- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- e2A-1795-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03826-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- I. P.
- Trečiasis asmuo
- J. R.
- Advokatai
- Eglė Grucytė
- Kategorijos
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1345-894/2018 pagal atsakovo R. R. patikslintą priešieškinį ieškovei I. P. dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir be pagrindo gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo – J. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė I. P. 2016 m. vasario 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo R. R. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 2095,69 Eur nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3). Atsakovas R. R. 2015 m. gegužės 11 d. pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės I. P. 3871,60 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 579,24 Eur žaidimų namelio vertę, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 154-161).
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
3. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2095,69 Eur nuostolius, paliko nepakeistą. Likusią Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, atmesti atsakovo reikalavimai priteisti iš ieškovės 3871,60 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 579,24 Eur už žaidimams skirtą namelį ir 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimą, panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
4. Atsakovas 2017 m. liepos 21 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės be pagrindo gautus 3871,60 Eur, 579,24 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtai perleisto R. R. nuosavybės teise priklausiusio žaidimų namelio, 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtai perleisto R. R. nuosavybės teise priklausiusio žaidimų namelio.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, jog 2014 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1071-918/2014 buvo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nevedė nuo 2012 m. lapkričio 1 d.
Nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. kovo 18 d. į ieškovės sąskaitą buvo pervesta iš viso 3871,60 Eur (atsakovo darbo užmokestis ir kt.). Šios sumos atsakovas negalėjo išsigryninti, todėl laikytina, jog lėšas ieškovė gavo be teisinio pagrindo ir privalo grąžinti atsakovui. Atsakovas 2014 m. birželio 13 d. šalių dukrai M. R. gimtadienio proga padovanojo žaidimų namelį, kuris po skyrybų paliktas ieškovei šalių bute, adresu (duomenys neskelbiami) , Kaune. Ieškovė žinodama, kad namelis priklauso nuosavybės teise atsakovui, jį perleido tretiesiems asmenims parduodama butą, dėl ko atsakovas patyrė 579, 24 Eur turtinę žalą. Kadangi ginčo namelis - vienetinis kūrinys, pagamintas atsakovo, todėl tikėjosi, kad dukra nameliu naudosis, jame žais. Atsakovas minėtą ieškovės elgesį laiko cinišku, ieškovė sąmoningai apribojo galimybę vaikui džiaugtis nameliu, perleido kitiems žmonėms. Dėl neigiamų išgyvenimų atsakovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 579,24 Eur (2 t., b. l. 195-200).
6. 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovės I. P. ieškinys atsakovui R. R. dėl žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (3 t., b. l. 6).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 18 d. sprendimu patikslintą priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo R. R. ieškovei I. P. 682,82 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 7,54 Eur pašto išlaidas, grąžino ieškovei I. P. 83,66 Eur žyminį mokestį.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas 2016 m. gegužės 3 d. priešieškinį pareiškė CK 6.242 straipsnio pagrindu. Tačiau byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ginčo lėšos į ieškovės sąskaitą buvo pervestos tuometinio jos sutuoktinio (atsakovo) iniciatyva. Todėl nenustačius ieškovės nesąžiningumo gaunant ginčo lėšas, kaip vieno iš būtinųjų požymių nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti, nėra pagrindo pripažinti ją nepagrįstai praturtėjusia CK 6.242 straipsnio prasme.
9. 2017 m. liepos 21 d. patikslintame priešieškinyje atsakovas iš ieškovės prašė priteisti 3 871,60 Eur, kaip įgytus be teisinio pagrindo. Bendra laikotarpiu nuo 2012 lapkričio 6 d. iki 2013 m. sausio 18 d. atsakovo darbdavio UAB „(duomenys neskelbiami)“ į ieškovės sąskaitą pervesta suma sudaro 3086,49 Eur (1928,63 Eur +1157,86 Eur). Teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus teismo posėdžių metu, darė išvadą, jog pats atsakovas savo valia pervedė tuometinei sutuoktinei savo darbo užmokestį, turėdamas tikslą prisidėti prie jos ir bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Pažymėjo, kad šalių santuokos nutraukimo byloje atsakovas reikalavimų, susijusių su į ieškovės sąskaitą pervestu jo darbo užmokesčiu, nereiškė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad į ieškovės sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbiami)“ pervestus 3086,49 Eur ieškovė įgijo be teisinio pagrindo (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.237 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas laikė labiau tikėtina aplinkybę, kad atsakovas turėjo prisijungimus prie sutuoktinės ginčo banko sąskaitos internetinės bankininkystės ir galėjo disponuoti sąskaitoje buvusiomis lėšomis.
