Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovui A. N. dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Byloje ginčas kilo dėl garbės ir orumo gynimo.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Teismų praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra išskiriamas trečiasis asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdas – asmuo turi teisę reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007). Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas kaip toks arba taikomi keli teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1–4 dalyse įtvirtinta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju byloje vertinama, ar atsakovas, įgyvendindamas savo teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus, skleisti informaciją ir idėjas, nepasikėsino į ieškovo garbę ir orumą.

11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovo paskleisti duomenys laikytini tikrovės neatitinkančiomis žiniomis, pažeminusiomis ieškovo garbę ir orumą, ar atsakovo nuomone. Pažymėtina, kad nuomonės teisingumas nėra įrodinėjimas, ji subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesios ir tikslumo kriterijai, tačiau nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021). Atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu asmens garbė ar orumas yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant pažeidimo pripažinimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006), tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą duomenų paneigimas teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

12. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Be to, tokiam atribojimui gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-479/2012; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2019 m. rugsėjo 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-219/2019).

Dėl Atsiliepime Nr. 1 2021 m. sausio 27 d. paskleistų duomenų, kad „15min apie šią problemą rašė dar 2019 m., dabar yra 2021 m., o UAB Minsko 7 direktorius M. D. problemos iki šiol neišsprendė. Nors nuotekos privalo būti surenkamos teritorijos ribose, jos yra surenkamos ir nukreipiamos tekėti į gatvę ir kaimyninius sklypus. Taip tikriausiai pigiau...“

