Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Prankos, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal H. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-08 nuosprendžio, kuriuo H. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK ) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas areštu 43 paroms.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, H. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020-05-25, uždraudžiant šiuo laikotarpiu šią specialiąją teisę įgyti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš H. M. konfiskuotas automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. H. M. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis 2020-05-24 apie 14 val. Taurupės-Mironaitės gatvių sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu – 2,41 promilės ).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad H. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas H. M. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BPK nuostatų nepažeidė.

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Nors H. M. savo kaltę neigia, jo kaltė įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: eismo įvykio schema (b.l. 7); transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l. 10-13); neblaivumo nustatymo aktu (b.l. 46-48); liudytojų K. G., V. B., T. S., L. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais; kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

8. Iš H. M. apeliacinio skundo argumentų, taip pat iš ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme duotų nuteistojo parodymų matyti, kad jis savo kaltę neigia, tvirtindamas, jog 2020-05-24 apie 14 val. Taurupės-Mironaitės gatvių sankryžoje, Vilniuje, automobilio „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, todėl negalėjo sukelti eismo įvykio. Teigia, jog jo pažįstamos T. S. automobilis „Citroen“ stovėjo arti kelio, netoli tos vietos, kur prekiaujama arbūzais. T. S. automobilyje nebuvo. Jis matė, kad nepažįstama mergina, vairuodama šviesios spalvos automobilį, kurio markės neįsidėmėjo, išvažiuodama iš tos aikštelės, užkabino, tai yra atsitrenkė į T. S. automobilį, iš vairuotojo pusės. Kur tiksliai atsitrenkė – nematė. Jis tuo metu stovėjo netoliese, maždaug 10 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos. Tą dieną buvo išgėręs, automobilio vairuoti negalėjo, nes prieš 3 metus jam buvo atimtos vairuotojo teisės ir dar negrąžintos, be to, jis neturėjo automobilio „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelio.

9. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija sprendžia, kad H. M. apeliacinio skundo argumentai bei jo ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose duoti parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia ištirti bei įvertinti byloje esantys įrodymai.

10. Iš liudytojos K. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotų parodymų ir BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020-05-24 ji dirbo lauko prekyvietėje, esančioje Taurupės-Mironaitės gatvių sankryžoje. Savo automobilį „Mersedes“ pastatė netoli prekyvietės ir nuėjo dirbti. Apie 14 val. pamatė, kad nuo Karoliniškių pusės važiuoja automobilis „Citroen“, melsvos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, kirsdamas ištisinę liniją, pasuko į kairę, į tą aikštelę, kur stovėjo jos automobilis. Matydama, kad gali įvykti susidūrimas, ji, mojuodama rankomis, bandė atkreipti šio automobilio vairuotojo dėmesį, kad jis sustotų, tačiau jis nesustojo ir užkabino jos automobilį. Kai šis automobilis sustojo, ji pamatė už vairo nepažįstamą vyriškį, apie 50 metų, tamsių plaukų, apsirengusį juoda striuke, mėlynais marškiniais ir juodomis kelnėmis. Nurodė, jog tvirtai gali teigti, kad vairavo H. M.. Po susidūrimo pastarasis, sėdėdamas už vairo, atidarė dešinės pusės priekinį langą ir kažką jai sakė, tačiau jo kalba buvo nerišli, ji nieko nesuprato, bet pastebėjo, kad vairuotojas tikrai yra neblaivus. Priėjusi prie jo automobilio, pajautė iš salono alkoholio kvapą. H. M. išlipo iš automobilio ir, svirduliuodamas bei vos pastovėdamas ant kojų, vaikščiojo aplink jos automobilį. Ji jam parodė, kad jis užkabino jos automobilį, bet jis nieko konkretaus neatsakė. Į savo automobilį H. M. daugiau nesėdo. Ji tik matė, kai jis, nuo galinės automobilio sėdynės paėmęs krepšį, kažką į jį dėjo ar išėmė. Kai maždaug po pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai, H. M. atsistojo atokiau, link pievos, ir vis kažką burbėjo. Kitą dieną ar po kelių dienų H. M. atėjo pas ją ir paprašė, kad ji pakeistų savo parodymus bei pasiūlė jai pinigų, taip pat žadėjo sumokėti už automobilio remontą. Maždaug po savaitės jis vėl kreipėsi į ją, prašydamas, kad ji sakytų, jog jis nevairavo automobilio – kad automobilis tiesiog stovėjo.

11. Iš liudytojo V. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotų parodymų ir BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020-05-24 jis atvyko į ties Taurupės-Mironaitės gatvių sankryža esantį prekybos tašką nusipirkti maisto. Pasistatęs savo automobilį, užsisakė maisto. Kai atsisuko, pamatė automobilį, kuris įvažiavo į siaurą tarpą tarp automobilių, vienas kurių buvo merginos, kuri prekiavo vaisiais. Paties automobilių susidūrimo nematė, buvo nusisukęs, tik matė, kad automobilius skyrė nedidelis tarpas. Mergina paprašė iškviesti policiją dėl automobilio „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto su jos automobiliu. Jis matė, kaip iš minėto automobilio išlipo vyras, pusamžis, vidutinio ūgio, vidutinio sudėjimo. Jis buvo apsirengęs tamsiai. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, šio kalba buvo nerišli. Kiek prisimena, vairuotojas jam pasakė, kad niekur nevažiuos, jis jam atsakė, kad jis ir neturėtų daugiau sėsti prie vairo. Tada tas vyras nuėjo prie moters, kuri prekiavo arbūzais, o jis tuo metu paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją.