10. Teismas, įvertinęs atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, sprendė, kad iš J. R. banko sąskaitos ieškovei pervesti ginčo 900 Lt (1 t., b. l. 163) priklausė R. R., nes lėšų pervedimas I. P. buvo atliktas R. R. prašymu, panaudojant R. R. skirtas pinigines lėšas. Atitinkamai teismas laikė, kad R. R. neturi reikalavimo teisės dėl 900 Lt (260,66 Eur) priteisimo iš ieškovės, todėl patikslinto priešieškinio reikalavimą dalyje dėl 900 Lt (260,66 Eur) priteisimo atmetė.
Šalies argumentai
11. Teismas pagal LITEKO duomenis nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-9183-192/2014 pagal pareiškėjo R. R. skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų, skunde R. R. prašė teismo užskaityti 2013 m. vasario 19 d. – 900 Lt ir 2013 m. kovo 18 d. - 1800 Lt mokėjimus į asmeninę I. R. sąskaitą kaip M. R. išlaikymui skirtas lėšas. Įsiteisėjusioje teismo nutartyje teismas, susipažinęs su I. R. banko išrašu, nustatė, kad ginčo lėšos pervestos 2013 m. vasario 19 d. ir 2013 m. kovo 18 d. panaudotos įmokoms pagal kredito sutartį ir komunaliniams mokesčiams (b. l. 129-132). Teismas įvertinęs, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas buvo civilinėje byloje Nr. 2-9183-192/2014 dalyvaujančiais asmenimis, teismo nustatytas aplinkybes laikė prejudicinėmis nagrinėjamoje byloje ir jomis vadovavosi, tačiau atliko ir pats detalesnį ginčo sumos įvertinimą. Teismas nustatė, kad pinigai išleisti šalių prievolei AB „SEB bankas“ vykdyti bei mokesčiams už ginčo butą sumokėti, iš 900 Lt sumos 30 Lt (8,69 Eur) ieškovė sumokėjo už banko sąskaitai taikyto paslaugų plano mokestį, taip pat iš 1 800,00 Lt (521,32 Eur) ieškovei liko 23,22 Lt (6,72 Eur). Teismas konstatavo, kad ieškovės sąskaitoje iš atsakovo pervestų ginčo lėšų likę 23,22 Lt (6,72 Eur) bei banko sąskaitai taikyto paslaugų plano mokesčio ieškovei tenkanti dalis - 4,35 Eur (8,69 Eur/2) nelaikytini ieškovės be teisinio pagrindo įgytais, o priskirtini prie atsakovo valia įvykdytos prievolės remti sutuoktinę materialiai bei prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Teismas vertino, kad aukščiau nurodyti motyvai sudaro papildomą pagrindą atmesti patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl 3 871,60 Eur priteisimo iš ieškovės kaip įgytus be teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
12. 2016 m. gegužės 31 d. atsakovas savo priešieškinį papildė reikalavimu dėl žalos už vaikišką namelį priteisimo, nurodydamas, kad, savo vaikui gimtadienio proga 2014 m. birželio 13 d. padovanojo 579,24 Eur vertės daiktą - vaikui žaisti skirtą „pasakų namelį“. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė esant labiau tikėtinu, kad ginčo namelio dovanojimo sandoris nebuvo sudarytas.
