- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-285-866/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- A. Č., V. P.
- Ieškovas
- S. A., M. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. Č. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. A. ir M. A. ieškinį atsakovams A. Č. ir V. P. dėl skolos priteisimo, taip pat pagal atsakovų A. Č. ir V. P. priešieškinį ieškovams S. A. ir M. A. dėl skolos priteisimo bei nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. A. ir M. A. dublike patikslintais (sumažintais) reikalavimais prašė priteisti solidariai iš atsakovų 3 719,77 Eur depozitą, 5 600 Eur netesybas, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad 2023 m. birželio 20 d. ieškovai ir atsakovai sudarė nuomos sutartį Nr. 2023-06-20 (toliau – nuomos sutartis) dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – namas), nuomos. Pasak ieškovų, sutartis nustatė, kad nuomojamų patalpų ir jų inžinerinių sistemų priežiūra yra nuomotojų, t. y. atsakovų, pareiga. Apsigyvenus ginčo name, gana greitai pradėjo ryškėti įvairūs patalpų trūkumai, trukdantys ieškovams naudotis ginčo patalpomis.
3. Anot ieškovų, 2024 m. sausio 7 d. jie išsiuntė atsakovams informaciją apie esminius identifikuotus trūkumus ir ragino atsakovus spręsti situaciją taikiai. Teigia, kad 2024 m. sausio 18 d. jie ir atsakovai pateikė pastabas dėl pateikto gedimų sąrašo, o atsakovas ir toliau laikėsi pozicijos, jog gedimai atsirado dėl ieškovų netinkamo naudojimosi namo įranga. Ieškovai akcentuoja, kad jų atstovė organizavo ieškovų ir atsakovų susitikimą, kurio metu atsakovas iškėlė versiją, jog ieškovų parinkti šildymo sistemos nustatymai yra netinkami; ieškovams paprašius atsakovo atlikti reguliavimą, t. y. nustatyti tinkamus, atsakovo nuomone, parametrus, situacija su namo šildymo sistema nepasikeitė. Ieškovai nurodo, kad kitą dieną po susitikimo, t. y. 2024 m. sausio 19 d., ieškovų atstovė konstatavo, jog šalims nepavyksta išspręsti kilusio ginčo ir pasiūlė atsakovams nutraukti nuomos sutartį bendru sutarimu.
4. 2024 m. sausio 31 d. ieškovai pateikė atsakovams pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad nutraukia nuomos sutartį nuo 2024 m. kovo 1 d. ir reikalauja, jog atsakovai grąžintų ieškovų sumokėtą užstatą ir sumokėtų užstato dydžio netesybas, nustatytas nuomos sutarties 12.4 punkte, iš viso – 11 200 (5 600 + 5 600) Eur. Aiškina, kad atsakovė pateikė ieškovams siūlymą toliau gyventi name, įvertinus aplinkybę, jog šildymo sezonas pasibaigė, tačiau ieškovams toks siūlymas netiko. Ieškovai nurodo, kad 2024 m. vasario 24 d. jie informavo atsakovus, jog jau yra suradę naują gyvenamąją vietą ir pakartotinai pareikalavo atsiskaityti, tačiau atsakovai į raginimą nereagavo, su ieškovais neatsiskaitė. Ginčo namas buvo visiškai atlaisvintas 2024 m. kovo 15 d.
5. Ieškovai sutiko, kad nuomos mokestis už 15 dienų, t. y. nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 15 d., būtų užskaitytas iš jų sumokėto užstato sumos. Ieškovų skaičiavimu, ši suma sudaro 1 354,84 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovai V. P. ir A. Č. pateiktame atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Sumažintais priešieškinio reikalavimais prašė priteisti iš ieškovų 8 606,10 Eur nuostolių atlyginimą, 235,76 Eur skolą už komunalines paslaugas, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitoje dalyje atsisakė priešieškinio reikalavimų, kadangi ieškovai pripažino 1 354,84 Eur skolą už nuomą ir 525,39 Eur skolą už dujas.
7. Pasak atsakovų, nors ieškovai raštu informavo atsakovus, kad sutartį nutraukia nuo 2024 m. kovo 1 d., iš ginčo namo faktiškai ieškovai išsikraustė tik 2024 m. kovo 21 d. Atsakovai akcentuoja, kad namas buvo grąžintas su šildymo katilo valdymo bloko klaidomis, kurių nebuvo, kai patalpos buvo perduotos ieškovams; nurodo, kad, kaip nustatyta atsakovų užsakymu atliktame 2024 m. kovo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, namas buvo perduotas su išjungta šildymo sistema, o šildymo katilo valdymo blokas rodė klaidą „A11 802“.
8. Atsakovai nurodė, kad nuomos sutarties sudarymo metu šalys patvirtino, jog nuomos objektas yra perduodamas geros būklės, neskaitant dulkių ir nešvarumų, nebuvo nustatyti jokie įrangos trūkumai ar patalpų pažeidimai. Dėl šios priežasties atsakovai daro išvadą, kad namas ieškovams buvo perduotas tinkamos būklės, o šią aplinkybę patvirtino patys ieškovai, apžiūrėję namą ir ranka padarę įrašus tik apie namo nesutvarkymo faktą. Atsakovai aiškina, kad ieškovams grąžinus nuomotas patalpas, buvo nustatyti pažeidimai, be kita ko, sienose matyti daugybiniai glaisto ir dažų pažeidimai, įvairios nutekėjimų žymės, rastas sulūžęs veidrodžio rėmas, iškritęs veidrodis, sienose savavališkai įkaltos vinys, pritvirtinti laikikliai, rastas įskilęs stalviršis, kliba terasos tvora, duryse nėra rankenų. Atsakovų manymu, dėl šių atsiradusių defektų yra kalti ieškovai, nes šie trūkumai nebuvo užfiksuoti perduodant namą ieškovams.
