Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-173-513/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-07
Bylos Nr.: e2A-173-513/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02038-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas: I. R.
Atsakovas: valstybės įmonei Turto bankui
Trečiasis asmuo: A. D., Neringos savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-173-513/2024 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02038-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl leidimo atlikti griovimo darbus be bendraturčio sutikimo, įpareigojimo nugriauti pastatus, tretieji asmenys A. D., Neringos savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas I. R. ieškiniu prašė leisti jam atlikti sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbus pagal UAB „Senamiesčio projektai“ parengtus projektinius pasiūlymus Nr. SP-0495-21-PP be bendraturčio sutikimo; taikyti savavališkos statybos teisines pasekmes, įpareigoti atsakovę VĮ Turto banką per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatą – buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą suteikti ieškovui teisę nugriauti šiuos statinius ir sutvarkyti statybvietę savo iniciatyva; priteisti ieškovui iš atsakovės VĮ Turto banko turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinys atmestas.

3. Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 43/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui A. D. nuosavybės teise priklauso 57/100 dalys šio namo. Valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra: 1) pastatas – buitinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai; 2) pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 51/100 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o 49/100 dalys – ieškovui I. R.; 3) kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/1 priskirta pastatui – buitinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; 4) kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/1 priskirta pastatui – buitinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir juos patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas.

4. Teismas nustatė, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 patvirtintas teritorijos, esančios prie pastatų (duomenys neskelbtini), detalusis planas, parengtas 7 sklypams. Detaliojo plano sudėtinė dalis yra teritorijos raidos programa, patvirtinta Neringos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 114. Pagal šio detaliojo plano sprendinius ginčo pastatai (buitinės patalpos ir sandėlis) ir kiti inžineriniai statiniai yra sklypo (duomenys neskelbtini), ribose (detaliajame plane šis sklypas žymimas raide (duomenys neskelbtini)). Aiškinamajame rašte ir pagrindiniame brėžinyje yra nurodyta, kad šie pastatai turi būti rekonstruojami mažinant užstatymo plotą iki 60 kv. m, taip pat numatyta, kad parengus teisinį mechanizmą turi būti iškeliami ūkinio pastato naudotojai ir pastatas turi būti priskirtas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. Detaliojo plano brėžiniuose yra grafiškai pavaizduotas pastatų (buitinių patalpų ir sandėlio), esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimas ir ūkinio pastato, kuris turėtų būti priskirtas (duomenys neskelbtini), namo gyventojams, naujos statybos vieta žemės sklype. VĮ Turto bankas 2021 metais viešai paskelbė apie valstybei priklausančių buitinių patalpų, sandėlio dalių, kiemo aikštelės ir kitų inžinerinių statinių (tvoros), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą aukcione. Šis turtas yra įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, kurį 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 patvirtino Vyriausybė.

5. Teismas pažymėjo, jog pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o vieno bendraturčio siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra statytojui teisės aktais įtvirtintas įpareigojimas gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais darbais, sutikimą. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju buitinių patalpų, sandėlio dalių, kiemo aikštelės ir kitų inžinerinių statinių (tvoros) (ginčo statinių) savininkė – valstybė, noro nugriauti statinius nepareiškė ir sutikimo tai daryti kitam bendraturčiui – ieškovui – nedavė. Teismas nustatė, kad nors sandėlis ir buitinės patalpos yra įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau abu jie sudaryti iš vieno pastato ir atskirai jų nugriauti nėra galimybės. Kiemo aikštelė ir tvora yra įregistruoti kaip buitinių patalpų priklausiniai. Teismas nurodė, jog pagal CK 4.14 straipsnį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl griaunant buitines patalpas, kartu turėtų būti griaunami tiek tvora, tiek kiemo aikštelė. Dėl to teismas nutarė pasisakyti bendrai dėl visų ginčo statinių.

6. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė Statybos įstatyme įtvirtintų pagrindų nugriauti ginčo statinius. Nors šalys neginčijo, kad teritorijų planavimo dokumentuose, t. y. detaliajame plane, yra numatyta nugriauti ginčo statinius, tačiau savivaldybės tarybos sprendime nėra nurodytas šių detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo terminas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovei priklausantys prašomi nugriauti ginčo statiniai kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas. Teismas pažymėjo, kad nors pateiktose nuotraukose galima įžvelgti, jog ginčo statiniai turi fizinio nusidėvėjimo požymių, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 2016 m. vasario 4 d. perdavimo – priėmimo akte statinių būklę įvardijo kaip blogą, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad statiniai kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; jokie kompetentingų institucijų sprendimai nėra priimti. Taip pat nėra duomenų, kad ginčo statiniai buvo pastatyti savavališkai ar pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą.

7. Teismas nurodė, kad atsakovė savo nesutikimą nugriauti ginčo statinius motyvavo tuo, kad nenumatytas teisinis kompensavimo mechanizmas, nes nugriovus statinius, valstybė netenka turto. Detaliojo plano sprendinio įgyvendinimas susijęs su tam tikromis sąlygomis – teisinio mechanizmo parengimu ir ūkinio pastato naudotojų iškėlimu. To nėra padaryta, be to, nenustatytas detaliojo plano įgyvendinimo terminas, o VĮ Turto bankas jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, turi pareigą parduoti teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 atmestas ieškovo ieškinys, kuriuo, be kitų reikalavimų, jis prašė įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir nugriauti pastatą – buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/100 dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griovimo išlaidas finansuojant gyvenamojo namo bendraturčių (I. R. ir G. D. ar jų teisių perėmėjų) lėšomis. Teismas pažymėjo, jog nors šioje byloje ieškinys pareikštas kitai atsakovei – VĮ Turto bankui, tačiau abiejose bylose ieškovas siekė įgyvendinti detaliojo plano sprendinius – nugriauti ginčo statinius be bendraturčio sutikimo. Teismas vertino, kad civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje, kurių pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti ir kuriuos draudžiama iš naujo nustatinėti.

9. Teismas nustatė, jog pagal detaliojo plano aiškinamąjį raštą ir pagrindinį brėžinį ginčo pastatai turi būti rekonstruojami mažinant užstatymo plotą iki 60 kv. m, regeneruojant 1942 metais buvusį užstatymą, taip pat numatyta, kad parengus teisinį mechanizmą turi būti iškeliami ūkinio pastato naudotojai ir pastatas turi būti priskirtas gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojams. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu konstatavo, jog ginčo detaliojo plano sprendinio įgyvendinimas susijęs su tam tikromis sąlygomis – teisinio mechanizmo parengimu ir ūkinio pastato naudotojų iškėlimu. Ginčo pastatų dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o detaliojo plano sprendiniai, nesant įvardijamo teisinio mechanizmo, kuris turėtų apimti ir kompensavimo mechanizmą už griautinas valstybei priklausančias ginčo pastatų dalis, negali nuosavybės teisės atimti. Detaliuoju planu gali būti patvirtinami tik teritorijos plėtojimo sprendiniai ir tai nėra dokumentas, galintis reglamentuoti pastatų nuosavybės teisės perleidimą. Byloje pateiktame ekspertinio tyrimo akte ekspertė konstatavo, jog detaliajame plane yra įtvirtinta kompensavimo priemonė už pastate (duomenys neskelbtini) turėtas dalis. Ekspertės vertinimu, už pastato (duomenys neskelbtini) griovimą, jo savininkams (fiziniams asmenims) yra kompensuota suteikiant jiems teisę pasistatyti naują ūkinį pastatą. Tuo tarpu, byloje nėra duomenų, kad valstybei už prarandamą nekilnojamąjį turtą kokia nors forma būtų kompensuojama (suteikiant kitą sklypą, išmokant kompensaciją ar pan.). Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ankstesni ginčo pastato naudotojai (fiziniai asmenys) buvo iškelti suteikiant jiems teisę į kitas patalpas, ieškovas iš šių fizinių asmenų ginčo patalpas nupirko, kad būtų lengviau įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, tačiau valstybei priklausančios turto dalies išpirkti neketina. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime nurodė, kad teisinio mechanizmo sukūrimas buvo esminė sąlyga, lemianti detaliojo plano įgyvendinimą. Situacija, kai privatiems asmenims už griaunamo turto dalį yra kompensuojama (suteikiama teisė statyti naują pastatą), o valstybei už to paties turto dalies griovimą jokia forma nėra atlyginama, yra ydinga ir negalima, todėl nesant šio mechanizmo, detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas nėra galimas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, jog teisinis mechanizmas dėl detaliojo plano sprendinio įgyvendinimo šiuo metu jau yra parengtas, o teismo sprendimu toks teisinis mechanizmas negali būti sukuriamas.

