- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-20
- Bylos Nr.
- e2-4154-965/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02038-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Turto banko
- Trečiasis asmuo
- A. D., LR Finansų ministerijos, Neringos savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Vilius Martišius, Milena Juškaitienė
- Kategorijos
- 2.1.1.3.10Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.1.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“ dėl leidimo atlikti griovimo darbus be bendraturčio sutikimo, įpareigojimo nugriauti pastatus, tretieji asmenys A. D., Neringos savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo leisti ieškovui I. R. atlikti sandėlio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis (duomenys neskelbtini)) griovimo darbus pagal UAB „Senamiesčio projektai“ parengtus projektinius pasiūlymus Nr. SP-0495-21-PP be bendraturčio sutikimo; taikant savavališkos statybos teisines pasekmes, įpareigoti atsakovę valstybės įmonę „Turto bankas“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatą – buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių adresas pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei neįvykdžius sprendimo per teismo sprendimu nustatytą terminą, suteikti ieškovui teisę nugriauti šiuos statinius ir sutvarkyti statybvietę savo iniciatyva; priteisti ieškovui iš atsakovės VĮ „Turto bankas“ ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas, siekdamas įgyti nuosavybės teisę į ginčo turtą, buvo inicijavęs kitą civilinę bylą, kurioje, be kita ko, vienu iš ieškinio reikalavimų prašė įgyvendinti detaliojo plano sprendinius bei nugriauti pastatą – buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/100 dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griovimo išlaidas finansuojant gyvenamojo namo bendraturčių (I. R. ir G. D. ar jų teisių perėmėjų) lėšomis. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 3 d. sprendimu I. R. patikslintą ieškinį ir trečiojo asmens G. D. reikalavimus tenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje e2A-899-467/2022 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo I. R. patikslintą ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. D. patikslintus reikalavimus atmetė. Atsakovės nuomone, šis teismo sprendimas ir jo konstatuoti faktai turi prejudicinę galią ir šioje civilinėje byloje.
3. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, o priėmus sprendimą nugriauti valstybei priklausantį turtą, nenumatant už tai jokios kompensacijos, maksimali nauda visuomenei nebūtų užtikrinta, pritaria atsakovės VĮ „Turto bankas“ atsiliepime išdėstytai pozicijai ir prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Trečiasis asmuo A. D. pateikė atsiliepimą, su ieškiniu sutinka, prašo tenkinti ieškovo I. R. ieškinį ir priteisti iš atsakovės VĮ „Turto banko“ bylinėjimosi išlaidas.
5. Trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo bylą nagrinėti ir sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, institucijos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad atstatyti ūkinį pastatą yra leista tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, tokie detaliojo plano sprendiniai yra galiojantys ir turėtų būti vykdomi, atitinkamai atsakovo siekis parduoti ginčo turtą viešame aukcione gali sukurti konfliktinę situaciją bei sudaryti prielaidas naujiems teisiniams ginčams kilti, kadangi atsakovui įvykdžius aukcioną būtų sukurta tokia situacija, kad aukciono laimėtojas įsigytą ginčo turtą privalėtų nugriauti, nes tai būtų privaloma įgyvendinant detaliojo plano sprendinius. Be to, ieškovui galimai palankus teismo sprendimas savaime nesuteiks teisės vykdyti statybos (griovimo) darbų, ieškovas privalės gauti statybą leidžiantį dokumentą teisės aktų numatyta tvarka.
6. Ieškovas teismui pateikė dubliką dėl atsakovo atsiliepimo į ieškinį, su atsakovo atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka, ieškinį prašo tenkinti. Nurodė, kad reiškiamas šioje byloje reikalavimas nėra tapatus ir jis nėra reiškiamas tuo pačiu pagrindu, kaip atsakovo nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022, išnagrinėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2022-12-22 sprendimu. Pažymėjo, kad atsakovo argumentas dėl teisinio mechanizmo detaliojo plano įgyvendinimo nebuvimo niekaip nesusijęs su ieškovo teise inicijuoti ginčo turto griovimo procedūras; valstybės vardu veikiantys subjektai nėra atlikę jokių veiksmų, siekiant tokio teisinio mechanizmo sukūrimo/atsiradimo. Reiškiamas reikalavimas šioje byloje nėra tapatus ir jis nėra reiškiamas tuo pačiu pagrindu. Tuo atveju, jeigu atsakovo nurodomas teisinis mechanizmas apima tik teisingo kompensavimo klausimo išsprendimą, tai šis klausimas gali būti sprendžiamas visiškai atskirai, o ne kaip išankstinė sąlyga ginčo turto griovimui. Prašo bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka, o ne nuotoliniu būdu.
7. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio reikalavimai yra skirtingi nuo civilinėje byloje e2A-899-467/2022 pareikštų reikalavimų, tačiau abiejų bylų įrodinėjimo dalykas, faktinis ieškinio pagrindas, tikslas ir siekis tas pats – detaliojo plano įgyvendinimas dėl ginčo turto nugriovimo, todėl CPK 279 straipsnio 4 dalis imperatyviai draudžia ieškovui šioje byloje ginčyti Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos e2A-899-467/2022 nustatytus faktus ir teisinius santykius, o šiuo pateiktu ieškiniu tai yra daroma. Atsakovas ir toliau pasilieka prie savo nuomonės, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje e2A-899-467/2022 turi res judicata galią šioje byloje dalyvaujantiems asmenims. Pažymi, kad klausimas dėl teisingo kompensavimo išsispręstų tik vieninteliu atveju, jeigu ginčo turtą viešame aukcione įsigytų ieškovas arba A. D., pasiūlę didžiausią kainą. Nežinant, ar ieškovas viešame aukcione įsigis ginčo turtą ir už kokią kainą, priešieškinio pareiškimas negalimas. Viešame aukcione ginčo turtą įsigijus naujajam savininkui, jis turės teisę pats nuspręsti, ar inicijuoti detaliojo plano sprendinio pakeitimus, ar laukti, kol bus parengtas teisinis mechanizmas dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo.
8. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei reikalavimus prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad valstybė, neįgyvendindama detaliojo plano sprendinių, pažeidžia ieškovo ir trečiojo asmens teises. Ieškovas, siekdamas išvengti teisminių ginčų, ginčo patalpas nupirko iš ankstesnių savininkų – fizinių asmenų, kad būtų lengviau įgyvendinti detalųjį planą. Šiuo metu visi pastato naudotojai yra iškelti, kaip nurodyta detaliajame plane, todėl kliūčių jį įgyvendinti nebėra. Mano, kad valstybė be pagrindo griautiną turtą pardavinėja viešajame aukcione, nes pastatas turi būti nugriautas, o teisė statyti kitą statinį yra numatyta tik gyvenamojo namo savininkams, tarp kurių valstybės, kaip savininkės, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens ieškovo pusėje A. D. atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad tol, kol nenugriautas pagal detalųjį planą privalomas griauti pastatas, trečiasis asmuo negali realizuoti savo teisės statyti kitą statinį.
Atsiliepimas
10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime bei triplike nurodytus argumentus. Paaiškino, kad detalusis planas neturi įgyvendinimo termino, be to, nėra numatytas teisinis mechanizmas jo įgyvendinimui. Nugriovus ginčo pastatą, nesant numatyto teisinio ar kompensacinio mechanizmo, valstybė netektų turto ir būtų pažeistas viešasis interesas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atsakovo pusėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo pastatas nėra pripažintas neteisėta statyba, Detalaus plano įgyvendinimo terminas nėra nustatytas, turtas įtrauktas į parduodamo turto sąrašą, todėl nėra jokių teisinių pagrindų pastato nugriovimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Byloje nustatyta, kad ieškovas I. R. yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis, jam priklauso 43/100 šio gyvenamojo namo dalys. Kitos 57/100 dalys minimo gyvenamojo namo priklauso A. D.
13. Valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra: 1) pastatas – buitinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai; 2) pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 51/100 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o kitos 49/100 dalys – ieškovui I. R.; 3) kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/1 priskirta pastatui – buitinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; 4) kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/1 priskirta pastatui – buitinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir juos patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“.
14. Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 patvirtintas teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) mieste, detalusis planas. Detalusis planas parengtas 7 sklypams, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano sudėtinė dalis yra teritorijos raidos programa, patvirtinta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 114.
15. Pagal šio detaliojo plano sprendinius ginčo pastatai (buitinės patalpos ir sandėlis) ir kiti inžineriniai statiniai yra sklypo (duomenys neskelbtini), ribose (detaliajame plane šis sklypas žymimas raide F). Aiškinamajame rašte ir pagrindiniame brėžinyje yra nurodyta, kad šie pastatai turi būti rekonstruojami, mažinant užstatymo plotą iki 60 kv.m., taip pat numatyta, kad turi būti iškeliami ūkinio pastato naudotojai, tam parengus teisinį mechanizmą, ir pastatas turi būti priskirtas 20 namo gyventojams. Detaliojo plano brėžiniuose yra grafiškai pavaizduotas pastatų (buitinių patalpų ir sandėlio), adresu (duomenys neskelbtini), nugriovimas ir ūkinio pastato, kuris turėtų būti priskirtas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, naujos statybos vieta žemės sklype.
16. VĮ Turto bankas 2021 metais viešai paskelbė apie valstybei priklausančių buitinių patalpų, sandėlio dalių, kiemo aikštelės ir kitų inžinerinių statinių (tvoros), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą aukcione. Šis turtas yra įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, kurį 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 patvirtino Vyriausybė.
17. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-96/2012; 2012-08-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-390/2012). Atsižvelgiant į tai, bendraturtis turi teisę daryti fizinę įtaką bendrai valdomam daiktui, tačiau tą daryti jis gali tik laikydamasis teisės normose nustatytų atitinkamų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra statytojui teisės aktais įtvirtintas įpareigojimas gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais darbais, sutikimą.
18. Pagal Statybos įstatymo 40 straipsnį pastatytas statinys nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas šiais atvejais: 1) savininko ar statytojo (užsakovo) noru; 2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose – per savivaldybės tarybos sprendime nurodytą terminą; 3) kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas; 4) kai pastatytas ar nebaigtas statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas; 5) kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai arba kai tokia statyba pagal teisės aktus negalima; 6) kai statinys pastatytas ar statomas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą; 7) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.
19. Nagrinėjamu atveju buitinių patalpų, sandėlio dalių, kiemo aikštelės ir kitų inžinerinių statinių (tvoros), esančių (duomenys neskelbtini), (ginčo statinių) savininkas – valstybė, noro nugriauti statinio nepareiškė, sutikimo kitam bendraturčiui – ieškovui – nedavė. Nors sandėlis ir buitinės patalpos yra registruotos, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau iš šalių paaiškinimų, nuotraukų nustatyta, kad abu objektai sudaryti iš vieno pastato ir atskirai jų nugraiuti nėra galimybės. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kiemo aikštelė ir tvora yra įregistruoti buitinių patalpų priklausiniais. Teismo vertinimu, kadangi pagal Civilinio kodekso 4.14 straipsnį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, griaunant buitines patalpas, kartu turėtų būti griaunami tiek tvora, tiek kiemo aikštelė, todėl teismas pasisako bendrai dėl visų ginčo statinių.
20. Kitų įstatyme įtvirtintų pagrindų nugriauti ginčo statinius ieškovas neįrodė. Nors šalys neginčija, kad teritorijų planavimo dokumentuose, t. y. detaliajame pane, yra numatyta nugriauti ginčo statinius, tačiau savivaldybės tarybos sprendime nėra nurodytas įgyvendinimo terminas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovei priklausantys ginčo, t. y. prašomi nugriauti, statiniai kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas. Nors bylosį bylą pateiktose nuotraukose galima įžvelgti, kad ginčo statiniai per laiką turi fizinio nusidėvėjimo požymių, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 2016-02-04 perdavimo – priėmimo akte statinių būklę įvardijo kaip blogą, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad satiniai kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; jokie kompetentingų institucijų sprendimai dėl to nėra priimti ir byloje nepateikti. Be to, nėra duomenų, kad ginčo statiniai buvo pastatyti savavališkai ar pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą.
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo nesutikimą nugriauti ginčo statinius motyvuoja tuo, kad nenumatytas teisinis kompensavimo mechanizmas, nes nugriovus statinius, valstybė netenka turto. Detaliojo plano sprendinio įgyvendinimas susijęs su tam tikromis sąlygomis – teisinio mechanizmo parengimu ir ūkinio pastato naudotojų iškėlimu. To nėra padaryta, be to, nenustatytas detaliojo plano įgyvendinimo terminas. VĮ Turto bankas jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, turi pareigą parduoti teisės aktų nustatyta tvarka.
23. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas buvo inicijavęs kitą civilinę bylą, kurioje, be kita ko, vienu iš ieškinio reikalavimų prašė įgyvendinti detaliojo plano sprendinius bei nugriauti pastatą – buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/100 dalį pastato – sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griovimo išlaidas finansuojant gyvenamojo namo bendraturčių (I. R. ir G. D. ar jų teisių perėmėjų) lėšomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje e2A-899-467/2022 ieškovo ieškinį atmetė, todėl mano, kad minėtas sprendimas turi prejudicinę galią. Ieškovas su šiais argumentais nesutinka.
24. LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. patikslintą ieškinį atsakovėms valstybės įmonei „Turto bankui“, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Neringos savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo spręsti klausimą dėl turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti, turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn, detaliojo plano įgyvendinimo, teisės įgyvendinti detaliojo plano sprendinį pripažinimo bei pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, G. D. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei Turto bankui dėl įpareigojimo turtą pripažinti nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti, turtą perduoti Neringos savivaldybės nuosavybėn įgyvendinti detalųjį planą ir pripažinimo teisės G. D. įgyvendinti detalųjį planą (civilinės bylos Nr. e2A-899-467/2022). Minėtoje byloje be kitų reikalavimų buvo pareikštas ieškovo reikalavimas įpareigoti Neringos savivaldybės administraciją įgyvendinti 1999 m. gegužės 28 d. Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 82 patvirtinto teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), detalųjį planą – nugriauti ginčo turtą, griovimo išlaidas finansuojant gyvenamojo namo bendraturčių (I. R. ir G. D. ar jų teisių perėmėjų) lėšomis.
25. Šioje byloje, nors reikalavimas pareikštas kitam atsakovui, t. y. VĮ „Turto bankui“, buvo sprendžiamas ginčas dėl tų pačių detalaus plano sprendinių įgyvendinimo, t. y. ieškovas siekia įgyvendinti detalaus plano sprendinius – nugriauti ginčo statinius be bendraturčio sutikimo.
26. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).
28. Todėl teismui išnagrinėjus ginčą, kuriame dalyvavo tie patys asmenys dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo, šioje byloje teismas vadovaujasi anksčiau minėtoje civilinėje byloje nustatytais faktais, iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius teismui draudžiama (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
29. Nagrinėjamoje byloje, kaip ir ankstesnėje, atsakovas savo nesutikimo su ginčo statinių griovimu motyvus grindė tuo, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta konkretaus draudimo parduoti valstybei priklausantį turtą, neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, be to, nėra detaliojo plano įgyvendinimo termino ir nėra sukurta teisinio mechanizmo detaliojo plano įgyvendinimui. Teismas neturi teisinio pagrindo su nurodytais argumentais nesutikti.
30. Byloje nustatyta, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte ir pagrindiniame brėžinyje yra nurodyta, kad ginčo pastatai turi būti rekonstruojami, mažinant užstatymo plotą iki 60 kv. m, regeneruojant 1942 metais buvusį užstatymą, taip pat numatyta, kad turi būti iškeliami ūkinio pastato naudotojai, tam parengus teisinį mechanizmą, ir pastatas turi būti priskirtas 20 gyvenamojo namo gyventojams. Kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime, ginčo detaliojo plano sprendinio įgyvendinimas susijęs su tam tikromis sąlygomis – teisinio mechanizmo parengimu ir ūkinio pastato naudotojų iškėlimu. Ginčo pastatų dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o detaliojo plano sprendiniai, nesant įvardijamo teisinio mechanizmo, kuris turėtų apimti ir kompensavimo mechanizmą už griautinas valstybei priklausančias ginčo pastatų dalis, negali tos nuosavybės teisės atimti. Detaliuoju planu gali būti patvirtinami tik teritorijos plėtojimo sprendiniai ir tai nėra dokumentas, galintis reglamentuoti pastatų nuosavybės teisės perleidimą.
31. Byloje pateiktame ekspertinio tyrimo akte ekspertė A. Stancikienė konstatavo, jog detaliajame plane yra įtvirtinta kompensavimo priemonė už pastate (duomenys neskelbtini) turėtas dalis. Ekspertės vertinimu, už pastato (duomenys neskelbtini) griovimą, jo savininkams (fiziniams asmenims) yra kompensuota, suteikiant jiems teisę pasistatyti naują ūkinį pastatą. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad valstybei už prarandamą nekilnojamąjį turtą kokia nors forma būtų kompensuojama (suteikiant kitą sklypą, išmokant kompensaciją ar pan.). Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ankstesni ginčo pastato naudotojai (fiziniai asmenys) buvo iškelti, suteikiant jiems teisę į kitas patalpas, ieškovas iš šių fizinių asmenų ginčo patalpas nupirko, kad būtų lengviau įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, tačiau valstybei priklausančios turto dalies išpirkti neketina.
32. Kadangi detaliojo plano sprendiniuose nurodoma, kad naudotojų iš ūkinio pastato iškėlimas ir pastato priskyrimas 20 namo gyventojams galimas, sudarius tam teisinį mechanizmą, todėl Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime nurodė, kad teisinio mechanizmo sukūrimas buvo esminė sąlyga, lemianti detaliojo plano įgyvendinimą. Situacija, kai privatiems asmenims už griaunamo turto dalį yra kompensuojama (suteikiama teisė statyti naują pastatą), o valstybei už to paties turto dalies griovimą jokia forma nėra atlyginama, yra ydinga ir negalima.
33. Todėl, nesant šio mechanizmo, detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas nėra galimas. Ieškovas nagrinėjamoje byloje nepateikė duomenų, kad teisinis mechanizmas dėl detaliojo plano sprendinio įgyvendinimo šiuo metu jau yra parengtas, o teismo sprendimu toks teisinis mechanizmas negali būti sukuriamas.
34. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-1075/2021). Todėl situacija, kuomet priimamas sprendimas nugriauti valstybei priklausantį turtą, nenumatant už tai jokios kompensacijos, neužtikrina maksimalios naudos visuomenei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nesant teisinio mechanizmo, o ieškovui siekiant kuo greičiau įgyvendinti detalio plano sprendinius, jis turi teisę įsigyti valstybei priklausančią turto dalį ir taip jai kompensuoti; kaip nurodyta ieškovo pateiktame ekspertinio tyrimo akte, ieškovui už ginčo statinių nugriovimą bus kompensuota suteikiant jam teisę pasistatyti naują ūkinį pastatą.
35. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vyriausybė – ginčo turto savininkė yra priėmusi sprendimą parduoti ginčo turtą ir įtraukė šį turtą į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Nors ieškovas su tokiu turto pardavimu nesutinka, tačiau galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta jokio draudimo parduoti valstybei priklausantį turtą, neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, nes naujasis savininkas, įsigijęs ginčo turtą, turės teisę pats nuspręsti, ar įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, ar inicijuoti jo pakeitimus. Šiuo metu galiojantis detalusis planas neturi įgyvendinimo termino, vadinasi, VĮ „Turto bankas“ turi teisę ginčo turtą parduoti ir neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių.
36. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime konstatuotas aplinkybes, atsakovo atsisakymas įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, nesant tam sukurto teisinio kompensacinio mechanizmo, yra pagrįstas ir motyvuotas. Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovo reikalavimai, leisti jam be bendraturčio, t. y. atsakovo, sutikimo atlikti ginčo statinių griovimo darbus arba įpareigoti atsakovą ginčo statinius nugriauti, yra atmestini, kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismui atmetus ieškinį, ieškovo bei trečiojo asmens ieškovo pusėje A. D. bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė ir kiti tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos taip pat nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.