Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,VKK Vilnius“ apeliacinį skundą dėl 2016-05-25 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,VKK Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Juviga“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas nesutiko su teismo išvada, kad tarp šalių buvo susitarta dėl Sutarties termino pratęsimo.

Teismo nurodytas 2015-10-13 atsakovo kreipimasis į UAB “Baziris” yra nepasirašytas. 2015-10-13 14.26 val. UAB ,,Juviga“ elektroniniame laiške nurodoma: ,,Sveiki, siunčiame prašymą, originalus atsiųsime paštu ir su parašais, prašome informuokite apie sprendimą šiuo klausimu, dėkoju“, tačiau iš tikrųjų jokio UAB ,,Juviga“ pasirašyto dokumento, kuriuo būtų prašoma pratęsti Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. NM/50, UAB ,,Baziris“ neįteikė.

UAB ,,Baziris“ 2015-10-13 rašte pabaigoje nurodoma: ,,Tad laukiame Jūsų galutinio apsisprendimo, iki kurios datos vis dėl to Jūs norėtumėte pratęsti 2015-06-01 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. NM/50 galiojimą bei jau minėto apmokėjimo“. Matyti, 2015-10-13 raštu UAB ,,Baziris“ kreipiasi į UAB ,,Juviga“, išreikšdama neprieštaravimą nuomos santykių pratęsimui, tačiau prašydama nurodyti konkrečią datą, iki kurios norima pratęsti jau minėtos sutarties galiojimą. Tačiau UAB ,,Juviga“ į šį UAB ,,Baziris“ kreipimąsi nesureagavo, tiesiog 2015-11-02 pasibaigus 2015-06-01 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartyje Nr. NM/50 nustatytam nuomos terminui, toliau naudojosi patalpomis.

2015-11-04 UAB ,,Juviga“ rašo: ,, Sveiki, neturime jokio pranešimo, dėl nuomos kainos sumažinimo, nors direktorius iki šiol laukia Jūsų skambučio.“ 2015-11-05 UAB ,,Baziris“ atsako į šį UAB ,,Juviga“ el. laišką: ,,Sveiki, visų pirma atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad iš Jūsų oficialios pozicijos dėl termino, kuriam norėtumėte pratęsti 2015-06-01 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. NM/50, nesame gavę. Tad, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus šios sutarties terminui Jūs toliau naudojatės subuomotomis patalpomis, remiantis LR Civilinio kodekso normomis, 2015-06-01 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. NM/50 tapo neterminuota. Subnuomos mokesčio dydis įtvirtintas šioje sutartyje. Siūlome laiku sumokėjus UAB ,,Baziris" sunuomos ir komunalinius mokečius, oficialiai pareikšti savo poziciją dėl termino, per kurį norėtumėte nuomotis patalpas. Tuomet galėtume svarstyti klausimą dėl subnuomos mokesčio sumažinimo.“ Tačiau ir į šį UAB ,,Baziris“ raginimą UAB ,,Juviga“ nesureagavo ir toliau naudojosi patalpomis.

Atsakovas, 2016-01-08 pridavęs patalpas, apie Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. NM/50 nutraukimą, neįspėjo, pažeisdama sutarteis nuosatatas, CK 6.480, 6.235str. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.

Sutarties galiojimo terminas baigėsi dar 2015-11-02. Jokio kito termino, iki kurio būtų pratęstas Sutarties galiojimas, šalys jokiais veiksmais nenustatė. Nepaisant to, iš subnuomotų patalpų atsakovas UAB ,,Juviga“ išsikraustė tik 2016 m. sausio mėnesio 8 d.

Sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, todėl reikalaujamos sumokėti baudos dydis nelaikytinas neprotingai dideliu.

Siekdamas įrodyti aplinkybę, kad UAB ,,Juviga“ buvo ne kartą raginama oficialiai pareikšti savo poziciją dėl termino, kuriam norima pratęsti 2015-06-01 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. NM/50, kurios UAB ,,Juviga“ taip ir neišreiškė, apeliantas prašė prijungti 2015-11-04 – 2015-11-05 elektroninį susirašinėjimą tarp UAB ,,Juviga“ ir UAB ,,Baziris“.

Ieškovas laikotarpyje nuo 2015-11-03 iki 2016-01-08 niekada nereikalavo išsikraustyti, nereiškė jokių pretenzijų. Nors šalys nesudarė formalaus susitarimo dėl termino pratęsimo, šalių elgesys patvirtina sutarties pratęsimo faktą.

