Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės (apeliantės) V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V.A. ieškinį atsakovei draudimo bendrovei „Swedbank P&C Insurance AS“ įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, - uždaroji akcinė bendrovė „Radida ir Ko” ir kredito unija „Saulėgrąža“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė prašo: 1) pripažinti įvykį, kurio metu ieškovei priklausančiam gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala, draudžiamuoju; 2) įpareigoti atsakovę išmokėti trečiajam asmeniui (naudos gavėjui) Kredito unijai „Saulėgrąža“ – 17 616,55 Eur dydžio draudimo išmoką pagal pateiktą remonto darbų sąmatą.

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

54. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

55. Ieškovei taikomos draudimo apsaugos ribas nustato Draudimo sutartis ir Taisyklės. Taisyklių 3.3 punkte nurodyta, kad Draudimo sutartimi apdraudžiama nuo bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių išorinių įvykių, padariusių tiesioginę įtaką draudimo objektui, dėl kurių draudimo objektas buvo sugadintas, sunaikintas ar kurio netekta dėl vagystės įsilaužus ar apiplėšimo. Taip pat Taisyklių 3.3 punkte nurodyta, kada draudimo apsauga netaikoma ir nuostoliai neatlyginami, jei juos sukėlė statinio, jo pamatų, sienų ar kitų sudėtinių dalių nusėdimas, poslinkis, plėtimasis, medžiagų susidėvėjimas, vibracija. Taigi Taisyklėse suformuluota bendroji taisyklė, jog dėl šių aplinkybių atsiradusi žala nėra atlyginama. Tuo pačiu nurodytos ir dvi išimtys: 1) atlyginama žemės paviršiaus poslinkio ar vibracijos sukelta žala dėl netinkamų statybos darbų, kuriuos atliko tretieji asmenys, kurių atsakomybė įrodyta; 2) atlyginama žala, atsiradusi dėl pakilusio paviršinio vandens ar potvynio. Ieškovė siekė įrodyti pirmosios išimties egzistavimą, t. y., kad žalą sukėlė žemės paviršiaus poslinkis ar vibracija, kuriuos sukėlė trečiojo asmens netinkamai vykdyti statybos darbai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Ieškovė išimties egzistavimo neįrodė.

56. Byloje Ieškovė kėlė tris galimas defektų atsiradimo priežastis:

56.1. Vibracija, kurią sukėlė pamatų įrengimas gretimame sklype – versija grindžiama M. Vaišnoro parengtu Vertinimo aktu;

56.2. Netinkamas pamatų duobės iškasimas, šios duobės užpildymas vandeniu ir vandens pašalinimas – versija grindžiama J. Gasiūno ekspertizės aktu ir Sergiejaus Kovo Konsultacine išvada;

56.3. Nuo pat pamatų įrengimo darbų pradžios, darbus vykdant netinkamai, vanduo pratekėdamas po Turto pamatais vis plovė smulkias grunto dalis, kas galiausiai sąlygojo Turto pamatų nusėdimą ir defektų atsiradimą – versija nėra pagrįsta rašytiniais objektyviais įrodymais.

57. Apeliantė teigia, kad pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį kilus ginčui dėl draudimo išmokos išmokėjimo pareiga įrodyti atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrįstumą tenka draudikui, t. y. atsakovui. Apeliantės teigimu, teismas visiškai nepagrįstai perkėlė neproporcingai didelę įrodinėjimo naštą Ieškovei. Ieškovė taip pat akcentuoja, kad Atsakovas ir trečiasis asmuo byloje užėmė itin pasyvią poziciją, t. y. iš esmės tik kritikavo ieškovės teikiamus įrodymus.

58. Nagrinėjamame ginče rašytines nuomones dėl defektų atsiradimo priežasties pateikė penki specialistai. Du iš jų buvo teismo paskirti ekspertai. Vienintelis specialistas M. Vaišnoras savo Vertinimo akte nurodė, jog žala galėjo būti nulemta vibracijos – „<...> Įrengiant pamatus sukelta vibracija per gruntą persidavė į statinio konstrukcijas ir susiformavo ilginiai plyšiai“. Ši išvada yra grindžiama tik deklaratyviais teiginiais. M. Vaišnoras nenurodo kokius tyrimus atliko ir kokius metodus naudojo. Šis specialistas daro prielaidą, jog sklype vyrauja birūs gruntai, tačiau nepaaiškina kuo remdamasis tokią prielaidą daro. Matyti, jog M. Vaišnoras netyrė sklypo grunto sandaros, kaip tą darė J. Gasiūnas, todėl M. Vaišnoro išvados nėra pagrįstos. M. Vaišnoras taip pat daro prielaidas ir apie polių gręžimo metu susidarančią vibraciją, tačiau savo deklaratyvių teiginių niekaip nepagrindžia.

