Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiųjų bei nukentėjusiojo M. S. atstovų pagal įstatymą I. S., D. S. ir I. S. įgaliotojo atstovo adv. V. Žylės skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nukentėjusieji bei nukentėjusiojo M. S. atstovai pagal įstatymą I. S., D. S. ir I. S. įgaliotasis atstovas adv. V. Žylė 2012 m. kovo 12 d. privataus kaltinimo tvarka Klaipėdos rajono apylinkės teismui padavė skundą, kaltindami M. Š. pagal BK 154 str. 1 d. tuo, kad M. Š. paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent: ji, 2012-01-12, tikslus darbo dienos laikas nenustatytas, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tarnybinėse patalpose surašė skundą, raštu jame nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie nepilnamečio M. S. neteisėtus veiksmus M. Š. ir jos šeimos narių atžvilgiu. Be to, skunde M. Š. kaltinama pagal BK 155 str. 1 d. tuo, kad savo veiksmais, žodžiu ir raštu užgauliai pažemino žmogų, o būtent: ji, 2012-01-26, tikslus darbo dienos laikas nenustatytas, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tarnybinėse patalpose, duodama paaiškinimus tyrėjui T. K., būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, užgauliai pažemino nepilnamečio sūnaus M. S. tėvus, nurodydama, kad pastarieji toleruoja ir skatina nepilnamečio M. S. neteisėtus veiksmus M. Š. ir jos šeimos narių atžvilgiu. Pareiškėjai prašė M. Š. atžvilgiu iškelti baudžiamąją bylą, o juos bei M. S. pripažinti nukentėjusiaisiais bei civiliniais ieškovais.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti šį privataus kaltinimo skundą ir grąžino jį pareiškėjams. Nutartyje teismas nurodė, kad skunde nėra aprašytos nusikalstamų veikų aplinkybės ir padariniai, dėl ko teismas neturi galimybės pateikti kaltinimų konkrečiam asmeniui (BPK 412 str. 2 d.). Iš skundo medžiagos nustatyta, jog nukentėjusieji nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, pagal kurias M. Š. turėtų atsakyti BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. pagrindu. Skunde konkrečiai nenurodoma, už ką M. Š. turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Deklaruojami tik neteisėti veiksmai, užgaulūs pažeminimai (neaišku kokie ir skunde neįvardinti), be to, nurodoma apie melagingus parodymus, kurių sudėtis nėra privataus kaltinimo dalykas.

- įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 154 str. 1 d., t.y. paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą, o būtent: 2012-01-12, tikslus darbo dienos laikas nenustatytas, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tarnybinėse patalpose surašė skundą, raštu jame nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie nepilnamečio M. S. neteisėtus veiksmus M. Š. ir jos šeimos narių atžvilgiu;

- be to, ji įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 155 str. 1 d., t.y. savo veiksmais, žodžiu ir raštu užgauliai pažemino žmones, o būtent: ji, 2012-01-26, tikslus darbo dienos laikas nenustatytas, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tarnybinėse patalpose, duodama paaiškinimus tyrėjui T. K., būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, užgauliai pažemino nepilnamečio sūnaus M. S. tėvus, nurodydama, kad pastarieji toleruoja ir skatina nepilnamečio M. S. neteisėtus veiksmus M. Š. ir jos šeimos narių atžvilgiu.

