Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir kaltinamajam S. A. B., jo įgaliotam atstovui ir gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltini9mo baudžiamąją bylą, kurioje

L.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., padarymu,

S.A.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. nuo 2013-06-18 eina 250-osios daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, registruotos (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrija), valdybos pirmininkės pareigas (b.l. 38-43).

S.A. B. paprašė patraukti L. G. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. už tai, kad ji apšmeižė ir įžeidė jį:

1) 2012-11-13 ir 2012-11-20 L. G. pasak pareiškėjo apšmeižė jį, teigdama, kad jis, S.A. B., suabejojęs darbų šalinant graffiti ant namo sienų, kaina, pakenkė bendrijai, kad jeigu jis nesumokės už namo sienų blokų siūlių nudažymą, antstolių bus iškeldintas iš buto. Tuo ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. Įkalbinėdama bendrijos narius nebebendrauti su juo, S.A. B., jo neklausyti, L. G. padarė Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. numatytą nusikaltimą,

2) 2012-10-09 L. G. be priežasties atsisakė įleisti jį ir kitus bendrijos narius į tuščią bendrijos kontorą, 2012-10-16 L. G. atsisakė priimti jo ir kitų bendrijos narių rašytinius reikalavimus, taip jį viešai ir užgauliai įžeisdama ir pažemindama, tuo padarydama nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.,

3) 2012-11-12 jis išsiuntė šiuos reikalavimus L. G. registruotu laišku, tačiau ši jokio atsakymo nepateikė, taip jį pažemindama ir įžeisdama,

4) bendrijos narių susirinkime jis buvo išrinktas laiptinės gyventojų – bendrijos narių įgaliotiniu, tačiau 2013-02-18 L. G. įžeidė ir pažemino jį, teigdama, kad be jos žinios negali vykti joks laiptinės gyventojų ar kitos grupės susirinkimas, kad su ja turi būti suderinta susirinkimo darbotvarkė ir kad tik ji galinti nustatyti, ką ir kada galima svarstyti susirinkime. Tą pačią dieną L. G. įžeidė jį ir tuo, kad atsisakė priimti jo sutuoktinės 2012-10-08 notaro patvirtintą įgaliojimą tvarkyti buto reikalus ir minėto bendrijos narių susirinkimo protokolą, tuo padarydama nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.,

5) L. G. pareikalavo, kad jis sumokėtų jai už jos atsakymą į jo ir kitų bendrijos narių rašytinius reikalavimus, įtraukdama šią sumą į jo buto mokestinį lapą. Tuo kaltinamoji tyčia totaliai jį įžeidė,

6) 2013-03-04 L. G. slaptai organizuotame bendrijos narių įgaliotinių susirinkime pastaroji žemino ir įžeidinėjo jį, šūkaudama ant jo, reikalaudama išeiti iš patalpos, grasino jam kviesti policijos pareigūnus, ragino išmesti jį iš patalpos. Tuo ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.,

7) L. G., siekdama jį pažeminti, atsiuntė jam pretenziją dėl tariamos skolos ir šmeižė jį namo bendrasavininkiams, teigdama kad jį, S.A. B., greitai iškeldins iš buto,

8) L. G. neįleido jo į 2013-09-16 vykusį bendrijos narių susirinkimą, tuo pakartotinai padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.,

9) L. G. užgauliai neatsakė į jo klausimus dėl jos vadovaujamos bendrijos valdybos narių nepagrįstai, be gyventojų žinios ir susirinkimo, padidintų atlyginimų, o kai 2013-10-16 jis su diktofonu nuvyko pas L. G., pastaroji pradėjo grasinti jam policija, neatsakė į jo pateiktus klausimus, atsisakė pateikti dokumentus (bendrijos valdybos narių, įgaliotinių sąrašus, samdomų darbuotojų: elektriko, santechniko telefonų numerius). Taip L. G. pakartotinai pareiškėjo teigimu padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

L. G. savo ruožtu pateikė teismui priešpriešinį privataus kaltinimo skundą (jį pasirašė kaip bendrijos pirmininkė, tačiau taikinamajame teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo skundu į teismą ji kreipiasi kaip fizinis asmuo, dėl to teismas pripažįsta, kad šis skundas pateiktas L. G. kaip fizinio asmens). Šiuo skundu ji paprašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn S.A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. už šmeižtą ir jos įžeidimą, kurie pasireiškė tuo, kad laikraščio „Lietuvos aidas“ 2012-09-15 numeryje išspausdintame straipsnyje S.A. B.:

ir paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią, pasitikėjimą ja pakertančią informaciją, nurodydamas, kad:

ji kaip bendrijos pirmininkė ne tik ne paiso įstatymo raidės, gyventojų interesų, bet ir sudaro įtartinus sandėrius, ji ėmėsi kėsintis į gyventojų pinigines, niekas negali paneigti, kad ji nepasidalino su „aptarnautoju“ ir rangovu iš gyventojų surinktų piniginių lėšų, jai pavyko suklaidinti ir papirkti nuolaidomis bendrijos narių įgaliotinių principingumą, ji skleidžia gąsdinimus, kad S.A. B. ir kai kurie kiti gyventojai neva už įmokų nemokėjimą bendrijai bus iškeldinti iš buto, ji kaip bendrijos pirmininkė savo sukčiavimo jau net nebeslepia, ji visokiais būdais apgaudinėja gyventojus, renka nepagrįstus mokesčius, reikalauja neteisėtų mokesčių, kartu su bendrija „sugalvoja“ naujus mokesčius, o tai yra plėšikavimas,iniciatyvinė grupė teisiniais būdais stengiasi sustabdyti plėšikavimą, vien tik darbo užmokesčiui iš gyventojų kišenių 2012 m. buvo paimta 41 480,78 Lt, ji telefonui iš gyventojų kišenių paėmė dar 720 Lt ir visokiais būdais apgaudinėja bendrijos narius.

Prieš atliekant byloje surinktų įrodymų tyrimą ir vertinimą teismo nuomone yra tikslinga apžvelgti Lietuvos teismų baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už šmeižimą ir įžeidimą taikymo praktiką baudžiamosiose bylose.

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už fizinio asmens šmeižimą, t.y. tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį, arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimą.

Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už fizinio asmens įžeidimą, pasireiškusį jo viešu užgauliu pažeminimu veiksmu, žodžiu ar raštu.

Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis nukentėjusiojo akivaizdoje, pavyzdžiui, antausis, spjūvis, nepadorus gestas. Įžeidimo žodžiu ar raštu atveju neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes (Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-447-557/2012).

Užgaulumas pasak Kauno apygardos teismo reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu nepripažįstamas ( 2013-02-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1059-238-2012). Užgaulumas, antrina minėtam teismui Šiaulių apygardos teismas, suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams (2012-01-04 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-354-2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įžeidimą nuo šmeižimo atriboja pagal objektyviuosius požymius, nes subjektyviąją šių nusikalstamų veikų pusę sudaro tik tiesiogine tyčia. Jis nurodo, kad šios veikos skiriasi tuo, kad įžeidimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. (2005-09-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385/2005, 2011-10-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011), todėl Vilniaus apygardos teismo nuomone neturi reikšmės, ar toks įvertinimas atitinka tiesą (2012-07-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-641-468-2012), ir vertinamuoju teiginiu (t.y. išreiškiant nuomonę) galima įžeisti asmenį (2011-01-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1057/10).

Kaltinamoji L. G. kalta neprisipažino ir parodė, kad, nebūdamas bendrijos narys, S.A. B. pats save išrinko gyventojų įgaliotiniu ir pradėjo elgtis destruktyviai, trikdydamas bendrijos valdymo organų veiklą. Ant bendrijos aptarnaujamo gyvenamojo namo sienų atsiradus graffiti piešiniams, buvo organizuojamas darbas juos pašalinti, kuris buvo apmokėtas iš gyventojų lėšų. Ji niekada nė vienam skolininkui nėra sakiusi, kad už 1 000 Lt nesumokėtus mokesčius bus iškeldintas iš buto, tik reikalaudavo sumokėti skolą. Ji atsisakė įleisti S.A. B. į tuščią bendrijos kontorą ne priėmimo valandomis bei su juo bendrauti, kadangi pastarasis be jos sutikimo įjungė diktofoną ir bandė įrašyti jų pokalbį, užgauliojo ją. Dokumentus iš S.A. B., kuriuos pastarasis atnešdavo pats arba įdėdavo į pašto dėžutę, ji priimdavo.

Liudytojas V. Z. parodė, kad girdėjo, kaip bendrijos narių susirinkimo metu L. G. sakė, kad už graffiti piešinių uždažymą reikia padėkoti S.A. B.. Bendrijos administravimo mokesčiai paskutiniu metu padidėjo.

Liudytojas J. G. parodė, kad matė namo laiptinėse platintas skrajutės dėl neva neteisingai vykdomos bendrijos buhalterinės apskaitos, tačiau L. G. su apskaita nėra susijusi, šie klausimai sprendžiami gyventojų įgaliotinių susirinkime, pinigų kontrolę bendrijoje vykdo jos finansininkė, metų pabaigoje daroma revizija, tačiau pastabų dėl apskaitos nebuvo pateikta. Apie neva neteisėtus iš namo gyventojus renkamus mokesčius girdėjo iš S.A. B.. Iš bendrijos narių susirinkimo S.A. B. išvarytas nebuvo, tiesiog valdybos narai nubalsavo, kad jis nedalyvautų susirinkime.

Liudytoja G. C., bendrijos buhalterė parodė, kad ji yra atsakinga už bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymą, kurį atlieka pagal jai pateikiamus mokestinius dokumentus. Metų pabaigoje buhalterinė apskaita patikrinama, surašomas atitinkamas aktas. Ji dalyvauja visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose, tačiau tiesiogiai L.G. S.A. B. išsakytų įžeidimų ji negirdėjo, matė S.A. B., ateinantį į bendrijos kontorą su įjungtu diktofonu, kurį atsisakydavo išjungti. L. G. tuomet išeidavo iš patalpos.

Tokia visų teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų pateikta informacija rodo, kad bendrijoje tarp jos vadovybės ir L. G. tame tarpe bei bendrijos narių dalies pakankamai ilgą laiką vyksta nesutarimai dėl komunalinių paslaugų mokesčių nomenklatūros, jų dydžio, paskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. S.A. B. aktyviai kritikuoja bendrijos valdymo organus, mėgina paveikti jų veiklą taip, kaip jis pats tai mato teisingu. Dalis gi gyventojų palaiko L. G. organizuojamą bendrijos veiklą. Vertinant apklaustų liudytojų parodymus nekyla abejonių tuo, kad S.A. B. teiginiai apie L. G. poelgius ar neveikimą, nurodyti jo privataus kaltinimo skunde ir šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje, atitinka tikrovę, tačiau yra akivaizdu, kad S.A. B. ginčus dėl bendrijos pirmininkės veiklios, kuria jis nepatenkintas, siekia nepagrįstai įtraukti į baudžiamosios teisės reguliavimo sferą: baudžiamasis asmens persekiojimas už įžeidimą ir šmeižtą yra kraštutinė teisinė priemonė, taikoma tik tais atvejais, kai tokiomis nusikalstamomis veikomis kaltinamasis padarė esminės žalos nukentėjusiojo garbei ir orumui, ir tokių kaltinamojo veiksmų pavojingumo visuomenei laipsnis peržengė ribą, už kurios prasideda baudžiamojo įstatymo taikymas. Šiuo gi L. G. veiksmai ar neveikimas, nurodyti S.A. B. privataus kaltinimo skundė, neišėjo už padorumo Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. dispozicijos prasme ribų, jie nebuvo užgaulūs, tai buvo žmogaus, patekusio į konfliktinę situaciją, elgesio elementai, nors ir nemalonūs S.A. B., dėl ko šis tokius L. G. elgesio elementus vertina išskirtinai subjektyviai, tačiau toks jų subjektyvus įvertinimas nėra pagrindas baudžiamajai L. G. atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., atsirasti.

Vertindamas kaltinimą L. G. dėl šmeižimo, teismas atsižvelgia į tai, kad tiek pasak L. G., tiek byloje apklaustų bendrijos valdybos narių, S.A. B. ir jo žmonai iš tikrųjų buvo priskaičiuotas 1 000 Lt viršijantis įsiskolinimas už komunalines paslaugas. To neginčijo ir pats S.A. B., pareiškęs tik tai, kad šis įsiskolinimas buvo priskaičiuotas nepagrįstai. Taigi šis faktas atitinka tikrovę ir jo paviešinimas nėra šmeižimas.

Apibendrinant išdėstytus motyvus darytina išvada, kad L. G. neįžeidė ir neapšmeižė S.A. B., ir dėl to Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu išteisintina esant nepadarytoms nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

S.A. B. pareikštas civilinis ieškinys Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu paliktinas nenagrinėtas.

Kaltinamasis S.A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad, kovodamas už tiesą, „Lietuvos aido“ straipsnyje pakomentavo L. G. veiklą bendrijoje. L. G. dėl jos tylėjimo į jo paklausimus jis tik vaizdžiai palygino su sūdyta silke, tačiau tai nebuvo įžeidimas.

Nukentėjusioji L. G. S.A. B. pareikštą kaltinimą palaikė, parodė, kad jos privataus kaltinimo skunde minimo S.A. B. straipsnio turinys ją šmeižia, nes ji kaltinama nebūtų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų padarymu. Be to, užgauliai palygindamas ją, moterį, su sūdyta silke, įžeidė ją.

L. G. pateikė teismui laikraščio „Lietuvos aidas“ 2012-09-15 numerio 2 puslapių su juose rubrikoje „Būstas“ atspausdintu straipsniu pavadinimu „Su kolūkio pirmininko sindromu galvoje“ kopiją (b.l. 80-81). Kadangi kaltinimą S.A. B. L. G. kildina iš šio straipsnio, jos pačios privataus kaltinimo skunde nurodytas pastarojo veiksmų kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. yra klaidingas: laikraštis yra spaudinys, o šmeižimas spaudinyje yra nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.

Šio straipsnio autoriumi nurodytas S.A. B.. Pastarasis pripažino šio straipsnio savo autorystę. Straipsnyje teigiama, kad bendrijos pirmininkė L. G.:

bendrijos gyventojai pastebėjimu ne tik ne paiso įstatymo raidės, gyventojų interesų,sudaro įtartinus sandėrius, ėmėsi kėsintis į gyventojų pinigines, nesilaiko įstatymo reikalavimo, pagal kurį ji atsako už metinių ir ilgalaikių planų projektų rengimą ir jų parteikimą visuotiniam susirinkimui, renka nepagrįstus mokesčius: turėdama laiko sugalvoti įvairioms rinkliavoms, pasamdė žmogų prie namo sienų augantiems medžiams nukirsti, nusprendė prie namo sienų papilti smėlio, už ką sumokėjo gyventojai, per 2 m. personalinei I. Z. įmonei „Ga“ už straipsnyje nurodytą darbą surinko daugiau nei 10 000 Lt, ir kas galėtų paneigti, kad ji su „aptarnautoju“ nepasidalino „tų pinigėlių“,

Straipsnyje teigiama, kad L. G. pavyko suklaidinti ir papirkti nuolaidomis bendrijos narių įgaliotinių principingumą.

Be to, S.A. B., rašydamas apie L. G. tylėjimą į klausimus dėl I. Z. įmonei išmokėtos sumos, palygino ją su sūdyta silke.

Kiti L. G. privataus kaltinime nurodyti teiginiai straipsnyje neaptikti.

