- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-12-613/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ ieškinį atsakovei L. B., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 5 478,72 Eur pradelstos kredito dalies, 585,26 Eur atidėtų palūkanų, 2 580,94 Eur fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, 45,34 Eur papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 98,12 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 2012 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-2981 pagrindu. Atsakovė L. B. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Minėto namo savininkai balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolo pagrindu bei vardinio balsavimo raštu biuletenių pagrindu balsų dauguma priėmė sprendimą patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas, nustatant, kad: (a) Visa investicijų suma neturi viršyti 226185,25 Eur iš jų kredito suma 202731,13 Eur (vardinio balsavimo raštu biuletenio 6 skirsnio 1 p.); (b) Visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas) atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams <...> kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje <...> (vardinio balsavimo biuletenio 6 skirsnio 2 p.); (c) Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas <...> pavedamas UAB „Vėtrungės būstas“ (buvusi) (dabar – UAB Mano Būstas Baltija) (vardinio balsavimo raštu biuletenio 6 skirsnio 3 p.); (d) Projekto administratorius veikdamas patalpų savininkų naudai, savo vardu sudaro lengvatinio kreditavimo sutartį, ne didesnei kaip 202731,13 Eur sumai <...> (vardinio balsavimo biuletenio 6 skirsnio 4 p.); (e) Patalpų savininkai, kurių naudai paimtas lengvatinis kreditas projektui įgyvendinti, privalės kiekvieną mėnesį apmokėti jiems tenkančią kredito ir palūkanų dalį pagal kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką, projekto administratoriaus nurodyta tvarka (vardinio balsavimo biuletenio 6 skirsnio 7 p.); Vadovaujantis 2015 m. gruodžio 23 d. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolu, butų ir kitų patalpų savininkų dauguma pritarė daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) įskaitant ir a-e punktams. Ieškovė, vykdydama daugiabučio namo savininkų priimtą sprendimą CK 4.85 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka bei veikdamas butų ir kitų patalpų savininkų naudai (naudos gavėjų interesais), savininkams atstovavo išoriniuose santykiuose pasirašydamas kreditavimo sutartį. Ieškovė, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus (protokolo 1 klausimo 4 punktas) 2016 m. spalio 14 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2016-6234-05 (toliau – kreditavimo sutartis) kartu pasirašant specialiąsias daugiabučių namų kreditavimo sąlygas, o bendrosios sąlygos nepasirašomos su AB „Šiaulių bankas“ (toliau – bankas) dėl 197514,14 Eur kredito daugiabučiui namui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Šalys prie pasirašytos kreditavimo sutarties sudarė sutarties priedą Nr. 1 (Grąžinimo grafikas), kuriuo sulygo dėl kredito grąžinimo terminų bei priedą Nr. 2 dėl Atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko prie kreditavimo sutarties. Laikantis kredito atidėjimo laikotarpio, kredito grąžinimo grafiku buvo numatytas kredito grąžinimo terminas, apimantis laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2036 m. rugsėjo 15 d. (pagal 2019 m. liepos 08 d. Susitarimą Nr. 5, grąžinimo grafiką). Kreditavimo sutarties pagrindu be kredito bei atidėtų palūkanų mokėjimų taip pat buvo numatyta metinė fiksuota palūkanų norma sudaranti 3 procentus bei 0,04 proc. delspinigiai skaičiuojami nuo pagal sutartimi nesumokėtos (negrąžintos) kredito ir (ar) palūkanų sumos (numatyti - kreditavimo sutarties 1 skirsnyje - Finansavimo sąlygos) bei bendrųjų sąlygų 5 skirsnis. Kredito grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimo tvarka (5.1. - 5.15. punktai). Kadangi atsakovė nevykdė prievolės, bei remiantis Kreditavimo sutarties 6.3.3. punktu, ieškovė įgijo teisę kreiptis dėl pradelstos butui tenkančios kredito sumos išieškojimo, atsakovei daugiau kaip 60 k. d. vėluojant vykdyti savo mokėjimus ieškovui.
3. Ieškovė pateiktame prašyme dėl nedalyvavimo teismo posėdyje pažymėjo, kad atsakovė yra sumokėjusi pagrindinę skolą, todėl turi įvykdyti reikalavimus kylančius iš pagrindinės skolos dėl palūkanų ir delspinigių sumokėjimo. Taip pat nurodė, kad ieškovas palaiko prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, nes išlaidos susidarė atsakovei grąžinus skolą po ieškinio pareiškimo teisme.
