- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-738-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23600-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- G. K., P. K.
- Atsakovas
- Luminor Bank AS
- Kategorijos
- 3.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų G. K. ir P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-29007-925/2021 sprendžiant ieškovų G. K. ir P. K. ieškinio atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių dėl hipotekos lakštų panaikinimo ir /arba pakeitimo, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. K. ir P. K., pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė konstatuoti, kad jie: 1) neturi jokių galiojančių skolų atsakovui Luminor Bank AS bei panaikinti (duomenys neskelbtini) hipotekos lakštą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) bei panaikinti (duomenys neskelbtini) hipotekos lakštą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 2) Nepatenkinus šio ieškinio dalyko 1 punkte nurodyto reikalavimo, prašė pakeisti (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp skolininkų P. K., G. K. ir V. K. bei kreditoriaus AB DNB bankas (dab. – Luminor Bank AS) ir patvirtintą (duomenys neskelbtini), pakeičiant šio susitarimo 7.1. papunktį, jį pakeičiant tokiu būdu: užtikrintos prievolės dydis: 15 782,17 Eur. 3) Nepatenkinus šio ieškinio dalyko 1 punkte nurodyto reikalavimo, prašė pakeisti 2013-04-24 susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp skolininko G. K. ir kreditoriaus AB DNB bankas (dab. – Luminor Bank AS) ir patvirtintą (duomenys neskelbtini), pakeičiant šio susitarimo 7.1. papunktį, jį pakeičiant tokiu būdu: užtikrintos prievolės dydis: 87 827,81 Eur. 4) Nepatenkinus šio ieškinio dalyko 1 punkte nurodyto reikalavimo, prašė uždrausti ieškovui skaičiuoti procesines palūkanas nuo vykdomųjų įrašų hipotekos lakštuose padarymo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 5) Taip pat suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki nebus priimtas ir neįsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, atsakovui uždrausti: pradėti priverstinį išieškojimą iš atsakovo naudai ieškovų įkeisto turto; realizuoti šį įkeistą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-08-26 nutartimi nustatė ieškovams terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas, konstatavo, kad nėra aiškus (aiškiai neapibrėžtas) ieškinio dalykas (ieškinio reikalavimo 1 punkto atveju), kad jį būtina sukonkretinti, tai pat nėra nurodytas ieškinio faktinis pagrindas (ieškinio reikalavimų, išdėstytų ieškinio rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktuose atveju), ieškinio reikalavimai, kurie pagal ieškovų siekiamus teisinius padarinius yra turtinio pobūdžio (ieškinio tenkinimo atveju būtų panaikinta (sumažinta) atsakovo turtinė reikalavimo teisė), nėra įkainoti, taip pat nėra aiškus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas. Šiuos trūkumus teismas laikė esminiais, trukdančiais priimti ieškinį, todėl nustatė ieškovams terminą jiems pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2021-10-07 nutartimi ieškovų atskirojo skundo, kuriuo jie prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-26 nutarties dalį dėl ieškovų byloje pareikšto ieškinio laikymo turtiniu ir įpareigojimo šį ieškinį apmokėti žyminiu mokesčiu netenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-26 nutartį paliko nepakeistą.
5. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutikdamas, kad tuo atveju, jei, kaip nurodyta atskirajame skunde, įsiteisėjusiais sprendimais būtų nustatytas pagrindinių prievolių pasibaigimas, reikalavimas galėtų būti laikomas neturtiniu, tačiau atkreipė dėmesį, jog šie apeliantų argumentai išdėstyti neatsižvelgiant į jų pareikšto ieškinio reikalavimus bei skundžiamos nutarties turinį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje remiamasi ankstesniame sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, ir, be kita ko, reikalavimu prašoma konstatuoti, kad ieškovai neturi jokių galiojančių skolų atsakovui ir panaikinti hipotekos lakštus su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais..
