Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą skolininkui G. D., suinteresuotiems asmenims D. D. ir antstoliui Artūrui Augliui dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog antstolio Artūro Auglio žinioje yra vykdomoji byla Nr.0023/15/01762 užvesta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015-08-18 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.(23.31-08)-320-22221 dėl 8863,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. D. trečios eilės išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, kuris pakeistas 2016-10-14 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko sprendimu Nr.(23.31-08) 467-211853 ,,Pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d. išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad areštuotos skolininkui priklausančios banko sąskaitos, kuriose piniginių lėšų nėra, skolininkas nuosavybės teise nekilnojamojo ar kito registruotino kilnojamojo turto, į kurį antstolis galėtų nukreipti išieškojimą, neturi. Nustatyta, jog išieškojimas iš skolininko G. D. vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016-10-14 išduoto vykdomojo dokumento Nr.(23.31-08)-467-211853 pagrindu, pakeitusiu pirminį Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015-08-18 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.(23.31-08)-320-22221, kas laikytina asmenine jo prievole, todėl išieškojimas pirmiausiai turėtų būti nukreipiamas į skolininkui priklausantį asmeninį turtą. Tačiau tuo atveju, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka skolininko turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, įstatymas numato galimybę skolos išieškojimą nukreipti į bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą (CK 3.112 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jeigu skolininko (fizinio asmens) dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko turto dalį (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.). Pagal CPK 667 straipsnį yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas ir individualizuota skolininko turto dalis laikoma jo asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolos išieškojimas iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra galimas, nes jis tokio turto neturi, niekur nedirba, todėl yra pagrindas nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje kartu su sutuoktiniu.

Antstoliui nustačius, jog skolininko sutuoktinė VSDFV duomenimis dirba UAB ,,Palink“ ir gauna darbo užmokestį, 2016-11-07 priimtu patvarkymu taikytas areštas skolininkui priklausančioms turtinėms teisėms į dalį, t.y. 35 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, kuri viršija Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau MMA) ir 10 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, kuri neviršija vieno MMA, sutuoktinės D. D. gaunamo darbo užmokesčio.

Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Toks yra turto bendrasis režimas, jeigu sutuoktiniai jo sutartimi nepakeičia.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininko G. D. ir suinteresuoto asmens D. D. santuoka sudaryta 1986 m. balandžio 12 d. Byloje pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, jog skolininkas G. D. ir jo sutuoktinė D. D. Marijampolės 6-ajame notarų biure 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė povedybinę sutartį, kurios 2.3 punkte susitarė, jog pajamos (pinigine ar natūrine forma), gautos iš sutuoktinių darbinės, intelektualinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos, draudimo išmokos, patirtos žalos kompensacijos, iš įmonių ar kitokio verslo gautos pajamos ar turtas, pajamos iš privačių pensijų fondų ar gyvybės draudimo fondų, loterijų prizai, pajamos už parduotą asmeninį turtą, po šios sutarties įsigaliojimo bus šias pajamas ar turtą gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šios sutarties 4.1 p. nustatė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, kuri prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik įregistravus sutartį Vedybų sutarčių registre. Teismo iniciatyva gautais duomenis nustatyta, jog G. D. ir D. D. povedybinė sutartis 2016-11-23 įregistruota Vedybų sutarčių registre, t.y. buvo išviešinta tretiesiems asmenims. Iš povedybinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, pasirinkdami visiško atskirumo turto teisinį režimą (CK 3.104 str. 1 d. 1p.). LR CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (LR CK 3.102 str. 1 d.). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). Pagal bendrąsias CK 3.87 str. nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi nustatyta, jog suinteresuoti asmenys 2016-11-23 sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria nuo jos pasirašymo momento pakeitė įstatyminį turto teisinį režimą, todėl sutuoktinių turtui iki vedybų sutarties sudarymo, t.y. 2016-11-23 taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, kas leidžia daryti išvadą, suinteresuoto asmens D. D. pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki 2016-11-23, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1, 5 p.). Tuo tarpu pajamos, gautos iš darbinės veiklos ar kitos tam prilygintos išmokos, kurias ji gavo po 2016-11-23 yra asmeninė D. D. nuosavybė, nes remiantis aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nesant bendro turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-185-415/2016).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes atmestini ir skolininko argumentai, jog skolininko turto dalies nustatymas esant sudarytai povedybinei sutarčiai tarp skolininko ir jo sutuoktinės jokių teisinių pasekmių nesukels.

LR CPK 664 str. nustato, kad išieškojimas iš piniginių lėšų yra prioritetinis išieškojimui iš kito turto, todėl skolininko turto dalies nustatymas sutuoktinio pajamose atitinka šias nuostatas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 str. 2 d. 5 p. numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kokia skolininko sutuoktinės D. D. gaunamo darbo užmokesčio dalis priklauso jo sutuoktiniui G. D. iki povedybinės sutarties sudarymo momento. Tai reiškia, jog vyksta ne santuokinio turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Byloje nenustatyta duomenų apie skolininkės ir jos sutuoktinio turimus išlaikytinius.

Todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad teismui nėra pateikta duomenų apie svarbias aplinkybes, dėl kurių būtų būtinas nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad skolininkui G. D. priklauso pusė jo sutuoktinės pajamų gautų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų, tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininkui G. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. D. priklauso pusė D. D. pajamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų, gautų iki 2016 m. lapkričio 23 d. (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p., CPK 667 str. 2 d., 593 str. 3 d., 178 str., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 3.117 str. 1 d., CPK 290-291 str., 593 str., 667 str., teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso pusė jo sutuoktinės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų, gautų iki 2016 m. lapkričio 23 d.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.