10. Teismas nurodė, jog vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to situacija, kai priimamas sprendimas nugriauti valstybei priklausantį turtą nenumatant už tai jokios kompensacijos, neužtikrina maksimalios naudos visuomenei. Teismas pažymėjo, kad ieškovui siekiant kuo greičiau įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, jis turi teisę įsigyti valstybei priklausančią turto dalį ir taip jai kompensuoti, o ieškovui už ginčo statinių nugriovimą bus kompensuota suteikiant teisę pasistatyti naują ūkinį pastatą. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas nesutinka su ginčo turto pardavimo viešame aukcione būdu, tačiau galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta jokio draudimo parduoti valstybei priklausantį turtą neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, kadangi naujasis savininkas, įsigijęs ginčo turtą, turės teisę pats nuspręsti, ar įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, ar inicijuoti jo pakeitimus. Šiuo metu galiojantis detalusis planas neturi įgyvendinimo termino, vadinasi, VĮ Turto bankas turi teisę ginčo turtą parduoti ir neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių.

11. Teismas konstatavo, jog atsakovės atsisakymas įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, nesant sukurto teisinio kompensacinio mechanizmo, yra pagrįstas ir motyvuotas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

12. Ieškovas I. R. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

13. Nurodo, jog kreipėsi į teismą siekdamas įgyvendinti savo teisę nugriauti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą ir jo priklausinius be bendraturčio sutikimo. Pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad visų ginčo statinių griovimo klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai, vertinant juos kaip vieną pastatą su priklausiniais (kiemo aikštele ir tvora), tačiau mano, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nepasisakė dėl visų ieškinio pagrindų ir argumentų, netinkamai taikė teisės normas ir neatskleidė bylos esmės.

14. Argumentuoja, kad šioje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai ir ieškinio pagrindai nebuvo analogiški tiems, kurie buvo išnagrinėti ankstesnėje byloje, ir kurioje teismo padarytomis išvadomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas kaip prejudiciniais faktais. Mano, kad rėmimasis ankstesnėje byloje nustatytais faktais yra negalimas ir neteisėtas. Visų pirma, ankstesnėje byloje nagrinėtas reikalavimas įpareigoti Neringos savivaldybės administraciją įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir nugriauti ginčo pastatus buvo vienas iš išvestinių ieškinio reikalavimų, o pagrindinis ieškinio reikalavimas buvo reikalavimas įpareigoti Vyriausybę spręsti klausimą dėl ginčo turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti, turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn. Todėl išvestinio reikalavimo atmetimą iš esmės nulėmė tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas atmetė pagrindinį ieškinio reikalavimą ir tai buvo padaryta motyvuojant kitais argumentais.

15. Antra, ankstesnėje byloje iš viso nebuvo pareikšti ir nagrinėjami nei reikalavimas leisti ieškovui atlikti sandėlio pastato griovimo darbus pagal UAB „Senamiesčio projektai“ parengtus projektinius pasiūlymus Nr. SP-0495-21-PP be bendraturčio sutikimo, nei reikalavimas įpareigoti atsakovę VĮ Turto banką per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ginčo pastatus.

16. Trečia, atsakovės atsisakyme duoti sutikimą griauti pastatus ir teismo sprendime nurodytas argumentas dėl teisinio mechanizmo detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui nebuvimo niekaip nesusijęs su ieškovo teise vykdyti ginčo turto griovimą. Teigia, jog šie klausimai gali būti sprendžiami atskirai, o ne kaip išankstinė sąlyga ginčo turto griovimui. Priešingu atveju jam yra apribotos galimybės įgyvendinti detaliojo plano sprendinius verčiant jį patį kurti / išradinėti teisinį mechanizmą, kurio niekas per 24 metus nesukūrė ir net nenurodė, koks turėtų būti toko įsivaizduojamo mechanizmo turinys.

17. Ketvirta, ankstesnės bylos teismo išvada, kad ūkinio pastato naudotojų iškėlimas yra galimas tik sudarius tam teisinį mechanizmą ir kad jo nesant detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas nėra galimas, nelaikytina CPK 182 straipsnio 2 punkte numatytu prejudiciniu faktu, nes tai nėra faktinė aplinkybė ir ji neatitinka prejudicinio fakto apibrėžimo. Bylose pareikšti skirtingi reikalavimai, kurie nulemia skirtingą įrodinėjimo dalyką. Šioje byloje ieškovas įrodinėjo savo kaip bendraturčio teisę vykdyti pastatų griovimą ir bylos įrodinėjimo dalyką sudarė kito bendraturčio – atsakovės – atsisakymo išduoti sutikimą pagrįstumo tyrimas. Ankstesnėje byloje buvo nagrinėjami reikalavimai įpareigoti Vyriausybę spręsti dėl turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn savarankiškoms savivaldybės funkcijoms vykdyti ir savivaldybės įpareigojimo nugriauti ginčo pastatus, ir dėl detaliojo plano sąlygų buvo pasisakyta būtent tokių reikalavimų kontekste. Atsakovės atsisakymas išduoti sutikimą griauti pastatus ankstesnėje byloje nebuvo tiriamas ir nesudarė tos bylos įrodinėjimo dalyko. Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo teisinė pozicija dėl detaliojo plano įgyvendinimo sąlygų vertinimo nesukuria faktinės prejudicijos šiai nagrinėjamai bylai ir pirmosios instancijos teismas turėjo iš esmės pasisakyti dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą griauti pastatus argumentų, juos įvertinti ir išnagrinėti pareikštų ieškinio reikalavimų kontekste, o ne remtis jais kaip prejudiciniais faktais.

18. Pažymi, kad per 24 metus po detaliojo plano patvirtinimo valstybė, būdama šio ginčo turto savininke, nesiėmė jokių veiksmų nustatyti kokį nors teisinį mechanizmą ar kokiu nors būdu išspręsti kompensavimo už griautiną turtą klausimus. Nors teismas nurodė, kad detalusis planas neturi įgyvendinimo termino, tačiau toks delsimas ir vengimas spręsti šį klausimą peržengia bet kokias protingumo ir racionalumo ribas, yra objektyviai nepateisinamas. Tai negali toliau tęstis neribotą laiką, nes tuo yra pažeidžiamos tiek ieškovo, tiek kitų gyvenamojo namo savininkų teisės, iki šiol nėra pasiekti detaliojo plano tikslai, nėra atkurtos istorinės posesijos ir detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje nėra atstatytos etnografinio stiliaus žvejo sodybos, nėra regeneruotas senasis Neringos užstatymas. Teigia, jog įrodinėjo, kad valstybės, kaip ginčo turto savininkės ir naudotojos, iškėlimo į kitą sklypą arba kompensavimo už šį turtą mechanizmo sukūrimas priklauso tik nuo jos pačios valios. Pažymi, jog atsakovė rėmėsi tik argumentu, kad turtą turi parduoti viešame aukcione, nes turtas įtrauktas į viešame aukcione parduodamo valstybės turto sąrašą, tačiau neįrodinėjo, kad valstybei tikrai yra poreikis iš ginčo turto iškelti į kitas patalpas Neringos savivaldybėje. Dėl šių ieškinio argumentų teismas sprendime iš viso nepasisakė.

