Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2021-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-380/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-02-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-06-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
1A-130-380/2021
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00060-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-380/2021 Proceso Nr. 1-04-2-00060-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.16.1; 2.4.6.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Liudmilai Galič,nuteistajam M. J., jo gynėjai advokatei Dianai Vaitkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį 45 paromis arešto.

Paskirta arešto bausmę atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Nurodyta pradėjus bausmės vykdymą panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. J. nuteistas už tai, kad 2019-08-23 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato patalpose (duomenys neskelbtini), Plungėje, M. J. susipažinęs bei savo parašu patvirtinęs 2019-08-22 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 116 straipsniu „Civilinio ieškinio užtikrinimas“, 151 straipsniu „Laikinas nuosavybės teisių apribojimas“, 152 straipsniu „Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą“, laikinai apribotos nuosavybės teisės į automobilį „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN numeris – (duomenys neskelbtini), automobilio savininkė S. Z., o naudotojas M. J., nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant šį turtą perleisti ir įkeisti, tačiau paliekant saugoti, susipažinęs bei savo parašu patvirtinęs 2019-08-23 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolą, kuriuo vadovaujantis S. Z. nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN numeris – (duomenys neskelbtini), automobilio vertė – 930 Eur, naudotojas yra M. J., perduodamas saugoti M. J., kuris įsipareigojo saugoti šį automobilį, kuris pagal 2019-08-23 pakvitavimą jam buvo perduotas, būdamas įspėtas apie atsakomybę už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą pagal BK 246 straipsnį, 2019 metais, nuo rugpjūčio 23 dienos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, šį 930 Eur vertės automobilį „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, neteisėtai perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-02-23 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – M. J. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1. Apeliantas visiškai nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu. Teigia, kad nuosprendyje nėra pasisakyta visais klausimais dėl veikos kvalifikavimo, kurie buvo keliami nagrinėjant bylą, netinkamai vertinami surinkti įrodymai.

2.2. M. J. nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų praktiką 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (toliau – Nutarimas) 1.1. punkte nurodo, kad nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama bausmė. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

2.3. Apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, jog nuteistojo teisme duotų parodymų pakeitimas atsakinėjant į gynėjo klausimus, pateikiant kitą versiją dėl automobilio atsiėmimo, kartu bandant paneigti savo jau duotus parodymus teisme, kad nuvykus pasiimti automobilio jo nedavė, kol nebus sumokėta skola už saugojimą, dėl skolos nepateikė jokių sąskaitų, abejonės dėl savo parašo knygoje apie automobilio atsiėmimą, nuomonės pakeitimas, kad automobilis nebuvo perleistas kitiems asmenims, kad nedavė leidimo automobilio išardymui ir supjaustymui, pripažintina deklaratyvia versija, vertintina kaip pasirinkta gynybinė taktika, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. BK 246 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui.

2.4. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo faktines aplinkybes, nes M. J. niekada anksčiau nebuvo apklaustas teisme, o parodymus šioje byloje teismui davė 1 kartą. Taip pat nurodo, jog M. J. pareikštas kaltinimas visiškai neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, tačiau kaltinimas nebuvo keičiamas. Esant kaltinimui, kad M. J. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje automobilį „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neteisėtai perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atsakomybė nuteistajam galėjo kilti, jeigu jis būtų pasiėmęs automobilį „Ford Galaxy“ savo žinion ir pats savo aktyviais veiksmais būtų šį automobilį perleidęs kitam asmeniui ar jį sunaikinęs.

2.5. Nuteistasis teigia, kad pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2019-08-22 nutarimą jam net nebuvo išaiškinta teisė neimti šio automobilio iš saugojimo aikštelės, žinant, kad šis automobilis bus konfiskuotas. Iš apelianto šis automobilis buvo paimtas, nors valstybės įgaliotos institucijos galėjo laikyti jį savo žinioje ir toliau, o ne priverstinai perkelti tai M. J. atsakomybėn. Nuteistasis patvirtina, kad pasirašė visuose žurnaluose ir dokumentuose nesigilindamas į jų esmę ir paskirtį, nors pareigūnai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija patys elgėsi netinkamai.