13. Nors Atsiliepime Nr. 1 atsakovas, be kita ko, nurodė duomenis, kurie buvo suformuluoti kaip objektyviai egzistuojantis dalykas („15min apie šią problemą rašė dar 2019 m., dabar yra 2021 m., o UAB Minsko 7 direktorius M. D. problemos iki šiol neišsprendė. Nors nuotekos privalo būti surenkamos teritorijos ribose, jos yra surenkamos ir nukreipiamos tekėti į gatvę ir kaimyninius sklypus“), tačiau šiuo atveju taip pat reikšmingos ir duomenų paskleidimo aplinkybės (Atsiliepimas Nr. 1 parašytas skiltyje, kuri vadinasi „Lankytojų nuomonės ir komentarai“) bei duomenų paskleidimo tikslai (nurodyta informacija siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas atsakovo susirūpinimas svarbiu jam klausimu), todėl teismas, vertindamas šių duomenų paskleidimo aplinkybes, tikslus ir visą kontekstą (atsiliepime daroma nuoroda į šaltinį, nurodant, kad apie problemą jau buvo rašyta visuomenės informavimo priemonėse), daro išvadą, kad Atsiliepime Nr. 1 pateiktai informacijai negali būti taikomas tiesios kriterijus ir šie atsakovo paskleisti (vėliau paties atsakovo pašalinti) duomenys nėra laikomi žinia, o vertinami, kaip atsakovo nuomonė. Pažymėtina, kad atsakovas minėtą atsiliepimą, parašė nuomonių ir komentarų skiltyje, o tai leido eiliniam skaitytojui suprasti, kad Atsiliepime Nr. 1 pateikiami ne neginčijami faktai apie ieškovą, o atsiliepimą parašiusio asmens (atsakovo) nuomonė apie tam tikrus su ieškovu susijusius faktus. Be to, atsakovas savo nuomonę pabaigė dėstyti abejone, kad „Taip tikriausiai pigiau...“. Tai patvirtina teismo padarytą išvadą, jog Atsiliepime Nr. 1 yra pateiktas atsakovo subjektyvus požiūris į tam tikrą informaciją, o ne žinia. Atsakovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad visi jo paskleisti ginčo duomenys (taigi, ir Atsiliepimas Nr. 1) yra jo nuomonė, o ne žinia (2022 m. sausio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas, 2 val. 52 min., 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas, 1 val. 20 min.). Taigi, byloje nenustačius, kad Atsiliepime Nr. 1 atsakovas paskleidė žinią, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl šių paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės. Teismas šiuo atveju vertina tik tai, ar šiuos paskleistus duomenis galima pripažinti žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, atitinkamai, ar yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą, kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažintina žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Vertinamojo pobūdžio teiginių (nuomonės) įrodyti nereikia, todėl subjektyvūs samprotavimai, kuriais suponuojama neigiama visuomenės nuostata dėl tam tikro asmens, būtų pripažįstami nesąžiningais, jeigu jie neturėtų visiškai jokio faktinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad atsakovas Atsiliepime Nr. 1 pateikė nuomonę, visiškai nesiremdamas jokiais argumentais ar faktais. Pačioje nuomonėje yra nurodytas tam tikras faktų ir argumentų šaltinis, t. y., kad apie problemą buvo rašoma dar 2019 metais portale „15min“. Pažymėtina, kad 2019 m. lapkričio 16 d. interneto svetainėje www.15min.lt buvo paskelbtas straipsnis „Gyventojai ir verslininkai susikirto dėl lietaus nuotekų (duomenys neskelbtini) rajone: gatvė tampa upe, o kiemai – purvo baseinais“ (šis straipsnis yra skelbiamas ir šiuo metu) (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/gyventojai-ir-verslininkai-susikirto-del-lietaus-nuoteku-vilniaus-rajone-vanduo-bega-i-kiema-56-1231606), kuriame, be kita ko, nurodoma, kad „čia jau stovi bendrovės „Minsko 7“ gamybinės ir sandėliavimo paskirties bei sporto paskirties pastatai. Gyvenvietėje šalia gyvenamųjų namų apie 1,5 ha ploto sklype pastačius gamybinės ir sandėliavimo paskirties pastatą M7 labai padaugėjo nelaidžių dangų, todėl vanduo nebegali susigerti į žemę. Dar 2018 m. pradžioje gyventojai sunerimo, kuomet iš šio sklypo atvestu iki kelio vamzdžiu pradėjo tekėti vanduo“, „2019 m. vasarą pastačius „M7 Sport“ pastatą bei aplink jį įrengus stovėjimo aikšteles, vandeniui nelaidžių paviršių dar padaugėjo“. Šiame straipsnyje ne kartą minimas UAB „Minsko 7“ vadovas M. D. (ieškovas), cituojami jo žodžiai „aš kaip įmonės savininkas pateikiau tris sprendimo būdus<...>“. Taigi, visuomenės informavimo priemonėje 2019 m. lapkričio 16 d. buvo ir tebėra viešai paskelbta, kad ieškovas yra ne tik aptariamos įmonės vadovas, bet ir savininkas, taip pat buvo nurodyta, kad ieškovas siūlo tam tikrus problemos sprendimo būdus. Atsakovui po daugiau nei metų nuo minėto straipsnio pasirodymo ir toliau susiduriant su minėtame straipsnyje aprašyta problema, internetiniame Lietuvos įmonių kataloge www.rekvizitai.lt atsakovo parašytas Atsiliepimas Nr. 1 apie straipsnyje minimą įmonę UAB „Minsko 7“, paminint kartu ir ieškovą, kaip šios įmonės vadovą, nelaikytina nesąžiningai ar neetiškai pareikšta nuomone, neturinčia jokio faktinio pagrindo. Atitinkamai, teismas atmeta ieškinio argumentus, kad šiuo atsiliepimu atsakovas pažemino ieškovo garbę ir orumą.

15. Atsižvelgiant į tai, kad nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti), teismas nevertina atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais atsakovas siekė pagrįsti, kad lietaus nuotekos nėra surenkamos ieškovo vadovaujamos bendrovės sklypuose, bet nukreipiamos tekėti į gretimus sklypus. Atitinkamai nevertinami ir ieškovo pateikti įrodymai, kuriais ieškovas siekė į tai atsikirsti.

Dėl Atsiliepime Nr. 2 2021 m. sausio 27 d. paskleistų duomenų, kad „Ar gi jei žmogus būtų nesugedęs turėtų žmogiškumo ir pagarbos kaimynams taip elgtųsi? Apmaudu, kad yra tokių verslininkų, kurie dėl didesnio pelno gali padaryti viską, o gyventojai kenčia ir turi kovoti teismuose. Labai rekomenduoju nesusidėti su UAB Minsko 7 ir šiuo asmeniu – M. D.!“

16. Sprendžiant, ar Atsiliepime Nr. 2 paskleisti duomenys yra žinia, ar nuomonė, reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, jog teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).