Atsiliepimas
4. Atsakovė L. B. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, jog ji turi sumokėti 5478,72 Eur pradelsto kredito dalį. Paaiškino, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog būtent tokia yra neva pradelsto kredito dalis. Taip pat nėra nurodoma, kaip apskaičiuota minėta neva pradelsto kredito dalis. Ieškinyje remiantis tik visiškai abstrakčiais argumentais nurodoma, jog Atsakovė nesumokėjo jai priklausančios mokėti kredito dalies. Be to, ieškovė teikia duomenis tik apie visiems bendraturčiams priklausančią mokėti kredito dalį, tačiau visiškai neindividualizuoja atsakovei tenkančios mokėti dalies, t. y. neteikia jokių argumentų, paskaičiavimų ir pan. Kartu paminėjo, jog ieškovė pateikia tik tokius dokumentus, kurie susiję su viso daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimu, projekto finansavimu ir pan. Šiuo konkrečiu atveju, ieškinyje nėra nurodoma, taip pat su ieškiniu nėra pateikiamas nei vienas įrodymas, kuris leistų nustatyti, kokia yra neva pradelsto kredito dalis, kurią turėtų sumokėti atsakovė. Pažymėjo, jog atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę prašydama pateikti duomenis kaip apskaičiuota neva pradelsto kredito dalis, kokia yra apskaičiavimo tvarka ir pan., tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų bei atsisakė bendrauti su atsakove. Savaime suprantama, jog kiekvienas asmuo, tuo atveju kai iš jo reikalaujamos atitinkamos piniginės lėšos, turi teisę žinoti kaip apskaičiuota reikalaujama sumokėti suma bei kokia yra apskaičiavimo tvarka ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės L. B. 292,63 Eur atidėtų palūkanų, 1290,47 Eur fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, 22,67 Eur papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 49,06 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1654,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 253,13 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo sprendimo pagrindiniai motyvai:
5.1. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 23 d. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu protokolu, butų ir kitų patalpų savininkų dauguma pritarė daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui). Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Taigi, priėmus nutarimą dėl namo bendrojo naudojimo objekto, bendrosios dalinės teise priklausančio namo bendraturčiams, taigi ir atsakovei, dėl remonto darbų, kilo pareiga apmokėti išlaidas, patirtas atliekant šiuos darbus.
5.2. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktame protokole 2015 m. gruodžio 23 d. dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų 6 punkte nusprendžiama, jog patalpų savininkai kurių naudai paimtas lengvatinis kreditas projektui įgyvendinti, privalės kiekvieną mėnesį apmokėti jiems tenkančią kredito ir palūkanų dalį pagal kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką Projekto administratoriaus nurodyta tvarka. Tačiau ieškovė nepateikė minėtos Projekto administratoriaus nurodytos tvarkos. Pateikė tik atsakovės mokėjimų grafiką, tačiau ar jis buvo įteiktas atsakovei, įrodymai nepateikti.
5.3. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, kad Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), laikomos atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų ir į apskaitą įtraukiamos atskirai. Be šių dokumentų teismas negalėjo vertinti ar yra (nėra) pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnį.
5.4. Nurodė, kad ieškovė pateikė rašytinį paaiškinimą (DOK-32813) kuriame nurodė, jog lėšos nebuvo kaupiamos. Teigė, kad taip buvo daroma remiantis LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 4 punktu, kuris numato, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendinantys atnaujinimo projektą, gali priimti sprendimą nekaupti kaupiamojo įnašo, jeigu daugiabučio namo atnaujinimo projektui parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) yra pasirašyta kreditavimo sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis arba iš nuosavų ar (ir) skolintų lėšų pradėtas įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimas.
5.5. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė pateikdama rašytinį paaiškinimą sąmoningai nutylėjo, teisės normos (nekaupti kaupiamojo įnašo) taikymo sąlygos, t. y., jog nurodytos lėšos gali būti nekaupiamos nuo kreditavimo sutarties su banku ar kita kredito įstaiga pasirašymo iki šio kredito sugrąžinimo dienos arba nuo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) iš nuosavų ar (ir) skolintų lėšų įgyvendinimo pradžios iki šio namo atnaujinimo (modernizavimo) pabaigos. Taigi ieškovė privalėjo organizuoti lėšų kaupimą (įstatymo 3 straipsnio 3 dalis) ir tik sudarius kreditavimo sutartį priimti sprendimą jų nebekaupti. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai ar buvo priimtas atitinkamas sprendimas. Ieškovė taip pat nepateikė teismo reikalauto projekto administratoriaus patvirtintos tvarkos (pateikė tik mokėjimo grafiką), bei nurodė, kad kiekvieną mėnesį atsakovei siuntė mokestinus pranešimus, kuriuose yra nurodytos mokėtinos sumos, t. y. renovacijos kreditas, delspinigiai, palūkanos, atidėtos palūkanos, papildomos palūkanos už laiku negrąžintą kreditą, tačiau įrodymų nepateikė.
