Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ad­mi­nis­tra­cinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu pripažinta pa­da­riusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pa­žeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje, ir nubausta 1158 Eur bauda už tai, kad ji 2015 m. rugsėjo 11 d., 7 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdama neblaivi, (nustatytas 0,55 promilių girtumas) ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį „Lexus CT200H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus.Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu R. L. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str. ir paskyrė jai 1158 Eur administracinę baudą. R. L. apskundė minėtą Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimą ir prašė nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą panaikino ir R. L. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino R. L. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnio 1 da­ly­je ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 1200 Eur baudą be transporto priemonės kon­fis­ka­vimo.Apeliaciniame skunde R. L. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.Skunde teigiama, jog teismas nevertino byloje sutrinktų įrodymų visumos, didesnę įrodomąją reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir ra­šy­tinių dokumentų, įrodymai vertinti institucijos surašiusios ATP protokolą naudai. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog apeliantė visada vienodai teigė, kad prieš patikrinimą alkotesteriu skalavo burną ir vartojo valerijono lašus, kas galėjo turėti įtakos alkoholio matuoklio rod­me­nims. Nurodo, kad policijos pareigūnai prieš tikrindami alkoholio matuokliu, neklausė ar ji vartojo kokius vaistus, gėrimus, ar rūkė. Šios aplinkybės protokolo surašymo metu nebuvo aiškinamos, o pareigūnai teismo posėdyje patvirtino, kad R. L. neklausė apie vaistų, skalavimų skysčių vartojimą, rūkymą. Apeliantė pažymi, kad jai primygtinai buvo siūloma pa­sirašyti ant pateiktų dokumentų, todėl ir pasirašė visus dokumentus. Apeliantės paaiš­ki­ni­mai nėra paneigti, be to jai nebuvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje, niekas pakartotinai netikrino jos neblaivumo, nors policijos pareigūnams turėjo būti žinoma, kad netinkamai atliko pirmą patikrą alkotesteriu.Skunde nurodoma, jog pareigūnų automobilis „Skoda Oktavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rug­sėjo 11 d. laikotarpiu nuo 07.51-08.01 val. stovėjo (duomenys neskelbtini), (ne automobilio stabdymo vietoje, o kitur) todėl automobiliui „Lexus“ pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, ligoninės aikštelę, „Lexus“ automobilis nebuvo matomas, spręsti ir matyti, kas vairavo automobilį, apeliantės teigimu, nebuvo galimybės. Policijos pareigūnams atvy­kus 08.01 val. į (duomenys neskelbtini) aikštelę, automobilis „Lexus“ buvo pastatytas, variklis už­ge­sintas, jo niekas nevairavo. Pareigūnų paaiškinimas, kad apeliantės neblaivumas buvo tik­ri­namas po 15 minučių, nuo to momento, kai jie pamatė R. L. prie automobilio, taip pat neatitinka faktiškai buvusių aplinkybių. Policijos pareigūnų paaiškinimai vertintini kri­tiš­kai, pareigūnai neišsiaiškino svarbių pažeidimo nustatymui aplinkybių, turinčių įtakos al­ko­holio koncentracijos tikrinimo rezultatams, todėl apeliantė daro išvadą, kad nebuvo tin­ka­mai atliktas neblaivumo nustatymo testas. R. L. teigimu, byloje jokiais objektyviais duomenimis negalima vadovautis, nes alkotesteriu buvau tikrinama iškart, nepraėjus nus­ta­ty­tam laikui, patikrinimas alkotesteriu atliktas po burnos skalavimo skysčiu „Listerin“, kuris turi alkoholio, pavartojus vaistus ir dar surūkius cigaretę.Apeliantės manymu, neblaivumo nustatymas atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką, dėl to lai­kytina, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą neblaivumą. Skunde R. L. atkreipia dėmesį į tai, kad jos neblaivumas buvo tikrinamas anksčiau, negu praėjus 15 min. po to, kai į aikštelę atvyko policijos pareigūnai, iki to laiko ji naudojo