Teismas anksčiau jau pažymėjo, kad S.A. B. pakankamai ilgą laiką aktyviai kritikavo L. G. taikomus bendrijos valdymo metodus, bendrijoje renkamus mokesčius ir jų dydžius. Mokesčių rinkimas iš namo gyventojų, kurie yra susibūrę į namo gyventojų bendriją, yra pastarosios funkcija. Bendrijos nariams nėra uždrausta kritikuoti bendrijos valdymo organų veiklą. Šiuo gi atveju akivaizdu, kad visi 6 S.A. B. teiginiai, parašyti straipsnyje, pagrįsti jo subjektyvia nuomone apie bendrijos valdymo organų ir L. G. tame tarpe veiklą. Pvz., teiginiai apie tai, kad L. G. nesilaiko įstatymo reikalavimų, sudaro įtartinus sandėrius, renka nepagrįstus mokesčius, kad jai pavyko suklaidinti ir papirkti nuolaidomis bendrijos narių įgaliotinių principingumą, yra grynai subjektyvus L. G. poelgio vadovaujant bendrijai įvertinimas. Dar akivaizdžiau tai matyti iš frazės apie I. Z. įmonei išmokėtą sumą: ji lydima žodžiais „kas galėtų paneigti“. Taigi teismo nuomone šios S.A. B. straipsnyje įrašytos frazės neatitinka šmeižto sąvokos, ir šiuo atveju S.A. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl to jis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu išteisintinas.

Teismo įsitikinu žmogaus palyginimas su sūdyta silke, t.y. negyva konservuota žuvimi, menkina žmogaus asmenybę, niekina jo prestižą, todėl jis yra užgaulus jo pažeminimas, tačiau teismo nuomone šiuo atveju S.A. B. veiksmai tik formaliai atitinka Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį: L. G. nepateikė teismui jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad tokiais S.A. B. žodžiais jai būtų padaryta reali žala, S.A. B. įžeidimas apsiribojo 2 žodžiais, ir šie žodžiai nėra nešvankūs. Taigi toks įžeidimas yra mažareikšmis, ir S.A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 37 str. pagrindu atleistinas, o baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d.).

L. G. buvo pareiškusi S.A. B. 30 000 Lt, reikalaudama atlyginti jai tiek turtinę, tiek neturtinę tokio dydžio žalą. Atskirai šių rūšių žalos dydžių nurodyti negalėjo.

LR Aukščiausiasis Teismas 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymą baudžiamosiose bylose apžvalgoje pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos BPK 115 str. nenumato, kaip turi būti išsprendžiamas civilinio ieškinio klausimas, kai asmuo nuosprendžiu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau pritarė teismų praktikai, kai nuosprendžiu atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36–40 str., kt. str., teismas, jeigu žala neatlyginta, civilinio ieškinio klausimus išsprendžia iš esmės, t. y. pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkina arba jį atmeta.

Taigi L. G. S.A. B. pareikštas civilinis ieškinys išspęstinas šioje byloje iš esmės.

Byloje nėra faktinių duomenų, kad minėta S.A. B. veika L. G. būtų padaryta turtinės žalos, todėl toks jos reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Iš L. G. parodymų matyti, kad S.A. B. įžeidimas sukėlė jai neigiamų emocijų, išgyvenimų, ir teismui tai abejonių nekelia, bet kad jai būtų kilę kitos pasekmės, nurodytos Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., L. G. neįrodė. Nustatydamas L. G. padarytos neturinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nustatytas jos pasekmes, į tai, kad ši žala buvo padaryta tyčiniais S.A. B. veiksmais, tačiau jie yra mažareikšmiai. Taigi L. G. padarytą neturtinę žalą teismas vertina 500 Lt. Ši suma L. G. priteistina iš S.A. B. tenkinant pareikštą ieškinį. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė

L.G. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. bei 155 str. 1 d. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S.A. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

S.A.B. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S.A.B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. atleisti esant šiai nusikalstamai veikai mažareikšmei (Lietuvos Respublikos BK 37 str.), ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

L. G. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš Stanislovo A. B. penkis šimtus litų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje šį civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.