Atsakovei išsikrausčius iš patalpų, ieškovė nelaikė, kad sutartis yra tapusi neterminuota ir atsakovės sutarties nutraukimas yra neteisėtas, o teigė, kad sutartis nebuvo pratęsti ir reikalavo netesybų, nes neva atsakovė laiku neišsikraustė iš patalpų. Toks elgesys liudija, kad šalys nebuvo susitarusios, kad sutartis, pasibaigus jos terminui, taps neterminuota.

2015-10-13 pranešime atsakovė išreiškė valią pratęsti sutartį iki 2015-12-01 bei iki šventinio laikotarpio pabaigos. Dėl to sutartis buvo pratęsta. Bet ji nebuvo modifikuota į neterminuotą, šalys nesusitarė dėl konkretaus termino, todėl termino pabaiga vertintina pagal šalių elgesį ir protingumo kriterijų. Atsakovė išsikraustė iš patalpų 2016-01-08 – per protingą terminą nuo šventinio laikotarpio pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo nustatant šalių valią dėl sutarties termino pabaigos.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad tarp šalių buvo sudaryta terminuota Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis iki 2015-11-02. Atsakovas išsikraustė iš nuomojamų patalpų 2016-01-08. Už sutarties nuomą atsakovas atsiskaitė su ieškovu. Sutartyje šalys susitarė, jog atsakovui negrąžinus subnuomojamo ploto ar bendrojo naudojimo dalių šios Sutarties pasibaigimo ar nutraukimo atveju, papildomai prie subnuomos mokesčio subnuomininkas privalo sumokėti baudą, lygią dvigubam subnuomos mokesčiui ir kitus mokesčius už kiekvieną pavėluotą dieną proporcingai praleistų dienų skaičiui.

Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šalys savo veiksmais Sutarties sąlygą dėl jos termino galiojimo pakeitė, atsisakė sutarties sąlygos, reikalaujančios sutarties pakeitimus forminti raštu ir žodiniu susitarimu pratęsė Sutarties galiojimo terminą.

Apelianto argumentai dėl 2015-10-13 atsakovo rašto, kuriame jis prašė pratęsti sutarties terminą, yra nepagrįsti. Vien tai, kad šis raštas yra nepasirašytas, nepaneigia fakto, kad ieškovas šį raštą gavo ir 2015-10-13 atsakė, išreikšdamas norą pratęsti sutarties galiojimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių buvo susitarta dėl Sutarties termino pratęsimo.

Atsakovas neginčija fakto, kad šalys nebuvo susitarusios dėl tikslios sutarties pratęsimo datos. Atsakovas šioje situacijoje toliau naudojosi ginčo patalpomis ir ieškovas tam neprieštaravo bei, kaip matyti iš minėto 2015-10-13 rašto, tolesnis naudojimasis patalpomis atitiko ieškovo interesus. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas, grąžindamas patalpas ne 2015-11-02, o 2016-01-08, šalių susitarimo nepažeidė, o perdavimas 2016-01-08 negali būti pripažintas netinkamu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neginčijo sutarties nutraukimo teisėtumo, ieškinį grindė tuo, kad sutarties galiojimas baigėsi 2015-11-02, o patalpos buvo perduotos netinkamai, nes perdavimas įvyko vėliau, nei numatyta sutartyje, o ne dėl to, kad buvo pažeista neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo tvarka. Toks ieškovo pozicijos nenuoseklumas vertinamas ieškovo nenaudai, tuo labiau bylą nagrinėjama pareikšto ieškinio ribose.

Kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovo atsikirtimai dėl ieškinio buvo aiškiai išreikšti procesiniuose dokumentuose, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas negalėjo pateikti su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų pirmosios instancijos teisme. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apelianto pateiktų naujų įrodymų nevertina, nes šie įrodymai pateikti pavėluotai – jie galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neginčijo, jog ieškovas neprieštaravo dėl nuomos santykių pratęsimo, tik šalys nesusitarė dėl konkrečios datos. Todėl ir naujai teikiami įrodymai nesudarytų pagrindo išvadai, jog ieškovo teisės buvo realiai pažeistos vien dėl to, kad atsakovas perdavė patalpas vėliau, nei buvo numatyta sutartyje.

Kiti apelianto argumentai yra neesminiai, todėl dėl jų pasisakoma.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Atmestus apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovo naudai priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 300 Eur advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė

2016-05-25 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB ,,VKK Vilnius“ atsakovo UAB „Juviga“ naudai 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.