7. Teismas vertino, kad reikalavimas (konstatuoti, kad ieškovai neturi galiojančių skolų) neatitinka atskirojo skundo teiginio, jog šioje byloje ieškovai reiškia reikalavimą, kad būtų konstatuotas tik šalutinių (akcesorinių) prievolių pasibaigimas ar atitinkamas modifikavimas.
8. Atskirąjį skundą nagrinėjęs teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pripažinus, kad tam tikros konkrečių sandorių pagrindu ieškovų prisiimtos sutartinės prievolės atsakovui neegzistuoja (yra pasibaigusios), būtų panaikinta atsakovo turtinė reikalavimo teisė į atitinkamo dydžio skolą ieškovų atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors skundžiama nutarties dalis dėl ieškinio įkainojimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau reikšminga ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pirmasis ieškinio reikalavimas neapibrėžtas ir nekonkretus, jog ieškovai turi aiškiai įvardinti piniginių prievolių (skolų) kilimo pagrindą (konkrečius sandorius), prievolių dydį ir nurodyti, kokių konkrečių teisinių padarinių konstatavimo tokių prievolių atžvilgiu siekia, taip pat atkreipė dėmesį, jog nesant duomenų apie atliktus vykdomuosius įrašus, nėra aišku, kokio dydžio įsiskolinimo priverstinį išieškojimą yra inicijavęs (ar apskritai yra inicijavęs) kreditorius ir kt.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tik ištaisius kitus ieškinio trūkumus, bus galima įvertinti ieškovų pareikštais reikalavimais sukeliamas pasekmes, ir galutinai nustatyti, ar pareikšti reikalavimai yra turtinio pobūdžio, juolab, kad teismas nenustatė ieškovams sumokėti konkretaus dydžio žyminio mokesčio, o nurodė, jog jie turėtų ieškinį įkainoti, paaiškino, kad tokio pobūdžio ieškinio reikalavimų suma yra ta suma, kuria ieškovai prašo prievolę sumažinti. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir išdėstytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovų reikalavimas yra turtinis.
11. Ieškovai 2021-10-18 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo remiantis Vilniaus apygardos teismo 2019-12-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2299-567/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-760-781/2020, kuriuose buvo konstatuotas pagrindinių prievolių pasibaigimas, panaikinti ir pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp skolininkų P. K., G. K. ir V. K. bei kreditoriaus AB DNB bankas (dab. – Luminor Bank AS) ir patvirtintą (duomenys neskelbtini), panaikinti ir pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp skolininko G. K. ir kreditoriaus AB DNB bankas (dab. – Luminor Bank AS) ir patvirtintą (duomenys neskelbtini) . Nepatenkinus šio ieškinio dalyko 1 punkte nurodyto reikalavimo, prašė pakeisti 2013-04-24 susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. 3, sudarytą tarp skolininkų P. K., G. K. ir V. K. bei kreditoriaus AB DNB bankas (dab. – Luminor Bank AS) ir patvirtintą (duomenys neskelbtini), pakeičiant šio susitarimo 7.1. papunktį, jį pakeičiant tokiu būdu: užtikrintos prievolės dydis: 15 782,17 Eur. Nepatenkinus šio ieškinio dalyko 1 punkte nurodyto reikalavimo, prašė pakeisti (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp skolininko G. K. ir kreditoriaus AB DNB bankas (dab. – Luminor Bank AS) ir patvirtintą (duomenys neskelbtini), pakeičiant šio susitarimo 7.1. papunktį, jį pakeičiant tokiu būdu: užtikrintos prievolės dydis: 87 827,81 Eur. Nepatenkinus šio ieškinio dalyko 1 punkte nurodyto reikalavimo, prašė uždrausti ieškovui skaičiuoti procesines palūkanas nuo vykdomųjų įrašų hipotekos lakštuose padarymo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki nebus priimtas ir neįsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, atsakovui uždrausti: pradėti priverstinį išieškojimą iš atsakovo naudai ieškovų P. K. ir G. K. įkeisto turto, t.y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) realizuoti šį įkeistą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-18 nutartimi ieškovų G. K. ir P. K. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS dėl prievolių pripažinimo pasibaigusiomis laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Taip pat grąžino ieškovams 338 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021-07-15 ir 2021-07-17 mokėjimo dokumentais.