17. Nagrinėjamu atveju Atsiliepime Nr. 2 paskleisti duomenys prasideda klausimu. Klausimo forma pati savaime rodo, kad atsakovas pateikia savo subjektyvų požiūrį į tam tikrą jo turimą informaciją. Tokį subjektyvų požiūrį atskleidžia ir kiti šiame atsiliepime nurodyti duomenys, t. y. jog atsakovas rekomenduoja neturėti reikalų („nesusidėti“) su ieškovu, kurį vertina, kaip verslininką, galintį padaryti viską dėl didesnio pelno. Pažymėtina, kad Atsiliepimas Nr. 2 buvo parašytas svetainėje www.rekvizitai.lt kaip atsiliepimas apie UAB „Minsko 7“. Internetiniame Lietuvos įmonių kataloge asmenims yra suteikiama galimybė išreikšti savo nuomonę apie įmones. Šiuo metu skiltyje „Atsiliepimai“ nurodyta „Parašyk savo nuomonę apie Minsko 7, UAB“ (https://rekvizitai.vz.lt/imone/minsko_7/atsiliepimai/). Taigi, teismas sutinka su atsakovo teismo posėdyje nurodytu argumentu, kad šiuo atveju jis išreiškė savo nuomonę, o ne paskleidė žinią. Nenustačius, kad Atsiliepime Nr. 1 atsakovas paskleidė žinią, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl šių paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės. Toliau teismas vertina, ar šiuos paskleistus duomenis galima pripažinti žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, atitinkamai, ar yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

18. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

19. Verslininkas ekonomikos teorijoje yra apibūdinamas kaip asmuo, sujungiantis kapitalą, darbą ir kitus ekonominius išteklius tam tikrai pelno siekiančiai veiklai vykdyti, todėl natūralu, kad verslininko tikslas iš esmės ir yra pelnas. Taigi, nors atsakovo paskleista nuomonė „Apmaudu, kad yra tokių verslininkų, kurie dėl didesnio pelno gali padaryti viską <...>“ ir turi neigiamą atspalvį, tačiau ji reiškiama gana taktiškai. Tokia formuluote nėra pasikėsinta į ieškovo garbę ir orumą. Atsakovas, žinodamas apie po verslo objektų statybų išryškėjusią problemą, susijusią su paviršinėmis nuotekomis, taip pat turėdamas tam tikrą informaciją apie tai, kad problema ne vienerius metus yra žinoma ir greta atsakovo namų ((duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto projektus vysčiusiai įmonei (UAB „Minsko 7“), turėjo pagrindo tikėtis, kad projektą vystęs verslininkas nebus abejingas greta sklypus turinčių asmenų patiriamiems sunkumams, su kuriais atsakovas nurodė nebuvo susidūręs anksčiau (iki minėtos bendrovės 2018–2019 m. užsakymu vykdytų statybų). Kaip minėta, pats ieškovas visuomenės informavimo priemonėms dar 2019 m. lapkričio mėnesį buvo nurodęs net keletą problemos sprendimo būdų, todėl atsakovas galėjo turėti pagrįstą lūkestį, kad statybas užsakiusi įmonė imsis kokių nors veiksmų iškilusiai problemai spręsti.

20. Po daugiau nei metų nuo minėto straipsnio pasirodymo svetainėje www.15min.lt atsakovui ir toliau susiduriant su straipsnyje aprašyta problema, internetiniame Lietuvos įmonių kataloge www.rekvizitai.lt atsakovo 2021 m. sausio 27 d. parašytas Atsiliepimas Nr. 2 apie straipsnyje minimą įmonę UAB „Minsko 7“, išreiškiantis nusivylimą šios įmonės vadovu M. D. (ieškovu), nelaikytina nesąžiningai ar neetiškai pareikšta nuomone, neturinčia jokio faktinio pagrindo. Atitinkamai, teismas atmeta ieškinio argumentus, kad šiuo atsiliepimu atsakovas pažemino ieškovo garbę ir orumą.