59. Iš esmės analogišką išvadą pateikė ir specialistas S. Kovas savo Konsultacinėje išvadoje. Abi šios išvados (M. Vaišnoro ir J. Gasiūno) nėra pagrįstos, nes byloje pateiktų įrodymų visuma įrodo, kad Turto defektai atsirado prieš nurodomos jų priežasties atsiradimą (pamatų duobės iškasimą). Byloje surinkti duomenys taip pat įrodo, kad nauji Turto defektai atsirado ir po pamatų įrengimo, t. y. kuomet pamatų duobėje jau buvo įrengti pamatai. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, jog pamatų duobės iškasimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su defektų atsiradimu.

60. Pakartotinės ekspertizės akto 11 skyriuje S. Mitkus taip pat vertino ar vibracija galėjo turėti įtakos defektų, fiksuotų priepirčio patalpoje atsiradimui. Šią versiją ekspertas atmetė ir pateikė savo išvados pagrindimą: „<...> Įtrūkiai pertvaroje turi būdingų vibracijos sukeltų požymių. Tačiau statybos gretimame sklype, kaip defektų priežastis – atmestina. Įtrūkiai yra atsiradę pertvaroje, kuri yra nutolusioje nuo statybvietės vietoje. Vibracija iš gretimo sklypo negalėjo būti šių defektų priežastimi, nes tokiu atveju būtų matomi vibracijos padariniai artimesnėse vibracijos šaltiniui konstrukcijose“. Apklausiamas teismo posėdžio metu S. Mitkus dar kartą patvirtino, jog vibracijos poveikis būna didžiausias arčiausiai vibracijos šaltinio. Apžiūrėta priepirčio patalpa yra priešingoje Turto pusėje, nei buvo vykdomi statybos darbai, t. y. ši patalpa nuo statybvietės yra labiausiai nutolusi. Nesant jokių vibracijos poveikio požymių patalpose, kurios yra arčiau statybvietės, nėra jokio pagrindo spręsti, kad statybvietėje buvusi vibracija (jei tokia apskirtai buvo) galėjo nulemti defektų priepirčio patalpoje atsiradimą.

61. Teismui pateiktame ekspertizės akte J. Gasiūnas defektų atsiradimo priežastimi nurodė gretimame sklype vykdytus statybos darbus ir teigė, jog „<...> Siurbiant vandenį iš pamatų duobės (duomenys neskelbtini), vanduo pratekėjo ir iš po (duomenys neskelbtini) namo pamatų išplaudamas smulkias grunto dalis. Ko pasekoje atsirado pamatų sėdimas gyvenamo namo (duomenys neskelbtini). Dėl pamatų sėdimo atsirado plyšiai sienose, lubose bei grindyse gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Dėl defektų atsiradimo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kaltė tenka pamatų įrengimo darbus (duomenys neskelbtini) vykdžiusiam rangovui.“

62. Nei vienas iš teismo ekspertų nenurodė, jog defektų atsiradimą galėjo nulemti vibracija. Priešingai, abu teismo paskirti ekspertai kategoriškai atmetė šią versiją. 2022- 06-14 teismo posėdžio metu atsakydamas į Ieškovės atstovės klausimą ar pradiniai kasimo ir pamatų polių gręžimo darbai galėjo turėti įtakos defektų atsiradimui ekspertas J. Gasiūnas kategoriškai atsakė, jog pamatų polių gręžimas tikrai negalėjo turėti įtakos defektų atsiradimui, nes tokių darbų atlikimo metu nesusidaro tokia didelė vibracija. Atsakydamas į klausimą ar darbų vykdymas itin arti Turto sienų bei teismo patikslintą klausimą ar gręžimo darbai galėjo turėti įtakos defektų atsiradimui, ekspertas J. Gasiūnas atsakė, jog tokie darbai defektų atsiradimo negalėjo sukelti. Analogiškas išvadas padarė ir ekspertas S. Mitkus teismui pateiktoje išvadoje. Vėliau apklausiamas teismo posėdžio metu S. Mitkus dar kartą patvirtino savo nuomonę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje apimtyje abiejų teismo ekspertų nuomonės sutampa.

63. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, jog jau nuo pamatų polių išgręžimo gruntinis vanduo „kilo į viršų“ ir taip darė neigiamą poveikį Turtui. Ekspertas J. Gasiūnas aiškiai nurodė, kad pirma buvo iškasta pamatų duobė ir tik tada joje susikaupė gruntinis vanduo. Ekspertizės akte nurodyta, kad pamatų duobės gylis buvo 4,5 metro. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog pamatų duobė buvo kasama naudojant ekskavatorių. Šios aplinkybės įrodo, jog duobės kasimo metu ji nebuvo užpildyta vandeniu. Priešingu atveju fiziškai nebūtų įmanoma iškasti duobės naudojant ekskavatorių. Taigi įvykių chronologija buvo tokia, kad pirma buvo iškasta pamatų duobė ir tik vėliau joje susikaupė vanduo. Tai paneigia Ieškovės deklaratyvius teiginius, jog gruntinio vandens lygis pradėjo kilti dar nuo pamatų polių išgręžimo.

64. Pabrėžtina, kad tokiu atveju turėtų būti laikomasi civilinio proceso teisės normomis įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių, nustatančių, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo ne kartą yra konstatuota, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. lei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių̨ nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 54 punktas).

65. Vadovaujantis išdėstyta taisykle, esant prieštaravimams tarp aptartų eksperto J. Gasiūno pateiktų išvadų ir posėdžio metu duotų paaiškinimų bei prieštaravimams tarp ekspertų J.Gasiūno ir S.Mitkaus išvadų, teismas pasiūlė spręsti klausimą dėl kompleksinės ar kitokios ekspertizės skyrimo.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakartotinės teismo eksperto S.Mitkaus akto išvadoje nurodytos aplinkybės bei eksperto paaiškinimai, kurių dalis (pavyzdžiui, dėl pradinių kasimo ir pamatų polių gręžimo darbų įtakos namo pamatų sėdimui) nėra prieštaringos eksperto Jono Gasiūno paaiškinimams teismo posėdžio metu, todėl, teismo vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai, draudikui tenkanti įrodinėjimo pareiga buvo perkelta draudėjai (ieškovei), nesutinkančiai su draudiko sprendimu, kad ginčo name nustatyti pažeidimai pagal savo prigimtį (kilmę) patenka į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, ieškovė teisminio nagrinėjimo metu šių įrodymų nepaneigė, kas sąlygoja vertinimą, kad nepaneigė draudiko sprendimo pagrįstumo (LR CPK 12, 177, 178, 179, 185 straipsniai).

67. Taip pat teismo vertinimu, byloje atliktos pakartotinės ekspertizės išvadoms paneigti, vadovaujantis CPK 177 straipsnio 3 dalimi, nepakanka ieškovės pateiktos specialisto S.Kovo konsultacinės išvados, nes tokiu būdu būtų paneigiamas teismo ekspertizės kaip didesnio patikimumo įrodymo reikšmė. Byloje susiklostė situacija, kad draudiko sprendimą, kad nurodyti apdrausto objekto sugadinimai / defektai patenka į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, patvirtina pakartotinės ekspertizės išvados, o priešingą poziciją ieškovė įrodinėja ekspertizės statuso neturinčiais rašytiniais įrodymais. Ieškovės pateiktos specialistų išvados, esant ginčui dėl turto sugadinimo / defekto kilmės ir pan., gali būti vada skirti teismo ekspertizę (pirmą, papildomą, pakartotinę ar kompleksinę), tačiau negali paneigti pačios ekspertizės kaip įrodymo svarumo.

68. Teismo ekspertas J.Gasiūnas du kartus pildė atliktą ekspertizę, nes pirmą kartą nebuvo pateikta visa eksperto naudota medžiaga ekspertizei atlikti, antrą kartą pildyta, nes iš ekspertizės akto nebuvo galima identifikuoti patalpų, kuriose nurodyti ir kokie nurodyti defektai, kas lėmė pagrįstas abejones tokios išvados pagrįstumu ir dalyje dėl remonto darbų sąmatos teisingumo.

69. Ieškovė kritikuoja eksperto S. Mitkaus pasirinktus tyrimo metodus, tačiau tyrimo metodų pasirinkimas yra teismo eksperto prerogatyva. Eksperto S. Mitkaus pateikto ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas. Priešingai akto turinys yra nuoseklus. Be to, apklaustas teismo posėdžio metu ekspertas taip pat nuosekliai ir aiškiai išdėstė kaip buvo atliktas tyrimas ir kodėl buvo padarytos tokios išvados.

70. Eksperto S. Mitkaus išvados išplaukia iš tyrimo eigos. Ekspertizės akte nurodyta kokius tyrimo metodus buvo nutarta naudoti atliekant ekspertizę. Pakartotinės ekspertizės akto dalyje „Tyrimo metodai ir naudotos priemonės“ išvardinti keturi eksperto naudoti tyrimo metodai, taip pat nurodyta, kad nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į teismo eksperto specialiąsias žinias ir profesinę patirtį, buvo vertinamos lyginant jas su mokslinėje ir metodinėje literatūroje pateikiamais duomenimis, taisyklėmis, įžvalgomis. Ištraukos ir citatos iš naudotų literatūros šaltinių pateiktos teismo ekspertizės akte.

71. Apeliantė teigia, jog atsakovas nepaneigė eksperto J. Gasiūno išvadų, jog pamatų duobė gretimame sklype buvo iškasta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. neturint paruošto statybos pasirengimo ir darbų organizavimo projekto ir neįvykdžius inžinerinių techninių priemonių stabdančių vandens patekimą į pamatų duobę. Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog nebuvo parengtas statybos pasirengimo ir darbų projektas ar fakto, kad iškasta pamatų duobė buvo užpilta vandeniu. Šios aplinkybės byloje yra nustatytos ir Atsakovas jų neginčija. Atsakovas ginčija tai, kad šios aplinkybės nulėmė Turto defektų atsiradimą, t. y. jos yra priežastiniu ryšiu susijusios su defektų atsiradimu.

72. Vien faktas, kad nebuvo parengtas statybos pasirengimo ir darbų organizavimo projektas nereiškia, jog statybos darbai buvo technologiškai vykdomi netinkamai. Lygiai taip pat ir faktas, kad pamatų duobė buvo užpilta vandeniu, taip pat savaime nereiškia, jog šis faktas nulėmė defektų atsiradimą. Ypač atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes, kad Turto defektai atsirado ir prieš, ir po pamatų gretimame sklype įrengimą, t. y. nepriklausomai nuo pamatų įrengimo fazės. Taigi norėdama pagrįsti savo reikalavimus Ieškovė turėjo įrodyti, jog pamatų duobės iškasimas ir vėlesnis jos užsipildymas vandeniu buvo vienintelė ar bent jau pagrindinė Turto defektų atsiradimo priežastis. Šių aplinkybių ieškovė neįrodė.

73. Byloje nustatyta, kad pirmieji Turto defektai buvo pastebėti 2020-02-03. Šį faktą įrodo tiek 2020-03-04 surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas Nr. TU56083, kuriame įvykio data nurodyta 2020-02-03, tiek ir Ieškovės pateiktas antstolės Jurgitos Žilinskaitės 2020-05-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.161-2001 kopija.

74. Apeliantė teigia, jog iš Atsakovo kartu su 2022-03-08 prašymu pateiktų nuotraukų matyti, kad jau 2020-03-04 požeminis vanduo dėl netinkamai vykdytų pamatų įrengimo darbų „kilo į viršų“ ir tai neva nulėmė defektų atsiradimą. Pateikiama ir nuotrauka, kurioje matomas greta Turto stovintis ekskavatorius. Priešingai, ši nuotrauka įrodo priešingas aplinkybes. 2020-03-04 gretimame žemės sklype pamatų duobė dar nebuvo įrengta ir ji nebuvo užpildyta vandeniu, t. y. tuo metu neegzistavo aplinkybės, kurias J. Gasiūnas ir S. Kovas įvardino kaip defektų atsiradimo priežastis.