13. Teismas nurodė, kad atsakovas turtinį ir neturtinį priešieškinio reikalavimus dėl vaikiško namelio grįsdamas tuo, kad ieškovė pardavė jam priklausantį daiktą, turėjo pareigą įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas į bylą pateikė kasos čekius, kuriais įrodinėjo turtinės žalos dydį (2 t., b. l. 38-41) – medžiagos ginčo nameliui pagaminti kainavo apie 2000 Lt (579,24 Eur). Teismas įvertinęs kasos čekiuose nurodytų prekių ir paslaugų įsigijimo laikotarpį bei paskirtį laikė, jog minėtos prekės ir paslaugos (iš viso 620,46 Lt (179,70 Eur) sumai) yra susiję su ginčo namelio statyba.
14. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė jam neleido pasiimti ginčo namelio iš šalims priklausiusio, o vėliau 2014 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1071-918/2014 ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisto buto, adresu (duomenys neskelbiami), Kaune. Ieškovė neigė kaip nors trukdžiusi atsakovui išsikraustant iš ginčo buto pasiimti jam priklausantį namelį. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovė, pardavusi jai teismo sprendimu priteistą butą su jame buvusiu ginčo nameliu, prieš tai inicijuodama bute buvusių atsakovo daiktų perdavimą R. R., neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Teismas sprendė, kad nenustačius vienos iš būtinųjų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos už vaikišką namelį priteisimo.
15. Teismas nurodė, kad atsakovas neturtinę žalą kildino iš neigiamų išgyvenimų, susijusių su dukrai jo pagaminto žaidimų namelio perleidimu tretiesiems asmenims, tačiau įstatymas nenustato neturtinės žalos atlyginimo galimybės atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodytu atveju. Taip pat konstatavo, jog atsakovas patirtą neturtinę žalą įrodinėjo iš esmės deklaratyviais teiginiais, todėl sprendė, jog atsakovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, t. y. nenustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
16. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei iš atsakovo priteisė 796 Eur bylinėjimosi išlaidas (474 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su priešieškiniu + 210 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme + 112 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už patenkintą apeliacinio skundo dalį), atsakovui iš ieškovės - 113,18 Eur (už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis). Vadovaujantis ekonomiškumo principu, ieškovei iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažino, išskaičiuojant iš ieškovės atsakovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteisė 682,82 Eur (796 Eur – 113,18 Eur) bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovas R. R., kurios interesams atstovauja advokatė Eglė Grucytė, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai ir neteisingai taikė CK 6.242 str. nuostatas atmesdamas apelianto priešieškinį. Kauno miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1071-918/2014 ir konstatavus, kad ieškovės ir apelianto santuoka nutrūko 2012-11-01, nuo šios datos išnyko teisinis pagrindas apeliantui remti materialiai savo sutuoktinę – ieškovę I. P.. Todėl sprendime nurodytos aplinkybės apie lėšų panaudojimą bei skolininkų pareigos solidarumą yra teisiškai nereikšmingos, nes akivaizdu, kad įsiteisėjusius teismo sprendimu yra aiškiai nustatyta data kuomet nutrūko šalių turtiniai santykiai, pareigos bei prievolių solidarumas. Sprendime išdėstyti motyvai yra visiškai nepagrįsti, neatitinkantys kasacinio teismo suformuotos praktikos.
17.2. Teismas neturėdamas jokių įrodymų apie apelianto galimybę disponuoti ieškovės sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, savo išvadas grindė tik pačios ieškovės duotais paaiškinimais ir jų pagrindu priėmė sprendimą.
17.3. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad 900 Lt (260,66 Eur) galėjo nepriklausyti apeliantui ir esant netgi dviejų asmenų (paties apelianto R. R. ir trečiojo asmens J. R.) nenuginčytiems paaiškinimas, teismo išvados, kad ši suma priklausė apeliantui, yra visiškai nepagrįstos. Ieškovei be teisinio pagrindo buvo pervesta 1800 Lt (521,32 Eur), taigi akivaizdu, kad ieškovė šias pinigines lėšas gavo be tai, ko ji neturėjo ir negalėjo gauti, nes byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie teisinį pagrindą šioms piniginėms lėšoms gauti.