Dėl Komentare 2021 m. vasario 25 d. paskleistų duomenų, kad „Ponas verslininkas M. D. vis dar nesupranta, kad jo pastatas neatitinka str‘o ir daro žalą valstybei (keliams/aplinkai) ir gyventojams, nors pats gali reikalauti ekspertizės ir keisti sprendinį (neišleisti nuotekų į gatvę), to nedaro“

21. Interneto svetainėje www.15min.lt 2021 m. vasario 25 d. buvo paskelbtas ieškinyje minimas straipsnis „Potvynio savo kiemuose išsigandę gyventojai pyksta ant verslininko: sniegą išvežė, bet ne ten, kur reikėjo“ (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/potvynio-savo-kiemuose-issigande-gyventojai-pyksta-ant-verslininko-sniega-isveze-bet-ne-ten-kur-reikejo-56-1461050), kuriame aprašomos iš esmės tos pačios problemos kaip ir 2019 m. lapkričio 16 d. šioje interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje „Gyventojai ir verslininkai susikirto dėl lietaus nuotekų (duomenys neskelbtini) rajone: gatvė tampa upe, o kiemai – purvo baseinais“. Abiejuose šiuose straipsniuose minimas „Minsko 7“ vadovas M. D. (ieškovas).

22. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovas 2021 m. vasario 25 d. parašė prie straipsnio „Potvynio savo kiemuose išsigandę gyventojai pyksta ant verslininko: sniegą išvežė, bet ne ten, kur reikėjo“ Komentarą. Ieškovas siekia, kad teismas pripažintų šį Komentarą neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovo garbę ir orumą, priteistų ieškovui iš atsakovo 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

23. Kaip minėta, komentaras ar vertinimas yra subjektyvus saviraiškos būdas. Žodis komentaras yra kilęs iš lotyniško žodžio commentarius, kuris lietuviškai gali būti verčiamas kaip pastaba. Taigi, ginčijamu Komentaru atsakovas iš esmės pateikė pastabą (pastebėjimą) interneto puslapyje www.15min.lt esančiam straipsniui. Taigi, atsakovo parašyta pastaba (Komentaras) po perskaitytu straipsniu, nors ir formuluojama gana kategoriškai, tačiau yra subjektyvus atsakovo požiūris į straipsnyje nurodytus faktus, žinias ar informaciją. Nenustačius, kad Komentaru atsakovas paskleidė žinią, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl šių paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės. Toliau teismas vertina, ar Komentare paskleistus duomenis galima pripažinti žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, atitinkamai, ar yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

24. Svetainėje www.15min.lt yra skelbiamos komentavimo taisyklės, kurios, be kita ko, numato, kad yra nepageidaujami įžeidžiantys komentarai (https://www.15min.lt/komentavimo-taisykles). Šiose taisyklėse taip pat nurodyta, kad komentarus moderuoja 15min bendruomenės koordinatorius, taip pat redakcijos darbuotojai, vadovaudamiesi 15min komentavimo taisyklėmis. Taisyklėse nurodyta, kad 15min bendruomenės koordinatoriui arba redakcijos darbuotojui nustačius netinkamą komentarą (komentarą, pažeidžiantį 15min komentavimo taisykles), šis bus pašalintas. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovą per 24 val. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti Komentarą, todėl teismas daro išvadą, kad minėto portalo koordinatoriai, taip pat redakcijos darbuotojai nebuvo nustatę, kad atsakovo parašytas Komentaras yra įžeidžiančio pobūdžio, t. y. šalintinas, kaip pažeidžiantis komentavimo taisykles. Minėtose komentavimo taisyklėse nurodyta „pastebėję, jūsų nuomone, netinkamą komentarą, spustelkite greta jo esančią varnelę žemyn ir pasirinkite „Netinkamas komentaras“. Bendruomenės koordinatorius gauna apie tai žinutę, jei 3 vartotojai praneša apie tą patį komentarą, kaip netinkamą. Be to, iš www.15min.lt komentarų skilties matyti, kad asmenims yra suteikta atsakymo teisė, t. y. asmuo, perskaitęs komentare apie save informaciją, kuri nėra tiksli, turi teisę atsakyti, patikslindamas komentare paskelbtą informaciją. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas pasinaudojo atsakymo teise ar, kad kreipėsi į www.15min.lt redakciją dėl jo nuomone netinkamo Komentaro pašalinimo. Ieškovas savo garbės ir orumo gynimo siekia teisme, nurodydamas, kad dėl atsakovo paskleistų duomenų ieškovas patyrė neturtinio pobūdžio žalą, kuri turi būti atlyginta.