2.6. Skunde nurodoma, kad liudytoja E. K. teisme parodė, jog surašius nutarimą grąžinti daiktus ir paėmus pakvitavimą, M. J. nebuvo lydimas iki saugojimo aikštelės. Jis pats buvo suinteresuotas pasiimti automobilį, tą dieną buvo su savo seserimi, toliau nebesidomėjo, ar jis pasiėmė automobilį, ar ne. Apelianto nuomone, iš šių duomenų matyti, kad policijos pareigūnė elgėsi netinkamai liepdama patvirtinti parašu automobilio atsiėmimą iš anksto, nežinant ir neįsitikinus, ar M. J. jį galės atsiimti. Susidarė situacija, kad apeliantas patvirtino atsiėmimą, tačiau automobilio neatsiėmė. Liudytojas M. L. teisme parodė, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima automobilių pervežimu po eismo įvykių, pagal policijos pareikalavimus, kitais atvejais. Ši paslauga atliekama Plungės rajone ir Rietavo savivaldybėje. Dėl M. J. automobilio atsiėmimo parodė, kad pastarasis neturėjo galimybės susimokėti nuo 100 iki 200 eurų už automobilio saugojimą už pradelstą laiką nuo automobilio išdavimo policijoje rugpjūčio 23 dieną, todėl paliko automobilį įmonei pasakęs, kad jis jam nebereikalingas. Tai buvo žodinis susitarimas, jo sesuo taip pat dalyvavo tame susitarime. M. J. rugsėjo ar spalio mėnesį buvo atvykęs aiškintis automobilio atsiėmimo aplinkybių, sakė neturįs pinigų, siūlė pasiimti automobilį, automobilių atsiėmimo knygoje, pagal tarpusavio susitarimą, buvo įrašyta rugpjūčio 23 dienos data. Automobilis buvo prastos būklės, apgadintas, realiai rugpjūčio 23 dieną automobilis nebuvo atiduotas, šią dieną jau yra utilizuotas. Liudytoja V. J. teisme parodė, kad nepamena tos dienos, kai su broliu buvo nuvykę pasiimti automobilio. Ji brolį iš policijos vežė į aikštelę, nes norėjo paklausti, kiek reikės mokėti už aikštelę. Ji pokalbio negirdėjo, brolis sakė, kad kai turės 300 eurų už nutempimą ir saugojimo laiką, tada ir pasiims automobilį. Realiai brolis tiek pinigų neturėjo, ji taip pat neturėjo, tėvai irgi neturėjo. Ši liudytoja papildomai patvirtino faktą, kad M. J. 2019-08-23 automobilio neatsiėmė.

2.7. Apeliantas mano, jog apylinkės teismas netinkamai konstatavo, kad „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju teismas akivaizdžiai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatas, nes nuosprendyje įrašė jokiais įrodymais nepagrįstą faktinę aplinkybę, kuri turėjo esminės įtakos nuosprendžio priėmimui, nusikaltimo sudėties pagrindinių elementų nebuvimui. Dėl automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo teisminio nagrinėjimo metu yra išsiaiškintos faktinės aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmeniškai, be M. J. sutikimo, be jokio sandorio, realizavo automobilį ir pasisavino už jį gautus pinigus.

2.8. Skunde pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos pirminiai nesąžiningi veiksmai prasidėjo tuo, kad (taip teigia ir bendrovės direktorius liudytojas M. L.) 2019-08-23 apeliantas šiai bendrovei buvo skolingas ir turėjo susimokėti už automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą iki 2019-08-23. Šias aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys apie tai, kad „iki 2019-08-23 už automobilio saugojimą yra sumokėjęs Klaipėdos AVPK pagal sąskaitą Nr.0110009 – 75.02 Eur“. Pinigai sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tas lėšas pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-07-03 subrangos sutartį. Apelianto nuomone, iš šių duomenų matyti, kad buvo paneigta M. J. prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-08-23, nes tą dieną jis nebuvo skolingas šiai bendrovei, o iš jo visiškai nepagrįstai buvo reikalaujama pinigų.

2.9. Apeliantas teigia, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis perleido automobilį „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai patvirtina teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Apklausiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos darbuotojai patvirtino, kad nėra sudarytas joks rašytinis sandoris tarp M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, nors tai būtų privaloma juridiniam asmeniui. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nėra įtraukta jokia nuteistojo skola šiai bendrovei, o tai patvirtina faktą apie skolos nebuvimą. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nėra įtraukta jokia finansinė operacija dėl automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), realizavimo metalo laužui ar kitiems tretiesiems asmenims. Iš šių duomenų matyti, kad M. J. net neturėjo motyvo realizuoti automobilio, nes nebuvo skolingas, o automobilis realizuotas be jo sutikimo. Net jeigu apeliantas būtų buvęs skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio realizuoti be jo sutikimo ši bendrovė neturėjo teisės, ji galėjo tik „skaičiuoti už automobilio saugojimą“ ir reikalauti skolos sumokėjimo, o ne savavališkai realizuoti automobilį. Apelianto nuomone, šiais veiksmais yra įvykdytas akivaizdus UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos nusikaltimas, nes buvo neteisėtai užvaldytas ir realizuotas svetimas turtas. Visos šios aplinkybės buvo išdėstytos nuteistojo gynėjo baigiamojoje kalboje, tačiau teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo šių nustatytų faktų, nereagavo į tai, jog buvo prašoma priimti atskirąją nutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamų veiksmų.

2.10. Skunde teigiama, kad nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamų veiksmų, 2019-08-23 M. J. būtų pasiėmęs automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tada būtų už jį atsakingas, o šiuo atveju susiklostė situacija, jog M. J. automobilio nepasiėmė ir jo nerealizavo. Nesant nors vieno iš šių faktų, nėra nusikaltimo sudėties, o „pats įtarimas akivaizdžiai prieštarauja net ir surašytam nuosprendžiui“, nes nuosprendyje nurodoma, kad automobilį utilizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jokių duomenų apie M. J. veiksmus – automobilio realizavimą – nenustatyta.

2.11. Apelianto manymu, teismas netinkamai taikė BPK 20 straipsnio nuostatas, o tai lėmė netinkamą įrodymų vertinimą, įrodymų pakankamumo netinkamą nustatymą. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Visais atvejais byloje turi būti įrodytos tiriamo įvykio aplinkybės: laikas, vieta, būdas, įrankiai ir priemonės, padariniai, veiką padaręs asmuo, jo asmeninės savybės, nukentėjęs asmuo ir kt.

BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta: ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Tačiau tais atvejais, kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bylos nagrinėjimo teisme dalyviams kyla abejonių, nuosprendžio ar kito baigiamojo teismo akto aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje šios abejonės turi būti išanalizuotos ir padaryta kategoriška išvada, laikytini duomenys įrodymais ar ne.

Šalies argumentai

2.12. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminius procesinių normų pažeidimus pripažindamas dalį duomenų netinkamais įrodymais, nesilaikė reikalavimo įrodymų vertinimo procese panaudoti logikos dėsnius, be to, vienos teismo nuosprendžio išvados prieštarauja kitoms tame pačiame nuosprendyje nustatytoms aplinkybėms. Teismas M. J. kaltę pagrindė spėjimais ir prielaidomis. Tai vertintina kaip esminis minėtos BPK nuostatų pažeidimas, kuris nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Dėl padarytų BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimų skundžiamas teismo nuosprendis yra naikintinas.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytą įrodymų vertinimą apeliantas teigia, jog kaltinimas jam nėra pagrįstas pakankamais ir neabejotinai nuteistojo kaltę bei kitas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, o pirmosios instancijos teismas M. J. kaltę pagrindė spėjimais ir prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo teiginiai yra pagrįsti.

6. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo M. J. yra nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas dėl M. J. kaltės. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl M. J. pripažinimo kaltu, yra nepakankami ir keliantys abejonių. Todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013).

8. Pagal BK 246 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. BK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu kitam asmeniui. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų nėra tapačios, jos turi savarankišką prasmę, kurią reikia įrodyti atskirai. Pavyzdžiui, neteisėtas tokio turto perleidimas savaime nereiškia šio turto paslėpimą ir priešingai – turto paslėpimas nebūtinai turi pasireikšti šio turto neteisėtu perleidimu. Tai pažymima ir kasacinės instancijos teismo praktikoje. Antai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal BK 246 straipsnį areštuoto ir įkeisto turto paslėpimas ir jo neteisėtas perleidimas kitiems asmenims yra dvi alternatyvios netapačios veikos ir kiekvieną ją reikia inkriminuoti ir įrodinėti atskirai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2011). Minėtas nusikaltimas objektyviai gali pasireikšti ir kelių alternatyvių veiksmų padarymu, tačiau ir šiuo atveju kiekviena iš tokių veikų turi būti aptarta teismo priimtame sprendime. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, atitinkamai ir šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131/2013, 2K-420/2013). <...> nusikaltimo subjektas turi suvokti savo pareigas ir teises dėl jam patikėto turto ir žinoti, kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas, kitaip tariant, turi būti nustatytas BK 246 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltininko tiesioginė tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96/2015, 2K-443-303/2015, 2K-7-5-895/2018).???

9. Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, šioje byloje M. J. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2019-08-23 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato patalpose (duomenys neskelbtini), Plungėje, M. J. susipažinęs bei savo parašu patvirtinęs 2019-08-22 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 116 straipsniu „Civilinio ieškinio užtikrinimas“, 151 straipsniu „Laikinas nuosavybės teisių apribojimas“, 152 straipsniu „Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą“, laikinai apribotos nuosavybės teisės į automobilį „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN numeris – (duomenys neskelbtini), automobilio savininkė S. Z., o naudotojas M. J., nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant šį turtą perleisti ir įkeisti, tačiau paliekant saugoti, susipažinęs bei savo parašu patvirtinęs 2019-08-23 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolą, kuriuo vadovaujantis S. Z. nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN numeris – (duomenys neskelbtini), automobilio vertė – 930 Eur, naudotojas yra M. J., perduodamas saugoti M. J., kuris įsipareigojo saugoti šį automobilį, kuris pagal 2019-08-23 pakvitavimą jam buvo perduotas, būdamas įspėtas apie atsakomybę už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą pagal BK 246 straipsnį, 2019 metais, nuo rugpjūčio 23 dienos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, šį 930 Eur vertės automobilį „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, neteisėtai perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

10. Siekiant išsamiai patikrinti apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas nuteistasis M. J.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistajam M. J. parodžius Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK veiklos skyriaus 2019-08-23 nutarimą grąžinti daiktus (automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 37–38) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelės žurnalo išrašo kopiją (t. 1, b. l. 69), jis parodė, kad 2019-08-23 nutarimas dėl daiktų grąžinimo yra pasirašytas ne jo, dėl kitų parašų neprisimena, tačiau atsimena, jog kažkur pasirašinėjo. Palaikė savo apeliacinį skundą.

11. Nuteistasis tiek apeliaciniame skunde, tiek teisiamajame ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose neigė savo kaltę dėl BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo t. y., ginčijo aplinkybę, kad jis 2019 metais, nuo rugpjūčio 23 dienos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, automobilį „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, neteisėtai perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas šią nuteistojo keliamą versiją atmetė ir nurodė, kad „Kaltinamojo teisme duotų parodymų pakeitimas atsakinėjant į gynėjo klausimus, pateikiant kitą versiją dėl automobilio atsiėmimo, tuo pačiu bandant paneigti savo jau duotus parodymus teisme, kad nuvykus pasiimti automobilio jo nedavė kol nebus sumokėta skola už saugojimą, dėl skolos nepateikė jokių sąskaitų, abejonės savo parašo knygoje apie automobilio atsiėmimą, nuomonės pakeitimas, kad automobilis nebuvo perleistas kitiems asmenims, kad nedavė leidimo automobilio išardymui ir supjaustymui, pripažintina deklaratyvia versija, vertintina pasirinkta gynybine taktika, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.“ Šios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka nustatytų bylos faktinių aplinkybių.

12. Nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, jog po 2019-08-23 savo automobilio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelės neatsiėmė. Nors ikiteisminio tyrimo metu M. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė, tačiau priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jo pirminiai parodymai dėl faktinių įvykio aplinkybių nebuvo prieštaringi ir iš esmės nesiskyrė nuo aplinkybių, kurias jis vėliau nurodė bylos nagrinėjimo teisme metu. 2020-04-16 įtariamojo apklausos metu M. J. parodė, jog tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2019-08-23, jam su seserimi atvykus į automobilių saugojimo aikštelę atsiimti automobilio, aikštelės darbuotoja nurodė, kad už automobilio saugojimą ir nuvežimą M. J. reikia mokėti apie 300 Eur. Jis jai nurodė, kad tokių pinigų neturi, sumokėti negalės ir paklausė šios darbuotojos ar jo automobilis gali toliau stovėti toje aikštelėje. Moteris jam nurodė, kad jis pasirašytų ant kažkokio žurnalo ir automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. 708, liks jiems, mokėti jam nereikės Jis taip ir padarė. Moteris davė pasirašyti ant kažkokio lapo, lyg ir sutartį, kad nebepretenduoja į savo automobilį. Net nesusimąstė apie tai, jog neteisėtai perleido savo automobilį. (t. 1, 108–109). Teisiamajame posėdyje nuteistasis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, papildomai pažymėjo, jog nors ir buvo nuvykęs pasiimti savo automobilio, tačiau jo neatgavo, paliko saugojimo aikštelėje dėl to, kad neturėjo kaip susimokėti 300 Eur dydžio skolos, automobilis jam nebuvo grąžintas. Pasirašė dokumentą, jog gavo automobilį, nors net neperskaitė, ant ko rašosi. Manė, kad valstybė vis tiek pasiims automobilį iš aikštelės. Nedavė leidimo ardyti ir realizuoti automobilio (t. 1, b. l. 168). Liudytoja nuteistojo M. J. sesuo V. J., kuri su apeliantu buvo nuvykusi į saugojimo aikštelę pasiimti automobilio, teisiamajame posėdyje parodė, kad tiksliai nepamena dienos, kai su broliu buvo nuvykę pasiimti automobilio. Ji brolį iš policijos vežė tiesiai į aikštelę, nes norėjo paklausti, kiek reikės už ją mokėti. Brolis automobilio neišsivarė. V. J. buvo automobilyje, pokalbio negirdėjo, brolis sakė, kad kai turės 300 eurų už nutempimą ir saugojimo laiką, tada ir pasiims automobilį. Realiai brolis tiek pinigų neturėjo, ji taip pat neturėjo, tėvai irgi neturėjo (t. 1, b. l. 185). Liudytoja vyresnioji tyrėja E. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog surašius nutarimą grąžinti daiktus ir paėmus pakvitavimą, M. J. nebuvo lydimas iki automobilių saugojimo aikštelės, nes jei žmogus pasako, kad pasiims automobilį, iki aikštelės jo nelydi. Išrašant pakvitavimą M. J. automobilio neturėjo. Jis pats buvo suinteresuotas pasiimti automobilį, tą dieną buvo su savo seserimi, toliau liudytoja nebesidomėjo, ar jis pasiėmė automobilį, ar ne. Tai pirmas toks atvejis, kai žmogus pasirašo pakvitavimą, bet nepasiima automobilio (t. 1, b. l. 184). Liudytojas M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima automobilių pervežimu po eismo įvykių, pagal policijos pareikalavimus ir kitais atvejais. Ši paslauga atliekama Plungės rajone ir Rietavo savivaldybėje. Dėl M. J. automobilio atsiėmimo parodė, kad pastarasis neturėjo galimybės susimokėti nuo 100 iki 200 eurų už automobilio saugojimą už pradelstą laiką nuo automobilio išdavimo policijoje rugpjūčio 23 dieną, todėl paliko automobilį įmonei pasakęs, kad jis jam nebereikalingas. Tai buvo žodinis susitarimas, jo sesuo taip pat dalyvavo tame susitarime. M. J. rugsėjo ar spalio mėnesį buvo atvykęs aiškintis automobilio atsiėmimo aplinkybių, sakė neturįs pinigų, siūlė pasiimti automobilį, automobilių atsiėmimo knygoje, pagal tarpusavio susitarimą, buvo įrašyta rugpjūčio 23 dienos data. Jis sutiko pasirašyti, jog automobilį gavo rugpjūčio 23. Automobilis buvo prastos būklės, apgadintas, realiai rugpjūčio 23 dieną automobilis nebuvo atiduotas, šiai dienai jis yra utilizuotas (t. 1, b. l. 172).