9. Atsakovai pabrėžia, kad matomi sienų, grindų pažeidimai negalėjo atsirasti dėl normalaus nusidėvėjimo, jie galėjo atsirasti tik dėl neįprasto mechaninio poveikio. Atsakovų teigimu, padarytos žalos dydis siekia 8 606,10 Eur ir viršija ieškovų sumokėto užstato sumą, be to, dėl šių pažeidimų namas yra mažiau patrauklus rinkoje. Atsakovai pažymi, kad ieškovai, akcentuodami iš lauko per langus ir/ar lubas besiskverbiančio vandens problemą, nutyli, jog per visą nuomos laikotarpį jie nevalė stogo latakų, dėl ko šie buvo visiškai užkimšti lapais. Atsakovų nuomone, būtent dėl to atsirado vandens pratekėjimo problema. Atsakovų manymu, jie turi teisę pasilikti ieškovų sumokėtą užstatą, nes ieškovai nuomos laikotarpiu tinkamai nesirūpino nuomos objektu. Atsakovai akcentuoja, kad padarytų nuostolių faktą patvirtina antstolio D. Jonaičio 2024 m. kovo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
10. Atsakovų įsitikinimu, dėl ieškovų neteisėtų veiksmų (nepriežiūros) ginčo namas tapo netinkamas naudoti. Taip pat atsakovai nurodo, kad ieškovai liko skolingi 235,76 Eur už komunalines paslaugas (dujas, vandenį, šiukšlių išvežimą).
11. Teismo posėdyje atsakovai paaiškino, kad 8 606,10 Eur dydžio nuostoliai susideda iš: 2 867,10 Eur išlaidų už grindų keitimą (subraižytas parketas), 4 949 Eur išlaidų už sienų tvarkymą (sienose įkalta apie 10 vinių, pritvirtintos 4 lentynos, matosi drėgmės žymės), 290 Eur išlaidų už veidrodžio suremontavimą (rėmo sugadinimas), 500 Eur išlaidų už stalviršio keitimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 16 d. sprendimu nusprendė: priimti ieškovų atsisakymą nuo ieškinio dalies; nutraukti civilinės bylos dalį dėl 1 354,84 ir 525,39 Eur sumų priteisimo iš atsakovų; priimti atsakovų atsisakymą nuo priešieškinio dalies; nutraukti civilinės bylos dalį dėl 1 354,84 ir 525,39 Eur sumų priteisimo iš ieškovų; ieškovų ieškinį tenkinti; priteisti solidariai iš atsakovų A. Č. ir V. P. ieškovams S. A. ir M. A. 3 719,77 Eur užstato, 5 600 Eur netesybų, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 319,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 5 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 2 750 Eur iš kiekvieno atsakovo; atsakovų priešieškinį tenkinti iš dalies; priteisti solidariai iš ieškovų S. A. ir M. A. atsakovams A. Č., ir V. P. 87,48 Eur skolos, 1 290 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 377,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje priešieškinį atmesti; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismas nurodė, kad tiek pačioje nuomos sutartyje, tiek nuomos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.483 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuomotojo pareiga per visą nuomos terminą užtikrinti, kad nuomojamas daiktas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, t. y. užtikrinti perduoto daikto tinkamą kokybę, tuos parametrus, funkcijas ir charakteristikas, kurios egzistavo nuomos santykių pradžioje ir kurias akceptavo kita santykio šalis, nepriklausomai nuo to, kada ir dėl kieno kaltės išryškėjo kokybės trūkumai. Šiuo atveju nuomos sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose aiškiai nustatyta, kad nuomotojas atsakingas už patalpų vidaus ir išorės inžinerinių tinklų ir sistemų tinkamą veiklą bei priežiūrą.
14. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų – šalių ir jų atstovų paaiškinimų, gausių rašytinių įrodymų (nuotraukų, šalių el. susirašinėjimo duomenų, ieškovų pasitelktų specialistų aktų/išvadų) visuma – daugiau negu pakankamai įrodo aplinkybę, jog ieškovams apsigyvenus ginčo name, pradėjo ryškėti įvairūs patalpų trūkumai (CPK 12, 178, 185 straipsniai), trukdantys ieškovams naudotis ginčo patalpomis, t. y. 1) vanduo iš lauko skverbėsi pro vienos iš patalpų langą, dėl ko langas sunkiai vartėsi, per jį patekdavo vanduo ir kaupėsi pelėsis; 2) per lubas bėgdavo vanduo; 3) prasidėjus šaltajam sezonui, namo šildymo sistema tinkamai neveikė; 4) kiti smulkesni defektai – stalviršio įtrūkimai, ledu apšąlantis šaldytuvas, durų rankenų gedimai, reguliatorių neveikimas.
15. Teismo vertinimu, atsakovų pateiktas 2024 m. birželio 5 d. UAB „Dadmitus“ dujinio katilo apžiūros aktas, kuris sudarytas po beveik trijų mėnesių nuo ieškovų išsikraustymo, nepaneigia aplinkybės, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuomos sutarties galiojimo metu, šildymo sistema veikė netinkamai.
16. Kaip matyti iš bylos įrodymų, pati atsakovė, susirašinėdama su ieškovais, pripažino, jog namo patalpose nėra pakankamai šilta, dėl to ieškovai turi naudoti papildomus šildymo įrenginius; byloje nekilo ginčo dėl to, jog ši aplinkybė ieškovams, sudarant nuomos sutartį, nebuvo atsakovų nurodyta/atskleista; be to, sudarant nuomos sutartį buvo vasara, atitinkamai ieškovai neturėjo galimybės tuo metu patikrinti/įsitikinti šildymo sistemos tinkamu veikimu. Teismo vertinimu, toks atsakovų elgesys, t. y. nesiėmimas spręsti atsiradusios problemos dėl netinkamo šildymo sistemos veikimo, delsimas kviesti savo meistrus, o ieškovams pasitelkus savo meistrus/specialistus – deklaratyvus abejojimas šių specialistų išvadomis, siūlant naudoti papildomus šildymo įrenginius, vertintinas kaip akivaizdus atsakovų, kaip nuomotojų, savo pareigų, nurodytų nuomos sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose, pažeidimas.
