Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L., jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei,

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui Rimantui Platūkiui,

viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnio 1 dalį traukiama R. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, bausta administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2015-09-11 d. 07.50 val. Varėnos m., M. K. Čiurlionio gatvėje vairavo transporto priemonę LEXUS CT200H, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,55 promilės girtumas) ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

R. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 130² straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. L. teismo posėdyje nepripažino pažeidimo ir nurodė, jog 2015-09-11 prie parduotuvės „Maxima“ nepažįstamas asmuo sutiko už pinigus nuvairuoti jos automobilį iki ligoninės pastato. Tą dieną nedirbo, tik vyko pasiimti įvairių asmeninių daiktų iš darbo vietos. Iš ligoninės vidiniame kieme stovinčio automobilio su išjungtu varikliu, atsidariusi automobilio dureles, rinkosi daiktus, kai į kiemą įsuko policijos pareigūnų vairuojamas tarnybinis automobilis su įjungtais švyturėliais. Prie jos automobilio priėjo du jauni policijos pareigūnai, kurie ją pasikvietė į tarnybinį automobilį. Automobilyje paprašė pateikti dokumentus, pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau jo neturėjo. Pareigūnai iš karto, praėjus kelioms minutėms nuo įsėdimo į automobilį, jai liepė pasitikrinti blaivumą. Nurodo, kad nematė, ką nustatė alkotesteris ir nebuvo supažindinta su alkotesterio kvito parodymais, tačiau pripažįsta, kad ten yra jos parašas ant alkotesterio kvito. Buvo panaudotas spaudimas iš policijos pareigūnų pusės, jie liepė greitai pasirašyti visus dokumentus, ji net neskaitė, ką pasirašė. Jie ją suglumino, sakydami, kad atvyks žurnalistai ir viską paviešins. Nurodė, kad ji buvo blaivi. Jai buvo pašalintas dantis, todėl turėjo kiekvieną dieną 3- 4 kartus skalauti burną, o jos blaivumą tikrino gal tik minutei praėjus po paskutinio skalavimo, taip pat ji buvo išgėrusi valerijono, nes mirė jos katinas. Tačiau policijos pareigūnai nieko neklausė, ar ji rūkė, ar gėrė kokius vaistus, nieko neaiškino. Pareigūnams nekilo jokių abejonių dėl alkotesterio rodmenų, todėl neliepė antrą kartą pūsti į alkotesterį. Po neblaivumo nustatymo alkotesteriu, pamačius rodmenis surašytame protokole, kraujo nepasitikrino, nes niekas to jai nepasiūlė, nežinojo, kad yra tokios sąlygos. Siekiant paneigti alkotesterio duomenis kraujo nesitikrino. Prieš šį įvykį jai jau anksčiau buvo du kartus atimta teisė vairuoti transporto priemones už šiurkščius administracinius pažeidimus transporto srityje, t. y. už vairavimą esant neblaiviam, paskutinį kartą 2015 metais atimta teisė vairuoti transporto priemones trims metams. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje ginčijo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą sustabdymo laiką, teikdama, kad ją stabdė ne 07.50 val., kaip nurodyta protokole, bet kelios minutės po aštuntos valandos ir po minutės nuo sustabdymo buvo liepta nustatyti neblaivumą. Jos automobilis nuo pareigūnų automobilio buvo už 10 metrų. Pareigūnų prisistatymas ir nuėjimas nuo vieno automobilio iki kito užtruko 3-4 minutes.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė prašė nutraukti administracinę bylą, kadangi nėra įrodytas pažeidimas. Nurodė, jog pareigūnai padarė grubius pažeidimus atliekant neblaivumo nustatymą, nesilaikė instrukcijų, užfiksuotas laikas netikslus, be to, mažai skiriasi promilės nuo nustatytų 0,55 prom. iki leistinų 0,4 prom.

Teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas Rimantas Platūkis nurodė, jog faktas, kad automobiliu atvyko kitas asmuo, kaip teigė posėdžio metu R. L., niekuo nepatvirtintas. Pareigūnai nurodo, kad tiesiogiai pamatė važiuojant pažeidėją R. L.. Ją stabdė, ji sustojo vidiniame ligoninės kiemelyje, prie jos priėjo. Pareigūnai turėjo informaciją, kad ji galimai vairuoja neturėdama teisės vairuoti. Apie neblaivumą informacijos neturėjo. Priėjo policijos pareigūnas, praprašė pateikti dokumentus. L. nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnas Didikas informacinėje sistemoje kompiuteryje pasižiūrėjo informaciją apie R. L. administracinės teisės pažeidimus, baustumus, nustatė, kad teismo nutarimu jai atimta teisė vairuoti. Bendraujant pajuto alkoholio kvapą. Tas laikas nuo pamatymo, sustabdymo, dokumentų tikrinimo iki blaivumo patikrinimo tikrai praėjo pakankamas nustatyti blaivumą. Buvo išlauktas 15 min. laiko tarpas. Tuo metu tikrai ji nieko nevartojo, kad būtų užfiksuoti teisingai alkoholio kiekio kraujyje parodymai. Pareigūnas Didikas žinojo kaip naudotis prietaisu. Jis vasario mėn. yra išklausęs kursus ir išlaikęs įskaitas, mokėjo teisingai ir tinkamai naudotis tuo prietaisu. Kauno apygardos teismo nutartyje matyti, kad L. skundžia aplinkybes, kad remiantis vieninga pajėgų sistema kaip atskaitos tašku, buvo klaidingai nurodytas automobilio sustabdymo laikas. Policijos vieninga pajėgų sistema naudojama tik policijos pareigūnų kontrolei, tai globalinės vietos nustatymo sistema, kuri priklauso nuo vietovės, reljefo, meteorologinių sąlygų, todėl jos fiksuojamo laiko ir vietos paklaida gali kisti nuo sekundės iki begalybės, nuo metrų iki begalybės. Ligoninė yra miškingoje vietoje, automobilis stovėjo pastato kiemuose, yra aukštas, transporto priemonėje įrengtos vieningos pajėgų sistemos antena yra vidinė, neišorinė, todėl rodmenys galėjo būti netikslūs. Visiškai neteisinga atskaitos tašką imti 8.02 val., kai sustoja pareigūnų automobilis, ir 8.04 val., kai patikrintas neblaivumas. Institucija mano, kad policijos pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas, tinkamai nustatė neblaivumą. Asmuo sutiko su alkoholio kiekio nustatymo parodymais. Nurodo, kad visi R. L. pateikti argumentai prieštarauja pažeidimo faktui, tai jos noras išvengti administracinės atsakomybės. Prašė priimti tikslingą sprendimą sankcijos ribose ir perkvalifikuoti R. L. padarytą pažeidimą į ATPK 129 str. 1 d.

Teismo posėdyje liudytojas T. P. nurodė, kad gavus anoniminę informaciją, jog su automobiliu LEXUS važinėja vairuotojas, galimai neturintis vairuotojo pažymėjimo, perdavė šią informaciją policijos pareigūnams, atvyko pareigūnai Didikas ir Kamarauskaitė su „Škoda Oktavia“ automobiliu, kurie sustabdė tą automobilį. Vėliau jam paskambino pareigūnai ir pasakė, kad neveikia kompiuteris, kad negali surašyti protokolo. Buvo problema su ryšiu, todėl jiems atvežė kitą kompiuterį. Konflikto tarp pareigūnų ir R. L. nebuvo. Evaldas Didikas surašė protokolą jo automobilyje. Kol rašė protokolą, jis bendravo su šia moterimi. Alkoholio kvapas nuo moters tikrai buvo. Pati R. L. jam sakė, kad tik šampano gėrė iš vakaro. Nebuvo jokių užuominų apie žurnalistus.

