Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. L. skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-11-05 nutarimu R. L. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str. ir nubausta 1158 Eur bauda. R. L. nubausta už tai, kad 2015 m. rugsėjo 11 d., 07 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdama neblaivi, (nustatytas 0,55 promilių, su 1,7 procentų paklaida, girtumas) ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį LEXUS CT200H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus.

Apeliantės vertinimu, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutarimą, nes byloje pateikti įrodymai paneigia administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, pareigūnų parodymai prieštaringi ir neatitinka faktiškai buvusių aplinkybių ir byloje surinktų rašytinių įrodymų. Jau duodami paaiškinimus teisme policijos pareigūnai E. D. ir K. K. teigė siekę patikrinti automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes turėjo informacijos, kad jį gali vairuoti asmuo, neturintis teisės vairuoti, t. y. turėdami išankstinį nusistatymą ir įsivaizdavimą būtent kas gali vairuoti šį automobilį. Pareigūnų parodymai apie laiką, kada jie pastebėjo automobilį, kuriuo laiku patikrino neblaivumą, neatitinka objektyviai nustatytų aplinkybių, t. y. iš duomenų matyti, kad pareigūnų automobilis „SKODA OKTAVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-09-11 laikotarpiu nuo 7.51 val. iki 08.01 val. stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), todėl automobiliui „LEXUS“ pasukus į (duomenys neskelbtini) g., ligoninės aikštelę, „LEXUS“ automobilis iš viso nebuvo matomas, dėl to spręsti ir matyti, kas vairavo automobilį, nebuvo galimybės. Policijos pareigūnams atvykus 08.01 val. į (duomenys neskelbtini) aikštelę, automobilis buvo pastatytas, variklis užgesintas, jo niekas nevairavo. Pareigūnų paaiškinimas, kad neblaivumas buvo tikrinamas po 15 min. nuo to momento, kai jie pamatė vairuotoją prie automobilio, taip pat neatitinka faktiškai buvusių aplinkybių. Policijos pareigūnų paaiškinimai vertintini kritiškai, pareigūnai neišsiaiškino svarbių pažeidimo nustatymui aplinkybių, turinčių įtakos alkoholio koncentracijos tikrinimo rezultatams. Neblaivumo nustatymo testas buvo atliktas netinkamai. Byloje jokiais objektyviais duomenimis negalima vadovautis, nes alkotesteriu buvo tikrinama iš karto, nepraėjus nustatytam laikui, patikrinimas alkoholio matuokliu atliktas po burnos skalavimo skysčiu LISTERIN, kuris turi alkoholio, pavartojus vaistus ir dar surūkius cigaretę. Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus, turėjo įvertinti bendrą asmens būklę pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su Vidaus reikalų ministru: nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Nutarime teigiama, kad apeliantė pripažino vairavusi automobilį būdama neblaivi, sutiko su alkotesterio rodmenimis, tačiau teismas nekreipė dėmesio ir nevertino paaiškinimo, kuriame apeliantė nurodė, kokiomis aplinkybėmis buvo paprašyta pasirašyti protokolą ir alkotesterio šaknelę teigiant, kad bus iškviesti žurnalistai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad R. L. paaiškinimai vertinami kaip gynybinė pozicija. R. L. atkreipia dėmesį į tai, kad jau protokolo surašymo metu nurodė, kad alkoholio nevartojo, apie maisto ir vaistų vartojimą, rūkymą niekas neklausė ir tokių aplinkybių nesiaiškino. Apeliantės įsitikinimu, jos paaiškinimai nėra paneigti, niekas pakartotinai neblaivumo netikrino, nors policijos pareigūnams turėjo būti žinoma, kad netinkamai atliko pirmą patikrą alkotesteriu. Pakartotinis patikrinimas, nors ir tuo pačiu alkotesteriu, būtų buvęs gan reikšmingu įrodymų šioje byloje. Skunde pažymima ir tai, kad iš bylos duomenų galima spręsti, kad E. D. protokolo surašymo metu neturėjo teisės tikrinti neblaivumą, neaišku, ar buvo išlaikęs įskaitą. Nors vėliau bylos nagrinėjimo metu policijos komisariatas pateikė paaiškinimus dėl E. D. teisės tikrinti neblaivumą ir įskaitos išlaikymą, tokių duomenų nepateikimas iš karto kelia pagrįstas abejones, ar tikrinimo metu pareigūnas tokią teisę turėjo, ar tai atliko tinkamai, ar buvo susipažinęs su alkotesterio naudojimo instrukcija. Apeliantės manymu, neblaivumo nustatymas atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką, dėl to laikytina, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą neblaivumą. Skunde R. L. atkreipia dėmesį į tai, kad jos neblaivumas buvo tikrinamas anksčiau, negu praėjus 15 min. po to, kai į aikštelę atvyko policijos pareigūnai, iki to laiko ji naudojo alkoholio turinčių vaistų, rūkė. Policijos pareigūno E. D. tarnybiniame pranešime ir pačiame protokole nurodyta, kad automobilis buvo sustabdytas 7.50 val., (duomenys neskelbtini) Teismo posėdyje pareigūnas nurodė, kad prie automobilio priėjo po 8 val. ryto. Teismo posėdyje apklausta policijos pareigūnė K. K. teigė, kad į aikštelę (duomenys neskelbtini) g. atvyko prieš 8 val., ar truputį po 8 val., palaukė 15 min., tada patikrino neblaivumą. Tokiais nekonkrečiais ir prieštaringais parodymais vadovautis negalima, jie paneigiami byloje surinktais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad tik laikotarpiu nuo 08.01 val. iki 08.09 val. policijos automobilis jau stovėjo (duomenys neskelbtini) 61 vidiniame kiemelyje, kur buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o iš alkotesterio šaknelės matyti, kad neblaivumas buvo tikrinamas 8.04 val., t. y. po trijų minučių. Todėl buvo grubiai pažeista alkoholio matuoklio naudojimo instrukcija bei neatliktas pakartotinis patikrinimas, dėl ko galima teigti, kad nėra objektyviai nustatytų duomenų apie neblaivumo laipsnį. Teismas nevertino apeliantės ir jos atstovės paaiškinimų ir argumentų dėl netinkamo neblaivumo nustatymo ir padarė nepagrįstą prielaidą, kad vairavo būtent apeliantė ir būdama neblaivi. Nagrinėjant bylą nebuvo ištirtos ir įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Byloje yra prieštaringų faktinių duomenų, tačiau teismas prieštaravimų nepašalino. Byloje nesurinkta kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų, neblaivumas buvo tikrinamas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, nesilaikant instrukcijos. Neblaivumas buvo patikrintas pažeidžiant instrukciją, o kitų būdų neblaivumui nustatyti, kurie numatyti Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, panaudota nebuvo. Tokie požymiai, kuriuos nurodė policijos pareigūnai: buvo nerišli kalba, alkoholio kvapas, vadovaujantis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, laikomi tik požymiais, kuriems esant tik galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs ir laikomi tik pretekstu įtartiną asmenį tikrinti. Visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byla, nepašalinus visų abejonių, turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti R. L. kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Skundžiame nutarime nurodyta, kad R. L. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 129 str., visiškai įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų (policijos pareigūnų) E. D. ir K. K. parodymais, E. D. tarnybiniu pranešimu bei alkoholio matuoklio testu. Apygardos teismo nuomone, tokia motyvacija šioje situacijoje nėra pakankama, kad patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir kita. ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Nagrinėjamu atveju, skundžiamas nutarimas yra priimtas išdėsčius ir įvertinus tik dalį administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų nepasisakant ir nevertinant tų aplinkybių, į kurias administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo atkreipusi dėmesį. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad kilus abejonėms dėl administracinio teisės pažeidimo laiko, nurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, alkotesterio panaudojimo aplinkybių (alkotesterio naudojimo instrukcijos galimų pažeidimų), advokatės iniciatyva buvo išreikalauti papildomi duomenys iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos apie tarnybinio automobilio, kuriuo važiavo pažeidimą įforminę pareigūnai, judėjimą (vietą, laiką). Šie duomenys bylos nagrinėjimo metu buvo gauti, tačiau skundžiamame nutarime dėl jų iš viso nėra pasisakyta, jie nėra įvertinti kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Nepaisant to, kad advokatė atkreipė dėmesį į Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų neatitikimą pareigūnų E. D. ir K. K. parodymams, teismas nesiėmė jokių priemonių tam, kad pašalintų byloje kilusius prieštaravimus tarp iš skirtingų įrodymų šaltinių gautos informacijos ir objektyviai nustatytų abejonių keliančias faktines aplinkybes. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame fiksuotas pažeidimo laikas yra 7.50 val., vieta - (duomenys neskelbtini), tačiau iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų matyti, kad tuo metu patrulių tarnybinis automobilis buvo kitoje vietoje. Be to, Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys neatitinka ir pareigūnų nurodytų aplinkybių apie tai, kad R. L. neblaivumas buvo tikinamas praėjus maždaug 15 min. nuo jos sustabdymo, kadangi pagal minėtus duomenis automobilis pažeidimo vietoje galėjo būti ne anksčiau kaip 8.01 val., o iš alkotesterio duomenų matyti, kad R. L. neblaivumas buvo patikrintas 8.04 val. Vertinant paminėta, pareigūnai per 3 min. spėjo prieiti prie R. L. automobilio, prisistatyti, paprašyti pateikti dokumentus, gautus dokumentus patikrinti, išsiaiškinti aplinkybes dėl to, kad iš R. L. vairuotojo pažymėjimas yra paimtas, nusivesti ją iki tarnybinio automobilio, paruošti alkotesterį ir patikrinti R. L. neblaivumą, tačiau tai, teismo vertinimu, fiziškai nėra įmanoma. Į tai dėmesį atkreipė ir advokatė, tačiau teismas šių prieštaravimų nesiaiškino ir, kaip minėta, Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų iš viso netyrė ir nevertino. Pažeidimą fiksavę ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę pareigūnai nebuvo apklausti apie tai, kas nulėmė administracinio teisės pažeidimo protokole ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių neatitikimą Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenims, taip pat nebuvo išsiaiškinta, ar Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje duomenys fiksuojami be jokios paklaidos (ar sistemoje fiksuojamas faktinis tarnybinio automobilio judėjimo, sistemų (garso, šviesos) veikimo laikas ir kt.). Paminėtos aplinkybės apeliaciniame skunde nurodomos kaip esminiai argumentai, kuriais apeliantė grindžia savo poziciją dėl priimto nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl skundą nagrinėjantis teismas, esant tokiai situacijai, kai skunde ginčijamos aplinkybės nebuvo vertinamos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neturi galimybės argumentuotai dėl skundo motyvų pasisakyti ir juos įvertinti. Be to, nagrinėjant bylą teisme nebuvo apklausta ir pati R. L., nors jos pozicija, fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole ir vėlesniame elektroniniu paštu siųstame paaiškinime iš esmės skiriasi. Šios bylos kontekste, įvertinus tai, kad R. L. savo kaltę neigė, tokią poziciją išdėstė jos advokatė, taip pat įvertinus prieštaravimus tarp kitų įrodymų šaltinių, objektyviam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui bei faktinių aplinkybių nustatymui apklausti R. L. buvo tikslinga. Juo labiau, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu R. L. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimas buvo perkvalifikuotas pagal kitą ATPK straipsnį ir nepranešimas asmeniui apie tokią galimybę, pagal teismų praktiką, gali sudaryti prielaidas konstatuoti asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, pažeidimu. Atsižvelgiant į paminėta, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir teismo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant R. L. administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą panaikinti ir R. L. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.