17. Teismas kritiškai vertino atsakovų teiginius, kad nagrinėjamu atveju patys ieškovai privalėjo prižiūrėti, be kita ko, lietvamzdžius/latakus ir juos valyti. Nors nuomos sutartyje nėra aiškiai/tiesiogiai nurodyta kas privalo juos prižiūrėti, tačiau sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant nuomos sutarties 7.1 ir 7.2 punktus darytina išvada, jog tokia pareiga teko būtent atsakovams. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovai iki nuomos sutarties sudarymo ir perduodant ginčo namą ieškovams minėtus lietvamzdžius/latakus buvo išvalę, apsiribodami tik savo deklaratyviais teiginiais. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovams iš esmės viso nuomos sutarties galiojimo metu skundžiantis/nurodant aplinkybę dėl lašančių lubų, atsakovai net nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti tokio lašėjimo priežastį (dėl užsikimšusios kritulių nuotekų sistemos, žemos temperatūros, langų nesandarumo ir pan.), nesiūlė valyti kritulių nuotekų sistemos, o šiuos argumentus/atsikirtimus pradėjo reikšti tik ieškovams pasikreipus į teismą.
18. Nustačius, kad ieškovai, kaip nuomininkai, pagrįstai vienašališkai anksčiau termino nutraukė nuomos sutartį būtent dėl atsakovų, kaip nuomotojų, kaltės remiantis nuomos sutarties 12.3 punktu, t. y. dėl to, jog ginčo namas buvo nebetinkamas naudotis ir/arba atsakovai pažeidė sutartyje numatytus įsipareigojimus dėl inžinerinių sistemos priežiūros, taip pat nepašalino atitinkamo pažeidimo per nuomininkų nurodytą protingą, ne trumpesnį negu 10 kalendorinių dienų, terminą, ieškovai turi teisę pagal nuomos sutarties 12.4.2 punktą atgauti sumokėtą užstatą – 5 600 Eur, ir reikalauti užstato dydžio sutarties nutraukimo kompensacijos/netesybų – 5 600 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai pripažino savo prievolę sumokėti atsakovams nuomos mokestį už 2024 m. kovo mėn. – 1 354,84 Eur, taip pat 525,39 Eur dydžio mokesčius už dujas, todėl šiomis sumomis sumažino reikalaujamą grąžinti užstato sumą iki 3 719,77 (5 600 - 1 354,84 - 525,39) Eur.
19. Dėl priešieškinio reikalavimų priteisti 8 606,10 Eur nuostolių atlyginimą (kuriuos sudaro 4 949 Eur išlaidos sienų tvarkymui; 2 867,10 Eur išlaidos parketo ir klijų įsigijimui; 290 Eur išlaidos veidrodžio rėmo taisymui; 500 Eur išlaidos stalviršio taisymui/keitimui), 235,76 Eur skolą už komunalines paslaugas (kurią sudaro 41,26 Eur skola už vandenį, 80,33 Eur už šiukšles, 114,17 Eur už dujas), teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, remdamasis įrodinėjimo taisyklėmis (nurodytomis sprendimo 55 punkte), sprendė, kad atsakovų reikalavimai dėl 4 949 Eur išlaidų sienų tvarkymui ir 500 Eur stalviršio keitimui atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai ir atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad stalviršis jau buvo įtrūkęs iki nuomos sutarties sudarymo; vien tai, jog nuomos laikotarpiu minėtas įskilimas galimai padidėjo (naudojant įtrūkusį stalviršių ir jam natūraliai dėvintis), savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovai atsakingi už šio stalviršio keitimo/remonto išlaidas. Be to, atsakovai netinkamai atliko savo pareigą prižiūrėti ir rūpintis inžinerinėmis sistemomis, t. y. namo šildymo sistema tinkamai neveikė (laikėsi žema temperatūra), lietvamzdžiai/latakai buvo nevalyti, langas buvo nesandarus, dėl ko į namą patekdavo vanduo/kaupėsi drėgmė, dėl to, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, ir buvo apgadintos sienos/lubos, kurių taisymo/remonto išlaidų atsakovai reikalauja iš ieškovų, todėl ir šioje dalyje atsakovų reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Atsakovai reikalavimo pagrįstumą, be kita ko, įrodinėjo, kad ieškovai namo sienose įkalė apie 10 vinių ir pakabino 4 lentynas. Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog būtent ieškovai įkalė (ir jeigu įkalė – kiek) nurodytų vinių, nes ieškovams nesutinkant su šita atsakovų pozicija ir nesant kitų tai galinčių pagrindžiančių įrodymų, nurodyta aplinkybė laikytina neįrodyta; vien antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos vinys (be kita ko, nenustatytas tikslus jų skaičius) sienose savaime neįrodo, jog juos įkalė būtent ieškovai, nes nėra jokių duomenų apie padėtį name iki nuomos sutarties sudarymo (iš pateiktų nuotraukų, darytų iki nuomos sutarties sudarymo, neįmanoma nustatyti ar atsakovų nurodyti vinys jau buvo ar ne). Teismas pritarė ieškovų pozicijai, kad keturių lentynų įrengimas name (ką ieškovai patvirtino), įvertinus minėtų lentynų būklę, estetiškumą (iš pateiktų nuotraukų), nevertintinas kaip namo būklės pabloginimas, o priešingai – jos pagerinimas (už ką ieškovai nereikalauja kompensavimo).
21. Likusioje dalyje, t. y. dėl parketo ir veidrodžio rėmo sugadinimo, teismas vertino, kad, labiau tikėtina, būtent ieškovai atliko šiuos atsakovų nurodomus ginčo namo apgadinimus (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, šias aplinkybes, pirmiausia, patvirtina atsakovų pateiktos nuotraukos, darytos iki nuomos sutarties sudarymo (el. b. t. 2, l. 53-54) bei 2024 m. kovo 21 d. nuotraukos (el. b. 2 t., l. 113-126), t. y. po nuomos sutarties nutraukimo, taip pat antstolio užfiksuota namo būklė. Nurodyti daiktų sugadinimai neleidžia daryti išvados, jog jų būklė pablogėjo dėl natūralaus nusidėvėjimo, o būtent dėl mechaninio poveikio (sugadintas veidrodžio rėmas, subraižytas parketas). Nagrinėjamu atveju ieškovai deklaratyviai teigė, kad jų išsikraustymo iš namo metu nurodytų sugadinimų nebuvo, tačiau nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų (pavyzdžiui, sugadinimo vietų nuotraukų ar kt.); ieškovų iškelta versija, kad veidrodžio rėmą sulaužė patys atsakovai, taip pat laikytina neįrodyta; tuo labiau, mažai tikėtina, kad namo savininkai (atsakovai) sąmoningai gadintų savo turtą. Narinėjamu atveju atsakovai pateikė įrodymus, kad veidrodžio rėmo sutvarkymas kainuotų iki 290 Eur; ieškovai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti šių išlaidų dydžio, teismas taip pat nenustatė, jog jie būtų neadekvačiai dideli, todėl ši suma priteistina atsakovams solidariai iš ieškovų.
22. Kita vertus, dėl subraižyto parketo keitimo išlaidų, kurios, anot atsakovų, sudaro 2 867,10 Eur išlaidos parketo ir klijų įsigijimui, taip pat papildomos išlaidos jo montavimui, teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė aplinkybės, jog šiuo atveju būtina keisti būtent 30 kv. m parketo plotą (tuo labiau įvertinus aplinkybę, jog iš nuotraukų matosi, kad subraižytos buvo/yra apie 6 parketo lentos). Teismo vertinimu, atsakovai nepagrindė aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju techniškai būtų neįmanoma pakeisti sugadintų/subraižytų parketų lentų (arba mažesnio ploto nei atsakovų nurodomi 30 kv. m), arba jas nušlifuoti/nulakuoti (kas, teismo vertinimu, pareikalautų mažesnių sąnaudų); atsakovas bylos nagrinėjimo metu tik deklaratyviai nurodė, kad tokių techninių galimybių nėra. Teismas sprendė, kad, įvertinus parketo sugadinimo/subraižymo pobūdį, mastą, atsakovų deklaratyvią poziciją dėl parketo nurodyto ploto keitimo (o ne, pavyzdžiui, šlifavimo/lakavimo), atsakovų nurodytos parketo tvarkymo išlaidos mažintinos iki 1 000 Eur, kurios priteistinos atsakovams solidariai iš ieškovų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
23. Atsakovai taip pat prašė priteisti 235,76 Eur skolą už komunalines paslaugas (kurią sudaro 41,26 Eur skola už vandenį, 80,33 Eur už šiukšles, 114,17 Eur už dujas). Nagrinėjamu atveju ieškovai pripažino, kad nuomos sutarties galiojimo metu nemokėjo už atliekų išvežimą, nes atsakovai nebuvo pateikę jiems sąskaitos (teismas pažymi, kad įprastai sąskaitos už atliekų išvežimą pateikiamos vieną kartą metuose), todėl šioje dalyje teismas priteisė atsakovams solidariai iš ieškovų 80,33 Eur skolą už atliekų išvežimą (ieškovai, gyvenę ginčo name apie 9 mėn., turi pareigą apmokėti mokesčius už jiems teiktas paslaugas – šiuo atveju, dėl atliekų išvežimo; ieškovai neįrodinėjo, jog ši paslauga jiems nebuvo teikta).
24. Kita vertus, teismo vertinimu, atsakovai neįrodė ieškovų 41,26 Eur skolos už vandenį ir 114,17 Eur skolos už dujas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovų išsikraustymo metu buvo užfiksuoti 240 kub. m geriamojo/šalto vandens rodmenys; ieškovai pateikė įrodymus, kad jie 2024 m. kovo 21 d., t. y. namo perdavimo dieną, apmokėjo vandens tiekėjai UAB „Vilniaus vandenys“ būtent iki 240 kub. m rodmenų. Pažymėtina, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti už kokį laikotarpį susiformavo jų prašoma priteisti skola už vandenį (nors teismas ne kartą siūlė atsakovams tokius įrodymus pateikti), pateikę tik 2024 m. balandžio 12 d. išrašą iš komunalinių paslaugų sistemos, iš kurio nėra galimybės nustatyti skolos susiformavimo laikotarpio (t. y. ji susidarė iki nuomos sutarties sudarymo, ar jos galiojimo metu), todėl šioje dalyje atsakovų reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
25. Be to, teismo vertinimu, dėl iš esmės tų pačių priežasčių (kaip ir skola už vandenį), laikytina neįrodyta ieškovų 114,17 Eur skola už dujas, t. y. iš atsakovų pateiktų įrodymų/išklotinių, nėra galimybės nustatyti už kokį laikotarpį susidarė nurodyta skola (iki nuomos sutarties sudarymo ar po), nes iš jų matyti, kad kiekvieną mėnesį buvo perkeliama skola už ankstesnius laikotarpius. Atsakovai pateikė duomenis apie dujų sąskaitas ir jų apmokėjimą ne nuo nuomos sutarties sudarymo pradžios, t. y. 2023 m. birželio mėn., o nuo 2023 m. rugsėjo mėn. (nors teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimi buvo įpareigoti juos pateikti), todėl šiuo atveju aplinkybės dėl dujų skolos vertinamos atsakovų nenaudai. Kita vertus, iš atsakovų pateiktos paskutinės 2024 m. kovo mėn. sąskaitos už dujas matyti, jog pagal 2024 m. kovo 21 d. užfiksuotus rodmenis (35597 kub. m; kurie atitinka ir namo perdavimo akte užfiksuotiems rodmenims), ieškovai turėjo sumokėti 528,55 Eur (524,56 Eur už dujas ir 3,99 Eur abonentinį mokestį); be to, iš 2024 m. vasario mėn. sąskaitos matyti, jog taip pat nebuvo sumokėtas abonentinis mokestis (3,99 Eur), t. y. už 2024 m. vasario mėn. priskaičiuota mokėtina suma 784,19 Eur, o sumokėta 780,20 Eur. Kaip minėta, ieškovai sutiko/pripažino turintys 525,39 Eur skolą už dujas, kuria sumažino prašomo priteisti užstato dydį, todėl atsakovams solidariai iš ieškovų papildomai priteistina 7,15 Eur (528,55 (mokėtina suma už 2024 m. kovo mėn.) – 525,39 (ieškovų pripažinta skola) +3,99 (skola už 2024 m. vasario mėn.)) Eur skolos už dujas.
26. Taigi, bendra ieškovų mokėtina atsakovams suma (tiek žala, tiek skola) sudaro 1 377,48 Eur, kurią sudaro 87,48 (80,33 Eur skola už atliekų išvežimą ir 7,15 Eur skola už dujas) skola už komunalinius mokesčius, 1 290 (290 Eur už veidrodžio rėmą + 1 000 Eur už parketo subraižymą) Eur nuostoliai/žala už sugadintus daiktus, kuri atsakovams priteistina solidariai iš ieškovų (CK 6.249–6.251 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
27. Atsakovai A. Č. ir V. P. apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinys atsakovams dėl skolos priteisimo patenkintas, priteisiant 3 719,77 Eur užstato bei 5 600 netesybų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria atsakovų priešieškinis ieškovams dėl skolos priteisimo bei nuostolių atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteisti iš ieškovų naudai 8 606,10 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovų padaryto gyvenamojo namo būklės pabloginimo.
28. Nurodo, kad ginčo atveju, ieškovų ieškinio reikalavimų pagrįstumas didele apimtimi priklausė nuo to, ar ieškovams išnuomotos patalpos – namas buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį ir ar buvo pagrindas nutraukti nuomos sutartį pagal 12.3 punktą. Ginčo atveju, nustatyti nuomos sutarties vykdymo techninio pobūdžio trūkumai buvo neesminiai, nedideli ir pašalinami, jie nesudarė sąlygų konstatuoti naudojimosi patalpomis netinkamumą ar kapitalinio remonto poreikį. Todėl, nors ieškovų pretenzijos dėl namo neesminių trūkumų buvo pagrįstos, jos nesudarė pagrindo šių pažeidimų laikyti esminiu nuomos sutarties pažeidimu.
29. Ieškovų pateikti įrodymai – Vytauto Jaruševičiaus, UAB „Šilumos servisas“, UAB „Balticvita“ surašyti defektiniai aktai, ginčo namo patalpų nuotraukos neįrodo, kad name buvo tokios sąlygos, kurios leistų konstatuoti negalimumą naudotis namu. Taip pat, neįrodo, kad name negalima buvo nustatyti komfortiškos (ir gyventi tinkančios) temperatūros.
30. Viena vertus, sutiktina, kad šildymo sistemos veikimo sutrikimas, yra namo trūkumas, kurį nuomotojas turi ištaisyti, tačiau byloje esanti rašytinė medžiaga rodo, kad atsakovai buvo linkę bendradarbiauti, siūlė situacijos išeitis. Kita vertus, ieškovai nepagrindė, kad nuomos sutarties tolesnis galiojimas būtų sukėlęs jiems turtinio ar asmeninio pobūdžio esminių praradimų. Iš tiesų, ieškovai net nesiekė realiai pašalinti deklaruojamų nepatogumų kėlusių priežasčių ir tęsti nuomos teisinių santykių. Priešingai, jie tik siekė rasti būdą, kaip nutraukti sandorį be pasekmių ir/ar gal net su papildoma finansine nauda. Būtina pažymėti, jog nei vienas iš ieškovų pakviestų specialistų nepašalino tariamai identifikuotų šildymo sistemos gedimų, o tik pateikė abstrakčias pažymas.
31. Vien tik formalus sutarties net ir esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018). Ginčo atveju, atsakovų įsitikinimu egzistavo visi pagrindai ieškovams taikyti favor contractus principą ir dėti maksimalias pastangas išsaugoti nuomos sutartį, o ne ją nutraukti. Iš esmės ieškovai, prieš nutraukdami sutartį, tik formaliai reikalavo atsakovų ištaisyti tariamus sutarties pažeidimus ir nesiekė išsaugoti sutarties.
32. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų reikalavimai dėl 4 949 Eur išlaidų sienų tvarkymui ir 500 Eur stalviršio keitimui nepagrįsti ir neįrodyti. Sudarant Nuomos sutartį su ieškovais ir šalims pasirašius perdavimo – priėmimo aktą (failas 1/puslapis 28), gyvenamasis namas ieškovams buvo perduotas geros būklės (neskaitant dulkių ir kitų nešvarumų). Perimdami patalpas ieškovai įsipareigojo materialiai atsakyti jei gyvenant name bus pažeista sienų, lubų ar grindų danga, sugadinti name esantys daiktai, buitinė technika, įranga, instaliacija.
33. Pasibaigus Nuomos sutarčiai ar ją nutraukus, nuomininkai įsipareigojo nedelsiant atlaisvinti patalpas, palikdami jas tvarkingas, švarias ir tokios pat būklės, kaip ir perduodant nuomininkams, atsižvelgiant į jų normalų nusidėvėjimą (atsižvelgiant į 8.1, 8.3 ir 8.6 punktus), ir su įranga bei visais daiktais, kurie jose buvo šios sutarties pasirašymo metu, bei sumokėti nuomotojams visas sumas, kurios turėjo būti sumokėtos pagal Nuomos sutartį, bet iki jos pasibaigimo nebuvo sumokėtos (Nuomos sutarties 12.5 punktas).
34. Ieškovai iš esmės neneigė įkalę vinis ir/ar pakabinę lentynas. Priešingai, jie patvirtino šį faktą. Tuo tarpu, teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog nėra įrodymų, jog tas vinis įkalė ieškovai. Ir, juo labiau, teismas nepagrįstai tai įvertintino ne kaip namo būklės pabloginimą, o priešingai – jo pagerinimą.
35. Teismo argumentai apie tai, kad „namo šildymo sistema tinkamai neveikė (laikėsi žema temperatūra), lietvamzdžiai/latakai buvo nevalyti, langas buvo nesandarus, dėl ko į namą patekdavo vanduo/kaupėsi drėgmė, dėl to, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, ir buvo apgadintos sienos/lubos“ yra tik prielaidos, kurios teismo sprendimas neturėtų būti grindžiamas (CPK 178 straipsnis).
36. Taip pat, likusioje dalyje, t. y. dėl parketo sugadinimo, teismas nepagrįstai išlaidas sumažino iki 1 000 Eur. Tokį sprendimą teismas be kita ko motyvavo tuo, jog atsakovai neįrodė aplinkybės, jog šiuo atveju būtina keisti būtent 30 kv. m parketo plotą. Tačiau net ir nesant specialistu, akivaizdu, jog neįmanoma pakeisti tik 6 grindų apdailos lentų tam, kad estetiškai vienodai atrodytų visas patalpos grindų plotas. Teismas nepagrįstai perkėlė atsakovams pareigą įrodyti aplinkybes dėl galimų kitokių techninių galimybių (sprendimų) suremontuoti pažeistas grindis, nemotyvavo ir nenurodė, kuriais byloje esančiais įrodymais atsakovų apskaičiuotas išlaidas sumažino iki 1 000 Eur.
37. Ieškovai S. A. ir M. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų A. Č. ir V. P. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
38. Nurodo, kad ieškovai neatliko jokių veiksmų, kurie kaip nors lemtų poreikį tvarkyti sienas. Be to, atsakovai niekaip neįrodė, kad dėl ieškovų tariamų veiksmų kilo sąmatose nurodyta išlaidų suma.
39. Atsakovai klaidingai akcentuoja, kad namas buvo „tinkamas“ perdavimo metu. Ieškovai pažymi, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl nuomotojo pareigų nevykdymo, išryškėjus eilei namo defektų ir dėl jų nuomininkams negalint tinkamai ir komfortiškai naudotis patalpomis. Ieškovai pagrįstai mano, kad dauguma defektų nuomotojams buvo žinomi iš anksčiau, tačiau buvo neatskleisti iki Nuomos sutarties sudarymo – tą atsakovai patvirtino ginčo komunikacijos metu. Priešingai negu teigia atsakovai, paslėptų ir neakivaizdžių trūkumų (jų negalima buvo pastebėti perdavimo metu) nenurodymas perdavimo akte reiškia, kad nuomotojai yra už neatskleistus trūkumus atsakingi. Būtent ši taisyklė įtvirtinta ir Nuomos sutartyje (Nuomos sutarties 6.2 b), 7.1 punktai).
40. Pažymi, kad nuomininkė nuo pat Nuomos sutarties sudarymo nuolat rašė nuomotojams apie tai, kad stalviršis yra įskilęs ir jis turi būti pakeičiamas, nes priešingu atveju skilimas didės. Atsakydami nuomotojai aiškiai ir nedviprasmiškai komunikacijoje patys patvirtino, kad skilimas buvo jau seniai, jiems patiems gyvenant name.
41. Anot ieškovų, atsakovai niekaip neįrodė ieškovų neteisėtų veiksmų, juo labiau, jais sukeltos žalos fakto – atsakovai žalą tiesiog preziumuoja pateikdami nežinomu metu (po namo perdavimo) vienašališkai padarytas nuotraukas. Atsakovai pateikė komercinius pasiūlymus dėl viso namo atnaujinimo (t. y. naujų prekių/paslaugų/apdailos įsigijimo), kuris neturi nieko bendra su ieškovų gyvenimu name. Ieškovai namui atitinkamos žalos nepadarė, o siurprizinę versiją apie parketą apskritai pirmą kartą sužinojo susipažinę su atsiliepimu į ieškinį. Be to, iš pateiktų nuotraukų ieškovams netgi nėra žinoma, kurio kambario ir kurios vietos grindys buvo užfiksuotos.
42. Ieškovų įsitikinimu, atsakovų priešieškinis turėjo būti atmestas visa apimtimi. Ieškovai, vadovaudamiesi išimtinai protingumo ir proporcingumo principais, nepateikė apeliacinio skundo, siekdami mažinti bylinėjimosi procesų mastą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
44. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamo sprendimo dalis kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, priteisiant ieškovų naudai iš atsakovų 3 719,77 Eur sumokėto užstato ir 5 600 Eur netesybų, bei atsakovų priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. priešieškinio reikalavimas dėl 8 606,10 Eur nuostolių dėl namo pabloginimo, patenkintas iš dalies priteisiant 1 290 Eur nuostolių atlyginimo.
Dėl užstato ir netesybų priteisimo (ne)pagrįstumo
45. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis teigia, kad nustatyti nuomos sutarties vykdymo techninio pobūdžio trūkumai buvo neesminiai, nedideli ir pašalinami, jie nesudarė sąlygų konstatuoti naudojimosi patalpomis netinkamumą ar kapitalinio remonto poreikį, todėl ir negali būti laikomi esminiu nuomos sutarties pažeidimu. Su apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti.
46. Byloje nustatyta, kad pagal Nuomos sutarties 12.3 punktą, kuriuo ieškovai ir rėmėsi nutraukdami sutartį, nuomininkas turi teisę vienašališkai ir ne teismo tvarka nutraukti šią sutartį nepasibaigus nuomos terminui, jeigu (i) patalpos dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro nebetinkamos naudotis, ir/arba (ii) atvejais, jeigu nuomotojas pažeidžia kitus šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus ir nepašalina atitinkamo pažeidimo per nuomininko nurodytą protingą, ne trumpesnį negu 10 (dešimt) kalendorinių dienų, terminą. Ieškovai įrodinėjo, kad ginčo namas dėl netinkamai veikiančios šildymo sistemos iš esmės tapo nebetinkamas naudotis, o atsakovai, ieškovams reikalaujant, šio trūkumo nepašalino.
47. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiek pačioje nuomos sutartyje, tiek nuomos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.483 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuomotojo pareiga per visą nuomos terminą užtikrinti, kad nuomojamas daiktas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, t. y. užtikrinti perduoto daikto tinkamą kokybę, tuos parametrus, funkcijas ir charakteristikas, kurios egzistavo nuomos santykių pradžioje ir kurias akceptavo kita santykio šalis, nepriklausomai nuo to, kada ir dėl kieno kaltės išryškėjo kokybės trūkumai. Nuomos sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose aiškiai nustatyta, kad nuomotojas atsakingas už patalpų vidaus ir išorės inžinerinių tinklų ir sistemų tinkamą veiklą bei priežiūrą.
48. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje esančių įrodymų – šalių ir jų atstovų paaiškinimų, gausių rašytinių įrodymų (nuotraukų, šalių el. susirašinėjimo duomenų, ieškovų pasitelktų specialistų aktų/išvadų) visuma – daugiau negu pakankamai įrodo aplinkybę, jog ieškovams apsigyvenus ginčo name, pradėjo ryškėti įvairūs patalpų trūkumai, trukdantys ieškovams naudotis ginčo patalpomis, t. y. 1) vanduo iš lauko skverbėsi pro vienos iš patalpų langą, dėl ko langas sunkiai vartėsi, per jį patekdavo vanduo ir kaupėsi pelėsis; 2) per lubas bėgdavo vanduo; 3) prasidėjus šaltajam sezonui, namo šildymo sistema tinkamai neveikė; 4) kiti smulkesni defektai – stalviršio įtrūkimai, ledu apšąlantis šaldytuvas, durų rankenų gedimai, reguliatorių neveikimas.
49. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovų elgesys, t. y. nesiėmimas spręsti atsiradusios problemos dėl netinkamo šildymo sistemos veikimo, delsimas kviesti savo meistrus, o ieškovams pasitelkus savo meistrus/specialistus – deklaratyvus abejojimas šių specialistų išvadomis, siūlant naudoti papildomus šildymo įrenginius, vertintinas kaip akivaizdus atsakovų, kaip nuomotojų, savo pareigų, nurodytų nuomos sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose, pažeidimas.
50. Apeliaciniame skunde šioje dalyje iš esmės apeliuojama į tai, kad ir su nustatytais trūkumais name buvo/yra galima gyventi pakankamai komfortiškai, dėl ko nustatyti trūkumai nelaikytini esminiu sutarties pažeidimu. Tačiau reikėtų pažymėti, kad Nuomos sutartimi šalys nesitarė kokie trūkumai nebus laikomi neesminiais, o priešingai aiškiai susitarė, kad nuomotojas atsakingas už patalpų vidaus ir išorės (žemės sklypo ribose) inžinierinių tinklų ir sistemų tinkamą veiklą bei savalaikę priežiūrą (šildymą, kanalizaciją, vandens ir elektros tiekimą) (Nuomos sutarties 7.1–7.2 punktai). Apeliantai nepateikė įrodymų, kad jie savalaikiai ėmėsi šalinti atsiradusius trūkumus, todėl pagal Nuomos sutarties 12.3 punkto nuostatas, ieškovai turėjo teisę nutraukti sutartį jei nuomotojas savo įsipareigojimų nevykdo.
51. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šioje dalyje visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, o apeliaciniame skunde pateikiamas kitoks įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir/ar padarė įrodymų visetu, sutarties nuostatomis ir/ar teisiniu reguliavimu nepagrįstas išvadas.
Dėl atmestų priešieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo
52. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).
53. Atsakovai prašė priteisti 8 606,10 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro išlaidos reikalingos sekantiems darbams: 4 949 Eur sienų remontas; 2 867,10 Eur grindų remontas, 500 Eur stalviršio remontas, 290 Eur veidrodžio rėmo remontas. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą tenkino iš dalies priteisdamas 1 000 Eur grindų ir 290 Eur veidrodžio rėmo remontui.
54. Pažymėtina, kad apeliacijos objektą sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovų atsiliepime nurodytų argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes pastarieji apeliacinio skundo byloje neteikė.
55. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas reikalavimą dėl 500 Eur stalviršio remonto išlaidų nurodė, kad byloje esantys įrodymai ir atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad stalviršis jau buvo įtrūkęs iki nuomos sutarties sudarymo; vien tai, jog nuomos laikotarpiu minėtas įskilimas galimai padidėjo (naudojant įtrūkusį stalviršių ir jam natūraliai dėvintis), savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovai atsakingi už šio stalviršio keitimo/remonto išlaidas. Apeliantai nesutikdami su teismo išvadomis šioje dalyje remiasi tik tuo, kad sudarant Nuomos sutartį su ieškovais ir šalims pasirašius perdavimo – priėmimo aktą, gyvenamasis namas ieškovams buvo perduotas geros būklės (neskaitant dulkių ir kitų nešvarumų), tačiau tokia atsakovė niekaip nepaneigia teismo išvadų, kad stalviršio trūkumai buvo atsiradę jau iki Nuomos sutarties sudarymo. Šias aplinkybes be kita ko patvirtina kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2023 m. gruodžio 14–16 d. susirašinėjimas, kuriame atsakovai patvirtina, kad du stalviršio įtrūkimai buvo apie 5 metus, bei ieškovų pranešimas, kas stalviršio įtrūkimas didėja. Nors atsakovai ir kelia abejones dėl kokių priežasčių įtrūkimai didėjo, tačiau tokios abejonės nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, kad stalviršis buvo įtrūkęs iki namo perdavimo, todėl ieškovai negali būti laikomi atsakingais už aptariamą trūkumą.
56. Atmesdamas priešieškinio reikalavimus dėl 4 949 Eur nuostolių sienų remontui, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į namą patekdavo vanduo/kaupėsi drėgmė, dėl to, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, ir buvo apgadintos sienos/lubos, kurių taisymo/remonto išlaidų atsakovai reikalauja iš ieškovų, todėl ir šioje dalyje atsakovų reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovai šio reikalavimo pagrįstumą, be kita ko, įrodinėjo, kad ieškovai namo sienose įkalė apie 10 vinių ir pakabino 4 lentynas, tačiau atsakovai neįrodė, jog būtent ieškovai įkalė (ir jeigu įkalė – kiek) nurodytų vinių, nes ieškovams nesutinkant su šita atsakovų pozicija ir nesant kitų tai galinčių pagrindžiančių įrodymų, nurodyta aplinkybė laikytina neįrodyta; vien antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos vinys (be kita ko, nenustatytas tikslus jų skaičius) sienose savaime neįrodo, jog juos įkalė būtent ieškovai, nes nėra jokių duomenų apie padėtį name iki nuomos sutarties sudarymo (iš pateiktų nuotraukų, darytų iki nuomos sutarties sudarymo, neįmanoma nustatyti ar atsakovų nurodyti vinys jau buvo ar ne). Pirmosios instancijos teismas taip pat pritarė ieškovų pozicijai, kad keturių lentynų įrengimas name (ką ieškovai patvirtino), įvertinus minėtų lentynų būklę, estetiškumą (iš pateiktų nuotraukų), nevertintinas kaip namo būklės pabloginimas, o priešingai – jos pagerinimas (už ką ieškovai nereikalauja kompensavimo).
57. Nors, anot apeliantų tokios teismo išvados yra tik prielaidos, tačiau jokių įrodymų ir/ar argumentų paneigiančių teismo išvadas apeliantai nenurodo. Iš byloje pateiktų nuotraukų iki perduodant nuomininkams namą ir nuotraukų po namo perdavimo, nėra galimybės nustatyti, kad atsakovų nurodomos 10 vinių buvo įkaltos ieškovų. Apeliantai iš esmės remiasi tik priėmimo – perdavimo akte nurodyta informacija apie trūkumų nebuvimą, tačiau šis įrodymas tiesiogiai nepatvirtina, kad būtent ieškovai įkalė nurodomas vinis. Kita vertus, iš pateiktų nuotraukų nėra matyti būtent 10 vinių įkalimas, nes nuotraukos padarytos fragmentiškai be bendro visos sienos ir patalpos vaizdo. Atsakovų pateiktoje sąmatoje (t. II, b. l. 151) nurodomi darbai: skylių glaistymas 10 vnt., dažymas 70 kv.m, tapetų nuėmimas ir naujų klijavimas 20 kv.m ir kt. Taigi, vertinant atsakovų pateiktus įrodymus, t. y. nuotraukas grąžinus namą ir pateiktą sąmatą, visų pirma nėra pagrindo objektyviai išvadai, kad būtent 10 vinių, kaip kad teigia atsakovai, įkalė ieškovai, kita vertus pateikta sąmata nepatvirtina, kad joje nurodyti darbai yra susiję ne tik su įkaltomis vinimis bet ir su lentynų pašalinimu, juolab, kad nepateikti ir detalūs duomenys apie sienų reikalaujančių remonto faktinį plotą. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus byloje nustatytą aplinkybę, jog į namą patekdavo vanduo/kaupėsi drėgmė, tikėtina ir dėl to buvo apgadintos sienos/lubos, kurių taisymo/remonto išlaidų atsakovai reikalauja. Todėl, spręstina, kad net ir pritariant apeliantų argumentams, kad ieškovai pripažino įrengę keturias lentynas, tačiau atsakovams nepateikus tiesioginių detalių įrodymų kokias konkrečia apimtimi kokios konkrečios sienos plotas turėtų būti remontuojamas, nėra pagrindo pripažinti atsakovams įrodžius realų žalos dydį šioje dalyje.
58. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, priteisiant 1000 Eur nuostolių atlyginimo grindų remontui, iš prašomos priteisti 2 867,10 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl grindų subraižymo kalti ieškovai ir ši aplinkybė apeliaciniu skundu nėra ginčijama. Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė aplinkybės, jog šiuo atveju būtina keisti būtent 30 kv. m parketo plotą (tuo labiau įvertinus aplinkybę, jog iš nuotraukų matosi, kad subraižytos buvo/yra apie 6 parketo lentos). Teismo vertinimu, atsakovai nepagrindė aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju techniškai būtų neįmanoma pakeisti sugadintų/subraižytų parketų lentų (arba mažesnio ploto nei atsakovų nurodomi 30 kv. m), arba jas nušlifuoti/nulakuoti (kas, teismo vertinimu, pareikalautų mažesnių sąnaudų); atsakovas bylos nagrinėjimo metu tik deklaratyviai nurodė, kad tokių techninių galimybių nėra.
59. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas sumažindamas grindų remontui reikalingas išlaidas iki 1000 Eur, neįvertino, kad net ir nesant specialistu, akivaizdu, jog neįmanoma pakeisti tik 6 grindų apdailos lentų tam, kad estetiškai vienodai atrodytų visas patalpos grindų plotas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija įvertinus byloje pateiktas fotonuotraukas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes matomas grindų subraižymas neleidžia daryti objektyvios išvados, kad nurodytas trūkumas gali būti pašalintas tik keičiant visą grindų plotą.
60. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinė teisės normas, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai skundžiamą sprendimą pakeisti ar panaikinti nesudaro pagrindo. Dėl to skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
61. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
63. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, ieškovai įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovai patyrė 798,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos atitinka pagrįstumo kriterijų, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos iš apeliantų pilna apimtimi ieškovų naudai.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovų A. Č. ir V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimą aplikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovams S. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 798,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 399,30 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.