25. Nepriklausomai nuo to, ar minėtas Komentaras būtų pripažintas kaip pažeidžiantis ieškovo garbę ir orumą, ar ne, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti Komentarą negalėtų būti tenkinamas, atsižvelgiant į tai, kad jokie minėto straipsnio komentarai (taip pat ir atsakovo Komentaras) jau nėra matomi prie straipsnio, kuris, kaip minėta, buvo paskelbtas beveik prieš metus (2021 m. vasario 25 d.).

26. Pasak ieškovo, Komentaras pažeidė jo garbę ir orumą, nes atsakovo ciniškai nurodomas kreipinys „ponas verslininkas M. D.“ bei familiarūs teiginiai apie ieškovą „jo pastatas“, „pats gali reikalauti“, „to nedaro“ suformuoja mintį, kad dėl žalos yra atsakingas asmeniškai ieškovas, kuris yra abejingas nurodytoms aplinkybėms. Šių ieškovo argumentų teismas nepripažįsta pagrįstais. Kreipinys „ponas verslininkas M. D.“ negali būti vertinamas kaip ciniškas. Lietuvių kalbos žodyne žodis „ciniškas“ apibūdinamas kaip begėdiškas, nepadorus, nešvankus. Ieškovas nedetalizavo, kodėl kreipinys „ponas verslininkas“ jo yra vertinamas kaip begėdiškas, nepadorus ar nešvankus. Be to, ieškovas atsakovo žodžius „jo pastatas“, „pats gali reikalauti“, „to nedaro“ visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai vertina kaip familiarius. Lietuvių kalbos žodyne žodis „familiarus“ apibūdinamas kaip per daug laisvas, nesivaržantis. Jei Komentare asmuo išreiškia savo nuomonę ne dalykine kalba, tai savaime negali būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas neigia, jog yra kaip nors atsakingas dėl atsakovo patiriamų sunkumų, susijusių su jo sklypo užliejimu. Iš minėto Komentaro akivaizdu, kad atsakovo nuomonė yra priešinga. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad minėtame Komentare atsakovo paskleisti duomenys nėra žinia, teismas, kaip minėta, nevertina, ar atsakovo subjektyvi nuomonė atitinka tikrovę, ar ne.

27. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad Komentare išsakyta atsakovo nuomonė suformuoja mintį, kad dėl žalos yra atsakingas asmeniškai ieškovas, kuris yra abejingas nurodytoms aplinkybėms. Vieno privataus asmens subjektyvus situacijos vertinimas, pateiktas Komentare po straipsniu, nesuformuoja tokios minties, o tik rodo, kokia yra Komentarą parašiusio asmens nuomonė apie ieškovą. Atsakovo nuomonė, kad dėl žalos yra atsakingas ieškovas ne kaip fizinis asmuo, o kaip verslininkas, nelaikytina nesąžiningai ar neetiškai pareikšta nuomone, neturinčia jokio faktinio pagrindo. Tokios atsakovo nuomonės faktiniu pagrindu iš esmės gali būti laikomas pats www.15min.lt straipsnis, kurį atsakovas ir pakomentavo minėtu būdu. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje, be kita ko, nurodoma, kad „Vilniaus pašonėje esančių Nemėžio ir Kuprioniškių kaimų gyventojai jau kelerius metus nesutaria su greta įsikūrusiomis verslo įmonėmis dėl čia neįrengtos lietaus nuotekų sistemos“. Taigi, dar iki atsakovui parašant Komentarą viešo informavimo priemonėse buvo paskleista informacija apie tai, kad greta įsikūrusios įmonės neturi įsirengusios lietaus nuotekų sistemos. Be to, straipsnyje nurodoma, jog „M. D. neslepia apmaudo, kad gyventojai visą kaltę dėl problemų su lietaus nuotekų sistema verčia jam ir jo vadovaujamoms įmonėms. Jis sako sutinkąs, kad kiekvienas naujas objektas viską tik blogina, tačiau tvirtina viską daręs pagal suderintą projektą <...>“. Straipsnius www.15min.lt portale skaito neabejotinai daugiau žmonių, nei komentarus prie straipsnio, todėl teismas vertina, kad ne atsakovo Komentaras, o paties ieškovo pasisakymas minimas straipsnyje gali formuoti straipsnį skaitančių asmenų nuomonę, kad dėl problemų, susijusių su lietaus nuotekų sistema ar jos nebuvimu, galimai yra atsakingas M. D. ir jo vadovaujamos įmonės. Taigi, tuo metu, kai atsakovas prie straipsnio parašė Komentarą, kuriame išreiškė nuomonę dėl ieškovo atsakomybės, ieškovas jau pats buvo nurodęs žurnalistams, jog apgailestauja, kad gyventojai jį kaltina dėl problemų, susijusių su lietaus nuotekų sistema ir ši ieškovo nuomonė jau buvo paskleista viešai minėtame straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Komentare paskleisti duomenys nelaikytini nesąžiningai ar neetiškai pareikšta nuomone, neturinčia jokio faktinio pagrindo, ieškinio argumentai, susiję su tuo, kad ginčijamu Komentaru atsakovas pažemino ieškovo garbę ir orumą, yra atmestini. Nustačius, kad atsakovas atsiliepimuose ir komentare išsakė savo nuomonę, kuri turi pakankamą faktinį pagrindą, nevertintinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 1.137 ir 6.263 straipsniai).

28. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovo ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo

30. Iš jau minėto straipsnio, 2019 m. lapkričio mėnesį paskelbto internetiniame naujienų portale www.15min.lt matyti, kad gyventojai dar tik planuojant statyti „M7 sport“ kompleksą 2018 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, prašydami stabdyti statybas ir imtis veiksmų dėl išleidžiamų nuotekų ardomos gatvės. Straipsnyje taip pat nurodyta, kad dėl iš visos teritorijos į kelią nukreipto vandens daromos žalos gyventojai kreipėsi į M7 statytoją ir buvo patikinti, kad problema laikina, tačiau problema dėl užliejimo nebuvo išspręsta. Byloje taip pat yra duomenys, kad atsakovas jau nuo 2020 metų pabaigos youtube.com kanale viešina nufilmuotus vaizdus pavadinimu „Šalia M7 ir M7 Sport išvesti lietaus kanalizacijos vamzdžiai, iš kurių nuotekos užlieja gyventojus“ (https://www.youtube.com/watch?v=mEaEj9hcMv8&list=PLR5JYcrxg2yXAMr90OdKiWZJg2QSfAeHr&index=2&ab_channel=AndriusNorkaitis). Iš internetiniame naujienų portale www.15min.lt 2021 m. vasario mėnesį paskelbto jau minėto kito straipsnio matyti, kad gyventojai dar kartą kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę 2021 m. vasario mėnesį. Šiame straipsnyje nurodoma, kad esą UAB „Minsko 7“ nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose (duomenys neskelbtini) nuo 2018 metų nėra išspręsta paviršinių nuotekų infrastruktūra ir iki šiol visas nuo šių teritorijų susikaupęs kritulių vanduo per vamzdį ir suformuotą pralaidą išleidžiamas tiesiai į (duomenys neskelbtini) gatvę bei gyventojų sklypus. Straipsnyje taip pat nurodoma, kad gyventojai skundėsi savivaldybei, jog dėl 2021 m. sausio–vasario mėn. iškritusio gausaus kritulių (sniego) kiekio (duomenys neskelbtini) gyventojai pagrįstai baiminasi, kad tinkamai netvarkant susikaupusio sniego UAB „Minsko 7“ teritorijoje (šiuo metu sniegas suvežtas ir išpiltas už tvoros greta M7 pastato, (duomenys neskelbtini)), ištirpusio sniego vanduo vėl bėgs jų išvestu vamzdžiu į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatves, ardydamas jų dangą, apsunkindamas pravažiavimą, praėjimą, sukeldamas riziką patirti žalą pravažiuojančioms autotransporto priemonėms bei pėstiesiems, toliau užlies gyventojų sklypus, naikins įrengtą gerovę, užterš geriamo vandens gręžinius bei darys kitą žalą gyventojų turtui ir sveikatai. Iš ieškovo atstovo pasisakymų („gyventojai su atsakovu priešakyje“) matyti, kad ieškovas atsakovą vertina kaip gyventojams vadovaujantį asmenį (lyderį). Be to, pats atsakovas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojų bendruomenės pirmininkas (jų atstovas). Pažymėtina, kad rengiantis bylos nagrinėjimui ieškovo atstovas pastebėjo, kad teisingumas turi būti ilgas ir brangus (2021 m. liepos 16 d. posėdžio garso įrašo 56 min.), antrojo parengiamojo posėdžio metu ieškovo atstovas pastebėjo, kad čia nėra pirmojo būtinumo byla (2021 m. rugsėjo 24 d. posėdžio garso įrašo 14 min.). Atsakovo atstovė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad, jos nuomone, ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina bylos nagrinėjimą (2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 5, 6 min.).