17.4. Teismas nepagrįstai laikė civilinėje byloje Nr. 2-9183-182/2014 nustatytas aplinkybes prejudiciniais faktais, nes civilinė byla buvo nagrinėjama ne tarp tų pačių šalių, buvo nagrinėjamos visai kitos aplinkybės.
17.5. Sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Šiuo atveju akivaizdu, kad vaikiškas namelis buvo perduotas nepilnametei dukrai, 2015-07-13 ieškovė patalpino skelbimą internetiniame tinklapyje „Aruodas“ apie vaikiško namelio pardavimą. Ši aplinkybė patvirtina dovanojimo sandorio buvimo aplinkybes, ypatingai įvertinus faktą, kad pati ieškovė nepateikė jokių vaikiško namelio įsigijimo dokumentų ar sutarčių, kurių pagrindu ji būtų gavusi vaikišką namelį. Teismas vadovavosi prielaidomis.
17.6. Neteisėtais veiksmais pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį pripažįstama ne tik bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, bet ir įstatyme numatytų teisių ir pareigų pažeidimas. Akivaizdu, kad ieškovė nesielgė kaip rūpestinga, atidi ir mylinti mama, kuri jos nepilnametei dukrai padovanotą tėčio daiktą, perleido tretiesiems asmenims, neturėdama teismo leidimo šiam veiksmui.
17.7. Ieškovės neteisėtai veiksmai - vaikiško namelio perleidimas - ne tik buvo neteisėti, bet ir itin nepagarbūs nepilnametės dukters tėvo atžvilgiu, kas apeliantui sukėlė sunkius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, apeliantas patyrė emocinį sukrėtimą. Teismas neatsižvelgė į padarytos žalos pasekmes, pažeistos vertybės reikšmingumą ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tokias kaip socialiniai nepilnametės dukters ir jos tėvo ryšiai, prisiminimai ir kita.
17.8. Teismas priėmė sprendimą neišanalizavęs ir neįvertinęs visų faktinių aplinkybių bei įrodymų, todėl jis turi būti panaikintas ir atitinkamai pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
18. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovo ieškovei pareikštas patikslintame priešieškinyje reikalavimas be pagrindo priteisti gautas 3871,60 Eur pinigines lėšas, 579,24 Eur turtinės žalos atlyginimas ieškovei dėl atsakovui perleisto nuosavybės teise priklausančio žaidimų namelio bei ieškovei pareikšto atsakovo reikalavimo atlyginti 579,24 Eur neturtinę žalą, susijusią su ginčo namelio perleidimu.
21. Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio netenkino nenustatęs, kad ieškovei piniginės lėšos buvo perduotos be teisinio pagrindo, neįrodžius ieškovės neteisėtų veiksmų turtinei žalai atsirasti bei neįrodžius neturtinės žalos padarymo fakto.
22. Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nurodydamas, kad priimant sprendimą neteisingai buvo taikytas C K 6. 242 straipsnis, nepagrįstai buvo remtasi nustatytomis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. 2-9183-192/2014 pagal pareiškėjo (apelianto) skundą dėl antstolio veiksmų, o taip pat netinkamai vertinti byloje pateikti įrodymai ir teismas spręsdamas bylą vadovavosi tik prielaidomis.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.) Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktus ir jiems kvalifikuoti tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto gavimą be pagrindo, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, nepažeidė įrodymų naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle ( CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad šios kategorijos bylose ieškovas, o nagrinėjamu atveju, priešieškinį pareiškęs atsakovas turi įrodyti, kad ieškovė praturtėjo atsakovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka šioje byloje ieškovei.
26. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbiami)“ serviso paslaugų pardavimo vadybininku ir jo darbo užmokestis nuo 2010m. rugsėjo mėn. iki 2013m. sausio mėn. buvo pervedamas į ieškovės turėtą sąskaitą, esančią AB „SEB bankas“. Byloje pateiktų banko sąskaitų išrašai ( t 1., b. l. 166-171, 173-180) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012m. lapkričio 6d. iki 2013m. sausio 18d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ į ieškovei priklausančią sąskaitą pervedė bendrą 3086,49 Eur sumą.
27. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pats atsakovas duodamas paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių nurodė, kad įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbiami)“ darbdaviui davė nurodymą darbo užmokestį pervesti į ieškovės sąskaitą šeimos reikmėms ir žinodamas, kad ieškovė nuolatinių savų pajamų neturi. Atsakovas tvirtino, kad pinigines lėšas darbdavys jo nurodymu pervedinėjo ieškovei ir po šalių gyvenimo skyrium, nes atsakovas tikėjosi su sutuoktine susitaikyti. Taigi, kaip rodo bylos aplinkybės, kad atsakovas savanoriškai ir nevaržomas pervedinėjo pinigines lėšas ieškovei bendrų šeimos poreikių tenkinimui, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertinęs byloje esančius duomenis konstatavo aplinkybę, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė atsakovo pačio pervestas pinigines lėšas 3086, 49 Eur sumoje įgijo be teisėto pagrindo ( C K 6. 237 straipsnis ). Pažymėtina ir tai, kad turtą ( pinigines lėšas) atsakovas perdavė ieškovei gerai suvokdamas sutuoktinio pareigą išlaikyti šeimą ir gera valia, todėl piniginės lėšos laikytinos ieškovės įgytos teisėtai ir jų negalima išreikalauti. Atskirai pastebėtina, kad ir nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo bylą atsakovas nekėlė klausimo ieškovei dėl piniginių lėšų padalijimo, o teigė, kad ieškovei buvo suteikta teisė pervestomis lėšomis naudoti be apribojimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aptartas faktines bylos aplinkybes ir kvalifikavo tarp šalių susiformavusius ginčo teisinius santykius.
28. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl be teisinio pagrindo piniginių lėšų grąžinimo ieškovei savo sprendime nurodė ir papildomus motyvus tokio priešieškinio reikalavimui atmesti. Apeliantas pateiktu apeliacinius skundu teigia, kad tokie papildomi motyvai ginčui spręsti nėra teisiškai reikšmingi, nes jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl šalių santuokos nutraukimo yra nustatytos aplinkybės apie piniginių lėšų panaudojimą bei skolininkų pareigos solidarumą. Teisėjų kolegija pastebi, kad tokia apylinkės teismo sprendime atlikta motyvacija spręsti tarp šalių iškilusiam reikalavimui dėl piniginių lėšų grąžinimo pareikšto CK 6. 237 straipsnio pagrindu nėra esminiai reikšminga ir galėtų būti pripažinta pertekline. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad aptarti sprendimo motyvai nesukels šalims bei kitiems asmenims teisinių padarinių, jie paliktini sprendime jų nepažalinus iš sprendimo motyvuojamosios dalies.
29. Apeliantas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismas spręsdamas bylą nepagrįstai rėmėsi jau nustatytomis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. 2-9183-192/2014 pagal pareiškėjo (apelianto) skundą dėl antstolio veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kasacinis teismas aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjimas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015m. gruodžio 30d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015 ir kt. ).
30. Pirmosios instancijos teismas iš įsiteisėjusios 2014m. spalio 17d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9183-192/2014, kurioje dalyvavo šalys byloje dalyvaujančiais asmenimis, nustatė aplinkybę, kad atsakovas prašė teismo užskaityti 2013m. vasario 19d. – 900 Lt ir 2013m. kovo 18d. -1800 Lt atliktus mokėjimus į ieškovės sąskaitą kaip dukros išlaikymui skirtas lėšas. Šiame procesiniame dokumente yra nustatyta aplinkybė, kad ginčo lėšos pervestos 2013m. vasario 19d. ir 2013m. kovo 18d. ir yra panaudotos įmokoms pagal kredito sutartį ir komunaliniams mokesčiams apmokėti. Taigi, teismas atsižvelgdamas į nustatytus faktus įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu bei atlikęs kitų byloje pateiktų įrodymų analizę, pagrįstai atsakovo reikalavimą dėl 900 Lt arba 260,66 Eur piniginių lėšų priteisimo iš ieškovės atmetė.