5.6. Teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-421/2023 sprendė, kad tai iš esmės analogiška byla dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigą apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektams tvarkyti, atsiskaitymo už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų remonto (renovacijos) darbus tvarką bei civilinės atsakomybės sąlygas, aiškinimo ir taikymo. Šioje byloje kasacinio teismo kolegija konstatavo, kad yra pagrindas atsakovus iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės tuo pagrindu, kad pati ieškovė žalą patyrė iš dalies dėl tos priežasties, jog, nevykdydama įstatymo reikalavimo kaupti savininkų lėšas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti bei prisiimdama įsipareigojimus pagal rangos sutartį, prisiėmė ir riziką, kad šie įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Teisėjų kolegija nustatė, kad pačios ieškovės kaltės laipsnis dėl tokios rizikos prisiėmimo yra 50 procentų (nutarties 52 punktas).
5.7. Teismas įvertinęs ir šioje byloje nustatytas aplinkybes (lėšų nekaupimą, nepateikimo įrodymų apie ieškovės tinkamą bendradarbiavimą su atsakove) sprendė, kad pačios ieškovės kaltės laipsnis dėl tokios rizikos prisiėmimo yra 50 procentų, todėl ieškovės prašomas priteisti netesybas (palūkanas ir delspinigius) sumažino 50 procentų.
5.8. Reikalavimą dėl 5478,72 Eur skolos priteisimo atmetė, kadangi atsakovė jau po ieškinio pateikimo šį ieškovės reikalavimą įvykdė, t. y. sumokėjo 5478,72 Eur skolos ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl netesybų, palūkanų ir delspinigių priteisimo, priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo pagrindiniai motyvai:
6.1. Nurodo, kad atsakovė savo nesutikimo su ieškiniu argumentus yra nurodžiusi tik viename procesiniame dokumente, t. y. 2022 m. spalio 21 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, su kuriuo nėra pateikta jokių atsakovės teiginių įrodymų. Todėl atsakovė tik deklaratyviai, be jokių įrodymų byloje teigė, kad atsakovė negavo jai reikiamos informacijos įmokoms už renovaciją atlikti, tačiau nei kada ir kaip kreipėsi į ieškovą, ir kokios informacijos negavo byloje jokių duomenų nėra.
6.2. Atsakovė nuo pareikšto ieškinio nesigynė motyvais, kad jai tenkanti kredito dalis turėtų būti dengiama iš kaupiamųjų įmokų, kad atsakovė pageidavo kaupti ir mokėjo tokias kaupiamąsias įmokas, todėl kokia yra ieškovo kaltė dėl kaupiamųjų įmokų ir pagrindo atleisti atsakovę iš dalies nuo civilinės atsakomybės iš teismo sprendimo motyvų nėra aišku. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovės pareigos kilo iš 2015 m. gruodžio 23 d. savininkų balsavimo raštu protokolo, kurio pagrindu ieškovas ir reikalavo apmokėjimo iš atsakovės.
6.3. Pažymi, kad atsakovė po ieškinio pareiškimo teisme sumokėjo priskaičiuoto kredito dalį, taip pripažindama savo pareigą dengti renovacijos išlaidas, kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais.
6.4. Akcentuoja, kad kartu su ieškiniu pateikiamas balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolas patvirtina, jog dauguma daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarė namo atnaujinimui (modernizavimui), kaip tai numatyta pagal ieškinio 5 punkte pateikiamą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką nagrinėjamu klausimu.
6.5. Ieškovė, vykdydama daugiabučio namo savininkų priimtą sprendimą CK 4.85 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka bei veikdamas butų ir kitų patalpų savininkų naudai (naudos gavėjų interesais), savininkams atstovavo išoriniuose santykiuose pasirašydamas kreditavimo sutartį.
6.6. Pažymi, kad atsakovės prievolė grąžinti banko suteiktą kreditą atsirado tiek iš ieškovės ir banko sudarytos sutarties, tiek iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo projektą, kuris buvo patvirtintas protokolu bei iš kredito grąžinimo grafiko, atidėtų palūkanų grafiko. Atsakovei nesilaikant kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, atitinkamam terminui suėjus, ieškovas įgijo reikalavimo teisę priverstine tvarka, t. y. kreipdamasi į teismą, išieškoti atsakovo nesumokėtas sumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl netesybų, palūkanų ir delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. AD1-2981 pagrindu teikia namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2015 m. gruodžio 23 d. minėto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolu, butų ir kitų patalpų savininkų dauguma pritarė daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) pagal patvirtintas šio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas. Ieškovė, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus (protokolo 1 klausimo 4 punktas), 2016 m. spalio 14 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2016-6234-05 (toliau – kreditavimo sutartis) kartu pasirašant specialiąsias daugiabučių namų kreditavimo sąlygas, o bendrosios sąlygos nepasirašomos (aktuali redakcija pateikiama Banko internetiniame puslapyje www.sb.lt) su AB „Šiaulių bankas“ (toliau – bankas) dėl 197514,14 Eur kredito daugiabučiui namui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Šalys prie pasirašytos kreditavimo sutarties sudarė sutarties priedą Nr. 1 (Grąžinimo grafikas), kuriuo sulygo dėl kredito grąžinimo terminų bei priedą Nr. 2 dėl Atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko prie kreditavimo sutarties. Laikantis kredito atidėjimo laikotarpio, kredito grąžinimo grafiku buvo numatytas kredito grąžinimo terminas, apimantis laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2036 m. rugsėjo 15 d. (pagal 2019 m. liepos 8 d. Susitarimą Nr. 5, grąžinimo grafiką).
11. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 5 478,72 Eur pradelstos kredito dalies, 585,26 Eur atidėtų palūkanų, 2 580,94 Eur fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, 45,34 Eur papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 98,12 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, ieškovė nurodė, kad atsakovė yra sumokėjusi pagrindinę skolą, todėl turi įvykdyti reikalavimus kylančius iš pagrindinės skolos dėl palūkanų ir delspinigių sumokėjimo.
12. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes (lėšų nekaupimą, nepateikimo įrodymų apie ieškovės tinkamą bendradarbiavimą su atsakove), sprendė, kad pačios ieškovės kaltės laipsnis dėl tokios rizikos prisiėmimo yra 50 procentų, todėl ieškovės prašomus priteisti netesybas (palūkanas ir delspinigius) sumažino 50 procentų, kitą ieškinio dalį atmetė.
13. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad atsakovė nuo pareikšto ieškinio nesigynė motyvais, kad jai tenkanti kredito dalis turėtų būti dengiama iš kaupiamųjų įmokų, kad atsakovė pageidavo kaupti ir mokėjo tokias kaupiamąsias įmokas, todėl kokia yra ieškovo kaltė dėl kaupiamųjų įmokų ir pagrindo atleisti atsakovę iš dalies nuo civilinės atsakomybės iš teismo sprendimo motyvų neaišku. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovės pareigos kilo iš 2015 m. gruodžio 23 d. savininkų balsavimo raštu protokolo, kurio pagrindu ieškovė ir reikalavo apmokėjimo iš atsakovo. Pažymi, kad atsakovė po ieškinio pareiškimo teisme sumokėjo priskaičiuoto kredito dalį, taip pripažindama savo pareigą dengti renovacijos išlaidas, kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
14. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalies nuostatas bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, kuris yra visų bendraturčių nuosavybė, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamą naudą ir pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimus dėl pradelstos kredito dalies už vykdytos namo renovacijos darbus ir kitų su tuo susijusių mokėtinų sumų (palūkanų, delspinigių) sumokėjimo. Akcentuotina, jog atsakovė iš pradžių nesutikusi su ieškovės ieškinio reikalavimais dėl pradelstos kredito dalies sumokėjimo, vėliau susidariusį pradelsto kredito dalį (5 478,72 Eur) padengė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė po ieškinio pateikimo šį ieškovės reikalavimą įvykdė, reikalavimą dėl 5 478,72 Eur atmetė, tačiau sprendė, kad yra pagrindas dėl kitas mokėtinas sumas susijusias su pradelsto kredito dalimi, sumažinti, kadangi ieškovė nekaupė lėšų, nebendradarbiavo su atsakove, todėl ieškovės prašomas priteisti netesybas (palūkanas ir delspinigius) sumažino 50 procentų. Apeliantė nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovė nuo pareikšto ieškinio nesigynė motyvais, kad jai tenkanti kredito dalis turėtų būti dengiama iš kaupiamųjų įmokų, ar kad atsakovė pageidavo kaupti ir mokėjo tokias įmokas. Pažymi, kad atsakovės pareiga kilo iš 2015 m. gruodžio 23 d. savininkų balsavimo raštu protokolo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
16. Ieškovė, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus (protokolo 1 klausimo 4 punktas), 2016 m. spalio 14 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2016-6234-05 kartu pasirašant specialiąsias daugiabučių namų kreditavimo sąlygas su AB „Šiaulių bankas“ dėl 197514,14 Eur kredito daugiabučiui namui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Šalys prie pasirašytos kreditavimo sutarties sudarė sutarties priedą Nr. 1 (Grąžinimo grafikas), kuriuo sulygo dėl kredito grąžinimo terminų bei priedą Nr. 2 dėl Atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko prie kreditavimo sutarties. Laikantis kredito atidėjimo laikotarpio, kredito grąžinimo grafiku buvo numatytas kredito grąžinimo terminas, apimantis laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2036 m. rugsėjo 15 d. (pagal 2019 m. liepos 8 d. Susitarimą Nr. 5, grąžinimo grafiką).
