėl diagnozės tikslinimo ir išlaidos susiję su tyrimo paslaugų gavimu bei vežiojimu pas medikus), todėl tokių išlaidų jie turi kiek daugiau nei jų bendraamžiai. Tuo tarpu sprendžiant apie bendrųjų poreikių dydį, teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog bendrieji vaiko poreikiai (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui bei įvairiapusiam ugdymui ir lavinimui) yra būdingi visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo, įgimtų ar įgytų savybių ir todėl papildomai jų įrodinėti nereikia (LR CPK 182 str. 1 d. 1 p.; Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-2626-485/2012; Šiaulių apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-493-357/2012, taip pat 2A-371-357/2012 ir kt.). Ieškinyje pateikta vaikų išlaidų skaičiuotė, pagal kurią kiekvienam sūnui reikalinga suma mėnesiui – 730 Eur, iš kurios atėmus valstybės skiriamą išmoką vaikui, likusią sumą dalijant abiem tėvams pusiau iš tėvo prašo priteisti po 300 Eur išlaikymą per mėnesį kiekvienam. Vis tik, iš skaičiuotės seka, jog priteisus prašomą sumą būtų tenkinami visi vaiko poreikiai, įskaitant kitas nenumatytas išlaidas, laisvalaikį ir pramogas, kurie į būtinų poreikių sąvoką nepatenka ir gali būti realizuojami priklausomai nuo tėvų galimybių, kurios nagrinėjamu atveju, pagal byloje esančius įrodymus yra artimos minimalioms. Įvertinus faktą, kad nagrinėjamu atveju abu vaikai – sūnūs ir egzistuoja daiktų perimamumas (nes greit augantys vaikai nespėja sunešioti nupirktų rūbų, avalynės, gali dalintis mokymosi priemonėmis, pvz., vienu kompiuteriu ir pan.), todėl išlaidos šiuo klausimu realiai tampa mažesnėmis ir, tėvų turtinei padėčiai nesant ypač gerai, gali sudaryti pagrindą priteistinas sumas mažinti ir toks pagrindas, vertinant byloje esančius duomenis apie jų tėvų gaunamas pajamas, egzistuoja nagrinėjamu atveju. Tokiu būdu, ieškinyje pateiktą vaikų poreikių skaičiuotę sumažinus kitoms nenumatytoms išlaidoms ir pramogoms tenkančia suma bei valstybės vaikui mokama išmoka, laikytina, kad nagrinėjamu atveju vieno vaiko mėnesio poreikius tenkinanti suma – 500 Eur, arba po 250 Eur kiekvienam iš tėvų. Įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, tą faktą, jog kita iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma yra protinga ir pagrįsta, atsakovas turi pastovias pajamas ir turto, yra sveikas bei turi galimybes dirbti ir užsidirbti papildomai, t. y. ieškoti geriau apmokamo arba papildomo darbo bei gauti geresnes pajamas iš kurių galėtų tenkinti savo bei savo sūnų poreikius, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai šioje dalyje yra pagrįsti, todėl tenkinami priteisiant iš atsakovo išlaikymą jo sūnums po 250 Eur per mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2025-04-14, iki sūnų pilnametystės. Toks ieškinio tenkinimas leis užtikrinti būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą. Kadangi sūnus M. pasiekė pilnametystę, šiuo sprendimu išsprendžiamas klausimas dėl išlaikymo jam priteisimo iki pilnametystės, kurią pasiekė 2025-11-27. Esant paramos poreikiui jam esant pilnamečiui, jis turėtų inicijuoti šio klausimo sprendimą atskiru procesu.
Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo jiems įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos, jį skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį. Tokiu būdu išlaikymo įsiskolinimas sudarytų sūnui M. – 6985 Eur bei sūnui K. - 6735 Eur. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas per pastaruosius tris metus išlaikymo pareigą iš dalies vykdė, tą tvirtina byloje pateikti sūnaus K. ir jo motinos banko sąskaitų išrašai, vaikų motinos patvirtinimai apie jiems atsakovo nupirktas vištas. Ieškovai nurodo, kad teikiamas išlaikymas buvo nepakankamas. Atsakovas kitokių įrodymų, kurie patvirtintų jog jis teikė sūnums didesnį išlaikymą, nei byloje buvo pateikti įrodymai, teismui nepateikė. Atsakovo elgesys rodo, kad vykstančiam bylos procesui jis yra abejingas. Tačiau teismas, įvertinęs faktus, kad vaikai buvo mažesni, minimali mėnesinė alga bei infliacija šalyje taip pat buvo mažesnė, papildomi, su sveikata susiję poreikiai padidėjo tik pastaruoju metu, atsižvelgdamas ir į anksčiau nurodytus argumentus dėl ne būtinųjų išlaidų sprendžia, jog mėnesiui prašoma priteisti įsiskolinimo suma taip pat mažintina iki 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Todėl, nesant jokių įrodymų ir ginčo dėl to, kad savo pareigą išlaikyti vaiką atsakovas vykdė tinkamai, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra tenkintinas iš dalies, jį skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Įvertinus patikslintame ieškinyje nurodytą skaičiuotę apie poreikių dydį, atsakovo faktiškai mokėtas pinigų sumas, šalių sūnums priteistinas išlaikymo įsiskolinimas: M. – 3385 Eur, K. – 3135 Eur, už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki kreipimosi į teismą dienos.
Šalių sūnui M. bylos nagrinėjimo metu tapus pilnamečiu, sprendimu priteistos sumos išieškotinos pačiam sūnui, o K. atžvilgiu vaiko mamai nustatytina uzufrukto teisė į aukščiau nurodytas, teismo sprendimu priteistas pinigines lėšas.
Išsprendus ginčą iš esmės, naikintinos 2025-04-16 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo iš atsakovo jo sūnums priteisimas. Kadangi minima nutartimi buvo priteista mažesnė laikino išlaikymo suma (200 Eur), vykdant šį teismo sprendimą turi būti sumokėtas nutartimi nustatytos ir šio teismo sprendimu priteistos sumos skirtumas (skola).
Byloje ieškovai naudojosi advokato padėjėjo teisinėmis paslaugomis pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) 2024-10-15 sprendimą Nr.2.1.(8.28Mr)ATP-C-2024-08743, pagal kurį ieškovų įstatyminei atstovei nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2025-04-14. Nr. CBP - 1690, priedai). Teismui taip pat pateikta Tarnybos 2025-10-16 išrašyta patikslinta pažyma Nr. APD-2025-11482, dėl išlaidų, pagal kurią valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos – 405 Eur. Įvertinus aplinkybę, kad ieškinys yra tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 80 proc., arba 324 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 ir 99 straipsniai).
Pasibaigus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo galiojimo terminui, ieškovų interesus advokato padėjėjas toliau byloje atstovavo atstovavimo sutarčių pagrindu (2025-11-28, Nr. DOK-40549). Ieškovai viso dėl šio atstovavimo patyrė 150 Eur išlaidų (iš kurių 50 Eur sumokėti asmeniškai M. M.). Įvertinus aplinkybę, kad ieškinys yra tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovams priteistinos iš atsakovo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 80 proc., atitinkamai 80 Eur ir 40 Eur (CPK 93 straipsnis).
Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei 392,70 Eur: 111 Eur už gyvenamosios vietos nustatymą, 281,70 Eur, už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 2 vaikai = 180 Eur x 75 proc. = 135 Eur; 6520 Eur (3385 Eur + 3135 Eur) x 3 proc. x 75 proc. = 146,70 Eur), o taip pat 79,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurių dydžiui jokios įtakos neturi faktas, jog ieškinys tenkintas iš dalies (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Teismas pažymi, kad atsakovas (nei pats asmeniškai, nei per pasirinktą atstovą) neįsitraukė į bylos nagrinėjimą ir vykstančiam procesui buvo abejingas, nesiėmė jokių veiksmų, kad šios bylinėjimosi išlaidos būtų mažesnės, todėl keisti išlaidų paskirstymą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina, R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo sūnui K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. balandžio 14 d., iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant iki einamojo mėnesio 20 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant įstatyminei atstovei, R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.
Priteisti iš atsakovo K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiam sūnui K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3135 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto trisdešimt penkių eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 14 d., iki ieškinio pateikimo dienos (2025 m. balandžio 14 d.), nustatant įstatyminei atstovei R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.
Priteisti iš atsakovo K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo sūnui M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos 2025 m. balandžio 14 d., iki sūnaus pilnametystės, sukakusios 2025 m. lapkričio 27 d. ir 3385 Eur (trys tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) išlaikymo įsiskolinimą bei 40 Eur (keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Išsprendus bylą iš esmės, panaikinti 2025-04-16 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo iš atsakovo priteisimą. Kadangi minima nutartimi buvo priteista mažesnė laikino išlaikymo suma, vykdant šį teismo sprendimą turi būti sumokėtas/išieškotas nutartimi nustatytos, atsakovo faktiškai sumokėtos ir šio teismo sprendimu priteistos sumos skirtumas (skola).
Priteisti iš atsakovo K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) viso 472 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susidariusias dėl 392,70 Eur mokėtino žyminio mokesčio ir 79,30 Eur dėl procesinių dokumentų įteikimo (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitas: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas).
Priteisti iš atsakovo K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 324 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus) valstybei atstovavimo išlaidas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: „Swedbank", AB Nr.(duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Išaiškinti atsakovui, kad jis, kaip uzufrukto davėjas, turi teisę kontroliuoti ar lėšos, jo skirtos vaiko išlaikymui, yra naudojamos tinkamai, t. y. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (LR CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnis, 4.144 straipsnio 5 dalis).
Išaiškinti šalims, kad remiantis LR CK 3.201 straipsniu, jei po teismo sprendimo, dėl išlaikymo vaikui priteisimo, priėmimo iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ar kitos aplinkybės, turinčios reikšmės išlaikymo dydžiui, šalis gali kreiptis į teismą prašydama pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiųsti nedalyvavusiems nagrinėjant bylą ir neatvykusiems jo išklausyti asmenims (ieškovų atstovui).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.