Kauno apygardos teismo nuosprendis

2022-08-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-458-876/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-04-20Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-08-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-24
Bylos Nr.
1A-458-876/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23807-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
Nukentėjusysis
K. M.
Advokatai
Rita Petručionytė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-458-876/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23807-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.4.7
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei ir Santai Golovkaitei,dalyvaujant prokurorui Juozui Valickui,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. T., jo gynėjai advokatei Ritai Petručionytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. S. ir K. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, jiems susitaikius su nukentėjusiuoju K. M. ir baudžiamoji byla nutraukta.

I. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

K. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. T. ir I. S. buvo kaltinami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2021 m. liepos 9 d. apie 01 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) kultūros centro, būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatytas 1,03 promilės neblaivumas), sudavė smūgį K. M. dešiniu kumščiu į kairę ranką, toliau veikdamas kartu su I. S., (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir namo Nr. (duomenys neskelbtini), pargriovė K. M. ant žemės, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 18 kartų į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais dėl kraujosruvų odoje ir poodyje abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, krūtinės abiejose pusėse, nugaros abiejose pusėse ir juosmens kairėje pusėje padarydamas nukentėjusiajam K. M. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis žodžiu nurodė, kad jie susitaikė. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamieji jam atlygino žalą, jis jiems jokių pretenzijų neturi, bei sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta, o kaltinamieji atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamieji irgi prašė juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais, bei baudžiamąją bylą nutraukti. Teismas konstatavo, kad I. S. anksčiau nebuvo teistas, kaltinamasis K. T. buvo teistas, bausmę yra atlikęs. Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Iki nusikaltimo padarymo tarp kaltinamųjų nebuvo jokio išankstinio susitarimo smurtauti prieš nukentėjusįjį, o nusikaltimo kilimo užuomazga buvo aiškinimasis tarp neblaivaus I. S. ir neblaivaus nukentėjusiojo K. M. dėl kažkokio buvusio praeityje nesusipratimo tarp jų, dėl ko nebuvo jokios išankstinės tyčios ar chuliganiškų paskatų sumušti nukentėjusįjį. Yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje, kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamiesiems ir nukentėjusiajam susitaikius, kadangi kaltinamieji pilnai prisipažino padarę nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamieji daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nurodė, kad kaltinamiesiems susitaikius su nukentėjusiaisiais baudžiamoji byla nutrauktina. Kaltinamiesiems skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą, dėl to, jog K. T. turi neišnykusį teistumą, todėl įmoka į Nukentėjusių asmenų fondą jam skirta didesnė nei I. S..

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rolandas Juškevičius prašo Alytaus apylinkes teismo Varėnos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį dalyje dėl K. T. panaikinti ir priimti naują nuosprendį. K. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, bei nuteisti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu K. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 71 straipsniu paskirti K. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir nustatyti K. T. 12 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą įmoką.

3.1. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju galima pagrįstai konstatuoti BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų sąlygų buvimą, tačiau atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį būtinas dar vienas pagrindas, tai yra pagrįstas manymas, kad kaltininkas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo tokiam manymui ir tai pagrindžia aplinkybės dėl asmens ankstesnio teistumo už tapačius nusikaltimus, nepateisintas teismo pasitikėjimas jau ankščiau taikant susitaikymo institutą, išvadų iš to nedarymas, nusižengimai administracine tvarka, baudų nemokėjimas, sunkinančių aplinkybių egzistavimas. Neskundžiant pastarojo nuosprendžio formuotųsi ydinga praktika, kad recidyvistai atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės ir laikomi nelinkusiais nusikalsti, nors jau ne ­vieną kartą smurtauja prieš kitą asmenį ir taip išvengia baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaip nurodoma nuosprendyje, pastarasis nusikaltimas padalytas be jokio motyvo, nesuvestų reikalų turėjo draugas, kas rodo, kad K. T. yra linkęs pasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai ir negalvoja apie kilsiančias pasekmes, todėl yra didelė tikimybė, kad jis bet kada vėl gali prisidėti prie kitų asmenų daromos nusikalstamos veikos ar ją inicijuoti. Be to, K. T. tris kartus baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, nustatytos net trys atsakomybę sunkinančios aplinkybes.

3.2. Skunde nurodoma, kad 2017 m. kovo 28 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu K. T. buvo pritaikytas BK 38 straipsnis ir asmuo, padaręs tapačią veiką buvo laikytas kaip vertas teismo pasitikėjimo, todėl susitaikius su nukentėjusiuoju nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas. Deja, 2018 m. gruodžio 12 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas vėl ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir asmuo nuteistas 2019 m. balandžio 19 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams. Pastarasis teistumas yra neišnykęs, ir nors BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes tik pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai, tačiau tai sudaro pagrįstą pagrindą abejoti, ar toks asmuo vertas dar kartą teismo pasitikėjimo, ar jis tikrai nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje surinktų duomenų objektyviu vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl K. T. turėtų būti panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – K. T. pripažįstant kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisiant. Kitos byloje nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų byloje negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės K. T. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroro apeliaciniu skundu veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Tačiau prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti K. T. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Prokuroro teigimu, K. T. neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų sąlygų, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, institutas šioje byloje buvo pritaikytas nepagrįstai. Taigi, šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, pritaria prokuroro apeliacinio skundo teiginiams ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. atleido K. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį nesant tam pagrindo.

8. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

9. K. T. padarė nusikalstamą veiką, kuri vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamieji K. T. ir I. S., bei nukentėjusysis K. M. nurodė, kad jie susitaikė, nukentėjusysis kaltinamiesiems atleido, kaltinamieji nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą, kaltinamiesiems nukentėjusysis pretenzijų neturi. K. T. teismo posėdžio metu pilnai prisipažino kaltu dėl K. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo bei sukelto fizinio skausmo. Šios aplinkybės rodo, kad K. T. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su prokuroru, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis neatitinka sąlygos, nurodytos BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-120/2007 ir 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-606/2006).

11. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo motyvu, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės K. T. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors bylos duomenys rodo, kad K. T. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltininkas bei nukentėjusysis susitaikė, K. T. atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą, jo atsiprašė, o nukentėjusysis jam atleido, įvykdytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, tačiau vien šios aplinkybės savaime niekaip nenulemia išvados darymo, kad ateityje K. T. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, sprendžiant, ar aptariama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga egzistuoja, privaloma atsižvelgti ir į ankstesnius kaltininko padarytus teisės pažeidimus. Iš kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad K. T. Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 38 straipsnio pagrindu, taip pat, jis buvo teistas 2019 m. balandžio 19 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 174-176). Taigi, per 5 metų laikotarpį skundžiamu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo įvykdė viso tris nusikalstamas veikas. Visais trimis atvejais jis nuteistas pagal BK 140 straipsnį, kas rodo, jog K. T. būdingas smurtinių nusikaltimų darymo modelis. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek jo įvykdytų nusikaltimų pobūdis, tiek jų padarymo dažnumas, tiek faktas, kad nusikalstama veika nagrinėjama šioje byloje buvo padaryta dar neišnykus teistumui, leidžia daryti pagrįstą išvada, kad ir šiuo atveju K. T. nusikalto neatsitiktinai. Akivaizdu ir tai, kad K. T. baudžiamosios atsakomybės pasekmės buvo žinomos iš anksčiau, tačiau iš to jis teigiamų išvadų nepadarė ir vėl įvykdė analogišką smurtinį nusikaltimą. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad K. T. per 5 metų laikotarpį 3 kartus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 168-172). Nors administracinės nuobaudos jam paskirtos už akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą laikymą, neatvykimą į kariuomenės registracijos skyrių ir alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, nusižengimai niekaip nesusiję su fizinio smurto naudojimu kitų asmenų atžvilgiu, tačiau administracinių nusižengimų darymo faktas neigiamai charakterizuoja K. T., o kartu vertinant ir jo padarytus nusikaltimus, rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų.

12. Remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog esant pakankamai K. T. neigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti neabejotinos išvados, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo K. T. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai pritaikė BK 38 straipsnio nuostatas, todėl nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, K. T. skiriant sankcijoje už šią veiką numatytą bausmę.

14. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad K. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. K. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 punktas). K. T. baustas administracine tvarka, teisiamas antrą kartą, ankstesnis teistumas neišnykęs, be to, už analogišką nusikalstamą veiką jis taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu. K. T. dirba (1 t., b. l. 167). Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. K. T. šiuo metu yra dirbantis, tad viešųjų darbų bausmė gali būti sunkiai suderinama su darbine veikla. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nusikalstama veika buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – kito asmens sveikatą, taip pat, atsižvelgusi į duomenis apie K. T. praeityje padarytas nusikalstamas veikas, sprendžia, kad laisvės apribojimas nėra per griežta bausmė. Ankstesniu nuosprendžiu K. T. buvo paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, tačiau ši bausmė nesulaikė asmens nuo naujų nusikaltimų, todėl skirtinas 9 mėnesių laikotarpis, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis dar mažintina vienu trečdaliu. Priešingai, atsižvelgus į paminėtų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad tokios rūšies ir dydžio bausmė yra reikalinga pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, teisinga ir proporcinga tiek K. T. asmenybei, tiek jo padarytos veikos pavojingumui.

16. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu; 4) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 5) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Vertinant sistemiškai šias įstatymo nuostatas, matyti, kad jos suteikia teismui prerogatyvą spręsti dėl intensyvios priežiūros kaltinamajam skyrimo, įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo bei skyrimo.

17. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokuroras neprašo K. T. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu skirti intensyvios priežiūros, todėl šios priemonės skyrimo teisėjų kolegija net nesvarsto, atsižvelgdama į BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Įvertinusi nusikaltimo, dėl kurio padarymo nuteistasis yra pripažintas kaltu, pobūdį, taip pat jo padarymo aplinkybes, K. T. asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog, siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, šiuo atveju iš tiesų būtų tikslingiausia K. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas iš dalies dėl K. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.

19. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. birželio 15 d. pažyma Nr. APD-2022-07049, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant I. S., sudaro 37,44 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis dalyje dėl I. S. nekeistinas, šios išlaidos iš jo nepriteistinos.

20. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. birželio 14 d. pažyma Nr. APD-2022-07023 ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. pažymą Nr. APD-2022-08077, kuriose nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant K. T., sudaro 70,00 ir 133,33 Eur, viso 203,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat, į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

22. Iš bylos duomenų matyti, kad K. T. yra darbingo amžiaus, dirbantis, gaunantis pastovias pajamas. Nors byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, tačiau jo skundas tenkinamas pilna apimtimi. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už K. T. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga. Todėl iš K. T. priteistinos išlaidos už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kurioje K. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju K. M., o baudžiamoji byla nutraukta, bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ir priimti naują nuosprendį.

K. T. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. T. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešių) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu paskirti K. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000,00 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nustatyti K. T. 12 (dvylikos) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kitose dalyse Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio nekeisti.

Priteisti iš nuteistojo K. T. valstybės naudai 203,33 Eur (du šimtus tris eurus ir trisdešimt tris centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. birželio 14 d. pažymą Nr. APD-2022-07023 ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. pažymą Nr. APD-2022-08077, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėAušra Vingilė