alkoholio turinčių vais­tų, rūkė. Skunde teigiama, kad pareigūno E. D. parodymai dėl tikrinimo laiko yra prieštaringi. Iš bylos duomenų matyti, kad tik laikotarpiu nuo 08.01 val. iki 08.09 val. po­li­ci­jos automobilis jau stovėjo (duomenys neskelbtini) vidiniame kiemelyje, kur buvo surašytas ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo protokolas, o iš alkotesterio šaknelės matyti, kad neblaivumas buvo tikrinamas 8.04 val., t. y. po trijų minučių. Todėl buvo grubiai pažeista alkoholio ma­tuoklio naudojimo instrukcija bei neatliktas pakartotinis patikrinimas, dėl ko galima teigti, kad nėra objektyviai nustatytų duomenų apie neblaivumo laipsnį.Teismas nevertino apeliantės ir jos atstovės paaiškinimų ir argumentų dėl netinkamo neblai­vu­mo nustatymo ir padarė nepagrįstą prielaidą, kad vairavo būtent apeliantė ir būdama neblaivi. Byloje yra prieštaringų faktinių duomenų, tačiau teismas prieštaravimų nepašalino. Byloje nesurinkta kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų, neblaivumas buvo tikrinamas pa­žeidžiant nustatytus reikalavimus, nesilaikant instrukcijos. Neblaivumas buvo patikrintas pa­žeidžiant instrukciją, o kitų būdų neblaivumui nustatyti, kurie numatyti Transporto prie­mones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyk­lė­se, panaudota nebuvo. Tokie požymiai, kuriuos nurodė policijos pareigūnai: buvo nerišli kalba, alkoholio kvapas, vadovaujantis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar ap­svaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, laikomi tik požy­miais, kuriems esant tik galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs ir laikomi tik pretekstu įtartiną asmenį tikrinti. Visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byla, nepaša­li­nus visų abejonių, turi būti nutraukta.Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos ra­jo­no policijos komisariato atsiliepime prašoma Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. ba­lan­džio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą, o R. L. skundo netenkinti.Atsiliepime nurodoma, kad priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. R. L. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asme­ny­bę, atsakomybę lemiančias aplinkybes ir ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. L. apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieš­ta­ra­vi­mai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nu­ojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas ats­ki­rai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pir­mo­sios instancijos teismo išvada, kad byloje yra įrodyta, jog E. L. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi.Apeliantė tik pirmosios instancijos teisme iškėlė versiją, jog prieš policijos pareigūnams sus­tab­dant jos vairuotą automobilį, ji buvo skalavusi burną skysčiu „Listerin“, vartojo vaistus ir rūkė, dėl ko, pasak apeliantės, buvo iškraipyti alkotesterio parodymai. Tačiau iš byloje esančio E. L. paaiškinimo matyti, kad ji neužsiminė, jog prieš automobilio sustabdymą ir girtumo patikrinimą būtų rūkiusi, vartojusi vaistus ar skalavusi burną skalavimo skysčiu. Be to, kaip minėta, su nustatytu neblaivumu administracinėn atsakomybėn traukiama R. L. sutiko ir tiek policijos pareigūnams, tiek ir rašydamas paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo pro­to­kole pripažino iš vakaro vartojusi alkoholį. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nėra nu­rodyta jokių aplinkybių, susijusių su R. L. rūkymu, vartotais vaistais ar burnos ska­la­vimu. Dėl šių aplinkybių teismas kritiškai vertina apeliantės paaiškinimus, kad prieš neblaivumo patikrinimą alkoholio matuokliu ji skalavo burną, vartojo vaistus, rūkė ir šiuos paaiškinimus atmeta. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog atliekant patikrinimą būtų pažeisti alkoholio ma­tuoklio naudojimo instrukcijos reikalavimai. Apeliantė skunde teigia, jog jai buvo daromas spaudimas pasirašyti pareigūnų pateiktus do­ku­men­tus, tačiau teismas šiuos skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus jokiais objektyviais duo­menimis, todėl atmeta. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad net jei minėti skundo argumentai būtų pripažinti pagrįstais, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, kodėl tuomet R. L. turėtų vengti žurnalistų, jeigu ji teigia, jog buvo blaivi ir dar nevairavo automobilio, o tuo pačiu, išvengiant žurnalistų, dar sutikti ir su pažeidimu pasirašant administracinio teisės pa­žei­dimo protokole. Skunde taip pat teigiama, jog automobiliui „Lexus“ pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, ligoninės aikštelę, „Lexus“ automobilis nebuvo matomas, spręsti, kas vairavo automobilį, apeliantės teigimu, nebu­vo galimybės. Policijos pareigūnams atvykus 08.01 val. į (duomenys neskelbtini) aikštelę, automobilio „Lexus“ niekas nevairavo. Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra nustatyta, jog R. L. buvo verčiama duoti parodymus prieš save. Liudytojais apklausti pareigūnai E. D. ir K. K. nurodė, kad aiškiai matė, jog automobilio vairuotojas buvo R. L., nes ji važiavo viena. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. L. pripažino automobilio vairavimo faktą. Pareigūnai nurodė, kad jie iš artimo atstumo matė, kad automobilį vairavo moteris, kuri automobilyje buvo viena, o privažiavus prie jau stovinčio automobilio, šio variklis dar buvo neišjungtas ir prie vairo buvo R. L. Todėl nėra pagrindo abejoti faktu, kad automobilį vairavo būtent R. L. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pareigūnų E. D. ir K., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, paro­dy­mais. Minėtų pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose už­fik­suotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareigūnai nėra kaip nors susiję su ad­mi­nis­tracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Policijos pareigūnai atlieka savo tarnybinę pareigą ir fiksuoja eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl netikėti jų paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo.Skunde taip pat teigiama, jog pareigūnai R. L. blaivumą tikrini pažeisdami taisykles, nepra­ėjus 15 min. nuo jos sustabdymo. Atmesdamas šiuos skundo argumentus teismas pažymi, jog abu pareigūnai, kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, teigė, kad R. L. blaivumą pa­tik­rino praėjus 15-20 min. nuo jos sustabdymo. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pa­rei­gū­nas E. D. žinojo, kaip naudotis alkotesteriu. Jis yra išklausęs kursus, išlaikęs įskaitas, mokėjo naudotis minėtu prietaisu. Liudytoju apklaustas administracinio teisės pažeidimo protokolą su­ra­šiu­sios institucijos atstovas R. P. nurodė, kad policijos vieninga pajėgų sistema naudojama tik policijos pareigūnų kontrolei, tai globalinės vietos nustatymo sistema, kuri priklauso nuo vie­to­vės, reljefo, meteorologinių sąlygų, todėl jos fiksuojamo laiko ir vietos paklaida gali kisti nuo sekundės iki begalybės, nuo metrų iki begalybės. Ligoninė yra miškingoje vietoje, automobilis stovėjo pastato kiemuose, yra aukštas, transporto priemonėje įrengtos vieningos pajėgų sistemos antena yra vidinė, todėl rodmenys galėjo būti netikslūs. Visiškai neteisinga atskaitos tašką imti 8.02 val., kai sustoja pareigūnų automobilis, ir 8.04 val., kai patikrintas neblaivumas. Teismas neturi pagrindo abejoti šio pareigūno parodymais. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teis­mas, nenustatyta ir šio asmens suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl netikėti R. P. pa­rodymais teismas neturi pagrindo, nes jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų įtarti šį asmenį turint motyvų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui ir komplikuoti sau tarnybą reiškiant nepagrįstus kaltinimus.Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, ape­lia­cinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. L. administracinėn atsakomybėn patraukta tei­singai ir teisėtai, jos veika pagal ATPK 129 straipsnį kvalifikuota tinkamai, jai skirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenki­namas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.