31. Kaip matyti iš bylos eigos, kad atsakovas nagrinėjant bylą papildė priešieškinio reikalavimą ir prašė iš ieškovės priteisti 579,24 Eur žalos atlyginimą už neteisėtai parduotą vaikišką namelį, kuris buvo skirtas ir padovanotas dukrai. Apylinkės teismas išklausęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus bei detaliai išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos duomenis darė išvadą, kad atsakovas ginčo namelio dovanojimo fakto neįrodė ( CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismo išvada yra pagrįsta ir atitinka bylos faktinius duomenis. Vėliai atsakovas duodamas paaiškinimus teisme įrodinėjo, kad ieškovė jam priklausantį daiktą pardavė ir tuo padarė turtinę žalą. Ieškovė tvirtino, kad vaikiškas namelis buvo šalims priklausiusio, o vėliau šalims pasidalinus santuokoje įgytą turtą ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Pašilės g. 48-13, Kaune, teigė, kad ieškovė netrukdžiusi atsakovui išsikraustant iš ginčo buto pasiimti jam priklausantį turtą.
32. Bylos duomenimis šalys itin konfliktavo per visą santuokos nutraukimo procesą. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimų elektroninėmis ryšio priemonėmis, kad ieškovė siūlė atsakovui atsiimti jam priklausančius daiktus iš jų buvusio buto. Nustatyta, kad ieškovas buvo pakeitęs buto durų spyną, todėl ieškovė ilgą laiką į butą patekti negalėjo. Vertinant pačio ieškovo elgesį spręstina, kad ieškovas turėjo visas galimybes iš ginčo buto pasiimti visus jam priklausančius daiktus, tame tarpe ir ginčo vaikišką namelį, tačiau to neatliko. Bylos duomenys nepatvirtina ir tą nustatė pirmosios instancijos teismas, kad dėl prarasto ginčo namelio nėra įrodyti ieškovės neteisėti veiksmai, todėl pirmosios instancijos teismas nenustatę ieškovės veiksmuose vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų, pagrįstai atsakovo priešieškinio reikalavimo ieškovei dėl 579,24 Eur turtinės žalos priteisimo netenkino.
33. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašė iš ieškovės priteisti 579,24 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą kildino iš neigiamų išgyvenimų, susijusių su dukrai jo pagaminto žaidimų namelio perleidimu tretiesiems asmenims.
34. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veikla, atsiradusi žalą, priežastis ryšys tarp neteisėtos veiklos ir atsiradusios žalos ir kaltė.
35. Apeliantas argumentuoja, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus ir tokie veiksmai sudaro pagrindą neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas nepagrįstai tokio reikalavimo netenkino.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralūs gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala buvo padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti, tai teigianti šalis, nagrinėjamu atveju, atsakovas pareiškęs reikalavimą.
37. Iš bylos medžiagos ir teismo sprendimo motyvų matyti, kad atsakovas neturtinę žalą įrodinėjo savo deklaratyviais teiginiais, teismas tai vertindamas sprendė, kad tokios aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos faktui konstatuoti. Teisėjų kolegija teismo sprendimo argumentams pritaria ir sprendžia, kad atsakovas neįrodė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė neturtinės žalos padarymo fakto. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, o nenustačius šių sąlygų visumos – priteisti neturtinės žalos atlyginimą atsakovui.
38. Atsakant į apelianto apeliacinio skundo argumentą dėl neteisingo įrodymų vertinimo priimant sprendimą pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apelianto apeliacinio skundo argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą ir įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas priešieškinio neįrodė. Teisėjų kolegija pakartotinai atlikusi įrodymų įvertinimą pripažįsta, kad galutinė teismo išvada atitinka faktinius duomenis ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantas, nesutikdama su teismo pateiktų įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi, apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos jam reikšmingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
40. Byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą būtų netinkamai taikęs materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą ar priimant teismo sprendimą vadovavosi prielaidomis. Naikinti ginčijamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Atmetus apelianto apeliacinį skundą jam bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą neteikė ir išlaidų apeliacinės instancijos teisme neturėjo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018m. birželio 18d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.