13. Teismas pasisakė, kad ieškovai pateikė dar vieną analogišką patikslintą ieškinį, kuriame pakeitė tik pirmąjį ieškinio reikalavimą.
14. Teismas iš ieškovų patikslintų ieškinių turinio sprendė, kad jie ginčija įsiskolinimų, kurių grąžinimas buvo užtikrintas sutartine hipoteka, dydį (įsiskolinimų egzistavimą), teigia, kad jų turėtos piniginės prievolės atsakovui Luminor Bank AS yra pasibaigusios (įvykdytos). Todėl tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus, būtų panaikinta atsakovo turtinė reikalavimo teisė į atitinkamo dydžio skolą ieškovų atžvilgiu.
15. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad patikslintas ieškinys akivaizdžiai yra turtinio pobūdžio, ieškovai nepašalino visų teismo nurodytų ieškinio trūkumų, tiksliai ir aiškiai nenurodė prievolių, kurias laiko pasibaigusiomis, dydžio, neįkainojo ieškinio, nesumokėjo žyminio mokesčio, be to pažymėjo, kad dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams.
III. Atskirojo skundo argumentai
16. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – konstatuoti, kad ieškovai visus ieškinio trūkumus jau yra pašalinę ir priimti ieškovų ieškinį nagrinėjimui.
17. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškinį vertino kaip turtinį. Pabrėžia, kad ieškovai neprašo šioje byloje panaikinti ar sumažinti ieškovų įsiskolinimų atsakovui dydžio, nes tai jau yra padaryta įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje. Ieškovai prašo pritaikyti tas teisines pasekmes, kurios buvo priimtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje.
18. Pabrėžia, kad atsižvelgdami į Vilniaus apygardos teismo 2021-10-07 nutartyje konstatuotas aplinkybes, ieškovai patikslino savo byloje pareikšto ieškinio dalyką tokiu būdu, kad būtų absoliučiai aišku, jog ieškovai šioje byloje būtent ir reiškia reikalavimą pritaikyti tas teisines pasekmes, kurios buvo įtvirtintos įsiteisėjusiuose sprendimuose, kurie priimti Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje e2-2299-567/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-760-781/2020.
19. Mano, kad teismui vieną kartą jau apgynus ieškovų teises ir teisėtus interesus, tačiau atsakovui piktybiškai atsisakant vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, jie neprivalo už tą patį klausimą antrą kartą mokėti žyminio mokesčio, kaip už turtinį klausimą. Pabrėžia įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų privalomumą ir mano, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nesilaiko šio principo ir traktuoja, kad ieškovai, tarsi, iš naujo bando apginti savo pažeistas teises, kurios jau buvo apgintos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.
20. Pabrėžia, kad jų reikalavimai kildinami iš įsiteisėjusių pirmiau nurodytų teismų procesinių sprendimų, todėl jie negali būti laikomi turtiniais. Analogiškai pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas savo 2021-10-07 priimtoje nutartyje. Įvertinus tai, ieškovai tinkamai ir laiku pašalino savo šioje byloje pareikšto ieškinio trūkumus, t.y. suformulavo savo ieškinio dalyką tokiu būdu, kad būtų absoliučiai aišku, jog ieškovai šioje byloje reiškia reikalavimą pritaikyti tuos teisinius padarinius, kurie jau buvo nustatyti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, todėl nutartis yra pripažintina nepagrįsta, neteisėta ir dėl to naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
22. Siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos (CPK 111, 135 straipsniai), o taip pat teismingumo reikalavimai (CPK IV skyrius), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo.
23. Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovas turi teisę pasirinkti, o pasirinkęs, pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir ieškinio pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir leidžia įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas jo teises. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2014-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020).
24. Minėtus ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, todėl, kai iš ieškinio turinio nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio rezultato yra siekiama, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas būtent ir sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio.
25. Susipažinęs su apeliantų patikslintu ieškiniu, o taip pat su atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kliūtys apeliantų ieškiniui priimti ir civilinei bylai iškelti šiuo konkrečiu atveju liko iš esmės nepašalintos.
26. Nors apeliantai akcentuoja, teismo įpareigojimo įkainoti ieškinį ir sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį, nepagrįstumą, tačiau pažymėtina, kad tai buvo tik vienas iš pirmosios instancijos teismo nurodytų ieškinio trūkumų. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas apeliantams taikė trūkumų šalinimo institutą, pripažinęs ir tai, kad ieškinys neatitinka aiškumo ir apibrėžtumo reikalavimų, t. y. jame nėra aiškiai ir suprantamai nurodytos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, nėra aiškus ir ieškinio dalykas bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas.
27. Ieškovų pateiktas patikslintas ieškinys yra iš esmės analogiško turinio kaip ir pirminis. Jame yra koreguotas tik pirmasis ieškinio reikalavimas nurodant, kad remiantis Vilniaus apygardos teismo 2019-12-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2299-567/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-760-781/2020, kuriuose buvo konstatuotas pagrindinių prievolių pasibaigimas, prašoma panaikinti ir pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp skolininkų P. K., G. K. ir V. K. bei kreditoriaus AB DNB bankas (dab. – Luminor Bank AS) ir patvirtintą (duomenys neskelbtini), panaikinti ir pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp skolininko G. K. ir kreditoriaus AB DNB bankas (dab. – Luminor Bank AS) ir patvirtintą (duomenys neskelbtini). O taip pat patikslintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodant konkretų hipoteka įkeistą turtą. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas reikalauja nepagrįstų sumų iš ieškovų, jas bando išieškoti priverstine neteismine tvarka , pasidaręs pas notarą vykdomuosius įrašus bei hipotekos lakštus pateikęs antstoliui, tačiau pačiame ieškinyje nenurodoma atsakovo tariamai nepagrįstai reikalaujama suma, visiškai neargumentuoti alternatyvių reikalavimų aspektai bei nėra suformuluotas reikalavimas panaikinti vykdomuosius įrašus. Papildomai pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl sutartinės hipotekos, į bylą turėtų būti įtraukti trečiaisiais asmenimis ir įkaito davėjai, nes akivaizdu, kad procesinis sprendimas gali turėtų reikšmės jų teisėms ir teisėtiems interesams.
28. Papildant ginčijamos nutarties motyvus pažymėtina, kad apeliantai atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, susijusių su pirmiau aptartu teismo reikalavimu ištaisyti pradinį ieškinį, galimu nepagrįstumu. Apeliantai ieškinio faktinio pagrindo visiškai nekoregavo (įskaitant ir alternatyvius reikalavimus, kurių faktinis pagrindas apskritai nėra detalizuotas ieškinyje), jo nepapildė teismo nutartyje nurodytais duomenimis, kas pagrindžia tokio procesinio dokumento turinio ydingumą, užkerta kelią kitai ginčo šaliai tinkamai atsikirsti bei nesudaro pagrindo vertinti, kad jis laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantams nepagrįstai. Pagal tokio turinio procesinį dokumentą šiuo atveju civilinė byla negali būti pradėta, antraip nebūtų galima organizuoti ir užtikrinti tinkamo bylos proceso, pasiekti veiksmingos galbūt pažeistų teisių ar interesų gynimo apsaugos.
29. Atkreiptinas dėmesys ir į procesinio dokumento, kuriuo inicijuojamas teisminis ginčas, turinio svarbą dar ir tuo aspektu, kad pats teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir nei ieškinio priėmimo metu, nes pradėjęs nagrinėti bylą teismas negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ar, juo labiau, pats suformuluoti tokius ieškinio elementus už inicijuojantį teisminį ginčą asmenį – ieškovą. Kitoks aiškinimas prieštarautų dispozityvumo ir bylos šalių (ieškovų, atsakovų) lygybės prieš įstatymą principams (CPK 13, 17 straipsniai). Akivaizdu, kad esant ydingam ieškinio, kaip procesinio dokumento turiniui, pačiam teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis).
30. Dėl ieškovų argumentų, susijusių su ieškinio įkainojimu ir žyminiu mokesčiu, pasisakytina, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (LAT 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
31. Kaip galima spręsti iš ieškinio, ginčijamas įsiskolinimas, kurio grąžinimas buvo užtikrintas sutartine hipoteka. Ieškovai tvirtina, kad jų piniginės prievolės atsakovui yra pasibaigusios (įvykdytos), ką jų vertinimu patvirtina įsiteisėję procesiniai teismų sprendimai civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ieškovų ieškinys atsakovui dėl akcijomis susietų obligacijų pasirašymo sutarčių ir pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo bei žalos atlyginimo. Iš ieškovų pateiktų įrodymų matyti, kad hipotekos lakštais įkeistas nekilnojamasis turtas. Su vienu iš patikslintų ieškinių yra pateiktas ir antstolio raginimas įvykdyti sprendimą nurodant, kad skolos suma 146 059,67 Eur, o skolininku įvardytas G. K., įkaito davėjai A. J. ir L. J. bei pažymima, kad neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų bus pradėtas priverstinio vykdymo procesas parduotant įkeistą turtą.
32. Pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (LAT 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010). Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja. Šiuo atveju dar ir reiškiami alternatyvūs reikalavimai - dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo pakeičiant nurodytą užtikrintos prievolės dydį, kuris kaip matyti iš bylos duomenų būtų tapatus ieškovų minimų, kaip prejudicinę reikšmę ginčui turinčių, procesiniais sprendimais nustatytų, iš atsakovo ieškovams priteistų palūkanų sumai, kuri išreikšta pinigine išraiška.
33. Pirmiau aptarti duomenys leidžia spręsti, kad ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo daiktinė teisė, t. y. teisė reikalauti perduoti hipotekos lakštu įkeistą turtą, kita vertus alternatyviais reikalavimais prašoma naujai nustatyti (pakeisti) konkrečia pinigine suma apibrėžtą prievolės dydį, tad nepaisant apeliantų argumentų, darytina išvada, kad teismo sprendimas šio ginčo atveju sukurs tam tikras turtines pasekmes, o tai reiškia, kad pareikštas reikalavimas visgi yra turtinio pobūdžio. Ir nors pagal ieškinio reikalavimo pirmą punktą turtas teismo sprendimu nebūtų priteisiamas, pasikeistų (pagerėtų) asmens turtinė padėtis, nes neliktų pagrindo hipotekos vykdymui.
34. Apeliantų argumentai, kad jie pareikšdami ieškinį atsakovui civilinėje byloje, kuria jų teigimu yra pripažinta, kad jų prievolė atsakovui yra pasibaigusi, buvo sumokėję žyminį mokestį, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo procesinę pareigą sumokėti žyminį mokestį už naujai inicijuotą civilinį ginčą.
35. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai ieškovams nepašalinus visų nutartyje nurodytų trūkumų jų ieškinį laikė nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
36. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad atskirojo skundo reikalavimas priimti ieškovų ieškinį nagrinėjimui suformuluotas procesiškai ydingai, nes ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali.
37. Ieškovams papildomai išaiškintina, kad atsisakymas priimti ieškinį (ieškinio laikymas nepaduotu ir jo grąžinimas jį padavusiam asmeniui) neužkerta kelio pareikšti teismui naują, CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 nutartį palikti nepakeistą.