13. Akivaizdu, kad tyrėja E. K., nors ir surašė 2019-08-23 pakvitavimą, kad automobilį „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) perduoda saugoti M. J., tačiau šio automobilio jam nepardavė. Be to byloje nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad pasirašęs pakvitavimą M. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelės iš tiesų atsiėmė ir savo žinioje turėjo automobilį „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta anksčiau, BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog M. J. būtų turėjęs tiesioginę tyčią perleisti automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Iš bylos įrodymų visumos akivaizdu, jog M. J. automobilio „Ford Galaxy“ neatsiėmė – iš aikštelės darbuotojos sužinojęs, jog nesumokėjęs 300 Eur dydžio skolos už automobilio saugojimą jo pasiimti negalės, paliko jį aikštelėje. Apelianto nurodomą aplinkybę, jog automobilių saugojimo aikštelėje iš jo buvo prašoma susimokėti 300 Eur sumą teisiamajame posėdyje patvirtino nuteistojo sesuo V. J., o šios aikštelės savininkas M. L. taip pat nurodė, kad jis neturėjo galimybės susimokėti nuo 100 iki 200 Eur. Byloje taip pat nėra patikimų duomenų, jog nuteistasis šį automobilį neteisėtai perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, gavo už tai pinigų, leido jį realizuoti / utilizuoti (išardyti, supjaustyti) ar apskritai būtų turėjęs tikslą tai padaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ir kiti baudžiamosios bylos įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog M. J. 2019 metais, nuo rugpjūčio 23 dienos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, automobilį „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, neteisėtai perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Dėl šios priežasties apelianto keliama versija dėl jo nekaltumo objektyviais įrodymais nėra iki galo paneigta.

14. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad asmuo turėjo teorinę galimybę padaryti nusikaltimą, niekaip nepatvirtina, kad jis iš tiesų padarė nusikaltimą. Šiuo atveju yra teisiškai reikšminga, jog asmuo baudžiamajame procese neturi įrodinėti savo nekaltumo, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-1073/2019).???

15. Pažymėtina ir tai, kad nors M. J. pateiktame kaltinime nurodyta, jog jis savo parašu patvirtino 2019-08-22 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą, kuriuo, vadovaujantis BPK 116 straipsniu „Civilinio ieškinio užtikrinimas“, 151 straipsniu „Laikinas nuosavybės teisių apribojimas“, 152 straipsniu „Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą“, laikinai apribotos nuosavybės teisės į automobilį „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN numeris – (duomenys neskelbtini), tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-565-404/2019, kurioje jis Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-10-03 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas (t. 1, b. l. 12). Minėto prokurorės 2019-08-22 nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą motyvuose nurodoma, jog automobilis „Ford Galaxy“ laikytinas uždraustos veikos padarymo priemone, todėl turi BK 72 straipsnį atitinkančio konfiskuotino turto požymius ir turi būti sprendžiamas klausimas dėl jo konfiskavimo (t. 1, b. l. 30). Tai reiškia, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikomas galimam turto konfiskavimui, o ne civiliniam ieškiniui užtikrinti, kaip klaidingai nurodoma kaltinime.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog teismų praktikoje yra įtvirtinti aukšti kokybiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis ir įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių M. J. kaltę (nes nepavyko nustatyti būtinųjų nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumos), visos abejonės, kurioms pašalinti, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. M. J. dėl kaltinimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį (t. y. kad jis 2019-08-23 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato patalpose (duomenys neskelbtini), Plungėje, M. J. susipažinęs bei savo parašu patvirtinęs 2019-08-22 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 116 straipsniu „Civilinio ieškinio užtikrinimas“, 151 straipsniu „Laikinas nuosavybės teisių apribojimas“, 152 straipsniu „Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą“, laikinai apribotos nuosavybės teisės į automobilį „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN numeris – (duomenys neskelbtini), automobilio savininkė S. Z., o naudotojas M. J., nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant šį turtą perleisti ir įkeisti, tačiau paliekant saugoti, susipažinęs bei savo parašu patvirtinęs 2019-08-23 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolą, kuriuo vadovaujantis S. Z. nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN numeris – (duomenys neskelbtini), automobilio vertė – 930 Eur, naudotojas yra M. J., perduodamas saugoti M. J., kuris įsipareigojo saugoti šį automobilį, kuris pagal 2019-08-23 pakvitavimą jam buvo perduotas, būdamas įspėtas apie atsakomybę už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą pagal BK 246 straipsnį, 2019 metais, nuo rugpjūčio 23 dienos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, šį 930 Eur vertės automobilį „Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, neteisėtai perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui) išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Todėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-02-23 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

17. M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

18. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. gegužės 5 d. pateikė pažymą Nr. (12.34Mr) PT-3306, kurioje prašo iš M. J. valstybės naudai priteisti 180 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis M. J.. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl nuteistajam M. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo M. J. apeliacinis skundas tenkinamas, prašoma priteisti proceso išlaidų suma negali būti išieškoma iš M. J..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. vasario 23 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

M. J. dėl kaltinimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. J. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė