- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- 2-350/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Vytas Milius
- Atsakovas
- S. S., E. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Beta Medical“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. S. ir E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria buvo areštuotas atsakovams S. S. ir E. S. bendrosios nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, lėšos ir turtinės teisės, civilinėje byloje Nr. 2-1136-395/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams S. S. ir E. S. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Beta Medical“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos priteisimo.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Swedbank“ pateikė ieškinį dėl 289 620,02 eurų (1 000 000 Lt) skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo S. S., priteistų sumų išieškojimą nukreipiant vykdyti tiek į atsakovui S. S. priklausantį turtą, tiek į bendrą atsakovų S. S. ir E. S. turtą. Nurodė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Beta Medical“ 2010 m. vasario 5 d. sudarė kredito sutartį Nr. 10-000629-KL (2010 m. vasario 23 d. buvo pakeista), kuria trečiajam asmeniui buvo suteiktas 477 324 eurų sumos kreditas ir 289 620 eurų sumos kredito linija. Kredito sutarties vykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovo AB „Swedbank“ ir atsakovo S. S. Sutartyje pasirašė ir atsakovė E. S., kuri patvirtino, kad pagal laidavimo sutartį S. S. ir E. S. atsako bendru sutuoktinių turtu. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovui S. S. asmeninės nuosavybės bei atsakovams S. S. ir E. S. bendrosios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo 1 000 000 Lt sumai atsakovui S. S. asmeninės nuosavybės bei atsakovams S. S. ir E. S. bendrosios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti atsakovų lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, o areštavus lėšas, leisti atsakovams iš jų atsiskaityti su ieškovu AB „Swedbank“.
Teismas pažymėjo, kad netaikant ieškovo prašomų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi prašoma priteisti suma yra didelė (1 000 000 Lt), todėl neuždraudus atsakovams disponuoti jiems priklausančiu turtu, jie turtą gali perleisti tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti teismo sprendimo vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai S. S. ir E. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovo 1 000 000 Lt sumos reikalavimo užtikrinimui yra įkeistos nuosavybės teise atsakovams priklausančios UAB „Beta Medical“ akcijos, kurių vertė 32 500 Lt , trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vertė įkeitimo metu siekė 2 250 000 Lt. Ieškovo reikalavimui užtikrinti yra įkeista pakankamai turto, tačiau ieškovas papildomai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų turtą. Taip yra pažeidžiami proporcingumo ir ekonomiškumo principai, nes areštuojama turto daugiau nei reikia, taip suteikiamas pranašumas ieškovui. Darytina išvada, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir neproporcingos.
2. Ieškovas savo reikalavimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindė jokiais įrodymais ar argumentais. Nėra pateikta jokių įrodymų apie kokią nors grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra pagrindo teigti, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
3. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrįsta ir tinkamai motyvuota. Kauno apygardos teismas nurodė, jog prašoma priteisti suma yra didelė, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali turtą perleisti tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Jokių įrodymų dėl galimo turto perleidimo ar iššvaistymo ieškovas nepateikė. Remiantis teismų praktika, prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo nevykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į atsakovo finansines galimybes. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų apie tai, kokiu būdu atsakovai ketina turtą paslėpti ar iššvaistyti, todėl tokie teismo argumentai yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu nėra reikšminga, kiek ir kokio turto turi tretysis asmuo UAB „Beta Medical“. Kreditorius, reikalaudamas prievolės įvykdymo iš solidariai atsakingo laiduotojo, realizuoja CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatytą kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai. Toks ieškovo pasirinkimas nereiškia jo nesąžiningumo ar teisių įgyvendinimo priešingu laidavimo sutarties tikslams būdu. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tai reikalavimo daliai, kurių įvykdymo užtikrinimui nepakanka atsakovų įkeisto turto. Šiuo atveju prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui yra įkeistos tik atsakovams priklausančios 32 500 Lt vertės trečiojo asmens akcijos, todėl nėra reikšminga kiek ir kokio turto turi tretysis asmuo UAB „Beta Medical“.
2. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsižvelgiant į atsakovų turtą ir pajamas, laikinosios pasaugos priemonėmis yra nereikalingos ir perteklinės. Atsakovai nepaneigė prezumpcijos, kad ieškinio suma yra didelė ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
3. Atsakovai nevykdė laidavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, nors dėl to jiems buvo įteikti raginimai. Akivaizdu, kad atsakovai vengia vykdyti prievoles pagal laidavimo sutartį, todėl ieškinio užtikrinimo priemonės šiuo atveju būtinos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Beta Medical“ prašo atsakovų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties tenkinti ir panaikinti 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį. Atsiliepimą į atskirąjį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsakovai savo atskirąjį skundą. Taip pat nurodo, kad ieškovas, reikalaudamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išreiškia savo tik subjektyvią nuomonę, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, o teismui pakanka įsitinkinti tik tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Tokių išvadų ieškovas nepagrindžia, todėl darytina išvada, kad toks teismo formalus elgesys, nevertinant, ar ieškovo pateikti įrodymai ir motyvai yra pakankami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 dalis, 338 str.).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys), todėl apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas bei pagrįstumas tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektais.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi atitikti ekonomiškumo, proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principus.
Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir jų masto klausimą preliminariai įvertintinos bylos aplinkybes ta apimtimi, kiek tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo S. S. ieškovo naudai 1 000 000 Lt skolą kyla iš ieškovo ir trečio asmens UAB „Beta Medical“ (buvęs pavadinimas UAB „Teksora klinika“) 2010 m. vasario 5 d. Kredito sutarties Nr. 10-000629-KL (su vėlesniais pakeitimais) dėl 766 944 EUR (2 646 000 Lt) paskolos suteikimo (b.l. 10-33). Remiantis ieškovo pateiktu skolos paskaičiavimu, UAB „Beta Medical“ skolos suma, įskaitant negrąžintą kreditą, palūkanas ir delspinigius, 2011-10-17 sudarė 822 674,73 EUR (2 838 230 Lt). Šios sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimui 2010 m. vasario 5 d. ieškovas ir atsakovas S. S. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 10-000629-LA1 (su vėlesniais pakeitimais) (b.l. 34-39), pagal kurią laiduotojas įsipareigojo atsakyti kreditoriui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, tačiau ne didesne nei 289 621 EUR (999 200 Lt) suma. Preliminariai vertinant ieškovo reikalavimą ir jį pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo yra pagrįsta. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto, pažymėtina, kad byloje esančiais duomenimis, minėtos Kredito sutarties Nr. 10-000629-KL prievolių įvykdymas be nurodytoje Laidavimo sutartyje Nr. 10-000629-LA1 numatytos laidavimo prievolės dar yra užtikrintas ir kilnojamojo bei nekilnojamojo daikto įkeitimu, t.y. 2010 m. balandžio 9 d. Sutartinio įkeitimo lakštu, identifikavimo kodas 02220100003197 (b.l. 46-48) buvo įkeisti atsakovams priklausantys vertybiniai popieriai – akcijos, kurios šalių susitarimu buvo įvertintos 42 500 Lt suma (bendra nominali akcijų vertė – 32 500 Lt) ir 2010 m. balandžio 13 d. Sutartinės hipotekos lakštu (b.l. 40-45), identifikavimo kodas 02120100003277 (su vėlesniais pakeitimais) buvo įkeistas UAB „Beta Medical“ priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris šalių susitarimu buvo įvertintas 2 250 000 Lt suma. Taigi, iš minėtos Kredito sutarties kylantis ieškovo reikalavimas yra užtikrintas turto įkeitimu, bendras įkeitimo objektų įkainojimas šalių susitarimu sudaro 2 292 500 Lt.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad prievolės užtikrinimas įkeitimu (hipoteka) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo atveju, kai ieškovo reikalavimo teisė pagrindiniam skolininkui yra užtikrinta hipoteka (įkeitimu), esant pareikštam ieškinio reikalavimui, kurio pagrindą sudaro šios skolininko prievolės netinkamas vykdymas, nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus apribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtintų, kad įkeisto turto vertės, jį realizavus, nepakaktų kreditoriaus reikalavimų patenkinimui. Nuo to tiesiogiai priklauso ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas. Be to, tai atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą, pagal kurį teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju, kurio esmė – galutinis kreditoriaus reikalavimo teisės patenkinimas (pvz., 2009 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-899/2009, 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1211/2009, 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1426/2009, 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445/2009, 2011 m. kovo 17 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244/2011ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 12 ir 13 straipsniuose įtvirtinti rungimosi ir dispozityvumo principai reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Byloje esančiais duomenimis, ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad įkeisto turto vertė sumažėjo, palyginus ją su hipotekos ir įkeitimo lakštuose nurodyta šalių susitarimu nustatyta turto verte, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi bylos duomenimis, vertina, kad hipotekinis reikalavimas yra užtikrintas įkeisto turto verte, kuri sudaro 2 292 500 Lt. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje masto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones bendrai 1 000 000 Lt sumai, nes, kaip minėta, dalis ieškovo reikalavimo (2 292 500 Lt) yra užtikrinta turto įkeitimu. Todėl nagrinėjamoje byloje taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių mastas turėtų sudaryti skirtumą tarp iš Kredito sutarties kylančios prievolės dydžio (2 838 230 Lt) ir jos įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto - trečiajam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto ir atsakovams priklausančių akcijų vertės (2 292 500 Lt), t.y. ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuotinas atsakovams priklausantis turtas bendrai 545 730 Lt sumai.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjant atsakovų finansinės padėties aspektu, teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų dėl savo finansinės padėties, nepaneigė prezumpcijos, kad ieškinio suma yra didelė ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog atsakovų finansinės galimybės yra tokios, kad jiems ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, kt., nėra didelė ir rizikos būsimo teismo sprendimo neįvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui nėra (CPK 12, 178 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis keistina – ieškovo AB „Swedbank“ reikalavimų užtikrinimui areštuotinas bendrai 545 730 Lt sumai atsakovui S. S. asmeninės nuosavybės teise ir atsakovams S. S. ir E. S. bendrosios nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, lėšos ir turtinės teisės, esančios pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuotinos atsakovų lėšos, esančios bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, o areštavus lėšas, leistina atsakovams iš jų atsiskaityti su ieškovu AB „Swedbank“. Priimtos nutarties nuorašas išsiųstinas Turto arešto aktų registro tvarkytojui (CPK 152 str. 5 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011m. lapkričio 22 d. nutartį pakeisti sumažinant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir nurodant, jog ieškovo AB „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651) reikalavimų užtikrinimui areštuoti bendrai 545 730 Lt sumai atsakovui S. S. asmeninės nuosavybės teise ir atsakovams S. S. ir E. S. bendrosios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti atsakovų lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, o areštavus lėšas, leisti atsakovams iš jų atsiskaityti su ieškovu AB „Swedbank“.
Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.