Kiekvienas epizodas privataus kaltinimo skunde yra aprašytas, todėl pirmosios instancijos teismo motyvacija dėl aprašytų nusikalstamų veikų aplinkybių ir padarinių nenurodymo yra nepagrįsta, o teiginys, kad dėl to „...teismas neturi galimybės pateikti kaltinimų konkrečiam asmeniui...“ daugiau negu nekorektiškas nukentėjusių asmenų atžvilgiu, nes konkrečius kaltinimus formuoja būtent jie, o teismas duoda šioms faktinėms aplinkybėms tinkamą teisinį įvertinimą, vertindamas aplinkybes ir nustatydamas padarinius. Taip pat iš teismui pateikto privataus kaltinimo turinio aiškiai suprantama, kad pirmajame epizode nedviprasmiškai deklaruojamas nepilnamečio M. S. šmeižimas dėl jo neteisėtų veiksmų, atliekamas institucijos, kuri turi ginti, o ne pulti nepilnametį, tarnybinėse patalpose, o antrojo epizodo turinyje aiškiai deklaruojamas nepilnamečio tėvų įžeidinėjimas, kai M. Š. iniciatyva nedviprasmiškai norima įteigti teisėsaugos institucijoms, kad sutuoktiniai D. ir I. S. yra nepilnamečio M. S. neteisėtų veikų kurstytojai (bendrininkai BK 24 str. 5 d. prasme). Taigi pakankamai aišku, kas ir už ką turi atsakyti, kai teismas, pasirinkęs nusikaltusio asmens gynybos poziciją, subjektyviai ir šališkai deklaruoja, kad „skunde konkrečiai nenurodoma, už ką M. Š. turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn“. Šis privataus kaltinimo skundas teikiamas teismui nepilnamečio M. S. interesais, nes vien jo šaukimas į ikiteisminio tyrimo įstaigą psichologiškai galėjo paveikti jį kaip asmenybę ar sukelti nepageidaujamas pasekmes, apie kurias galima tik spėlioti. Kodėl tos pasekmės turėtų atsirasti M. Š. iniciatyva, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pradėjus šį privataus kaltinimo procesą, kaip prevencinę priemonę potencialiam asmeniui (M. Š.), linkusiam melagingai įskųsti arba pranešti apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 str.) ar duoti melagingus parodymus, būnant įspėtai dėl atsakomybės pagal BK 235 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Privataus kaltinimo bylose kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, todėl jo statusas sutapatinamas su kaltintojo statusu, o jo skundo turiniui keliami reikalavimai atitinka kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo - Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2006, Nr. 7-254) konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. BPK 412 str. apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės - skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas. Taigi, nukentėjusysis privalo skunde nurodyti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pareiškėjai, aprašydami BK 154 str. 1 d. numatytą veiką, kurios padarymu kaltinama M. Š., nenurodė, kokią būtent tikrovės neatitinkančią informaciją M. Š. paskleidė apie nepilnametį M. S., ką konkrečiai M. Š., 2012-01-12 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tarnybinėse patalpose rašydama skundą, jame nurodė ir būtent kokius nepilnamečio M. S. veiksmus ji įvardijo kaip neteisėtus, kurie, pareiškėjų nuomone, neatitinka tikrovės ir yra šmeižiantys M. S.. Pažymėtina, jog paskleista informacija turi būti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo, be to, tokia informacija turi būti konkreti, kurios faktus būtų galima patikrinti. Jeigu skleidžiama žeminanti, kompromituojanti kitą asmenį informacija yra teisinga, ji nelaikoma nusikaltimu, nėra šmeižimas. Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjai, aprašydami BK 155 str. 1 d. numatytą veiką, kurios padarymu kaltinama M. Š., nurodė, jog pastaroji nepilnamečio sūnaus M. S. tėvus užgauliai pažemino savo veiksmais, žodžiu ir raštu. BK 155 str. 1 d. dispozicijoje numatyta, jog nusikalstama veika – įžeidimas gali būti padaroma viena ar keliomis iš šių alternatyvų: veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis nukentėjusiojo akivaizdoje, pavyzdžiui, antausis, spjūvis, nepadorus gestas. Įžeidimo žodžiu ar raštu atveju neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. Privataus kaltinimo skunde nurodyta, jog M. Š. nepilnamečio M. S. tėvus užgauliai pažemino duodama paaiškinimus tyrėjui, nurodydama, kad pastarieji toleruoja ir skatina nepilnamečio M. S. neteisėtus veiksmus M. Š. ir jos šeimos narių atžvilgiu. Tačiau privataus kaltinimo skunde vėlgi nekonkretizuota, kokius konkrečiai neteisėtus M. S. veiksmus toleruojant ir skatinant M. Š. apkaltino M. S. tėvus, ir kokiais būtent privataus kaltinimo skunde nurodytais būdais - veiksmu, žodžiu ar raštu - pasireikšė kito asmens įžeidimas.

Aptarti privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie neleidžia susidaryti išsamaus nusikalstamos veikos vaizdo ir sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, trukdantį pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog privataus kaltinimo proceso tvarka paduotas skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų, ir grąžino skundą pareiškėjams. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų bei nukentėjusiojo M. S. atstovų pagal įstatymą I. S., D. S. ir I. S. įgaliotojo atstovo adv. V. Žylės skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.