Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-284-600/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-16
Bylos Nr.: e2-284-600/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17116-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Kasimovienė
Ieškovas: V. A.
Atsakovas: draudimo bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Radida ir Ko“
Advokatai: Gediminas Juknevičius

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-284-600/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17116-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei,dalyvaujant ieškovės V. A. atstovei advokato padėjėjai Evelinai Choniakovienei,

atsakovės draudimo bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“, veikiančiai per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, atstovui T. V.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Radida ir Ko“ atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei draudimo bendrovei „Swedbank P&C Insurance AS“ įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, - uždaroji akcinė bendrovė „Radida ir Ko“ ir kredito unija „Saulėgrąža“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Ieškovė prašo: 1) pripažinti įvykį, kurio metu ieškovei priklausančiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala, draudžiamuoju; 2) įpareigoti atsakovę išmokėti trečiajam asmeniui (naudos gavėjui) Kredito unijai „Saulėgrąža“ – 17 616,55 Eur dydžio draudimo išmoką, taip pat priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Radida ir Ko“ gretimame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vykdė statybos darbus, kurie buvo atliekami itin arti ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, o konkrečiai - prie pat namo sienų (statybinėmis medžiagomis buvo aptaškyti netgi gyvenamojo namo langai). Dėl trečiojo asmens vykdytų statybos darbų įtrūko ieškovės gyvenamojo namo fasado ir vidaus sienos, be to gyvenamojo namo grindyse atsirado įtrūkimai / įplyšimai, rūsyje ant sienų atsirado vandens nubėgimai. Ieškovei priklausančio namo sienų ir grindų būklė (trečiajam asmeniui UAB „Radida ir Ko“ vykdant statybos darbus) fiksuota 2020 m. gegužės 09 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 161-20-01.

1.2. Ieškovė su atsakove yra sudariusi gyventojų turto draudimo sutartį, ką patvirtina 2019 m. rugpjūčio 08 d. Gyventojų turto draudimo liudijimas (polisas) Nr. GTD28325418, identifikacinis Nr. 10061715599 (toliau – Draudimo liudijimas).

1.3. Dėl gretimame žemės sklype vykdytų statybos darbų atsiradus gyvenamojo namo išorės ir vidaus defektams, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. 2020 m. birželio 19 d. buvo gautas atsakovės pranešimas (žalos byla Nr. TU57077), kuriame atsakovė nurodė, jog draudimo išmokos išmokėti konkrečiu atveju nėra pagrindo, nes nustatyti gyvenamojo namo defektai nėra kilę dėl gretimame žemės sklype vykusių statybos darbų. Anot, atsakovės, gyvenamojo namo defektai priskirtini prie įvykių, kurių atvejais draudimo apsauga nėra taikoma. Kartu su aptariamu pranešimu atsakovė pateikė ieškovei priežasties nustatymo aktą bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcijos) 2020 m. birželio 12 d. atsakymą.

1.4. Įvertinus atsakovės pateikto pranešimo bei kartu pateiktų dokumentų turinį, ieškovė kreipėsi į M. V., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas, kuris, įvertinęs gyvenamajam namui padarytą žalą, surašė 2020 m. liepos mėn. 31 d. Specialistų vertinimo aktą. Iš aptariamo Vertinimo akto turinio matyti, jog vertinimas buvo atliekamas tikslu nustatyti statinio (duomenys neskelbtini), atsiradusių trūkumų priežastis. Vertinimo akte nurodyti šie gyvenamojo namo defektai: 1) namo fasade susiformavę plyšiai (2.1.2 pav., 2.1.4 pav., 2.1.5 pav., 2.1.6 pav.); 2) namo tvoros konstrukcijose susiformavę plyšiai (2.1.3 pav., 2.1.7 pav.); 3) parketlenčių jungimo zonose susiformavę plyšiai (2.1.8 pav., 2.1.9 pav., 2.1.10 pav.); 4) plytelėse susiformavęs įstrižas plyšys (2.1.11 pav.); 5) sutrūkusi pirties detalė ties sienos sandūra (2.1.12 pav.); 6) sutrūkusios lubos ties stoglangiais (2.1.13 pav.). Vertinimo akte nurodyta, kad (i) sklype vyrauja birūs gruntai; polių gręžimo metu mechanizmų sukelta vibracija (dinaminės apkrovos) esamą gruntą vibruoja ir dėl to atsiranda neigiamas poveikis į šalia stovinčių statinių konstrukcijas; tankiai užstatytose teritorijose naudoti įprastą gręžimą ar CFA tipo polių įrengimą reikia naudoti atsargiai, tinkamai įvertinant šalia esančius pastatus; gręžimo metu ne tik vibruojamas šalia esamas gruntas, bet ir gruntas gali būti susilpninamas; šalia stovinčiuose statiniuose dėl gręžimo darbų sukeltų vibracijų ne tik nusėda pamatai, bet per gruntą vibracija persiduoda ir į kitas statinio konstrukcijas, ko eigoje susiformuoja plyšiai ar kiti defektai; (ii) aukščiau pateiktų defektų susiformavimo pobūdis atitinka vibracijos keliamo poveikio sukeliamus trūkius; tokiu atveju susiformavę plyšiai būna neįstriži, o ilginiai ir/ar formuojasi ties konstrukcijų sankirtomis; (iii) kaimyniniame sklype vykdomų darbų technologija neužtikrino tinkamos šalia esančio namo apsaugos ir sienose susiformavo plyšiai; plyšiai nėra avarinės būklės, tačiau yra pažeistas estetinis vaizdas.

1.5. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Vertinimo akte buvo padaryta išvada, jog statinyje susiformavę defektai, užfiksuoti 2.1.1 – 2.1.13 paveiksluose, susiformavo dėl šalia sklype vykdomų darbų tiesioginio poveikio. Įrengiant pamatus sukelta vibracija per gruntą persidavė į statinio konstrukcijas, dėl ko susiformavo ilginiai plyšiai. Vertinimo aktas 2020 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu paštu buvo pateiktas atsakovei. 2020 m. rugsėjo 17 d. iš atsakovės buvo gautas atsakymas elektroniniu paštu, kuriame atsakovė nurodė, jog ekspertai pastato trūkumus priskiria prie estetinių defektų, kurie gali atsirasti dėl eilės priežasčių, įskaitant 1) dėl natūralaus namo judėjimo, konstrukcinių ypatumų, 2) nusidėvėjimo, 3) išorinio poveikio – galimų polių įrengimo vibracijų. Atsakovės vertinimu, nėra pagrindo pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką.