19. Be to, valstybė laikėsi pozicijos, jog iškeliami turi būti tik privatūs savininkai, t. y. tos sandėlio dalies, kuri dabar priklauso ieškovui, buvę savininkai. Būtent tai buvo laikoma pagrindine ir vienintele kliūtimi tolesniam detaliojo plano įgyvendinimui (Aplinkos ministerijos 2003 m. liepos 2 d. raštas Nr. 1-19-4624). Šiuo metu šios kliūties nėra likę, nes nuosavybės teisę į sandėliukus yra įgijęs ieškovas, ir jis ne tik kad sutinka, bet reikalauja griauti šiuos statinius. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 1998 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 302, kuris yra sudėtinė detaliojo plano dalis, sutiko su ginčo turto likvidavimu be jokių papildomų sąlygų. Kitas valstybei priklausantis turtas gretimame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nugriautas 2003 metais be jokių teisinių mechanizmų sukūrimo ar iškėlimo į kitas patalpas. Pažymi, kad visi detaliojo plano sprendiniai iki šiol galioja, nėra atšaukti ar pakeisti ir negali būti ribojama ieškovo teisė laisvai savo nuožiūra disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, taip pat ir griauti šį turtą.

20. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog patenkinus ieškinį susidarytų situacija, kad privatiems asmenims už griaunamo turto dalį yra kompensuojama (suteikiama teisė statyti naują pastatą), o valstybei už to paties turto dalies griovimą jokia forma nėra atlyginama. Pažymi, kad gretimo sklypo savininkų teisė pasistatyti ūkinį pastatą sklype (duomenys neskelbtini), buvo numatyta jau rengiant detalųjį planą. Jie šią statytojo teisę realizavo savo lėšomis, niekas už tai jiems neatlygino ir nekompensavo, jų sandėliukų neatlygintinai neperkėlė į kitą sklypą, iš esmės jie patyrė papildomas išlaidas, kad toliau galėtų naudotis savo ūkinėmis patalpomis. Be to, kaip minėta, valstybė pati turėjo daugiau nei pakankamai laiko inicijuoti kito sklypo suteikimą išsikėlimui iš griautino pastato ar kitokiu būdu kompensuoti savo netekimus, jeigu tai laikė pagrįsta ir reikalinga. Trečia, ne ieškovas turi atlyginti ar kompensuoti valstybei už tai, ką ji pati nutarė nugriauti, pritardama atitinkamiems detaliojo plano sprendiniams. Pažymi, kad detaliojo plano iniciatorė ir organizatorė buvo Neringos savivaldybė, ne ieškovas ir ne kiti privatūs asmenys, planas suderintas įstatymų nustatyta tvarka su atitinkamomis valstybės institucijomis. Situacija pasikeitė tik 2015 metais Vyriausybei įtraukus ginčo turtą į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, tačiau prieš tokio sprendimo priėmimą Vyriausybei nebuvo pateikta informacija apie ginčo turtui galiojančius detaliojo plano sprendinius, t. y. apie tai, kad šis turtas griautinas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 iš esmės pripažino šią aplinkybę. Pažymi ir tai, kad jokie teisės aktai nenumato, jog esant kitiems įstatymuose numatytiems pagrindams negalėtų būti nugriaunamas valstybės turtas, įtrauktas į viešame aukcione parduodamo turto sąrašus, o Vyriausybės nutarimas dėl ginčo turto įtraukimo į viešame aukcione parduodamo turto sąrašą neapriboja teismo diskrecijos teisės šioje byloje spręsti dėl tokio turto nugriovimo pagal bendraturčio pareikštą ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

21. Mano, kad neteisinga ir nesąžininga reikalauti, kad ieškovas nupirktų valstybei priklausančią griautino pastato dalį rinkos kaina, vėliau pats jį nugriautų ir savo lėšomis atstatytų naują ūkinį pastatą. Tokiu būdu valstybė, pasinaudodama savo dominuojančia teisine galia ir nelygiaverčiu statusu (būdama ne tik bendraturte privačiuose civiliniuose santykiuose, bet ir turėdama viešojo administravimo įgaliojimus priimti privalomo pobūdžio administracinius aktus dėl jai priklausančio turto), nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėtų ieškovo sąskaita.

Atsiliepimas

22. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo patalpomis jau labai ilgą laiką niekas nesinaudoja, turtas yra apleistas ir jo būklė labai bloga. Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį pripažino, kad ginčo statiniai apleisti, neprižiūrimi, galbūt avarinės būklės ir tai nesuderinama su savivaldybės interesu rūpintis savivaldybės teritorijos raida. Net atsakovė savo atsiliepime į ieškinį pripažino, kad šiuo metu ginčo pastatuose faktinių naudotojų nėra. Pažymi, jog teismas nepasisakė dėl ieškovo argumento, kad neegzistuoja joks realus persikėlimo iš vienų patalpų į kitas, t. y. „naudotojų iškėlimo“, poreikis, todėl nėra ir jokio poreikio kurti tam teisinį mechanizmą. Mano, kad teismas šioje byloje netinkamai aiškino detaliajame plane numatytą sąlygą „Iškeliami iš ūkinio pastato naudotojai (tam parengus teisinį mechanizmą) ūkinis pastatas priskiriamas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams“, kaip sudarančią pagrindą atsakovei atsisakyti įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Ši sąlyga turi būti aiškinama ir taikoma tik realių turto naudotojų atžvilgiu, t. y. kai yra faktinis turto naudojimas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Argumentuoja, kad detaliajame plane numatytas ginčo pastatų nugriovimas yra tinkamas ir pakankamas teisinis pagrindas šiuos statinius nugriauti. Nugriovus statinius jų savininko nuosavybės teisė pasibaigs ir joks nuosavybės teisės perleidimas neįvyks.

24. Mano, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui taikytiną efektyvumo principą, reiškiantį maksimalios turtinės naudos visuomenei siekimu, ir visiškai ignoravo ir neatsižvelgė į kitas valstybės ir savivaldybių funkcijas, įtvirtintas teisės aktuose – kultūros paveldo apsaugos ir nekilnojamojo kultūros vertybių išsaugojimo, įsipareigojimų tarptautinei UNESCO organizacijai dėl į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų apsaugos ir kt.

Atsiliepimas

25. Atsakovė valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Nurodo, kad VĮ Turto bankas 2021 metais viešai paskelbė apie valstybei priklausančių buitinių patalpų, sandėlio dalių, kiemo aikštelės ir kitų inžinerinių statinių (tvoros) pardavimą aukcione. Šis turtas yra įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, kurį 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 patvirtino Vyriausybė. Taigi, VĮ Turto bankas perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą turi pareigą parduoti teisės aktų nustatyta tvarka.

27. Pažymi, jog ieškovas, siekdamas įgyti nuosavybės teisę į ginčo turtą, buvo inicijavęs kitą civilinę bylą, kurioje, be kita ko, vienu iš ieškinio reikalavimų prašė įgyvendinti detaliojo plano sprendinius bei nugriauti ginčo statinius. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 ieškovo I. R. patikslintą ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. D. patikslintus reikalavimus atmetė. Taigi, šis teismo sprendimas ir jo konstatuoti faktai neabejotinai turi prejudicinę galią ir šioje civilinėje byloje. Pažymi, kad šioje civilinėje byloje ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimai skiriasi nuo civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 pareikštų reikalavimų, tačiau abiejų bylų įrodinėjimo dalykas, faktinis ieškinio pagrindas, tikslas ir siekis visiškai tas pats – abiejuose bylose siekiama vieno tikslo – detaliojo plano įgyvendinimo, t. y. ginčo turto nugriovimo ir kad ieškovui būtų pripažinta teisė įgyvendinti kitą detaliojo plano sprendinį – atstatyti ūkinį pastatą, kuris jam priklausytų nuosavybės teise. Teigia, kad pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį draudžiama šioje byloje ginčyti Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 nustatytus faktus ir teisinius santykius, o šioje byloje akivaizdžiai tai yra daroma. Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-899-467/2022 nagrinėjimo dalykas buvo detaliojo plano privalomumas ir jo įgyvendinimas, valstybei priklausančio turto pardavimo teisėtumas. Taigi, ieškovo išdėstytos aplinkybės buvo keliamos ir nagrinėjamos bei įvertintos kitoje civilinėje byloje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas turi res judicata galią turi šioje byloje dalyvaujantiems asmenims.

28. Nurodo, kad apeliantas šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą grindė tuo, jog privalo būti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai ir ginčo turtas nugriautas. Lietuvos apeliacinis teismas civilinės bylos Nr. e2A-899-467/2022 41 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, jog pareikštu ieškiniu iš esmės yra siekiama vieno tikslo – kad Neringos savivaldybės administracija įgyvendintų detaliojo plano sprendinį dėl ginčo turto nugriovimo, o ieškovui ir trečiajam asmeniui būtų pripažinta teisė įgyvendinti kitą detaliojo plano sprendinį – ūkinio pastato atstatymą ir nuosavybės į jį įgijimą. Taigi, reikalavimai dėl ginčo turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti, ginčo turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn iš esmės yra tik teisinės prielaidos, kurios yra būtinos tam, kad Neringos savivaldybės administracija, ieškovas ir trečiasis asmuo galėtų įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, susijusius su gyvenamojo namo sklype esančiu ginčo turtu. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, iš Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo motyvų aiškiai matyti, jog ankstesnėje byloje nagrinėtas reikalavimas įpareigoti Neringos savivaldybės administraciją įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir nugriauti ginčo pastatus nebuvo vienas iš išvestinių ieškinio reikalavimų, o kaip ir šioje byloje, buvo pagrindinis bei esminis reikalavimas, t. y. ginčo turto nugriovimas grindžiamas būtent detaliojo plano sprendiniais. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 pasisakė, jog detalusis planas yra privalomas ir turi būti vykdomas, tačiau akcentavo, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta konkretaus draudimo parduoti valstybei priklausantį turtą neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, be to, nėra detaliojo plano įgyvendinimo termino. Ginčo detaliojo plano sprendinio įgyvendinimas susijęs su tam tikromis sąlygomis – teisinio mechanizmo parengimu ir ūkinio pastato naudotojų iškėlimu. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad teismo teisė sukurti tokį teisinį mechanizmą neišplaukia iš detaliojo plano sprendinių ar kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tiesiog konstatavo, kad detalusis planas turi būti vykdomas, ginčo pastatai nugriaunami ir vietoj jų statomas naujas ūkinis pastatas, tačiau visiškai nieko nepasisakė dėl ūkinio pastato naudotojų iškėlimo, prieš tai sukuriant tam teisinį mechanizmą. Nors ir sutinka, kad šiuo metu ginčo pastatuose faktinių naudotojų nėra, tačiau ginčo pastatų dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir detaliojo plano sprendiniai, nesant įvardijamo teisinio mechanizmo, kuris, tikėtina, privalo apimti ir kompensavimo mechanizmą už griautinas valstybei priklausančias ginčo pastatų dalis, negali tos nuosavybės teisės atimti.

Žemesnės instancijos teismas

29. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog situacija, kuomet priimamas sprendimas nugriauti valstybei priklausantį turtą, nenumatant už tai jokios kompensacijos, neužtikrina maksimalios naudos visuomenei. Ginčo turtas, nors šiuo metu ir apleistas, atsižvelgiant į jo vietą ((duomenys neskelbtini) gyvenvietė, ant Kuršių marių kranto) neabejotinai vertintinas kaip didelės vertės turtas, už kurio praradimą (nugriovimą) valstybei turėtų būti kompensuojama. Byloje nėra informacijos, kad valstybei už prarandamą nekilnojamąjį turtą kokia nors forma būtų kompensuojama (suteikiant kitą sklypą, išmokant kompensaciją ar pan.), taigi šiuo metu nėra parengtas teisinis mechanizmas dėl detaliojo plano sprendinio įgyvendinimo. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad tol, kol nebus parengtas teisinis mechanizmas, įgyvendinti detaliojo plano sprendinius nėra galimybės, o padarius priešingą išvadą – kad detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinami besąlygiškai – detaliajam planui būtų nepagrįstai suteikta neapibrėžta teisinė galia ir ignoruojami valstybės interesai. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs Neringos savivaldybės administraciją įgyvendinti detaliojo plano sprendinį (ginčo pastatų nugriovimą) bei pripažinęs ieškovui ir trečiajam asmeniui teisę įgyvendinti kitą detaliojo plano sprendinį (ūkinio pastato atstatymą) priėmė nepagrįstą sprendimą. Ši išvada grindžiama tuo, kad pirmiau nurodytų detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas būtų galimas tik sukūrus atitinkamą teisinį mechanizmą, įskaitant kompensavimą už valstybės prarandamą ginčo turto dalį, o toks mechanizmas nei skundžiamu teismo sprendimu, nei jokiomis kitomis priemonėmis šiuo metu nėra parengtas. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismas negali kvestionuoti ir iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius. Pažymi, kad pirmiausia turi būti parengtas teisinis mechanizmas, o tik po to įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai. Ieškovas siekia priešingo varianto, nori, kad pirmiausia būtų įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai, o tik po to parengiamas teisinis mechanizmas, tačiau toks ieškovo siekis prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimams. Lietuvos apeliacinis teismas aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog ieškovas neturi teisės įgyvendinti detaliojo plano sprendinių tol, kol nebus parengtas teisinis kompensavimo už griaunamą turtą mechanizmas. Tai yra prejudicinis faktas ir jis negali būti iš naujo kvestionuojamas naujoje byloje.

30. Papildomai nurodo, jog šioje byloje apeliantas privatų savo interesą iškelia aukščiau už valstybės interesus be jokio teisinio pagrindo. Teisės aktai nenumato jokio draudimo parduoti valstybei priklausantį turtą, neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių. Naujasis savininkas, įsigijęs turtą, turės teisę pats nuspręsti, ar įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, ar inicijuoti jo pakeitimus. Be to, potencialiems ginčo turto pirkėjams aukciono sąlygose yra išviešinta visa informacija, susijusi su detaliojo plano, kuris neturi įgyvendinimo termino, sprendiniais. Ieškovas teigdamas, kad detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinami besąlygiškai, visiškai ignoruoja valstybės interesus. Tenkinus ieškovo ieškinį didelės vertės valstybei priklausantis turtas nebūtų parduotas viešo aukciono būdu, o būtų priskirtas gyvenamo namo savininkams ir valstybė netektų pajamų į biudžetą. Jeigu valstybei priklausantis turtas ir būtų griaunamas, valstybei turėtų būti kompensuojama už tai, todėl detaliojo plano sprendiniuose ir nurodyta, kad naudotojų iš ūkinio pastato iškėlimas ir pastato priskyrimas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams galimas sudarius tam teisinį mechanizmą nuostolių kompensavimui. Nė iš vieno asmens, turinčio turtą nuosavybės teise, šis turtas negali būti paimamas neatlygintinai.

31. Mano, kad visos aukščiau nurodytos sąlygos ir lemia, kad nuo 1999 m. detaliojo plano sprendiniai ginčo turtui nėra ir negali būti įgyvendinti. Nurodo, kad šis valstybės parduodamas turtas sulaukia itin didelio potencialių pirkėjų srauto, kurie dėl pakankamai didelės parduodamo turto kainos išsamiai susipažįsta su visais aukciono dokumentais (tarp jų ir detaliuoju planu) ir patys priima sprendimus dėl dalyvavimo aukcione.

32. Pažymi, kad nesuprantami apelianto siūlymai atsakovei pareikšti priešieškinį šioje ar kitoje civilinėje byloje dėl kompensacijos už griautiną turtą priteisimo. Pažymi, jog toks priešieškinis negali būti reiškiamas, kadangi nėra žinoma, kas įsigys ginčo turtą bei kokią sumą valstybė gaus pardavusi šį turtą. Vienintelis teisėtas ir leistinas valstybės turto pardavimo būdas yra viešasis aukcionas. Teigia, jog klausimas dėl teisingo kompensavimo išsispręstų tik vieninteliu atveju, jeigu ginčo turtą viešame aukcione įsigytų apeliantas arba A. D., pasiūlę didžiausią kainą.

33. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad ankstesnė ginčo turto valdytoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 1998 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 302, kuris yra sudėtinė Detaliojo plano dalis, sutiko su ginčo turto likvidavimu be jokių papildomų sąlygų. Priešingai, šiuo raštu Direkcija informavo Neringos savivaldybę, kad šio turto likvidavimo idėjai neprieštarauja tik tuo atveju, jeigu už šį turtą bus kompensuojama perduodant Direkcijai kitą pastatą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime taip pat nurodė, jog ankstesnis ginčo turto valdytojas, sutikdamas su detaliojo plano sprendiniais, tikėjosi gauti kompensaciją už griautiną turtą, taigi, buvo siekiama laikytis valstybės turto valdymo efektyvumo principo, t. y. reikalaujama atlyginimo už valstybės prarandamą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

34. Argumentuoja, jog 2021 m. gruodžio 23 d. bei 2022 m. vasario 15 d. raštais visiškai pagrįstai atsisakė ieškovui duoti sutikimą atlikti ginčo turto griovimo darbus pagal UAB „Senamiesčio projektai“ parengtus projektinius pasiūlymus Nr. SP-0495-21-PP.

Atsiliepimas

35. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą.

36. Nurodo, jog apeliantas savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 2 punkto nuostatomis, pagal kurias statinys nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose – per savivaldybės tarybos sprendime nurodytą terminą arba per savivaldybės administracijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Mano, kad šiuo atveju yra svarbūs ne tik teritorijų planavimo dokumentai, bet ir papildoma aplinkybė dėl žemės sklypo ar jo dalies arba statinio paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. pastatas pirmiausiai turi būti paimtas visuomenės poreikiams ir turi būti priimtas savivaldybės tarybos sprendimas su nurodytu terminu griovimui atlikti.

37. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 7 punktas nustato dar vieną pastatyto statinio nugriovimo arba nebaigto statinio nugriovimo atvejį – kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais. Valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto valdymo įstatymas) 27 straipsnio 6 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas, pripažinus jį nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, nurašomas, išardomas ir likviduojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250 „Dėl pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12 punktas nustato, kad sprendimus dėl pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės nekilnojamojo turto nurašymo priima Vyriausybė arba valstybės turto valdytojai (išskyrus valstybės turtą patikėjimo teise valdomą savivaldybės), kai tuo tarpu savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 19 punktu gali priimti sprendimą tik dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo. Iš to darytina išvada, kad savivaldybės taryba neturi teisinio pagrindo priimti sprendimo dėl valstybės nekilnojamojo turto nurašymo, likvidavimo (griovimo).

38. Pažymi, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte, nurodyta, kad: „Rekonstruojamas ūkinis pastatas mažinamas užstatymo plotas iki 60 m², regeneruojamas buvęs 1942 m. užstatymas prie šiaurės rytų ribos, ūkinis pastatas neturi viršyti 7 m. aukščio, apdailai naudoti tradicines Kuršių Nerijos pastatų apdailines medžiagas, stogui – molio čerpes”. Taigi, pagal šį pastatui keliamą reikalavimą jį siūloma rekonstruoti, bet ne griauti. Dėl to apelianto argumentai bei teiginiai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio pastato nugriovimo yra nepagrįsti.

39. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ priėmė sprendimą įtraukti pastatą į parduodamo turto sąrašą bei perduoti jį valdyti patikėjimo teise VĮ Turto bankui, kuris inicijuotų šio turto pardavimo aukcionus, Vyriausybės nustatyta tvarka. Pastatas į sąrašą buvo įtrauktas kaip valstybės funkcijoms įgyvendinti nenaudojamas nekilnojamasis turtas ir sudarant sąrašą teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priimta jokių sprendimų dėl valstybės turto nurašymo ir likvidavimo. Pažymi ir tai, kad detaliojo plano buvimas bei jo sprendiniai nėra tinkamas teisinis pagrindas nugriauti ir išbraukti pastatą iš parduodamo turto sąrašo bei abejoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu dėl turto įtraukimo į parduodamo turto sąrašą.

40. Nurodo, kad Turto valdymo įstatymo 21 straipsnis nustato tik vieną valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo perleidimo būdą privatiems subjektams – viešą nekilnojamojo turto aukcioną. VĮ Turto banko, kaip įstatymu įgalioto valstybės nekilnojamojo turto aukciono organizatoriaus tikslas – parduoti valstybei priklausantį turtą ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su didžiausią kainą aukcione pasiūliusiu dalyviu – aukciono laimėtoju, t. y. siekti maksimalios naudos visuomenės poreikiams patenkinti bei užtikrinant efektyvų valstybės turto valdymą. Minėtas teisinis reguliavimas, asmenims, kurių nuosavybės teise priklausantis turtas ribojasi su valstybei priklausančiu turtu, galimybių įsigyti valstybės turtą pirmenybės teise nenumato, valstybės turtas gali būti parduodamas tik viešo aukciono būdu, neribojant viešo aukciono dalyvių skaičiaus

41. Trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu su apeliaciniu skundu iš dalies sutinka, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

42. Sutinka, kad šio ginčo dalykas ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje kelti reikalavimai yra skirtingi, kadangi šioje byloje keliamas klausimas dėl bendraturčio teisės vykdyti statybos (griovimo) darbus be kito bendraturčio sutikimo bei tai, ar bendraturčio atsisakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2A-899-467/2022 buvo keliami klausimai dėl valstybei priklausančio turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti, turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo turto sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės administracijai, kad būtų įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai. Nors teisminiais ginčais ieškovas iš esmės siekia to paties tikslo – detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo, akivaizdu, kad bylose reiškiami reikalavimai skiriasi ir nėra tapatūs.

Žemesnės instancijos teismas

43. Pažymi, jog CPK 182 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teismo sprendimu nustatyto fakto prejudicinė galia. Lietuvos apeliacinis teismas būtent toje byloje reikštų reikalavimų kontekste pažymėjo, kad nėra pagrindo išbrauti ginčo turtą iš viešame aukcione parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šį turtą perduoti Neringos savivaldybės administracijai, nes nėra sukurtas teisinis kompensacinis mechanizmas. Todėl, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, tokia Lietuvos apeliacinio teismo išvada yra ne prejudicinis faktas, o teismo priimto motyvas, teisinis argumentas.

44. Mano, kad teisinio mechanizmo detaliojo plano įgyvendinimui nebuvimas nėra tiesiogiai susijęs su ieškovo teise vykdyti ginčo statinių griovimą. Laikosi pozicijos, kad šioje civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovo teisės atlikti sandėlio (su priklausiniais (kiemo aikštele ir tvora)) statybos (griovimo) darbus, pagal UAB „Senamiesčio projektai“ parengtus projektinius pasiūlymus be bendraturčio sutikimo. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, todėl suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti remonto, statybų ir kt. darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš atliekamų darbų, t. y., nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir įrodytas, kad bendraturčio atliekami bendro turto pakeitimai pakeis esmines bendraturčio gyvenimo ar veiklos sąlygas. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui – šiuo atveju atsakovei, kuri turėjo įrodyti realią jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmę, kylančią iš numatomų statybos darbų. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovo pateikti projektiniai pasiūlymai yra netinkami ir negalimi įgyvendinti. Motyvas, kad nėra sukurtas teisinis mechanizmas, yra visiškai nesusijęs su ieškovo ketinamų (norimų) vykdyti statybos darbų pobūdžiu. Be to, statinių nugriovimas, neužkerta kelio tokį teisinį mechanizmą sukurti ir įgyvendinti ateityje, po statybos darbų užbaigimo.