17. Kreditavimo sutarties pagrindu be kredito bei atidėtų palūkanų mokėjimų taip pat buvo numatyta metinė fiksuota palūkanų norma sudaranti 3 procentus bei 0,04 procentų delspinigiai skaičiuojami nuo pagal sutartimi nesumokėtos (negrąžintos) kredito ir (ar) palūkanų sumos (Kredito sutartis 1 skirsnyje – Finansavimo sąlygos) bei bendrose sąlygose.
18. Remiantis bendrųjų sąlygų 2.1. punktu, bankas įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir specialiosiose sąlygose nurodytai paskirčiai suteikti administratoriui (ieškovei) naudos gavėjų naudai <...> kreditą. Nurodytas punktas taip pat numatė administratoriaus pareigą grąžinti bankui kreditą, mokėti palūkanas ir/ar delspinigius <...>. Kreditavimo sutartis pareigos (kredito grąžinimo) galiojimą apibrėžė, kaip priklausantį nuo to tiek kiek yra surinkta kredito įmokų, palūkanų ir (ar) delspinigių (jei tokie paskaičiuoti) iš naudos gavėjų.
19. Iš 2022 m. liepos 20 d. administratoriaus pateiktos ataskaitos matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto mokėtiną sumą sudarė: 1. Pradelsta kredito sumos dalis; 2. Atidėtų palūkanų dalis už pradelstą laikotarpį; 3. Fiksuotų 3 proc. palūkanų dalis už pradelstą laikotarpį; 4. Papildomų palūkanų dalis už laiku negrąžintą kreditą; 5. 0,04 proc. delspinigių dalis.
20. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-421/2023, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigą apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektams tvarkyti, atsiskaitymo už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų remonto (renovacijos) darbus tvarką bei civilinės atsakomybės sąlygas, aiškinimo ir taikymo, sprendė, kad analogiška situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, todėl ieškovės prašomas priteisti netesybas (palūkanas ir delspinigius) sumažino 50 procentų, kadangi ieškovė prisiėmė riziką nusprendusi nekaupti lėšų atskiroje sąskaitoje. Apeliantė nesutikdama su tokia teismo pozicija nurodo, kad atsakovė nuo pareikšto ieškinio nesigynė motyvais, kad jai tenkanti kredito dalis turi būti dengiama iš kaupiamųjų įmokų, ar kad atsakovė pageidavo šias įmokas kaupti.
21. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas peržengti byloje pareikštus reikalavimus, išskyrus specialiai CPK aptartus atvejus. Nagrinėjant šią bylą, nebuvo reikalo peržengti ieškinyje pareikštų reikalavimų (pvz.: byla nesusijusi su viešojo intereso gynimu ar su nepilnamečių vaikų teisėmis ir pan.).
22. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, taip pat atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Be kita ko, bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 24 punktas).
24. Kita vertus, nors siurpriziniu teismo sprendimu pažeidžiamos proceso teisės normos, tokia situacija pagal CPK 329 straipsnį nėra laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir pati savaime nesudaro pagrindo panaikinti tokį teismo sprendimą. Atsižvelgiant į CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų išimtinumą, šie pagrindai neturi būti aiškinami plačiai.