12. Iš liudytojo policijos pareigūno L. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotų parodymų ir BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020-05-24 dirbo su vyriausiuoju patruliu R. V.. Apie 14.06 val. iš Vilniaus aps. VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Taurupės g. ir vakarinio aplinkkelio sankirtoje esančioje kebabinėje ir kur prekiaujama arbūzais, sustojo automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas neblaivaus vairuotojo, kuris ruošiasi išvažiuoti. Atvykus šiuo adresu, prie prekyvietės sutiko akivaizdžiai neblaivų H. M.. Toje vietoje buvusi K. G. paaiškino, kad jai stovint lauko prekyvietėje, matė, kaip automobilis „Citroen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavęs prie jos automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė ir sustojo. Iš jo išlipo H. M., kuris kalbėjo nerišliai ir neaiškiai, bei nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Liudytoja, kuri matė automobilio „Citroen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vairavimo faktą, patvirtino, kad būtent tas asmuo, kurį jie sulaikė, tai yra H. M., vairavo minėtą automobilį bei atsitrenkė į jos stovintį automobilį. Taip pat paaiškino, kad minėtas asmuo atvažiavo automobiliu „Citroen“ vienas, išlipo per vairuotojo pusės durelės ir, iki jiems atvykstant, niekur nebuvo išėjęs ir jos akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo. „Citroen“ automobilio vairuotojui H. M. buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą alkotesterio pagalba, jis neprieštaravo. 14,38 val. tikrinimo metu buvo nustatyta, kad H. M. iškvėptame ore yra 2.73 promilės etilo alkoholio koncentracija. 15.02 val. atlikto pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuotojas bendravo labai nekultūringai, elgėsi neadekvačiai, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, vedant reikėjo prilaikyti. Sulaikę vairuotoją, jį apžiūrėjo, jis turėjo rankinę. Užvesti automobilio be raktelio neįmanoma. Galimai, suvokdamas, kas jam gresia, H. M. išmetė automobilio užvedimo raktą. Automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į saugomą stovėjimo aikštelę. Nustatė, kad yra apgadintas K. G. automobilio priekinis buferis per vidurį ir H. M. automobilio buferis iš dešinės. Šio automobilio bagažinė buvo uždaryta, o keturios durys buvo atrakintos.

13. Iš liudytojos T. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotų parodymų ir BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad H. M. – jos buvęs draugas. Jie nėra susipykę ir ji neturi tikslo jį apkalbėti ar kitaip jam pakenkti, jiedu paprasčiausiai išsiskyrė, nes H. M. piktnaudžiavo alkoholiu. Prieš du ar tris metus H. M. prašymu ji užregistravo savo vardu jo automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio ji nevairuoja, tai yra H. M. automobilis, kurį jis pats pirko. 2020-05-24 apie 11.30 val. šeimoje atsitiko nelaimė – tėvą ištiko insultas. 12 val. ji iškvietė greitąją pagalbą. Apie eismo įvykį sužinojo 2020-05-26 po pietų, kai jai paskambino H. M. ir papasakojo, kad jį sulaikė policijos pareigūnai, jis buvo neblaivus ir paprašė, jog tuomet, kai ją iškvies į policijos komisariatą, ji pameluotų, jog tą dieną ji vairavo šį automobilį. Kai 2020-05-27 ją iškvietė į policijos komisariatą, H. M. taip pat atėjo ir, jiems susitikus lauke, dar kartą prašė pameluoti, jog automobilį vairavo jį. Iš pradžių prašė normaliai, o vėliau bandė daryti spaudimą, tačiau ir tą kartą ji nesutiko meluoti.

14. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020-05-24 pirmo patikrinimo metu (14.38 val.) H. M. nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, o antro patikrinimo metu (15.02 val.) – 2,73 promilių neblaivumas (b. l. 46-48).

15. Teisėjų kolegija sprendžia, jog liudytojos K. G. parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, juos papildo ir patikslina kitų liudytojų: V. B., L. K. T. S. aukščiau aprašyti parodymai, kurie patvirtina faktinę aplinkybę, jog H. M. 2020-05-24 apie 14.00 val. Taurupės-Mironaitės gatvių sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. girtumas. Minėti liudytojai tarpusavyje nepažįstami, duomenų, kad jie norėtų apkalbėti ar kitaip pakenkti H. M., nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog iš liudytojų K. G. ir T. S. parodymų seka, kad H. M., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, bandė paveikti šias liudytojas, kad jos duotų melagingus parodymus jo naudai.

16. Dėl H. M. apeliacinio skundo argumentų, jog baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjęs teisėjas jo atžvilgiu buvo šališkas, nes teismo posėdžio metu uždavinėjo menamus klausimus, kad gautų teismui naudingus atsakymus, pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija, patenkinusi nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, perklausė 2020-08-27 pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą. Teisėjų kolegija, perklausiusi pirmosios instancijos teismo 2020-08-27 posėdžio garso įrašą, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs teisėjas teismo posėdžio metu pernelyg dažnai tikslindavo proceso dalyvių parodymus, naudodamas frazę „ar teisingai supratau“ ir klausime dėstydamas įvykio aplinkybes, tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažinti šališku. Šiame kontekste tuo pačiu pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką, baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). BPK 20 straipsnio 3 dalis reglamentuoja vieną iš duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimų – jų liečiamumą – sąsają su įrodinėjama aplinkybe, t. y. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Esminis reikalavimas yra tai, kad įrodymai atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2019). Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016). Nagrinėjamu atveju tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek byloje esančių įrodymų visuma lėmė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino H. M. kaltu dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

17. Taigi, kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, ir pagal šias nustatytas aplinkybes H. M. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-08 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo H. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.