Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB B2KAPITAL Finance ieškinį atsakovei V. R. T. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas dėl skolos mokėjimo dalimis nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, jog UAB „IPF Digital Lietuva“ 2018 m. gruodžio mėn. 07 d. su atsakove el. ryšio priemonėmis (interneto tinklapyje www.credit24.lt) sudarė paskolos sutartį Nr. 2902793, pagal kurią jai buvo suteikta 1408,00 Eur paskola. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą, mokėti palūkanas, netesybas, paskyros aptarnavimo mokestį, išmokėjimo mokestį ir visus kitus taikytinus mokesčius, numatytus Sutartyje, kas mėnesį pagal sąskaitą, ne vėliau kaip joje nurodytą sąskaitos apmokėjimo dieną. Laiku nesumokėjusi eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovė įsipareigojo pagal sutartį mokėti 0,05 procento dydžio netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 5.1 punktas).

Atsakovė neginčija, kad gavus paskolą ji buvo pervesta į jos atsiskaitomąją sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė paskolą būtų grąžinusi, todėl teismas sprendžia, jog atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė (CPK 178 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu; arba kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Remiantis Paskolos sutarties Bendrosios dalies 4 punktu, atsakovės įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą paskolą, sumokėti palūkanas ir kitus mokėjimus. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė.

Vis dėlto vartojimo sutarčių ypatumas yra tas, kad jas sudariusios šalys yra vertinamos ne kaip lygiavertės, vartotojas laikomas silpnesniąja šalimi ir jo teisių apsaugai taikomas specialus vartotojo teisių gynimo mechanizmas. Vienas jo aspektų yra tas, kad draudžiama sutartyje įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios yra įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (savo iniciatyva) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. UAB ,,Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji DNSB v. AB ,,Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra vartotoja šios bylos kontekste, t.y. sudariusi paskolos sutartį su finansines paslaugas teikiančia įmone, teismas, privalo vertinti visus reiškiamus ieškinio reikalavimus ir jų pagrįstumą, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė su ieškovo reikalaujama skola sutinkanti visiškai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Iš reiškiamo reikalavimo matyti, kad ieškovas prašo priteisti 1 408 Eur negrąžintą kreditą bei 246,18 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Minėta, kad atsakovė savo pareigos grąžinti kreditą pagal Sutarties sąlygas tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 408 Eur dydžio paskolą bei 246,18 Eur palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.870, 6.873, 6.874 straipsniai).

Be negrąžinto kredito ir paskaičiuotų palūkanų, ieškovas prašo priteisti 1 144,32 Eur nuostolius – negautas pajamas, vadovaudamasis minėta Lietu vos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-22 nutartimi.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių

Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).

Ieškovas nei ieškinyje nei pridedamuose dokumentuose realiai neįrodė, kad būtent reikalaujamo dydžio 1 144,32 Eur nuostolius patyrė. Šiuos nuostolius jis skaičiuojama kaip negautas pelno palūkanas, jei atsakovė savo įsipareigojimus būtų įvykdžiusi tinkamai ir sutartis nebūtų buvusi nutraukta. Teismas, atsižvelgia į tai, kad ieškovas reikalavimo teises į atsakovės skolą perėmė jau sutartį nutraukus, todėl laikytina, kad ieškovas, kaip skolos perėmėjas, ieškinyje nurodytų nuostolių realiai nepatyrė, nes pradinis kreditorius dėl sutarties nutraukimo su atsakove galėjo patirti nuostolius dėl negautų planuotų gauti pelno palūkanų, tačiau nutraukęs sutartį patirtų nuostolių neapskaičiavo ir jų neperleido ieškovui. Dėl nurodytų priežasčių teismo nuomone, vadovaujantis formuojama teismų praktika, pavyzdžiui 2020 m. gruodžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-728-368/2020 (kurios viena šalimi yra ieškovas, tik atsakovas – kitas fizinis asmuo, kurio skola perimta), laikytina, kad ieškovas neįrodė, kad būtent jis patyrė nuostolius po atsakovės skolos reikalavimo perėmimo, todėl šis jo reikalavimas atmestinas visiškai.

Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-10-30 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl skolos išdėstymo

Atsakovė prašė skolos mokėjimą išdėstyti dėl sunkios turtinės padėties, leidžiant skolą mokėti po 20 Eur kas mėnesį. Ieškovas atsiliepime į atsakovės prašymą pažymėjo, kad nesutinka dėl skolos išdėstymo, nurodydamas, kad tam nepateikta įrodymų, be to, ieškovė nėra sumokėjusi jokios skolos grąžinimo įmokos.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-660-178/2017). Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, turi būti išlaikyta atsakovės kaip skolininkės ir ieškovo kaip kreditoriaus teisėtų interesų pusiausvyra, taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius dalimis teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumą, atsakovės sudėtingą finansinę padėtį, vis dėl sprendžia, kad mokėti po 20 Eur per mėnesį lyginant su prisiimtais kas mėnesį beveik 78 Eur mokėjimais už kreditą, būtų per maža suma ir neatitiktų ieškovo interesų. Vis dėlto, bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad atsakovė gauna nedidelę pinigines sumas – išmoką už vaiko priežiūros atostogas, kuri sudaro kiek mažiau nei 190 Eur sumą per mėnesį, laikytina, kad skolos mokėjimo išdėstymas dalimis padės lengviau įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Todėl teismas leidžia ieškovei skolą mokėti ieškovui dalimis, kas mėnesį po 100 Eur dydžio mokėjimais, skolą išdėstant 16 mėnesių terminui, paskutinę įmoką sumokant 154,18 Eur dydžio. Išaiškintina ieškovui, kad skolininkei nevykdant pareigos mokėti kasmėnesinių įmokų, ieškovas turės teisę kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo įvykdymo priverstine tvarka. Be to, atsakovei išaiškintina, kad šis teismo sprendimo nustatytas skolos išdėstymas netaikomas priteistoms bylinėjimosi išlaidoms, be to, jei ieškovas kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, atsakovei bus papildomai skaičiuojamos procesinės palūkanos bei antstolio išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 63 Eur žyminio mokesčio. Ieškovo ieškinys patenkintas 59 proc., todėl jam iš atsakovės priteisiama 37,17 Eur žyminio mokesčio. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas nepateikė teismui prašymo atlyginti teisinės pagalbos išlaidas, todėl pastarosios nėra priteisiamos iš atsakovės.

CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, kadangi jam tenkanti išlaidų dalis neviršija 5,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo B2Kapital, juridinio asmens kodas 225516770, ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš atsakovės V. R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1654,18 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 18 ct) skolos kartu su palūkanomis, 37,17 Eur (trisdešimt septynis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 654,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-10-30 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kitoje dalyje (dėl 1 144,32 Eur nuostolių – negautų pajamų priteisimo) ieškovo ieškinį atmesti.

Priteistų sumų mokėjimą išdėstyti 16 mėnesių laikotarpiui, atsakovei V. R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokant priteistą skolą po 100 Eur kas mėnesį (15 mėnesių), o 16-tą mėnesį sumokant 154,18 Eur. Šis skolos išdėstymas netaikomas paskaičiuotoms procesinėms palūkanoms bei bylinėjimosi išlaidoms.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.