25. Šiuo atveju ieškovė reiškė reikalavimą dėl pradelstos kredito dalies, atidėtų palūkanų bei delspinigių priteisimo. Iš esmės atsakovė nesutikdama su ieškinio reikalavimais neatsikirtinėjo į ieškinį argumentais susijusiais su pagrindu iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės bei neteikė jokių argumentų susijusių su reikalavimu, pagal kurį butų ir kitų patalpų savininkų lėšos pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti turi būti kaupiamos atskiroje sąskaitoje. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti ir vertinti nurodytų aplinkybių, kadangi byloje nebuvo pareikšti atitinkami reikalavimai. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas).
26. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nurodyta kasacinio teismo praktika, kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl pradelstos kredito dalies atsakovei nesilaikant kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, o ne dėl sukauptų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšų panaudojimo remonto darbams ir (ar) civilinės atsakomybės taikymo. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria 50 procentų sumažinti ieškovės reiškiami reikalavimai dėl palūkanų, delspinigių sumokėjimo keistina. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Įstatymai gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pažeidė prievolę, nes nustatytu terminu nesumokėjo ieškovei įmokų pagal kreditavimo sutartį (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų įvykdžiusi ieškovės pareikštus reikalavimus, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 585,26 Eur atidėtų palūkanų, 2 580,94 Eur fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, 45,34 Eur papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 98,12 Eur delspinigių.
27. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę prašydama pateikti duomenis kaip apskaičiuota pradelsto kredito dalis, kokia yra apskaičiavimo tvarka ir pan., tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų bei atsisakė bendrauti su atsakove. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovės tinkamą bendradarbiavimą su atsakove. Tačiau, kaip matyti, ieškovė išsiuntė atsakovei sąskaitą/seriją Nr. REN87217, kurioje mokėjimą ragino atlikti iki 2022 m. liepos 15 d. Kadangi atsakovė nevykdė prievolės po sąskaitos įteikimo, ieškovė įgijo teisę kreiptis dėl pradelstos butui tenkančios kredito sumos išieškojimo, atsakovei daugiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant vykdyti savo mokėjimus ieškovei. Todėl šiuo atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl apskaičiuotos kredito dalies skaičiavimų pateikimo ir (ar) ieškovės atsisakymo apie minėtų duomenų pateikimą.
28. Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniškumo proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktas).
29. Taigi būtent atsakovė teigdama, kad ieškovė nebendradarbiavo ir (ar) nesutikdama su jai tenkančiomis mokėjimo sumomis susijusiomis su pradelsta kredito dalimi, šias aplinkybes turėjo įrodyti, tačiau jokių savo paskaičiavimų, kurie paneigtų ieškovės paskaičiuotą sumą atsakovė nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimais, tačiau vėliau pradelsto kredito dalį padengė, teigdama, kad nesutinka su kitomis mokėtinomis sumomis dėl ieškovė nebendradarbiavimo. Deklaratyvūs atsakovės teiginiai, nesutinkant su ieškinio reikalavimais, akcentuojant galimą netinkamą ieškovės elgesį, nesudaro pagrindo abejoti atsakovės įsiskolinimo dydžio už namo atnaujinimą (modernizavimą) ar jo apskaičiavimo pagrįstumu.
30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl netesybų, palūkanų, delspinigių priteisimo keistina, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme.
32. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškinio dalį dėl ieškovės reikalavimų dėl netesybų, palūkanų ir delspinigių priteisimo perskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju laikytina kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 198,00 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur už nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,81 Eur už gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane. Taip pat ieškovė patyrė 121,00 Eur atstovavimo išlaidų.
33. Taigi iš viso ieškovė patyrė 323,45 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, pagrįstos, buvo būtinos, taip pat šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, todėl turi būti atlygintinos. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl jai iš atsakovės priteistina 323,45 Eur suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
35. Ieškovė teikdama apeliacinį skundą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį ir patyrė 363 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas ieškovei iš atsakovės priteistina 401 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį dėl palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, rezoliucinę sprendimo dalį išdėstant taip:
„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“ iš atsakovės L. B. 585,26 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 26 ct) atidėtų palūkanų, 2 580,94 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 94 ct) fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, 45,34 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir 34 ct) papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 98,12 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus ir 12 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 309,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pervedant šias sumas į kredito surenkamąją sąskaitą: Gavėjas Šiaulių bankas, gavėjo atsiskaitomoji sąskaita: (duomenys neskelbtini) ir 323,45 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus ir 45 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ naudai, pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą: A/S (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440. “
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“ iš atsakovės L. B. 401,00 Eur (keturis šimtus vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.