31. Iš bylos duomenų matyti, kad jau nuo 2018 metų atsakovas aktyviai ieško sklypo užliejimo problemos sprendimo būdų, problemai išliekant ir apie ją 2019 metais parašius visuomenės informavimo priemonėse, atsakovas 2020 metų pabaigoje minėtą problemą ėmė viešinti youtube kanale. 2021 m. kovo mėnesį ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovo prie straipsnio parašyto vieno komentaro, taip pat dėl internetiniame Lietuvos įmonių kataloge www.rekvizitai.lt nuomonių ir komentarų skiltyje parašytų atsiliepimų apie UAB „Minsko 7“, kaip pažeidžiančių ieškovo garbę ir orumą. Pažymėtina, kad kreipimosi į teismą dieną atsakovo parašyti atsiliepimai iš svetainės www.rekvizitai.lt jau buvo paties atsakovo pašalinti. Ieškovas nenurodė, kaip plačiai buvo paskleisti atsakovo nurodyti duomenys, kiek laiko jie buvo matomi tretiesiems asmenis, kaip pasireiškė ieškovo nurodoma patirta neturtinė žala. Nors neturtinė žala yra susijusi su konkrečiu asmeniu ir jo patirtais asmeninio pobūdžio išgyvenimais, ieškovas pats asmeniškai bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose nedalyvavo.

33. Nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmeniui yra draudžiama piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą. Teismas nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į sprendimo 31-32 punktuose nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstą ieškinį pareiškė nesąžiningai, t. y. ne siekdamas savo garbės ir orumo gynimo, tačiau siekdamas paveikti atsakovą tokiu būdu, kad atsakovas leistų pinigus, siekdamas apsiginti nuo pareikšto ieškinio. Teismas sprendžia, kad tikrasis ieškinio tikslas yra apriboti atsakovo galimybes reikšti savo nuomonę ir kritiką, susijusią su UAB „Minsko 7“ veikla (neveikimu) (suvaržyti atsakovo saviraiškos laisvę). Nustatęs, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, teismas skiria ieškovui 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Valstybei priteistina baudos suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylos medžiagos viešumo

34. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovas byloje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad byloje patyrė 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, jo patirtos išlaidos priteistinos jam iš antrosios šalies (ieškovo).

35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

36. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

37. Nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių neprašė pripažinti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra pateiktas UAB „Minsko 7“ direktoriaus 2020 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. 2021/1, kuriuo patvirtintas minėtos bendrovės komercinių paslapčių sąrašas, pagal kurį komercine paslaptimi, be kita ko, laikoma informacija apie statomus/pastatytus objektus: statybos eiga, statybos darbų rezultatai ir juos įforminantys dokumentai, statybos dalyvių pasirašyti dokumentai, techniniai įvertinimai, statybiniai tyrimai ir jų rezultatai; normatyviniai statybos techniniai dokumentai (projektai ir jų atskiros dalys, brėžiniai ir kiti dokumentai); teritorijų planavimo dokumentai, kurie susiję su bendrove, valstybės ir savivaldybių bei kitų institucijų išduoti dokumentai apie bendrovę ir jų turinys; duomenys apie bendrovės tiekėjus/klientus ir kitus kontrahentus; ir nurodyto pobūdžio informacija yra bylos medžiagoje, teismas savo iniciatyva pripažįsta bylos medžiagą nevieša, siekdamas apsaugoti UAB „Minsko 7“ komercines paslaptis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsnio 2 dalimi, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo M. (M.) D. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo M. (M.) D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) baudą.

Nustatyti, kad bylos medžiaga yra nevieša.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.