45. Mano, kad ieškovas detaliojo plano sprendinių pagrindu turi teisę vykdyti statybos (savo sandėlio dalies griovimo darbus), tačiau tam būtinas atsakovės kaip bendraturtės sutikimas. Nugriauti vien tik savo sandėlio dalį ieškovas objektyviai negali, nes sandėlis turi bendras laikančiąsias konstrukcijas, stogą, sienas, pamatus, todėl turi būti griaunamas visas pastatas. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir nuspręsti, ar atsakovės atsisakymas duoti sutikimą ieškovui griauti sandėlį (ginčo statinius) yra motyvuotai pagrįstas jos interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš pačių statybos darbų, o ne vertinti, ar yra sukurtas teisinis kompensacinis mechanizmas dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo.

46. Taip pat iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad per 24 metus po detaliojo plano patvirtinimo valstybė, būdama ginčo statinių savininke, nesiėmė jokių veiksmų nustatyti teisinį mechanizmą ir išspręsti griautino turto kompensavimo klausimą. Be to, faktinių ginčo statinių naudotojų nėra, iškeldinti iš griaunamų statinių nieko nereikia. Pažymi, jog detaliajame plane nurodyta, kad juo siekiama saugoti 1942 m. susiklosčiusią individualią planinę struktūrą bei senosiose posesijose atstatyti gyvenamąją paskirtį turinčias žvejų sodybas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė privalo įgyvendinti detaliojo plano sprendinius – nugriauti ginčo statinius, o gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams turi būti sudaryta galimybė toliau tęsti detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą –nurodytoje vietoje statyti ūkio pastatą pagal apibrėžtus parametrus ir paskirtį.

47. Nurodo, kad iki šiol atsakovė į Neringos savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo ir kompensacinio mechanizmo sukūrimo nesikreipė ir tokios procedūros neinicijavo, o Neringos savivaldybė, nebūdama turto savininke, pati tokios procedūros neturi teisės inicijuoti. Be to, ginčo statiniais faktiškai nesinaudojama, statiniai neeksploatuojami, iškeldinimo procedūros nėra būtinos ir reikalingos. Priešingai, statiniai yra apleisti, todėl neaišku, kokio kompensacinio mechanizmo valstybė tikisi, kai turto faktiškai nenaudoja ir jis jai nereikalingas. Kita vertus, dėl kompensacijos turėtų tarpusavyje susitarti būtent ieškovas, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas ginčo statinių nugriovimu ir senųjų posesijų atkūrimu, bei atsakovė, kuris yra turto savininkė.

48. Apeliantas pagrįstai akcentavo, kad detalusis planas yra ne tik galiojantis, bet ir didžiąja dalimi įgyvendintas: sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (detaliajame plane pažymėtas raide (duomenys neskelbtini)) 2015 metais sandėlio bendraturčiai pastatė naują ūkio pastatą sklypo rytinėje dalyje, kurį jiems buvo leista statyti vietoje turimos 49/100 sandėlio dalies, taip pat įgyvendinant detaliojo plano sprendinius sklype 2003 m. buvo nugriautas valstybei priklausantis pastatas – 139 kv. m. ploto poilsio patalpos, kurias patikėjimo teise valdė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Todėl Neringos savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad nėra kliūčių toliau įgyvendinti detalųjį planą, nes kompensacinio mechanizmo nebuvimas neužkerta tam kelio. Tai yra atskiro teisminio ginčo dalykas.

Atsiliepimas

49. Trečiasis asmuo A. D. atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį patenkinti.

50. Pažymi, kad prejudiciniai faktai yra konkrečios kitoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių, kaip nurodo CPK 182 straipsnis, įrodinėti nebereikia. Mano, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 padaryta išvada, jog teisinio mechanizmo sukūrimas buvo esminė sąlyga, lemianti 1999 m. gegužės 28 d. Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 82 patvirtinto teritorijos detaliojo plano įgyvendinimą, nėra ir negali būti laikoma prejudiciniu faktu šioje byloje. Pažymi ir tai, jog nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiami visiškai kiti klausimai nei šioje byloje.

51. Sutinka su ieškovo argumentais, susijusiais su teisinio mechanizmo kūrimu ir detaliojo plano, kuris yra galiojantis, įgyvendinimo būtinumu. Pažymi, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymas nenumato išimčių, kad nekilnojamam turtui, įtrauktam į viešame aukcione parduodamo valstybės turto sąrašą, nebegalioja detaliojo plano sprendiniai arba jie tampa neprivalomi. Mano, kad detaliojo plano neįgyvendinimas ir nepaisymas pažeidžia teisinės valstybės principą, kuris be kitų reiškia ir teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą.

52. Pažymi, jog civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022, tiek šioje byloje teisinis mechanizmas buvo traktuojamas kaip kompensacijos valstybei nustatymas, tačiau detaliajame plane nurodyta, kad tik ginčo pastatų naudotojų iškeldinimui būtina sukurti teisinį mechanizmą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisinio mechanizmo sukūrimą sutapatino su kompensacija valstybei.

53. Pažymi, kad ginčo pastatai yra kultūros paveldo teritorijoje, taip pat UNESCO saugomoje teritorijoje, tačiau yra apleisti, neprižiūrėti, nesutvarkyti ir juose niekas negyvena, pastatais niekas nesinaudoja, todėl nėra ir ką iš jų iškelti bei kam už iškeldinimą kompensuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

55. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

56. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, kuriuo jis prašė leisti jam atlikti sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbus pagal UAB „Senamiesčio projektai“ parengtus projektinius pasiūlymus Nr. SP-0495-21-PP be bendraturčio sutikimo; taikyti savavališkos statybos teisines pasekmes, įpareigoti atsakovę VĮ Turto banką per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatą – buitines patalpas, kiemo aikštelę, tvorą, esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą suteikti ieškovui teisę nugriauti šiuos statinius ir sutvarkyti statybvietę savo iniciatyva, teisėtumo ir pagrįstumo.

57. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

58. Nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 43/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui A. D. nuosavybės teise priklauso 57/100 dalys šio namo. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 11 d. išrašo duomenys patvirtina, kad ieškovas nuosavybės teisę į šio pastato dalį įgijo 2020 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, A. D. – 2022 m. rugpjūčio 8 d. dovanojimo sutartimi. Valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra: pastatas – buitinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirta pastatui – buitinėms patalpoms, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirta pastatui – buitinėms patalpoms, nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai, taip pat pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 51/100 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o 49/100 dalys – ieškovui I. R., kuris nuosavybės teisę į sandėlio 49/100 dalis įgijo 2021 m. spalio 12 d. dovanojimo sutartimi ir 2021 m. gruodžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į 51/100 dalis sandėlio registruota 1997 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 22/k pagrindu. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį turtą patikėjimo teise valdo atsakovė VĮ Turto bankas nuo 2016 m. vasario 4 d., kuriai nekilnojamąjį turtą – buitines patalpas, dalį sandėlio ir kiemo statinius, pripažinusi nereikalingais Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos funkcijoms įgyvendinti, perdavė ankstesnė jų valdytoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija perdavimo – priėmimo aktu Nr. S1-72(1.50)/A5-50. Šiame kontekste pažymėtina, jog nėra jokio teisinio pagrindo ieškovo ieškinyje dėstomiems teiginiams, kad VĮ Turto bankas iš Direkcijos statinius perėmė vien tik tam, kad juos nugriautų, nes jeigu jų nebūtų numatyta nugriauti, Direkcija toliau būtų naudojusi turtą. Priešingai, iš Direkcijos 2022 m. atsakymo ieškovui matyti, jog turtas buvo pripažintas nereikalingu Direkcijos funkcijoms vykdyti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

59. Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 patvirtintas teritorijos, esančios prie pastatų (duomenys neskelbtini), detalusis planas, pagal jo sprendinius ginčo pastatai (buitinės patalpos ir sandėlis) ir kiti inžineriniai statiniai yra sklypo (duomenys neskelbtini), ribose (detaliajame plane šis sklypas žymimas raide (duomenys neskelbtini)). Neringos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 114 patvirtintoje Teritorijos raidos programoje, kuri yra detaliojo plano sudėtinė dalis, sklype (duomenys neskelbtini) siūloma rekonstruoti gyvenamąjį namą (…), iš esamo ūkinio pastato iškelti naudotojus į kitą sklypą, rekonstruoti ūkinį pastatą sumažinant jo tūrį, suteikiant etnografinį charakterį. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog planuojamoje teritorijoje numatoma esamą užstatymą papildyti naujais statiniais, kurie išdėstomi pagal galimybes, regeneruojant 1942 m. buvusį užstatymo charakterį, nauja pastatų vieta sklypuose nurodyta pagrindiniame brėžinyje. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog sklype (duomenys neskelbtini) numatoma esantį gyvenamąjį pastatą (duomenys neskelbtini) restauruoti (…), ūkinis pastatas rekonstruojamas, mažinamas užstatymo plotas iki 60 kv. m, regeneruojamas buvęs 1942 m. užstatymas prie šiaurės rytų ribos (…), iškeliami ūkinio pastato naudotojai (tam parengus teisinį mechanizmą), ūkinis pastatas priskiriamas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. Detaliojo plano brėžiniuose yra grafiškai pavaizduotas pastatų (buitinių patalpų ir sandėlio), esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimas ir ūkinio pastato, kuris turėtų būti priskirtas (duomenys neskelbtini), namo gyventojams, naujos statybos vieta žemės sklype. Būtent šių detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo ir siekia ieškovas.

60. Nors sandėlis ir buitinės patalpos yra registruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, iš faktinių bylos aplinkybių, foto nuotraukų, proceso dalyvių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad abu objektai sudaro vieną pastatą ir atskirai nugriauti kurią nors vieną dalį nėra galimybės. Projekto vadovė, architektė J. N., rengusi detalųjį planą 2021 m. gruodžio 28 d. paaiškinimais nurodė, jog sklype (duomenys neskelbtini) esantys negyvenamosios paskirties pastatai – sandėlis ir buitinės patalpos – detaliajame plane buvo įvardijami ir vadinami kaip vienas ūkinis pastatas, nes jie yra sublokuoti kaip vienas statinys, pastatytas sovietmečiu, jis yra teritorijos svetimkūnis, todėl buvo numatyta jį nugriauti. Kiemo aikštelė ir tvora yra įregistruoti buitinių patalpų priklausiniais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pagal CK 4.14 straipsnį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, griaunant buitines patalpas ir sandėlį, kartu turėtų būti griaunami tiek tvora, tiek kiemo aikštelė.

61. Iš ieškinio ir apeliacinio skundo bei kitų ieškovo teiktų procesinių dokumentų matyti, jog ieškovas iš esmės siekia ginčo statinių priskyrimo (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, kaip numatyta detaliuoju planu, ir jų nugriovimo, kad detaliajame plane nurodytoje vietoje sklype galėtų pastatyti naują statinį. Ieškovas ieškinyje akcentuoja, kad patenkinus jo ieškinį ir vykdant teismo sprendimą jam nebūtų privaloma gauti leidimą griauti statinius, kuris kitu atveju yra privalomas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Leidimas griauti statinį yra vienas iš statybą leidžiančių dokumentų rūšių, o vienas iš privalomųjų dokumentų šiam leidimui gauti yra statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Norint griauti nesudėtingus statinius leidimas nėra privalomas, tačiau šiam veiksmui atlikti pagal CK nuostatas taip pat privalomas bendraturčio sutikimas, kurį VĮ Turto bankas, kaip valstybės nekilnojamojo turto valdytoja, atsisako duoti.

62. Ieškovas 2021 m. gruodžio 16 d. ir 2022 m. sausio 18 d. pakartotinai kreipėsi į VĮ Turto banką prašydamas pritarti pastato – buitinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimui pagal UAB „Senamiesčio projektai“ parengtus projektinius pasiūlymus Nr. SP-0495-21-PP. VĮ Turto bankas sutikimo griauti statinius nedavė, atsakymuose nurodė, kad turtas, kaip nenaudojamas valstybės funkcijoms įgyvendinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 730 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, yra įtrauktas į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, o pritarimas patikėjimo teise valdomų pastatų ir (ar) jų dalių griovimui prieštarautų VĮ Turto banko pareigai ir funkcijai parduoti valstybės turtą teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nors turto griovimo būtinumas yra grindžiamas Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 patvirtintu detaliuoju planu, iš jo raidos programos siūlymų nėra aišku, kaip turi būti įgyvendinamas ūkinio pastato naudotojų iškėlimas, koks kitas žemės sklypas turi būti jiems priskirtas, nėra apibrėžta apie kurį būtent ūkinį pastatą kalbama. VĮ Turto bankas taip pat akcentavo, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta jokio draudimo parduoti valstybei priklausantį turtą neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, o naujasis turto savininkas turės teisę pats nuspręsti, ar juos įgyvendinti, ar inicijuoti detaliojo plano pakeitimus. Be to, detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, kad naudotojų iš ūkinio pastato iškėlimas ir pastato priskyrimas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams galimas sudarius tam teisinį mechanizmą, o šiuo metu teisinio mechanizmo nėra. VĮ Turto bankas pažymėjo, kad detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje kaip griautinas žymimas tik sandėlio pastatas, o pastatas – buitinės patalpos, nurodytas kaip rekonstruotinas, nėra nustatytas teisinis mechanizmas dėl naudotojų iš pastato (sandėlio) iškėlimo į kitą sklypą, o detaliojo plano sprendiniais negali būti reglamentuojamas pastatų nuosavybės perleidimas, t. y. ūkinio pastato priskyrimas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. Nors apeliantas teigia priešingai, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog šiuos atsakovės atsisakymuose duoti sutikimą griauti pastatus išdėstytus argumentus būtent ir analizavo pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad jie yra pagrįsti.

63. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o vieno bendraturčio siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra statytojui teisės aktais įtvirtintas įpareigojimas gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais darbais, sutikimą. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju buitinių patalpų, sandėlio dalies, kiemo aikštelės ir kitų inžinerinių statinių (tvoros) (ginčo statinių) savininkė – valstybė, noro nugriauti statinius nepareiškė ir sutikimo tai daryti kitam bendraturčiui – ieškovui – nedavė.

64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė egzistuojant Statybos įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintus pagrindus nugriauti ginčo statinius. Papildomai pažymėtina, jog šio straipsnio 2 punkte nurodytas statinio griovimo pagrindas – kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendime nurodytą terminą arba per savivaldybės ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog savivaldybės tarybos sprendime, kuriuo patvirtintas detalusis planas, nėra nurodytas statinių nugriovimo terminas, o teisėjų kolegija pažymi, jog šioje normoje aiškiai įvardytas subjektas, turintis teisę inicijuoti bylą teisme dėl termino nustatymo – savivaldybė. Šiuo atveju ieškovas nėra subjektas, kuriam Statybos įstatymo 40 straipsnio 2 punktu suteikta teisė kreiptis į teismą su ieškiniu reikalaujant nustatyti statinio nugriovimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog nors vienas iš ieškovo reikalavimų yra taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimą, byloje nėra jokių įrodymų ir apeliantas nenurodė bei nepagrindė, kad ginčo statiniai būtų pastatyti savavališkai ar neteisėtai. Dėl to teisėjų kolegija, šiais aspektais pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, plačiau ieškovo argumentų neanalizuoja ir pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja.

65. Apeliantas reikalavimą griauti ginčo statinius grindžia Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais. Sutiktina su apelianto argumentais, kad detalusis planas yra galiojantis, nepakeistas ir privalomas visiems asmenims bei institucijoms, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad detalusis planas nėra dokumentas, suteikiantis teisę ar leidžiantis griauti kitam asmeniui priklausantį turtą, nors apeliantas ir tvirtina priešingai. Detaliuoju planu tik numatomi teritorijos plėtojimo sprendiniai, tačiau jų įgyvendinimo procedūra reglamentuojama atskirais teisės aktais.

66. Ieškovui siekiant nugriauti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kaip jis pats pagrįstai ir nurodo, valstybė netektų nuosavybės teisės. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad siekiamas nugriauti turtas valstybės funkcijoms įgyvendinti nėra reikalingas, jau ilgą laiką nenaudojamas ir apleistas, tačiau savaime tai nereiškia, kad turtas neturi vertės, kad galima paneigti valstybės nuosavybės teisę ir kad valstybei už tokio turto praradimą (nugriovimą) neturi būti atlyginama kaip bet kuriam kitam turto savininkui. Dėl to vien aplinkybės, kad turtas nenaudojamas ir neprižiūrimas, nesudaro teisinio pagrindo jį nugriauti tenkinant išimtinai tik kito šio turto bendraturčio norą ir interesus vietoje nugriauto nekilnojamojo daikto pastatyti kitą ir įgyti į jį nuosavybės teisę, tačiau neatsižvelgiant ir ignoruojant valstybės, kaip norimo nugriauti turto bendrasavininkės, interesus. VĮ Turto bankas pagrįstai argumentuoja, kad detalusis planas ir jo sprendiniai negali nei sukurti, nei modifikuoti, nei panaikinti nuosavybės teisės nepriklausomai nuo nuosavybės teisės subjekto, todėl ieškovui siekiant nugriauti valstybės turtą už jį turi būti teisingai atlyginama. Būtent tai ir konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju toks teisingas atlyginimas ir galėtų būti viešame aukcione parduoto ginčo turto kaina. Dėl to ieškovo sutikimas ar nesutikimas su turto pardavimu viešo aukciono būdu nėra teisiškai reikšmingas, nes valstybė, kaip bet kuris kitas nuosavybės teisės subjektas, yra laisva disponuoti jai priklausančiu turtu, jį parduoti, o valstybės turto pardavimo specifiką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos, aptartos pirmosios instancijos teismo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra draudžiama parduoti griautino pastato ar jo dalies, nėra draudžiama parduoti turtą neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, o viešai skelbiamame VĮ Turto banko parduodamų ginčo statinių skelbime yra pateikta informacija apie galiojantį detalųjį planą ir jo sprendinius. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 konstatuota, kad nepagrįstas ieškovo reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę spręsti klausimą dėl ginčo turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo, taigi, šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėtina, jog nurodytoje byloje 2021 m. spalio 22 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta VĮ Turto bankui perleisti ieškinyje nurodytą ginčo turtą tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, taip pat buvo atšauktas viešas aukcionas.

67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nuosavybės teisę į gyvenamojo namo dalį įgijo tik 2020 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, o 49/100 dalis sandėlio įgijo tik 2021 m. spalio 12 d. dovanojimo sutartimi ir 2021 m. gruodžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, taigi, jau seniausiai galiojant 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 patvirtintam detaliajam planui. Dėl to apeliantas, įgydamas nuosavybę, turėjo ir galėjo įvertinti teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir jų sprendinius. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad detaliojo plano sprendiniai negalėjo ieškovui sukelti jokių teisėtų lūkesčių, kad jam neatlygintinai bus perleista valstybės nuosavybė. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į 51/100 dalis sandėlio ir kitus statinius registruota 1997 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 22/k pagrindu. Taigi, detalusis planas patvirtintas įvertinus aplinkybę, jog į planuojamą teritoriją patenka valstybei nuosavybės teise priklausantys statiniai. Detaliojo plano sprendiniais numatytas ūkinio pastato naudotojų iškėlimas ir pastato priskyrimas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams (sudarius tam teisinį mechanizmą), tačiau nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nesant faktinių valstybei priklausančios ūkinio pastato dalies naudotojų nėra ir poreikio juos iškelti ir todėl galimas pastato priskyrimas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, t. y. ieškovui ir trečiajam asmeniui, be jokių kompensacijų ar teisinių mechanizmų. Ieškovas ir trečiais asmuo, įgyvendindami detaliojo plano sprendinius, pastatą nugriautų, vietoje jo pastatytų naują pastatą detaliajame plane sklype numatytoje vietoje ir į jį įgytų nuosavybės teisę taip paneigdami valstybės nuosavybės teisę, kadangi neketina niekaip jai atlyginti už siekiamą perimti ir nugriauti turtą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog prieštaringa apelianto pozicija, kadangi teigdamas, jog išpirko kitų naudotojų griautino pastato dalis, apeliantas teigia, jog valstybei priklausančios dalies pirkti neketina, nes būtų neteisinga ir nesąžininga reikalauti, kad jis nupirktų valstybei priklausančią griautino pastato dalį rinkos kaina, jį nugriautų ir savo lėšomis atstatytų naują ūkinį pastatą. Ieškovo teigimu, tokiu būdu valstybė nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėtų ieškovo sąskaita, nors pats ieškovas šiuo atveju siekia tokios pačios situacijos – nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita.

68. Apeliantui argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis kaip prejudiciniais faktais Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 padarytomis išvadomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytoje civilinėje byloje ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšti ieškiniai formaliai nėra tapatūs, formuluojami skirtingi ieškinio reikalavimai, tačiau pažymėtina, kad ieškovas savo poziciją ir reikalavimus abiejose bylose grindžia iš esmės tais pačiais argumentais. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti ieškovo argumentus ar daryti kitokias išvadas dėl tų pačių teisinių santykių ir tų pačių argumentų nei įvertino Lietuvos apeliacinis teismas.

69. Ieškovui argumentuojant detaliojo plano privalomumu Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad detalusis planas yra galiojantis Neringos teritorijos planavimo dokumentas, jo sprendiniai dėl ginčo turto nugriovimo ir atstatymo yra neįgyvendinti. Detalieji planai yra vienas svarbiausių teritorijų planavimo dokumentų, konkretizuojančių žemės sklypo savininko teises. Jie visada susiję su konkrečiais, aiškiai identifikuotais žemės sklypais (teritorijomis) ir yra privaloma sąlyga tam tikrai asmenų veiklai konkrečiame žemės sklype plėtoti. Detaliojo plano sprendiniai nustato (keičia, papildo) teritorijos tvarkymo režimą – teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte ir pagrindiniame brėžinyje yra nurodyta, kad ginčo pastatai turi būti rekonstruojami mažinant užstatymo plotą iki 60 kv. m, regeneruojant 1942 metais buvusį užstatymą, turi būti iškeliami ūkinio pastato naudotojai, tam parengus teisinį mechanizmą, ir pastatas turi būti priskirtas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo gyventojams. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad akivaizdu, jog ginčo detaliojo plano sprendinio įgyvendinimas susijęs su tam tikromis sąlygomis – teisinio mechanizmo parengimu ir ūkinio pastato naudotojų iškėlimu. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad teismo teisė sukurti tokį mechanizmą neišplaukia iš detaliojo plano sprendinių ar kitų teisės aktų reikalavimų. Nors šiuo metu ginčo pastatuose faktinių naudotojų nėra, tačiau ginčo pastatų dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir detaliojo plano sprendiniai, nesant įvardyto teisinio mechanizmo, kuris, tikėtina, privalo apimti ir kompensavimo mechanizmą už griautinas valstybei priklausančias ginčo pastatų dalis, negali tos nuosavybės teisės atimti. Taigi, šiuo aspektu Lietuvos apeliacinio teismo padarytos išvados pagrindžia ir šioje byloje padarytas išvadas.

Dėl procesinės bylos baigties

70. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir vertino įrodymus, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės pakartotinai dėsto procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kurių pagrįstumą įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

71. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

72. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

73. Apeliacinį skundą atmetus ieškovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

74. Trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija iš esmės palaikė apeliacinį skundą ir su juo sutiko, proceso metu laikėsi pozicijos, kad ieškinys tenkintinas, taigi, buvo ieškovo pusėje. Teismui atmetus ieškovo apeliacinį skundą, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

75. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė