Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams G. D. ir D. D. dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia (Actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys antstolis Artūras Auglys ir Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarė Loreta Rastauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo pripažinti atsakovų G. D. ir D. D. 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytą vedybų sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento ta apimtimi, kuria atsakovės D. D. gaunamas darbo užmokestis pripažintas jos asmenine nuosavybe; taikyti restituciją įpareigojant atsakovę D. D. grąžinti atsakovui G. D. 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytos vedybų sutarties pagrindu gautą ½ dalį D. D. darbo užmokesčio iš VSDFV, išmokėto nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (suformuotos el. bylos 1-5 l.).

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai per EPP sistemą, prieš teismo posėdį ieškovė pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus visa apimtimi ir prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (suformuotos el. bylos 138 l.).

Ieškovės atstovė, dalyvaudama 2017 m. balandžio 20 d. vykusiame teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad antstolio Artūro Auglio kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0023/15/01762 vykdomas 2015 m. rugpjūčio 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau-VMI) sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-22221 dėl 8863,96 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo G. D. valstybės naudai. 2016 m. spalio 14 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-211853 pakeisti 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir išieškoti į biudžetą iš skolininko G. D. turto 8520,03 Eur. Antstoliui 2016 m. lapkričio 7 d. areštavus skolininko sutuoktinės D. D. darbo užmokestį ir pasiūlius išieškotojui VMI kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, ieškovė 2016 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti skolininko G. D. turto dalį, kuris yra bendras su kitais asmenimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 667 str. tvarka. Minėtoje byloje atsakovui G. D. 2016 m. lapkričio 24 d. pateikus atsiliepimą ieškovė sužinojo, kad tarp D. D. ir G. D. 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudaryta povedybinė sutartis. Ieškovė šią sutartį ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.66 str. (Actio Pauliana) pagrindu, nes sandorius pažeidė jos teises – po sandorio sudarymo atsakovas tapo nemokus; sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes atsakovas G. D. buvo skolingas valstybės biudžetui 8520,03 Eur. Atstovė nurodė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti nepraleistas, atsakovai sudaryta Vedybų sutartimi (2.1 p.) pakeitė areštuoto turto teisinį režimą, o tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl šis punktas yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). A. G. Dzinga žinodamas, kad reikės likviduoti įsiskolinimą ieškovei, elgėsi nesąžiningai prieš kreditorių VMI, kadangi Vedybų sutartimi iš esmės sutrukdė kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius minėtą sutartį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi, o atsakovės D. D. nesąžiningumą įrodo faktas, kad Vedybų sutartis sudaryta tik po to, kai antstolis 2016 m. lapkričio 7 d. patvarkymu areštavo dalį skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, gaunamo iš VSDFV. Ieškovė mano, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti 2016 m. lapkričio 23 d. Vedybų sutarties, kadangi nebuvo jokio teisinio privalomumo jos sudaryti, o jos sudarymas tik pablogino VMI kaip kreditorės teises išsiieškoti G. D. priskaičiuotus mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą. Atstovė nurodo, kad yra visos CK 6.66 str. numatytos sąlygos pripažinti negaliojančia 2016 m. lapkričio 23 d. Vedybų sutartį, todėl prašo ieškinį tenkinti ir pripažinus negaliojančiu minėtą sandorį prašo taikyti restituciją. Įpareigojant atsakovę D. D. grąžinti atsakovui G. D. 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytos Vedybų sutarties pagrindu gautą ½ dalį savo darbo užmokesčio iš VSDFV, išmokėto nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

A. G. Dzinga ir D. D. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (suformuotos el. bylos 34 l.). Teismo posėdyje atsakovų atstovas taip pat prašė ieškinį atmesti, nes ieškovė neįrodė, jog ginčijamas sandoris turėjo įtakos G. D. mokumui, kad jį sudarydamas atsakovas pažeidė kreditoriaus interesus, jog sudarydami Vedybų sutartį atsakovai buvo nesąžiningi ir siekė išvengti prievolių mokėjimo valstybės biudžetui. Atstovas paaiškino, kad atsakovai Vedybų sutartį sudarė laisva valia, siekdami iki santuokos nutraukimo nustatyti turto ir turtinių santykių teisinį režimą, kadangi atsakovų santuokiniai ryšiai nutrūko. Nurodė, kad šiuo metu atsakovų Gintauto ir D. D. šeimoje pasikeitė situacija, Marijampolės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl jų santuokos nutraukimo. Mano, kad nutraukus santuoką, Vedybų sutartis neteks galios, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti Vedybų sutartį neturi prasmės. Teismo posėdyje atsakovų atstovas nurodė, kad pagal pareikštą ieškinį teisingai išnagrinėti civilinę bylą būtina nustatyti visas Actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, o šioje byloje ieškovė neįrodė CK 6.66 str. numatytų būtinųjų sąlygų visumos.

Trečiasis asmuo Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarė Loreta Rastauskienė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai (suformuotos el. bylos 106-107 l.). Pateiktame atsiliepime į ieškinį notarė nurodė, kad ieškinio pagrįstumo vertinimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Mano, kad jos patvirtinta atsakovų sudaryta Vedybų sutartis, kuria sutuoktiniai pasirinko visiško atskirumo turto teisinį režimą, neprieštarauja CK normoms, šia sutartimi sutuoktiniai neperleido turto, nepablogino turtinės padėties (suformuotos el. bylos 135-136 l.).

Trečiasis asmuo antstolis Artūras Auglys atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai (suformuotos el. bylos 104-105 l.), iki teismo posėdžio iš trečiojo asmens negauta jokių prašymų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. VMI viršininkas priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-22221 dėl 8863,96 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo G. D. valstybės naudai (suformuotos el. bylos 14-15 l.).

2016 m. spalio 14 d. VMI viršininkas priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-211853 pakeisti 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir išieškoti į biudžetą iš mokesčio mokėtojo G. D. turto 8520,03 Eur (suformuotos el. bylos 16-17 l.).

Antstolio Artūro Auglio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0023/15/01762 pagal vykdomąjį dokumentą (Sprendimą) Nr. (23.31 -08)-320-22221, kurį 2015 m. rugpjūčio 18 d. išdavė VMI dėl 8863,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. D., trečios eilės išieškotojas VMI (prijungtos prie nagrinėjamos civilinės bylos vykdomosios bylos Nr. 0023/15/01762 medžiaga).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0023/15/01762, prijungtos prie nagrinėjamos civilinės bylos, nustatyta, kad antstolis Artūras Auglys, vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0023/15/01762 dėl 8863,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. D. išieškotojui VMI, nustatė, jog skolininkas niekur nedirba, 1986 m. balandžio 12 d. atsakovas yra sudaręs santuoką su D. D., asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neįregistruota, vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta, o VSDFV duomenimis skolininko G. D. sutuoktinė D. D. dirba ir gauna atlyginimą.

2016 m. lapkričio 07 d. antstolis Artūras Auglys priėmė patvarkymą areštuoti dalį skolininko G. D. sutuoktinės D. D. darbo užmokesčio, t.y. 35 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, kuri viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, kuri neviršija vieno MMA, o taip pat pasiūlė išieškotojui VMI bei bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams per keturiasdešimt dienų nuo šio patvarkymo priėmimo dienos kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl skolininko G. D. turto dalies jo sutuoktinės D. D. gaunamame darbo užmokestyje nustatymo (suformuotos el. bylos 13 l.).

2016 m. lapkričio 14 d. ieškovė VMI kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti skolininko G. D. turto dalį, kuris yra bendras su kitais asmenimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 667 str. tvarka (Liteko programoje el. civilinė byla Nr.e2VP-6289-802/2016).