Teismo posėdyje liudytojas Evaldas Didikas nurodė, jog gavo informaciją, kad vairuotoja galimai neturi vairuotojo pažymėjimo. Iš pradžių jos laukė prie ligoninės, Ūlos g., tada pajudėjo link komisariato. Pradėjus judėti, pamatė važiuojančią R. L. nuo Čiurlionio g., kuri įsuko į vidinį ligoninės kiemelį, o jie nuvažiavo iš paskos. Jie aiškiai matė kaip ji vairavo. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Jie visą laiką iš paskos važiavo, nebuvo pametę jos iš akiračio. R. L. automobilį stabdė šviesos ir garso signalu. Einant prie šios moters automobilio, variklis dar dirbo. Jis prisistatė, paprašė dokumentų. Ji atsakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, tuomet su ja nuėjo iki tarnybinio automobilio. Norėjo patikrinti informaciją, ar neturi vairuotojo pažymėjimo, bet kompiuteris neveikė. Užuodus alkoholio kvapą, pasiūlė nusistatyti girtumą ir ji sutiko. Po 15-20 min. ji pasitikrino blaivumą. Tikslaus rezultato nepamena, nedaug buvo. Kuomet buvo nustatytas neblaivumo rezultatas, pateikė jai susipažinti su tais rezultatais, ji sutiko, pripažino, kad buvo išgėrusi iš vakaro, gėrė taurę šampano, tačiau neturėjo kito pasirinkimo, turėjo važiuoti. Pažeidėja nesakė, kad vartoja vaistus, turi sveikatos problemų. Asmeniškai buvo supažindintas kaip naudotis alkoholio matuokliu 2015 m. metų pradžioje. Jų automobilyje vairuotoja nei gėrė, nei valgė. Vėliau būrio vadas atvežė kompiuterį, kuriame patikrino duomenis ir surašė protokolą. Nebuvo konfliktinių situacijų, viskas vyko geranoriškai. Kalbų apie žiniasklaidą nebuvo. Sustabdymo laiką, t. y. 7.50 val., užfiksavo pagal savo telefoną, kai priėjo prie jos automobilio.

Teismo posėdyje liudytoja K. K. nurodė, kad iš būrio vado buvo gauta informacija, kad važinėja automobilis, kurį gali vairuoti žmogus, neturintis teisės vairuoti transporto priemonę. Tas automobilis buvo sustabdytas vidiniame ligoninės kiemelyje. Tikriausiai dar prieš 8 val. priėjo kolega prie sustabdyto automobilio, grįžo su asmeniu ir įsėdo į tarnybinį automobilį. Pabendravus su moterimi, nusprendė patikrinti blaivumą, kadangi sklido alkoholio kvapas, prieš tikrinant palaukė tam tikrą laiko tarpą, t. y. 15-20 min. Kuomet buvo nustatytas neblaivumas konfliktinių situacijų nebuvo, ji pasirašė. Buvo paaiškinta ir paklausta, ar ji sutinka su alkotesterio rodmenimis, ji sutiko ir pasirašė. Buvo kaip stebėtoja, visus veiksmus atliko jos kolega. Vairuotoja iki blaivumo nustatymo nieko nevartojo, tik nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Teismas išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo, liudytojų paaiškinimus ir ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 55P-37844914-15; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūno 2015-09-11 tarnybinį pranešimą dėl girto vairuotojo; alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, kurie patvirtina, kad 2015-09-11 d. 08.04 val. R. L. nustatytas 0,55 promilės girtumas; Patikros sertifikatą; Varėnos rajono PK 2015-04-29/05-15 protokolą; Pranešimą dėl R. L. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo; Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą; Vieningos pajėgų valdymo sistemos išklotinę apie tarnybinio automobilio buvimo vietą; alkotesterio naudojimo instrukciją; Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK raštą dėl informacijos pateikimo. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė LEXUS CT200H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota R. L. vardu. Iš R. L. charakterizuojančių duomenų matyti, kad ji daugybę kartų yra bausta administracine tvarka už pažeidimus transporto srityje ir iš jos yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, neteista, dirbanti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010; Nr. N575-924/2012, Nr. N261-1194/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2219/2011 ir kt.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ATPK 256, 257 straipsniai). Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 129 straipsnyje ir 130² straipsnyje numatyta atsakomybė specialiam subjektui – transporto priemonės vairuotojui. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtų normų taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-413/2007 ir kt.).

R. L. neigia vairavusi automobilį, jog tuo metu automobilį vairavo kitas asmuo (taksistas), tačiau teismo vertinimu R. L. paaiškinimai laikytini neįtikinamais, išreiškiančiais tik jos gynybinę poziciją nepalankioje situacijoje. Byloje nėra nustatyta, jog R. L., duodama paaiškinimus policijos pareigūnams, buvo verčiama duoti parodymus prieš save. Teismo posėdyje liudytojais apklausti Varėnos r. PK pareigūnai E. Didikas ir K. K. nurodė, kad aiškiai matė, jog automobilio vairuotojas buvo R. L., nes ji važiavo viena. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. L. pripažino automobilio vairavimo faktą. Pareigūnai gi nurodė, kad jie iš artimo atstumo matė, kad automobilį vairavo būtent moteris, kuri automobilyje buvo viena, o privažiavus prie jau stovinčio automobilio, šio variklis dar buvo neišjungtas ir prie vairo buvo R. L.. Todėl nėra pagrindo abejoti faktu, kad automobilį vairavo būtent R. L.. Taigi nėra pagrindo netikėti ir apklaustų liudytojų-pareigūnų parodymais, kadangi šie jų parodymai iš esmės sutampa su R. L. nurodyta pozicija surašytame administraciniame teisės pažeidimo protokole, tarnybiniuose pranešimuose.

R. L. taip pat neigia alkoholio vartojimą. Teismo posėdyje R. L. nurodė, kad prieš pasirodant policijos pareigūnams vartojo burnos skalavimo skystį ir valerijono lašus. Tačiau pastebėtina, jog nesutikdama su policijos pareigūnų atlikto blaivumo nustatymo alkotesterio parodymais, ji turėjo galimybę iš karto kreiptis dėl pakartotinio tyrimo atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog jai tiek iš ankstesnių vienarūšių administracinių teisės pažeidimų padarymo, tiek kaip medikei (gydytojai) turėjo būti žinoma tokio pakartotinio patikrinimo tvarka, nustatyta 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse. Be to, R. L. nereikalavo iš policijos pareigūnų išrašyti jai siuntimą ar ją pristatyti per 1 valandą į medicinos įstaigą neblaivumui patikrinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad patikrinimo metu R. L. pilnai sutiko su nustatytu jai neblaivumu bei policijos pareigūnams neišreiškė jokių abejonių dėl atlikto patikrinimo, kas vertinant su kitais byloje surinktais įrodymais, duoda pagrindą manyti, jog neblaivumo nustatymo metu R. L. buvo neblaivi lengvame girtumo laipsnyje. R. L. argumentai, jog policijos pareigūnai nustatydami jos neblaivumą nesilaikė neblaivumo patikrinimo alkotesteriu tvarkos, grindžiami Vieningos pajėgų valdymo sistemos išklotine, kuri, remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo parodymais bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybos pateiktais duomenimis, pripažintina kaip nepatikima.

Teismo posėdžio metu R. L. nurodė, jog ji administracinio teisės pažeidimo protokole sutiko su padarytu pažeidimu, jame pasirašė dėl to, kad pareigūnai kalbėjo apie žiniasklaidą, ją spaudė greičiau pasirašyti dokumentus, todėl ji buvo suglumusi, pasimetusi. Tačiau tuomet kyla klausimas kodėl R. L. turėtų vengti žurnalistų, jeigu ji teigia, jog buvo blaivi ir dar nevairavo automobilio, o tuo pačiu, išvengiant žurnalistų, dar sutikti ir su pažeidimu pasirašant administracinio teisės pažeidimo protokole.

Pažymėtina, jog esminių prieštaravimų tarp Varėnos r. PK pareigūnų nurodytų aplinkybių bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, nenustatyta ir šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl netikėti policijos pareigūnais teismas neturi pagrindo, nes jie, kaip minėta, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų bent įtarti policijos pareigūnus turint motyvų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui ir komplikuoti sau tarnybą reiškiant nepagrįstus kaltinimus. Taigi darytina išvada, kad R. L. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, tačiau jos padaryta veika administracinio teisės pažeidimo protokole pagal ATPK 130² straipsnį kvalifikuota neteisingai.

Kai R. L. 2015-09-11 padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 55P-37844914-15, dar nebuvo įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-26 nutarimas, kuriuo R. L. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. ATPK 130² straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje ar 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Kad nuobauda buvo paskirta, laikoma tik atitinkamam nutarimui įsiteisėjus. Kadangi 2015-09-11 pažeidimas padarytas iki nutarimo, kuriuo paskirta administracinė nuobauda, įsiteisėjimo, tai nėra pakartotinumo, kaip ATPK 130² straipsnyje numatytą veiką kvalifikuojančio požymio. Už anksčiau padarytą vienarūšį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, R. L. buvo paskirta administracinė nuobauda, kuri yra įvykdyta, o nuo jos įvykdymo praėję daugiau nei vieneri metai, todėl dėl šio pažeidimo pakartotinumas taip pat neatsiranda. Nesant ATPK 130² straipsnio taikymui būtino pakartotinumo požymio, R. L. 2015-09-11 padaryta veika turėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 129 straipsnį.

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnio dalį, numatančią atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnio dalį, todėl, skirtingai nei administracinio teisės pažeidimo protokole, teismas R. L. padarytą veiką kvalifikuoja pagal ATPK 129 straipsnį.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniais.

ATPK 31 straipsnyje numatytų atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių ar ATPK 32 straipsnyje numatytų administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą R. L. teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą – tai vienas šiurkščiausių pažeidimų, nes pažeidimas padarytas vairuojant automobilį esant neblaiviam, tai rodo asmens labai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Būdamas tokios būklės asmuo kelia labai didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, rizikuoja ne vien savo, bet ir kitų asmenų sveikata bei gyvybe, savo ir kitų eismo dalyvių šeimų gerove. Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas sąmoningai, nes girtumo būsenoje asmeniui objektyviai nelieka abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2544/2011, Nr. N575-5297/2010, Nr. N444-5431/2009, Nr. N444-1504/2008). Iš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančių duomenų matyti, kad R. L. yra dirbanti, neteista, administracine tvarka už vienarūšius administracinius pažeidimus bausta (nuobauda galiojanti). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkiančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

ATPK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta transporto priemonės konfiskavimas yra papildoma alternatyvi administracinė nuobauda, kuri gali, bet neprivalo būti skiriama. Todėl visais atvejais turi būti nustatytos aplinkybės, kurios padidintų šio pažeidimo pavojingumą tokiu mastu, kad transporto priemonės konfiskavimas taptų proporcingu padaryto pažeidimo pavojingumui. Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo taip pat turi būti atsižvelgiama į konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. L. savo veiksmais neturėjo itin piktybinio pobūdžio vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviai, ji pažeidimo padarymo metu nesudarė ypatingo pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, buvo nustatytas nedidelis neblaivumo lygis, kuris nežymiai viršijo nustatytą leistiną ribą, jai ar jos įgaliotam asmeniui automobilis jau buvo gražintas po 2015-11-05 Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimo priėmimo. Todėl R. L. skirtina ATPK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pripažinti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1200,00 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 15051492625).

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimas(duomenys neskelbtini)72900AB „Citadele“ bankas(duomenys neskelbtini)40100AB DNB bankas(duomenys neskelbtini)70440AB SEB bankas(duomenys neskelbtini)71800AB Šiaulių bankas(duomenys neskelbtini)74000Danske Bank A/S Lietuvos filialas(duomenys neskelbtini)21400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius(duomenys neskelbtini)73000„Swedbank“, AB(duomenys neskelbtini)72300UAB Medicinos bankas

Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.