75. Byloje taip pat neginčijamai įrodyta, jog pamatų duobė buvo iškasta ir užsipildė vandeniu tik 2020-03-13. Antstolės Jurgitos Žilinskaitės 2020-05-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.161-20-01 (žr. ieškinio 2 priedą) nurodoma, kad konstatavimas buvo tęsiamas 2020-03-13 atvykus 17:20 val. adresu (duomenys neskelbtini), matyti, jog gretimame sklype, yra prisikaupę vandens. Taigi byloje yra įrodyta, jog pamatų duobė adresu (duomenys neskelbtini), buvo iškasta ir užsipildė vandeniu tik 2020-03-13, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo tada kai buvo pastebėti Turto defektai. Būtent dėl šios priežasties Atsakovas ir teigia, kad 2020-03-13 atsiradusios aplinkybės (pamatų duobės užsipildymas vandeniu) objektyviai negalėjo būti defektų, kurie atsirado 2020-02-03 atsiradimo priežastimi. Pasekmė (defektų atsiradimas) negali įvykti anksčiau nei priežastis (duobės iškasimas ir užsipildymas vandeniu).

76. Faktą, jog Turto defektų atsiradimas nėra susijęs su pamatų gretimame sklype įrengimu įrodo ir rašytiniais įrodymais pagrįstos aplinkybės, jog papildomi Turto defektai buvo fiksuojami ir po to kai pamatų įrengimo darbai buvo baigti ir jokie esminiai statybos darbai gretimame sklype nebebuvo vykdomi.

77. Atsakovas pateikė paaiškinimus, jog beveik kiekvienos Turto apžiūros metu buvo fiksuojami nauji defektai lyginant su tais, kurie buvo užfiksuoti 2020-03-04 ir 2020-03-30 atsakovo atstovų vykdytų Turto apžiūrų metu.

78. Norėdama pagrįsti savo teiginius, jog statybos darbai buvo atlikti netinkamai Ieškovė nurodo, kad nuo 2023-01-11 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazėje yra žyma apie savavališką gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybą. Ieškovės teigimu tai reiškia, jog gretimame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybos darbai buvo vykdomi nukrypstant nuo esminių projektinių sprendinių ir statybos leidimas šio namo statybai buvo išduotas neteisėtai. Šie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti.

79. Žyma apie savavališką statybą buvo padarytą 2023-01-11, t. y. praėjus beveik trims metams po to kai buvo pastebėti Turto defektai, todėl nėra aišku dėl kokių statytojo veiksmų ši žyma buvo padaryta. Ginčo įvykiui aktualiu metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kelis kartus vykdė statybos patikrinimą vietoje ir jokių pažeidimų nenustatė. Tai įrodo inspekcijos 2020-06-09 atsakymas. Vadinasi, ginčui aktualiu metu jokių savavališkos statybos požymių nebuvo. Priešingu atveju, jau po pirmojo patikrinimo vietoje būtų atsiradusi žyma apie savavališką statybą.

80. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu ir trečiuoju asmeniu, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje pateiktus įrodymus. Ieškovė teismui teikė prašymus dėl įrodymų tyrimo, tačiau ieškovė keisdavo savo poziciją dėl teismui teikiamų prašymų. Ieškovė kelis kartus prašė atidėti bylos nagrinėjimą tam, kad ieškovei būtų sudarytos sąlygos pateikti prašymą skirti pakartotinę ekspertizė, bet vėliau tokių prašymo neteikė. Pozicijos pagrįstumą parodo ne įrodymų gausa, o aplinkybės, kurias šie įrodymai patvirtina ar paneigia.

81. CPK 218 straipsnis numato, kad eksperto išvadą teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

82. Teismas ištyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, įskaitant ir ieškovės argumentus dėl teismo eksperto S. Mitkaus pateikto ekspertizės akto, ir priėmė sprendimą vadovautis šiuo ekspertizės aktu.

Dėl bylos baigties

83. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

84. Teismui pripažinus, kad ginčo įvykis nėra draudžiamasis, kiti apeliacinio skundo argumentai (įskaitant argumentus dėl remonto darbų sąmatos dydžio) iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

85. Atmetus apeliacinį skundą ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

86. Trečiasis asmuo UAB „Radida ir ko“ turi materialinį teisinį suinteresuotumą palaikyti atsakovo argumentus. Trečiasis asmuo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 786,50 EUR išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, todėl jam priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

87. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio patvirtinimo“, 7 ir 8.14 punktuose nurodytų dydžių, todėl trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas 786,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame teisme, atlyginimas (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Radida ir Ko” ( kodas124566513) iš ieškovės V.A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 786,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame teisme.