Nustatyta, kad atsakovai G. D. ir D. D. 2016 m. lapkričio 23 d. Marijampolės 6-ajame notaro biure sudarė Vedybų sutartį (Povedybinę), notarinio registro Nr.9210 (suformuotos el. bylos 73-76 l.). Minėtos sutarties 2.1 punkte atsakovai susitarė, kad šia sutartimi jie pasirenka visiško atskirumo turto teisinį režimą. Visas registruotinas ir neregistruotinas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kurį jie įgys kiekvienas savo vardu santuokos metu po šios sutarties įsigaliojimo, išskyrus namų apyvokos daiktus, tame tarpe indus, baldus, kilimus, buitinę techniką, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Indėliai bankuose, kuriuos jie įgys kiekvienas savo vardu santuokos metu, po šios sutarties įsigaliojimo, bus kiekvieno asmeninė nuosavybė.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2VP-6289-802/2016 buvo nustatyta, kad skolininkui G. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso pusė jo sutuoktinės D. D. pajamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų, gautų iki 2016 m. lapkričio 23 d. (Liteko programoje el. civilinė byla Nr.e2VP-6289-802/2016).

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia atsakovų G. D. ir D. D. 2016 m. lapkričio 23 d. Marijampolės 6-ajame notaro biure sudarytą Vedybų sutartį nuo jos sudarymo momento ta apimtimi, kuria atsakovės D. D. gaunamas darbo užmokestis pripažintas jos asmenine nuosavybe, taikant CK 6.66 str. numatytą Actio Pauliana institutą.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-105/2009; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2017; 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-313/2017; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina visų nurodytų sąlygų visuma. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

Ieškovė nurodo, kad jos skolininkas atsakovas G. D. 2016 m. lapkričio 23 d. sudarydamas su atsakove D. D. Vedybų sutartį ta apimtimi, kuria atsakovės D. D. gaunamas darbo užmokestis buvo pripažintas jos asmenine nuosavybe, pažeidė ieškovės kaip kreditorės teises, kadangi po šio sandorio sudarymo atsakovas G. D. tapo nemokiu, kito turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, jis neturi, nedirba ir pajamų negauna, sudarydami sutartį atsakovai buvo nesąžiningi, kadangi žinodami, jog kito turto atsakovas neturi, turėjo suprasti, jog vedybų sutarties sudarymas pažeis ieškovės teises.

Atsakovai iš esmės nesutinka su visų Actio Pauliana instituto taikymo sąlygų egzistavimu, mano, kad sandorio sudarymas niekaip negalėjo pažeisti ieškovės interesų, atsakovo G. D. turtinei padėčiai sandorio sudarymas įtakos neturėjo, jo turtinė padėtis nepablogėjo, atsakovai Vedybų sutartį sudarė laisva valia, siekdami iki santuokos nutraukimo nustatyti turto ir turtinių santykių teisinį režimą, kadangi atsakovų santuokiniai ryšiai nutrūko.

Pirmoji Actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga reikalauja, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, ji taikoma, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti Actio Paulino ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas G. D. mokestinės prievolės ieškovei iki ginčo sandorio, tai yra iki 2016 m. lapkričio 23 d., neįvykdė. Ieškovės priimti 2015 m. rugpjūčio 18 d. ir 2016 m. spalio 14 d. sprendimai išieškoti 8520,03 Eur į biudžetą iš mokesčio mokėtojo G. D. valstybės naudai nenuginčyti (suformuotos el. bylos 14-15 l.). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui G. D., kadangi ginčijamas sandoris sudarytas po prievolės atsiradimo momento. Tai, kad ginčijamo sandorio pasirašymo metu atsakovas nebuvo įvykdęs prievolės ieškovei, pripažįsta ir pats atsakovas, tai patvirtina prie bylos prijungtos vykdomosios bylos Nr.0023/15/01762 medžiaga.

Antroji Actio Pauliano ieškinio sąlyga aiškintina taip, kad CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17). Tai reiškia, kad šioje byloje reikia vertinti, ar atsakovas G. D. dėl 2016 m. lapkričio 23 d. sudaryto sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su ieškove, ar yra reali grėsmė, kad prievoliniai įsipareigojimai nebus įvykdyti.

Ieškovė nurodo, kad po 2016 m. lapkričio 23 d. sutarties sudarymo atsakovas G. D. tapo nemokus, jis neteko turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas tenkinant ieškovės reikalavimus.

Atsakovai teigia, kad ieškovė neįrodė, jog po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovas G. D. tapo nemokus, todėl ginčo sandorio sudarymas negali būti vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas teigė, kad G. D. turtinė padėtis po 2016 m. lapkričio 23 d. sandorio nepablogėjo, nors atsakovas pajamų kol kas neturi, tačiau ketina imtis verslo ir gauti iš jo pajamas, kad galėtų atsiskaityti su ieškove. Tačiau teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais ir juos atmeta kaip prieštaraujančius bylos faktinėms aplinkybėms. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo G. D. turtinės padėties po ginčijamo sandorio sudarymo pablogėjo, nes jis neteko vienintelio pajamų šaltinio – teisės į sutuoktinės darbines pajamas. Neabejotinai 2016 m. lapkričio 23 d. sudaryta Vedybų sutartis dar labiau sumažino G. D. mokumą ieškovei turimų įsipareigojimų atžvilgiu, po ginčijamo sandorio sudarymo skolininkas G. D. iš esmės nebeturi turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditore ieškove. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas būtent dėl sudaryto sandorio, pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdoma kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Dėl to teismas daro išvada, kad atsakovų G. D. ir D. D. 2016 m. lapkričio 23 d. sudaryta Vedybų sutartis neabejotinai pažeidžia ieškovės teises.

Trečioji Actio Paulianio ieškinio patenkinimo sąlyga siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Ginčijamas sandoris sudarytas 2016 m. lapkričio 23 d., o ieškinys dėl jo pateiktas teismui 2016 m. gruodžio 06 d. Taigi konstatuotina, kad ieškovė nepraleido Actio Pauliana ieškinio pateikimo senaties termino.

Ketvirtoji Actio Paulianio instituto taikymo sąlyga grindžiama su neprivalomumu skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Ieškovė mano, jog atsakovai neprivalėjo sudaryti Vedybų sutarties, jie susitarė dėl turto, kuris buvo areštuotas antstolio ir tuo pažeidė imperatyvias teisės normas, draudžiančias sudarinėti sandorius dėl turto, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovai teigia, kad ieškovė neįrodė šios Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Teismas, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju ginčo sutartį atsakovai sudarė nesant teisinio pagrindo atsakovams sudaryti tokį sandorį. Nors teisės normos suteikia atsakovams teisę pasirašyti Vedybų sutartį ir šia sutartimi nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, tačiau atsakovų nurodyti motyvai dėl sutarties sudarymo neįtikino teismo dėl būtinybės ir privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį (CK 6.66 str.1 d.). Kasacinio teismo praktikoje būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais pripažįstami ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-17/2006). Taigi vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti 2016 m. lapkričio 23 d. Vedybų sutarties, kadangi nebuvo jokio teisinio privalomumo ją sudaryti, o jos sudarymas tik pablogino VMI prie FM kaip kreditorės teises išsiieškoti G. D. priskaičiuotus mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą.

Penktoji ir šeštoji Actio Paulianio instituto taikymo sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Ieškovė teigia, kad sudarant ginčo sandorį atsakovai buvo nesąžiningi. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad atsakovai žinojo, jog sutarties sudarymo metu G. D. buvo skolingas ieškovei 8863,96 Eur ir kad sutarties sudarymas pažeis ieškovės teises, todėl mano, kad atsakovas G. D. sudarė ginčo sutartį, vengdamas skolinių įsipareigojimų vykdymo ieškovei. Nurodo, kad atsakovė D. D. taip pat buvo nesąžininga, nes ginčijamą sutartį sudarė po to, kai buvo areštuotas jos darbo užmokestis ir teisme pradėta byla dėl jos sutuoktinio skolininko G. D. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Atsakovai nesutinka su tokiu ieškovės tvirtinimu dėl jų nesąžiningumo, nurodo, kad Vedybų sutartį sudarė laisva valia, siekdami iki santuokos nutraukimo nustatyti turto ir turtinių santykių teisinį režimą, kadangi atsakovų santuokiniai ryšiai nutrūko.

Nesąžiningumo sąlyga reiškia, kad skolininkas buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-168/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo atsakovas G. D. turėjo prievolinių įsipareigojimų ieškovei. Taigi, jis turėjo suprasti ir suprato, kad sandoris pažeidžia ieškovės kaip kreditorės teises, nes jis neteko teisės į tuo metu buvusį vienintelį savo turtą (dalį sutuoktinės darbinių pajamų), į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovės kaip G. D. kreditoriaus reikalavimą. Atsakovo teiginiai, kad tuo metu jis pragyveno tik iš savo turimų santaupų ir ketina vėl imtis verslo pajamoms gauti, verčia abejoti, nes šiam teiginiu pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Tokie atsakovo veiksmai rodo jo nesąžiningumą.

Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Atsakovai yra sutuoktiniai, remiantis jų atstovo aiškinimu, santykiai tarp sutuoktinių pašlijo nuo 2016 m. vasaros, tai yra po atsakovo G. D. mokestinių prievolių atsiradimo. A. D. Dzingienei kaip skolininko sutuoktinei turėjo būti žinoma apie sutuoktinio G. D. prievoles ieškovei, o taip pat ir apie skolininko turtinę padėtį ir jo galimybes vykdyti įsiskolinimą valstybei. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovų teiginiai, jog ginčijamo sandorio, kuriuo sutuoktiniai pasirinko visiško atskirumo turto teisinį režimą, sudarymu jie nepablogino skolininko G. D. turtinės padėties. Toks atsakovų elgesys sudaro pagrindą laikyti juos nesąžiningais Actio Pauliana taikymo sąlygų vertinimo aspektu. Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos.

Septintoji Actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga nulemta šio instituto prasmės ir tikslo. Minėta, kad pagrindinis jo tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo atveju sukelia teisinius padarinius tik actio Pauliano ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina šio kreditoriaus teisių pažeidimams pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Actio Pauliano ieškinys pareikštas nepažeidžiant CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino, laikytas pilnai įrodytu, todėl tenkintinas.

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikytina restitucija įpareigojant atsakovę D. D. grąžinti atsakovui G. D. 2016 m. lapkričio 23 d. Marijampolės 6-ajame notaro biure sudarytos Vedybų sutarties (Povedybinės) pagrindu gautą ½ dalį D. D. darbo užmokesčio iš VSDFV, išmokėto nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.).

Už pateiktą ieškinį mokėtinas 31 Eur žyminis mokestis –CPK 80 str.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista įstatymu – CPK 83 str.

Valstybė šioje byloje turėjo 9,78 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (1 b.l.).

CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Todėl remiantis įstatyminiu reglamentavimu ir patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistina valstybei po 20,39 Eur (31 Eur + 9,78 Eur = 40,78 Eur : 2) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia atsakovų G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 23 d. Marijampolės 6-ajame notaro biure sudarytą Vedybų sutartį (Povedybinę), notarinio registro Nr.9210, negaliojančia nuo sudarymo momento ta apimtimi, kuria atsakovės D. D. gaunamas darbo užmokestis pripažintas jos asmenine nuosavybe.

Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 23 d. Marijampolės 6-ajame notaro biure sudarytos Vedybų sutarties (Povedybinės), notarinio registro Nr.9210, pagrindu gautą ½ dalį D. D. darbo užmokesčio iš VSDFV, išmokėto nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovų G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas po 20,39 Eur (dvidešimt eurų 39 centus) iš kiekvieno, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.