1.6. Nesutikdama su atsakovės pozicija, ieškovė dar kartą pati fiksavo aplinkybę, jog statybos darbai yra atliekami prie pat jos gyvenamojo namo sienos ir 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė pretenziją tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui UAB „Radida ir Ko“, kuria pareikalavo organizuoti esamos situacijos sprendimą bei nurodyti / pasiūlyti, kas ir kokia dalimi imsis ieškovės gyvenamajame name atsiradusių defektų šalinimo ir / ar apmokės patirtą žalą.

Atsiliepimas

1.7. Atsakovei ir trečiajam asmeniui nesutikus spręsti situaciją, ieškovė kreipėsi į V. S., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, kuris įvertino gyvenamajame name atsiradusius defektus ir nustatė jų pašalinimo kainą (parengė lokalinę sąmatą), pagal kurią dėl gretimame žemės sklype vykdytų statybos darbų gyvenamajame name atsiradusių defektų pašalinimo kaina yra 17 616,55 Eur.

1.8. Reikalavimas įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti ieškovės nurodyto dydžio draudimo išmoką grindžiamas tarp šalių sudaryta draudimo sutartimi ir jos neatskiriama dalimi – Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 002 (toliau – Taisyklės) 3.3., 4.1. punktais. Taisyklių 3.3. punkte nurodyta, kad draudimo apsauga netaikoma ir nuostoliai neatlyginami, jei juos sukėlė toliau nurodyti įvykiai (nedraudžiamieji įvykiai), sąlygos ar veiksmai arba jei žala kilo dėl: išimtys: yra atlyginama žemės paviršiaus poslinkio ar vibracijos sukelta žala dėl netinkamų statybos darbų, kuriuos atliko tretieji asmenys, kurių atsakomybė įrodyta.

Šalies argumentai

1.9. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad įvykis nepatenka į draudžiamųjų įvykių sąrašą, nes iš priežasties nustatymo akto, kuriuo atsakovė remiasi, visiškai neaišku, kokia tyrimo medžiaga leido ekspertui pagrįstai daryti išvadą, jog defektai yra laikytini atsiradusiais / paliktais dar statybų / vidaus apdailos atlikimo metu, o nėra atsiradę dėl gretimame žemės sklype vykdomų statybos darbų; be to mano, kad atsakovės pasitelkto eksperto išvada dėl atsiradusių defektų kilmės (kad tai neva tai yra netinkamai atliktų apdailos darbų padarinys) yra visiškai nepagrįsta – nei tyrimo eiga, nei teisės aktų nuostatomis, nei matavimo prietaisų ar kitų tyrimo priemonių rodmenimis, todėl mano, kad eksperto išvados neišplaukia iš tyrimo eigos.

1.10. Mano, kad atsakovei, vadovaujantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalimi, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

1.11. Ieškovė reikalavimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju grindžia:

1.11.1. faktu, kad gyvenamojo namo fasado ir vidaus sienose bei grindyse įtrūkimai / įplyšimai atsirado tik po to, kai trečiasis asmuo UAB „Radida ir Ko“ pradėjo vykdyti statybos darbus gretimame žemės sklype; iki statybos darbų pradžios tokie gyvenamojo namo defektai nebuvo fiksuoti;

1.11.2. kartu su šiuo ieškiniu teikiamomis fotonuotraukomis bei antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, iš kurių turinio labiau nei aiškiai matyti, kad statybos darbai, o konkrečiai kasimo, gręžimo darbai, kuriems būdinga itin didelė vibracija, buvo vykdomi prie pat gyvenamojo namo sienų;

1.11.3. faktu, jog 2020 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške pati atsakovė patvirtino, jog gyvenamajam namui padarytą žalą vertinę ekspertai kaip vieną iš žalos / defektų atsiradimo priežasčių įvardijo išorinį poveikį – vibraciją;

1.11.4. Vertinimo akto turiniu, kuriame nurodyta išvada, jog gyvenamajame name susiformavę defektai susiformavo dėl šalia sklype vykdomų darbų tiesioginio poveikio; įrengiant pamatus sukelta vibracija per gruntą persidavė į statinio konstrukcijas ir susiformavo ilginiai plyšiai.

1.12. Įvykį pripažinti draudžiamuoju prašo remiantis Taisyklių 3.3 punktu.

1.13. Atsakovei atsisakius išmokėti draudimo išmoką dėl to, jog tariamai nebuvo nustatytas draudžiamojo įvykio faktas, mokėtina draudimo išmoka nebuvo nustatyta. Dėl nurodyto ieškovė prašo priteisti žalos sumą pagal parengtą lokalinę sąmatą, kurioje yra apskaičiuota ir nurodyta gyvenamajame name atsiradusių defektų, kuriuos sąlygojo gretimame žemės sklype vykdomi statybos darbai, pašalinimo kaina.

1.14. Pagal Draudimo įstatymo 105 straipsnį draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

1.15. Draudimo liudijime naudos gavėju įvardintas trečiasis asmuo Kredito unija „Saulėgrąža“. Draudimo liudijime taip pat nurodyta, kad draudimo išmoka pirmiausia mokama trečiajam asmeniui Kredito unijai „Saulėgrąža“ tol, kol visiškai yra padengiamas kreditas, suteiktas pagal kredito sutartį. Dėl nurodyto draudimo išmoką prašo priteisti draudimo liudijime nurodytam subjektui.

2. Atsakovė draudimo bendrovė su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti.

2.1. Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

2.2. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017).

2.3. Draudimo rūšies taisyklėse nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

2.4. Ieškovė savo reikalavimus šioje byloje grindžia specialisto M. V. pateiktu 2020 m. liepos 31 d. Specialistų vertinimo aktu (toliau – ir Vertinimo aktu), kuriame specialistas nurodė, jog „...išnagrinėjus situaciją nustatyta, kad statinyje susiformavę defektai, užfiksuoti 2.1.1 – 2.1.13 paveiksluose, susiformavo dėl šalia sklype vykdomų darbų tiesioginio poveikio. Įrengiant pamatus sukelta vibracija per gruntą persidavė į statinio konstrukcijas ir susiformavo ilginiai plyšiai“. Taigi ieškovė įrodinėja, jog ginčo dalyku esantys defektai atsirado dėl statybos darbų metu sukeltos vibracijos.

2.5. Ieškovė teisingai nurodo, jog Taisyklių 3.3 punkte yra nurodytas nedraudžiamųjų įvykių sąrašas. Šiame sąraše nurodyta, kad draudimo apsauga netaikoma ir nuostoliai neatlyginami, jei juos sukėlė toliau nurodyti įvykiai (nedraudžiamieji įvykiai), sąlygos ar veiksmai arba jei žala kilo dėl statinio, jo pamatų, sienų ar kitų sudėtinių dalių nusėdimo, poslinkio, plėtimosi, medžiagų susidėvėjimo, vibracijos. Taisyklėse taip pat aiškiai nurodytos išimtys, kuomet dėl šių aplinkybių patirti nuostoliai yra atlyginami: (i) atlyginama žemės paviršiaus poslinkio ar vibracijos sukelta žala dėl netinkamų statybos darbų, kuriuos atliko tretieji asmenys, kurių atsakomybė įrodyta; (ii) atlyginama žala, atsiradusi dėl pakilusio paviršinio vandens ar potvynio.

Atsiliepimas

2.6. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti Taisyklėse nurodytą išimtį. Kaip matyti iš pacituotų Taisyklių nuostatų išimtis yra taikoma ir žemės paviršiaus poslinkio ar vibracijos sukelta žala yra atlyginama tik tais atvejais, kai defektai atsirado dėl netinkamų statybos darbų, kuriuos atliko tretieji asmenys, kurių atsakomybė įrodyta. Esminės šios išimties taikymo sąlygos yra: (i) žalos atsiradimas dėl trečiojo asmens netinkamai vykdytų statybos darbų; (ii) trečiojo asmens atsakomybės dėl padarytos žalos įrodymas. Atsakovė mano, kad nei viena iš šių sąlygų nėra įvykdyta, todėl pagrindo taikyti Taisyklėse nurodytą išimtį nėra. Nėra pateikta įrodymų, kad trečiasis asmuo UAB „Radida ir ko“ statybos darbus vykdė netinkamai – Statybos inspekcija 2020 m. birželio 12 d. atsakyme į atsakovės paklausimą nenurodė, kad statybos darbai buvo atliekami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsakovei įvykio vertinimo datai nebuvo pateikti duomenys, kurie leistų spręsti, kad UAB „Radida ir ko“ statybos darbus atliko netinkamai, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesilaikant nustatytų technologinių reikalavimų ar kitaip pažeidžiant pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atitinkamai priimant sprendimą dėl įvykio nepripažinimo draudžiamuoju nebuvo pagrindo konstatuoti, jog buvo įvykdyta ir kita Taisyklėse nurodyta išimties dėl nuostolių atlyginimo taikymo sąlyga – UAB „Radida ir ko“ atsakomybės dėl padarytos žalos įrodymas.

2.7. Draudikas, tiriant ginčo įvykio aplinkybes, kreipėsi į reikiamą kvalifikaciją turintį specialistą – A. M., kuris pateikė išvadą, jog ieškovės nurodyti defektai nėra susiję su vykdytais statybų darbais, o atsirado dėl kitų priežasčių. Ieškovė kvestionuoja šios išvados pagrįstumą teigdama, jog specialisto išvados nėra pagrįstos tyrimo eiga, teisės aktų reikalavimais, matavimo prietaisų ar kitų tyrimo priemonių rodmenimis. Atsakovės vertinimu, tokie ieškovės teiginiai nėra pagrįsti – (i) Priežasties nustatymo akte nurodyta, kad specialistas buvo atvykęs į įvykio vietą, apžiūrėjo ir įvertino ieškovės nurodytus defektus bei pateikė savo išvadas dėl jų atsiradimo priežasties; (ii) išvados yra motyvuotos ir pagrįstos, defektai vertinti individualiai bei yra nurodytos jų atsiradimo priežastys.

2.8. Mano, kad ieškovės pasitelktas specialistas išvadas daro remdamasis deklaratyviais teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiais atliktais tyrimais - daro tik prielaidas, jog polių gręžimo darbai turi būti vykdomi atsargiai ir jų metu gali būti sukelta vibracija, tačiau jokiu būdu nepaaiškina kokiais tyrimo metodais buvo nustatyta, jog būtent šiuo atveju darbai buvo vykdomi netinkamai ar nesilaikant technologinių reikalavimų.

2.9. Atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis Taisyklių nuostatomis taip pat nėra atlyginamos išlaidos, susijusios su smulkių išorės defektų remontu ar pašalinimu, pavyzdžiui: kilimų ar baldų dangos dėmės, įbrėžimai ant dažyto, emaliuoto ar poliruoto paviršiaus, sienų įtrūkimai, spalvos ar kvapo pakitimas. Didžioji dalis ieškovės nurodytų defektų yra priskirtini būtent smulkiems išorės defektams, kurie neturi jokios įtakos galimybei tinkamai naudotis Turtu ir gali tik mažinti estetinį vaizdą. Nemaža dalis nurodytų estetinių defektų taip pat gali būti pašalinta atliekant smulkius remonto dabos, t. y. panaudojant glaistą ar hermetiką. Tokios išlaidos taip pat nėra atlyginamos pagal Taisyklių nuostatas.

2.10. Taisyklėse taip pat nurodoma, jog nėra atlyginami nuostoliai, padaryti dėl vandens, patekusio į statinį per suskilusias konstrukcijas. Laikoma, kad konstrukcijos suskilusios, jei statinio išorinės sienos, kurių paskirtis yra saugoti, kad į statinį nepatektų vanduo, neatlieka šios funkcijos. Šiuo atveju rūsio patalpoms žala buvo padaryta būtent dėl drėgmės prasiskverbimo pro išorines statinio konstrukcijas, kurios turi apsaugoti nuo to, kad į statinį nepatektų vanduo. Rūsio patalpos sienos turi būti įrengtos taip, kad pro jas į statinį nepatektų vanduo, pavyzdžiui gruntiniai vandenys. Šiuo atveju matyti, jog vanduo į rūsio patalpas prasiskverbė iš išorės, todėl darytina išvada, jog nebuvo užtikrintas tinkamas išorinių statinio konstrukcijų sandarumas.

2.11. Dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio nurodė, kad norint tinkamai nustatyti mokėtinos draudimo išmokos dydį, jei įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, visų pirma turi būti nustatyta kurie iš ieškovės nurodytų defektų turėtų būti priskirti nuostoliams, kuriuos atlyginti Draudimo sutartimi įsipareigojo atsakovė. Mano, kad tik teismo ekspertui nustačius žalos atsiradimo priežastis, turėtų būti nustatyta, kurie defektai nėra priskirtini smulkiems išorės defektams bei nustatytos šių defektų pašalinimo išlaidos. Tokiu būdu būtų gauti objektyvūs duomenys ne tik apie tai, ar įvykis turi būti laikomas draudžiamuoju, bet ir apie tai kokio dydžio draudimo išmoka turi būti mokama.

Šalies argumentai

3. Trečiasis asmuo UAB „Radida ir Ko“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

3.1. Nurodė, kad ieškinys nėra pagrįstas tinkamais įrodymais kaip to reikalauja CPK 12 straipsnis. Ieškiniu prašoma pripažinti įvykį draudžiamuoju, tačiau pateiktame 2020 m. balandžio 29 d. Priežasties nustatymo akte yra išskirtos trys pastato defektų priežasčių grupės – (i) remonto darbų klaidos ir brokas bei technologinių reikalavimų nesilaikymas šių darbų metu (pastatas baigtas yra 1959 metais, baigtas rekonstruoti 2004 metais, 2015 metais pastate baigti paprastojo remonto darbai); ()ii) drėgmės skverbimas į rūsio patalpas iš pastato išorės per išorinių konstrukcijų (rūsio sienų) nesandarumas dėl savo funkcijas neatliekančios izoliacijos; (iii) staigių išorinių poveikių nenustatyta. Taip pat buvo nustatyta, kad arčiausiai iš gretimame sklype trečiojo asmens vykdomų statybvietės esančiose pastato išorinėse konstrukcijose defektų, charakteringų atsirandantiems dėl nevienodo pamatų nuosėdžio ir/ar šalia statinio atliekamų darbų, nebuvo fiksuota.

3.2. Statybos inspekcija trečiojo asmens vykdomų darbų nukrypimų nuo projekto nefiksavo.

3.3. Mano, kad ieškovė nepagrindė fakto, kad ieškovei priklausančio pastato defektus sąlygojo trečiojo asmens veiksmai. Be to, iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti, kada ir kokie defektai atsirado pastate.

3.4. Ieškovė į bylą pateikė lokalinę sąmatą, tačiau nepateikė įrodymų, kad tokio dydžio išlaidas ji patyrė. Be to, ieškovė neįvertino draudimo liudijime nurodytos išskaitos.

3.5. Prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), nes iš 2020 m. gegužės 9 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad defektai buvo konstatuoti 2020 m. vasario 3 d., o ieškinys pareikštas 2021 m. birželio 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Mano, kad draudikas turi įrodyti, kad įvykis yra nedraudžiamasis ir jam nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos. Draudikas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo atsakomybės, todėl ieškinys turi būti tenkinamas.

Atsiliepimas

5. Atsakovės draudimo bendrovės atstovas ieškinį prašė atmesti vadovaujantis atsiliepime nurodytais argumentais. Mano, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei. Atkreipė dėmesį į tai, kad duobė iškasta kovo 13 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po defektų atsiradimo. Ieškovė neįrodinėja, kad iškasta duobė padidino žalos apimtis. Defektai ieškovės name atsiranda nuolat, todėl tai nėra vykdytų statybos darbų pasekmė. Taip pat mano, kad neįrodytas žalos dydis – reikalavimas grindžiamas į bylą pateikta pirmine sąmata, ekspertas G. nurodė, kad žala yra apie 14 000 Eur, specialistas S. K. – apie 20 000 Eur, dėl ko neaišku, kuo grindžiamas reikalavimas pagal nurodytas sąmatas. Atkreipė dėmesį į tai, kad S. K. sąmata turi klaidų – parketo plotas nurodytas didesnis nei namo grindų plotas. Pažymėjo, kad nebuvo paneigta eksperto S. M. išvada, kad defektai atsirado ne dėl statybos darbų, o dėl netinkamai atliktų įrengimo/apdailos darbų.

6. Trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį atmesti. Atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertas G. atliko pastato apžiūrą, tačiau neinformavo šalių. Nurodyto eksperto apklausos metu duoti paaiškinimai buvo prieštaringi, jis pažeidė ekspertizės atlikimo procedūrą, kas sąlygojo skirti pakartotinę ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

7. Byloje nustatyta, kad:

7.1. Gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei 2019 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų 2021 m. birželio 8 d. išrašo 2.2, 4.1., 7.3. punktai; namo statybos pabaigos metai – 1952 m., nuo 2000 m. iki 2004 m. truko rekonstravimo darbai, 2014 metais atliktas paprastasis namo remontas; nurodytas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas amalgamacijos būdu (daikto registravimas) (2014 m. rugpjūčio 13 d. parengta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2015 m. sausio 7 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1-1, NTR duomenų išrašo 10.7. punktas); statinio kategorija – neypatingasis;

7.2. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. su atsakove sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo grupė – draudimo nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų, bendrosios civilinės atsakomybės draudimas), draudimo laikotarpis – 2019 m. rugpjūčio 9 d. – 2020 m. rugpjūčio 14 d., kuria buvo apdraustas sprendimo 7.1. punkte nurodytas nekilnojamasis turtas; draudimo liudijimo polise nurodyta, kad naudos gavėjas yra kredito unija „Saulėgrąža“; draudimo sutarties neatskiriama dalis yra Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 002 (kaip buvo nurodyta aukščiau - toliau Taisyklės), 2018 m. gegužės 25 d. redakcija, kurios taip pat yra pateiktos į bylą;

7.3. 2020 m. gegužės 9 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad antstolė 2019 m. vasario 3 d. 10:00 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad kaimyniniame sklype yra vykdomi statybos darbai, kurie vykdomi prie pat namo adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad namo pirmo aukšto langai aptaškyti statybinėmis medžiagomis, apžiūra fiksuota fotonuotraukomis; 2020 m. kovo 13 d. apžiūra buvo tęsiama nuo 17:20 val., kurios metu nurodyta, kad gretimame sklype yra prisikaupę vandens; ant namo sienų matyti įtrūkimai; ant tvoros iš (duomenys neskelbtini), kiemo pusės matyti įtrūkimai; antrame aukšte grindyse tarp lentų matyti plyšiai; plokštumose (patalpos ir vietos jose nenurodytos), kurios išklijuotos plytelėmis, matyti įtrūkimai; rūsio patalpoje ant sienų matyti nubėgimai (taip nurodyta protokole); pirmame namo aukšte (prie lango į kaimyninį sklypą, kuriame vykdomi statybos darbai) matyti įtrūkimai grindyse; gretimame sklype esanti situacija ir namo (duomenys neskelbtini), išorinė ir vidinė apžiūra fiksuota fotonuotraukomis; faktinių aplinkybių konstatavimas baigtas 2020 m. kovo 13 d. 20:03 val.;

7.4. 2020 m. kovo 4 d. Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte Nr. TU56083, kuriame įvykio data nurodyta 2020 m. vasario 3 d., paskutinio remonto data – 2019 m., fasado – 2014 m., apžiūrint draudėjos turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2020 m. vasario 3 d. pastebėti įtrūkimai draudėjos namuose, namo fasado įtrūkimai, namo viduje sienų įtrūkimai, tarp grindų medinių lentų atsiradę tarpai, prabėgimas rūsio patalpoje ties pamatu; nurodyta, kad kliento teigimu, gretimame sklype (duomenys neskelbtini), iškasta duobė, padaryta atraminė gelžbetonio sienelė nuo draudėjos pastato nutolusi apie 3-4 metrus nuo draudėjos sienos pamatų; kaimyniniame sklype statybos ir kasimo darbai prasidėjo 2020 m. sausio mėnesį; nurodytame akte aprašyti matyti turto sugadinimai;

7.5. 2020 m. kovo 30 d. Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte Nr. TU57077, kuriame įvykio data nurodyta 2020 m. kovo 28 d., paskutinio remonto data – 2019 m., apžiūrint draudėjos turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2020 m. kovo 28 d. papildomai pastebėti fasado, tvoros ir vidaus patalpų sugadinimai dėl kaimynystėje (duomenys neskelbtini) sklype vykdomų kasimo, statybos darbų; dėl statybos vibracijos atsirado įtrūkimai sienose; klientė kreipėsi į Statybos inspekciją; nurodytame akte aprašyti matyti turto sugadinimai;

7.6. 2020 m. balandžio 29 d. Priežasties nustatymo akte (toliau – Aktas), kurį atsakovės užsakymu parengė A. M. (turintis ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo atestatą), kuriuo draudikas grindė atsisakymą pripažinti įvykį draudiminiu, nurodyta, kad išvada parengta apžiūrint gyvenamąjį namą vizualiai, fotografuojant pastato konstrukcijų pažeistas vietas, namo dokumentacija (statinio projekto, rekonstravimo projekto, tipinių detalių bei mazgų brėžinių) nebuvo pateikta, išskyrus aukštų planus; Akte nurodyta, kad apžiūrint išorės pastato pažaidas nebuvo nustatyta atsiradusių pažaidų nuo šalia vykdomų statybų poveikio; prie Akto pridėtose fotonuotraukose buvo fiksuoti defektai ir pateiktos išvados dėl kiekvieno iš jų;

7.7. Atsakovės 2020 m. birželio 19 d. pranešime Nr. TU57077/SPCI-SR-20-508 žalos byloje Nr. TU57077 nurodyta, kad išnagrinėjus ieškovės pranešimą apie apdraustam turtui padarytus sugadinimus (defektus), turto apžiūrų metu bei žalos bylos administravimo metu surinktą medžiagą priimtas sprendimas, kad draudėjos nurodyti turto defektai priskiriami prie Taisyklėse įvardintų įvykių, kurių atvejais draudimo apsauga nėra taikoma ir nuostoliai neatlyginami, todėl draudimo išmoką mokėti nėra pagrindo; taip pat nurodyta, kad draudėjai priklausančio pastato išorinėse konstrukcijose defektų, charakteringų/būdingų atsirandantiems dėl nevienodo pamatų nuosėdžio ir/ar šalia esančio statinio atliekamų žemės darbų, nebuvo fiksuota; atsakovės 2020 m. balandžio 29 d. organizuotame priežasties nustatymo procese atlikus turto apžiūrą vietoje nurodyta, kad išskirtinos trys skirtingos pastato defektų priežasčių grupės:

- (i) natūralūs pastato konstrukcijas bei medžiagas veikiantys procesai bei jėgos;

- (ii) atliktų pastato statybos/remonto darbų klaidos ir brokas bei technologinių reikalavimų nesilaikymas šių darbų metu;

- (iii) drėgmės skverbimasis į rūsio patalpas iš pastato išorės per išorinių konstrukcijų (rūsio sienų) nesandarumus galimai dėl savo funkcijos neatliekančios hidroizoliacijos; nurodyta, kad staigių išorinių poveikių požymių nenustatyta;

7.8. Ieškovės užsakymu M. V., kuriam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, 2020 m. liepos 31 d. parengtame Specialistų vertinimo akte pateikta išvada, kad statinyje susiformavę defektai užfiksuoti prie Akto pridėtose ir pažymėtose nuotraukose (paveiksluose) susiformavo dėl šalia sklype vykdomų darbų tiesioginio poveikio; įrengiant pamatus sukelta vibracija per gruntą persidavė į statinio konstrukcijas ir susiformavo ilginiai plyšiai;

7.9. Byloje buvo skirtos dvi ekspertizės ieškovei priklausančio namo nurodytų defektų priežasčiai nustatyti:

7.9.1. Teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paskirtas ekspertas J. G. 2021 m. gruodžio 10 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 2-11/01 nurodė, kad: 1) „Dėl atsiradusių defektų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kaltas gretimame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) pamatų įrengimo darbus vykęs rangovas“; 2) „Fasadas suremontuotas, defektų nustatyti neįmanoma (ieškovas pretenzijų neturi)“; 3) „Defektų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pašalinimo kaina pagal 2020 m. balandžio mėn. kainas yra 14567,12 Eur <...>“; taip pat yra eksperto padarytas prierašas – „Užtaisius plyšius sienose bei lubose, perdažyti sienas ir lubas. Perkloti parketlenčių grindis. Iš naujo atlikti sienų bei grindų apdailą keramikinėmis plytelėmis.“; ekspertas po jo apklausos 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdyje buvo įpareigotas pateikti papildomą informaciją, kurią, kaip paaiškėjo apklausos metu, naudojo atliekant ekspertizę (jos akte nenurodė ir prie ekspertizės akto nepridėjo) iki 2022 m. birželio 21 d.; papildytas teismo ekspertizės aktas Nr. 2-11/01 (data nurodyta galimai klaidinga – 2021 m. lapkričio 25), kuriame ekspertas defektų pašalinimo kainą sumažino iki 14422,44 Eur, pateikė fotonuotraukas ir jas aprašė nurodant patalpų žymėjimus, ko nebuvo pradinėje išvadoje, kitos išvados nurodytos nepakeistos; ekspertas po jo pakartotinės apklausos 2022 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje pakartotinai buvo įpareigotas patikslinti savo ekspertizės išvadą iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.; teismo ekspertas 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimą, ar pradiniai kasimo ir pamatų polių gręžimo darbai galėjo turėti įtakos defektų atsiradimui, kategoriškai atsakė, kad pamatų polių gręžimas tikrai negalėjo turėti įtakos defektų atsiradimui, nes tokių darbų atlikimo metu nesusidaro tokia didelė vibracija (posėdžio garso įrašas nuo 27:36 iki 29:18); į klausimą, ar darbų vykdymas itin arti ieškovei priklausančio turto sienų, taip pat į klausimą, ar gręžimo darbai galėjo turėti įtakos defektų atsiradimui, ekspertas atsakė, jog tokie darbai defektų atsiradimo negalėjo sukelti (posėdžio garso įrašas nuo 31:59 iki 32:48);

7.9.2. 2023 m. kovo 30 d. nutartimi byloje buvo skirta pakartotinė ekspertizė ginčo namo defektų priežastims nustatyti paskiriant ją atlikti teismo ekspertui S. M.. 2023 m. gegužės 11 d. Pakartotinės ekspertizės akte Nr. 23-33P nurodyta, kad:

- 1) priežastys, nulėmusios gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), defektų (išorės ir vidaus defektų, tokių kaip plyšių / įtrūkimų sienoje, fasade, lubose, grindyse), dėl kurių vyksta civilinė byla, atsiradimo priežastis nėra gretimame žemės sklype vykdyti statybos darbai; šių defektų atsiradimo priežastys yra: (i) rūsio sienų pažaidos – druskų, buvusių pastato rūsio sienose (pamatuose) kristalizacija; (ii) įtrūkiai sienose – netinkamai atlikti statybos darbai, natūralus nusidėvėjimas; (iii) plyšiai tarp grindų lentų: su plyšiais įrengtos grindys, grindų lentų deformacijos dėl šilumos ir drėgmės sąlygų pokyčio; (iv) plyšiai tarp apdailos plytelių priepirtyje – tikslių priežasčių nustatyti nėra galimybės; galimos priežastys: netinkamai atlikti statybos darbai, perdangų įlinkiai, dideli šilumos ir drėgmės svyravimai aplinkoje, natūralus nusidėvėjimas;

- 2) Taip pat nurodyta, kad smulkių (kosmetinių) defektų sąvokos normatyviniai statybos dokumentai nepateikia. Visi nustatyti defektai yra apdailos defektai. Juos ištaisyti reikia atlikti paprastąjį remontą, kuris paprastai yra atliekamas kas 5 – 10 metų;

- 3) Tyrimo metu nenustatyta defektų, kurių atsiradimo priežastis būtų gretimame sklype vykdyti statybos darbai;

- 4) Tyrimo metu nenustatyta, kad gretimame sklype būtų vykdyti darbai, kurie galėtų sukelti pamatų nuosėdį arba pavojingą (galinčią sukelti defektus gretimame pastate) vibraciją;

- 5) Tyrimo metu nenustatyta jokių defektų, kurie yra būdingi dėl pamatų nuosėdžių atsirandantiems defektams;

- 6) Tyrimo metu nustatyta defektų, kurie gali atsirasti dėl vibracijos poveikio (įtrūkiai sienose ir lubose), tačiau iš jų pobūdžio galima spręsti, kad tai nėra susiję su statybomis gretimame pastate, nes nenustatyta jokių duomenų, kad statybų greta esančiame pastate metu būtų vykdomi darbai, kurie skleidžia didelę vibraciją; nustatyti įtrūkiai yra visame pastate, nenustatyta, kad defektų mastas būtų didesnis arčiau galimo vibracijos šaltinio; nustatyta, kad skirtingų medžiagų sandūrose nėra įrengtos būtinos deformacinės siūlės, dėl ko įtrūkiai atsiranda ir veikiant įprastinėms (natūralioms) pastato deformacijoms; atsiradusius įtrūkius galima priskirti natūraliam nusidėvėjimui – net ir kokybiškai atlikus statybos darbus ir neveikiant neleistiniems poveikiams, apdaila dėvisi ir laikui bėgant atsiranda įtrūkiai ir kitokie defektai. Natūralaus dėvėjimosi metu įtrūkiai pirmiausia atsiranda silpniausiose apdailos vietose – lakštinių apdailos medžiagų sandūrų vietose, skirtingų konstrukcijų sandūrose (tokie defektai konstatuoti ir tiriamuoju atveju);

7.10. Ieškovei priklausančio gyvenamo namo apžiūra pakartotinai fiksuota antstolio 2022 m. rugsėjo 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame nurodyta, kad apžiūra atlikta 2022 m. rugsėjo 2 d. 10:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad greta esančiame sklype (duomenys neskelbtini), yra vykdomi statybos darbai; antstoliui aprodomi konstatuotini trūkumai ir aplinkybės;

7.11. Ieškovė reikalavimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo grindžia V. S., kuriam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, 2020 m. spalio mėn. kainomis parengta lokaline sąmata, pagal kurią ieškovei priklausančio namo (ginčo namo) (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos remontas įvertintas 17616,55 Eur suma;

7.12. Atlikus byloje pakartotinę teismo statybos techninę ekspertizę ginčo namo defektams nustatyti ieškovė pateikė į bylą 2023 m. spalio 20 d. Specialisto konsultacinę išvadą Nr. KI 38-63, parengtą S. K., kurios VI Skyriuje „Išvados“ nurodyta, kad:

- 1) Gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), defektų (išorės ir vidaus defektų, tokių kaip plyšių / įtrūkimų sienoje, fasade, lubose, grindyse) atsiradimą sąlygojo gretimame žemės sklype vykdyti statybos darbai. Iš Užsakovo pateiktos video medžiagos matosi, kaip gruntiniai vandenys bėga iš po Objekto pamatų į statomo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pamatų duobę. 2020 m. gegužės 9 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina faktą, kad statomo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pamatų duobėje matomi gruntiniai vandenys. Pratekant gruntiniams vandenims iš po Objekto pamatų išplaunamos smulkios grunto dalys. Dėl to atsirado gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pamatų sėdimas. Dėl pamatų sėdimo atsirado plyšiai sienose, lubose bei grindyse. Siekiant to išvengti, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 6 skirsniu, turėjo būti parengtas Statybos darbų technologijos projektas. Pamatų duobė iškasta, neparuošus statybos darbų technologinio projekto, kuriame būtų numatytos inžinerinės techninės priemonės, stabdančios gruntinio vandens patekimą iš Objekto pamatų į statomo namo adresu (duomenys neskelbtini), pamatų duobę;

- Išvadoje antruoju klausimu išvardinti specialisto fiksuoti defektai, tarp kurių ketvirtuoju punktu išskirta, kad Objekto antro aukšto patalpoje 1–8, tarp grindlenčių nustatyti įtrūkimai (plotis nuo 2 mm iki 3 mm), (fotofiksacija Nr. Nurodyta, kad grindlenčių tarpuose esantys įtrūkimai yra ne išbyrėjusio tarpų glaisto pasekmė. Fotofiksacijose aiškiai matosi, kad grindlenčių tarpuose glaistas nėra išbyrėjęs, glaistas suplėšytas smengant Objekto pamatams;

- Gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), defektų pašalinimo kaina – 19734,02 Eur, lokalinė sąmata parengta pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas, nurodyti defektų šalinimo būdai.

8. Byloje kilo ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

10. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-684/2017). Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Jeigu įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo įmonė privalo atsisakyti mokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką.

11. Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytas draudžiamosios apsaugos sąlygas. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisę visiškai ar iš dalies nemokėti draudimo išmokos draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakove buvo sudariusi gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraudusi gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) (žiūrėti teismo sprendimo 7.1-7.2 punktus).

13. Kaip matyti iš į bylą pateiktos draudimo sutarties, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustatė draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas, nurodytas draudiko parengtose draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Su ieškove sudarytame turto draudimo liudijime skiltyje „Draudimo taisyklės (sąlygos)“ nurodyta „Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 002, 2018-05-25 red.“. Kaip matyti, Taisyklių 3.3. punkte nurodyta, kad draudimo sutartimi apdraudžiama nuo bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių išorinių įvykių, padariusių tiesioginę įtaką draudimo objektui, dėl kurių draudimo objektas buvo sugadintas, sunaikintas ar kurio netekta dėl vagystės įsilaužus ar apiplėšimo. Taip pat 3.3. punkte nurodyta, kada draudimo apsauga netaikoma ir nuostoliai neatlyginami, jei juos sukėlė toliau nurodyti įvykiai (nedraudžiamieji įvykiai). Į nedraudžiamų įvykių sąrašą įtraukti įvykiai dėl statinio, jo pamatų, sienų ar kitų sudėtinių dalių nusėdimo, poslinkio, plėtimosi, medžiagų susidėvėjimo, vibracijos, tačiau nurodyta išimtis – atlyginama žemės paviršiaus poslinkio ar vibracijos sukelta žala dėl netinkamų statybos darbų, kuriuos atliko tretieji asmenys, kurių atsakomybė įrodyta; atlyginama žala, atsiradusi dėl pakilusio paviršinio vandens ar potvynio (Taisyklių 3.3. punktas).

14. Ginčo byloje draudikas sprendimą nemokėti draudimo išmokos grindė pasirašytos draudimo sutarties draudimo Taisyklių 3.3. punktu, nurodęs, kad draudėjos nurodyti turto defektai priskiriami prie Taisyklėse įvardintų įvykių, kurių atvejais draudimo apsauga nėra taikoma ir nuostoliai neatlyginami, todėl draudimo išmoką mokėti nėra pagrindo; taip pat nurodė, kad draudėjai priklausančio pastato išorinėse konstrukcijose defektų, charakteringų/būdingų atsirandantiems dėl nevienodo pamatų nuosėdžio ir/ar šalia esančio statinio atliekamų žemės darbų, nebuvo fiksuota (draudiko argumentai išdėstyti sprendimo 7.7. punkte nurodytame draudiko pranešime).

15. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą medžiagą bei analizuodamas ją per draudikui tenkančią pareigą pagrįsti draudimo sutartyje nurodytų sąlygų, kurioms esant įvykis nepripažįstamas draudžiamuoju ir draudimo išmoka nemokama, buvimą, sprendžia, kad draudikas savo pareigą įrodyti sprendimo nemokėti draudimo išmokos pagrįstumą, kada draudėjos nurodyti turto defektai priskiriami prie Taisyklėse įvardintų įvykių, kurių atvejais draudimo apsauga nėra taikoma ir nuostoliai neatlyginami, įrodė (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą teismas daro įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, juos vertindamas CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, numatančia, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

16. Byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės - 2021 m. gruodžio 10 d., kurią atliko ekspertas J. G., atliktos ekspertizės aktą tikslinęs 2 kartus – 2022 m. birželio 21 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d., ir 2023 m. gegužės 11 d. pakartotinė ekspertizė, kurią atliko ekspertas S. M..

17. Išanalizavus abiejų ekspertų pateiktas išvadas, nustatyta, kad: (i) teismo ekspertas J. G. pateikė išvadą, kad dėl atsiradusių defektų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kaltas gretimame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) pamatų įrengimo darbus vykęs rangovas; (ii) ekspertas J. G. pateikęs išvadą, kad dėl atsiradusių defektų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kaltas gretimame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) pamatų įrengimo darbus vykęs rangovas, teismo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 14 d., metu į klausimą, ar pradiniai kasimo ir pamatų polių gręžimo darbai galėjo turėti įtakos defektų atsiradimui, kategoriškai atsakė, kad pamatų polių gręžimas tikrai negalėjo turėti įtakos defektų atsiradimui, nes tokių darbų atlikimo metu nesusidaro tokia didelė vibracija, į klausimą, ar darbų vykdymas itin arti ieškovei priklausančio turto sienų, taip pat į klausimą, ar gręžimo darbai galėjo turėti įtakos defektų atsiradimui, ekspertas atsakė, jog tokie darbai defektų atsiradimo negalėjo sukelti; (iii) ekspertas S. M. pateikė kategorišką išvadą, kad priežastys, nulėmusios gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), defektų (išorės ir vidaus defektų, tokių kaip plyšių / įtrūkimų sienoje, fasade, lubose, grindyse), dėl kurių vyksta civilinė byla, atsiradimo priežastis nėra gretimame žemės sklype vykdyti statybos darbai; taip pat paaiškino šių defektų atsiradimo priežastis, tarp kurių nurodyta - netinkamai atlikti statybos darbai, natūralus nusidėvėjimas; su plyšiais įrengtos grindys, grindų lentų deformacijos dėl šilumos ir drėgmės sąlygų pokyčio; teismo ekspertas S. M. pažymėjo, kad visi nustatyti defektai yra apdailos defektai; juos ištaisyti reikia atlikti paprastąjį remontą, kuris paprastai yra atliekamas kas 5 – 10 metų; tyrimo metu nenustatyta, kad gretimame sklype būtų vykdyti darbai, kurie galėtų sukelti pamatų nuosėdį arba pavojingą (galinčią sukelti defektus gretimame pastate) vibraciją; tyrimo metu nenustatyta jokių defektų, kurie yra būdingi dėl pamatų nuosėdžių atsirandantiems defektams (žiūrėti sprendimo 7.9. punktą). Byloje susiklostė situacija, kad viena vertus, ekspertas J. G. nurodė, kad dėl atsiradusių defektų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kaltas gretimame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) pamatų įrengimo darbus vykęs rangovas, ką kategoriškai savo išvadoje neigia ekspertas S. M., teismo posėdyje apklausos metu paaiškino, kad gretimame sklype atliekami statybos darbai negalėjo sukelti tokios vibracijos, kuri būtų sąlygojusi ginčo namo defektų atsiradimą.

18. Esant prieštaravimams tarp eksperto J. G. pateiktų išvadų ir posėdžio metu duotų paaiškinimų bei prieštaravimais tarp ekspertų išvadų teismas pasiūlė spręsti klausimą dėl kompleksinės ar kitokios ekspertizės skyrimo. Šalims atsisakius naudotis teise skirti dar vieną ekspertizę, teismas byloje surinktus įrodymus vertina vadovaudamasis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, atkreipdamas dėmesį į tai, kad kilus ginčui dėl draudimo išmokos išmokėjimo pareiga įrodyti draudimo išmokos nemokėjimo pagrįstumą tenka draudikui, o ne draudėjui.

19. Sprendimo 17 punkte išdėstytos aplinkybės, t. y. pakartotinės teismo ekspertizės išvadoje nurodytos aplinkybės bei eksperto paaiškinimai, kurių dalis (pavyzdžiui, pradinių kasimo ir pamatų polių gręžimo darbų) nėra prieštaringos eksperto J. G. paaiškinimams teismo posėdžio metu, todėl, teismo vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai, draudikui tenkanti įrodinėjimo pareiga buvo perkelta draudėjai, nesutinkančiai su draudiko sprendimu, kad ginčo name nustatyti pažeidimai pagal savo prigimtį (kilmę) patenka į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, ieškovė teisminio nagrinėjimo metu šių įrodymų nepaneigė, kas sąlygoja vertinimą, kad nepaneigė draudiko sprendimo pagrįstumo (LR CPK 12, 177, 178, 179, 185 straipsniai). Taip pat teismo vertinimu, byloje atliktos pakartotinės ekspertizės išvadoms paneigti, vadovaujantis CPK 177 straipsnio 3 dalimi, nepakanka teikti specialisto išvados, nes tokiu būdu būtų paneigiamas pačios ekspertizės skyrimo tikslas ir esmė. Byloje susiklostė situacija, kad draudiko sprendimą, kad nurodyti apdrausto objekto sugadinimai / defektai patenka į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, ką patvirtina pakartotinės ekspertizės išvados, o ekspertas J. G. du kartus pildė atliktą ekspertizę, nes pirmą kartą nebuvo pateikta visa eksperto naudota medžiaga ekspertizei atlikti, antrą kartą pildyta, nes iš ekspertizės akto nebuvo galima identifikuoti patalpų, kuriose nurodyti ir kokie nurodyti defektai, kas sąlygoja pagrįstas abejones tokios išvados pagrįstumu. Pažymėtina, kad teismo vertinimu, ieškovės pateiktos specialistų išvados, esant ginčui dėl turto sugadinimo / defekto kilmės ir pan., gali būti vada skirti teismo ekspertizę (pirmą, papildomą, pakartotinę ar kompleksinę), tačiau negali paneigti pačios ekspertizės kaip įrodymo svarumo.

20. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tarp šalių kilus ginčui dėl ieškovės turtui padarytų sugadinimų / defektų nebuvo paneigta atsakovės atstovo 2022 m. liepos 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta aplinkybė, kad eksperto J. G. patikslintame ekspertizės akte nurodyta, kad apžiūros metu fiksuota „1. Plyšiai sienose 60m; (1-2; 1-7; 1-8; 1-9 patalpose)“, nors nei 2021 m. kovo 4 d. atsakovės vykdytos apžiūros metu, nei pakartotinės apžiūros, kuri atlikta 2021 m. kovo 30 d., metu nebuvo nurodyta, kad patalpose, plane pažymėtose 1-7, 1-8 ir 1-9, būtų fiksuoti sienų pažeidimai, o 2021 m. kovo 4 d. sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą pasirašė apžiūros metu dalyvavęs A. A. tokiu būdu patvirtino, kad jame nurodytos teisingos aplinkybės; patalpų, plane pažymėtų 1-7, 1-8 ir 1-9, sienų pažeidimai nėra matomi nei su ekspertizės aktu pateiktose, nei kitose byloje esančiose nuotraukose.

21. Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016). Byloje šalims ir teismui pripažinus, kad tikslinga skirti ekspertizę pasitelkiant specialių žinių turinčius subjektus ir gavus dvi skirtingas ekspertizės išvadas, pripažintina, kad ekspertizių išvados gali būti paneigtos tai pačiai kategorijai priskirtinais rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 212, 219 straipsniai). Dėl nurodyto teismas, teismo vertinimu, ieškovės pateikta 2023 m. spalio 20 d. Specialisto konsultacinė išvada negali būti pripažinta pakankama paneigti pakartotinės ekspertizės išvadas.

22. Nustatytos aplinkybės ir teismo nurodyti argumentai sąlygoja išvadą, kad ieškovės ieškinys pagal surinktus įrodymus negali būti pripažintas įrodytu, todėl netenkinamas. Kiti šalių argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako. Teismas vertinimu atsakovė jai Draudimo įstatymu (98 straipsnio 7 dalis) nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką įrodė ir tokiu būdu permetė įrodinėjimo pareigą ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos ekspertizei atlikti, t. y. 2200 Eur (CPK 88, 93, 212 straipsniai).

24. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios sudaro 19,96 Eur, priteisiamos iš ieškovės (LR CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 96, 98, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės, a. k. V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės draudimo bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“, veikiančiai per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, j. a. k. 302649474, naudai 2200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,96 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė