- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-03
- Bylos Nr.
- 2-1445/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- AB Parex bankas
- Atsakovas
- A. N.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Parex bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5682-258/2009 pagal ieškovo AB Parex bankas ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB Parex bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo A. N. ieškovo naudai priteisti 146101,38 EUR skolą, 9045,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė areštuoti atsakovui A. N. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis neviršijant 146101,38 EUR sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintino ir nurodė, kad ginčas tarp šalių yra kilęs iš 2008 m. sausio 7 d. kreditavimo sutarties Nr. BKS/1195 bei laidavimo sutarties Nr. LS/BKS/1195. Hipotekos lakštu atsakovui suteikiamo 153498 eurų kredito grąžinimas užtikrinamas hipotekos lakštu įkeičiamu L. N. ir J. N. priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio vertė, nustatyta nekilnojamojo turto vertintojų yra 630000 Lt, be to, 2008 m. sausio 7 d. sudaryta bankui priimtinos formos laidavimo sutartimi su atsakovu A. N. . Taigi, bendras įkeistų daiktų įkainojimas nustatyta nekilnojamojo turto vertintojų yra 630000 Lt, o prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones suma yra 504 458,84 Lt. Teismas sprendė, jog hipoteka bei įkeitimu apsunkinto ir ieškovui įkeisto turto visiškai pakanka ieškinio reikalavimų užtikrinimui, todėl papildomi suvaržymai atsakovo turtui, kurių prašo ieškovas, būtų neproporcingi procese siekiamiems tikslams, t. y. suvaržytų atsakovo teises labiau, nei tai yra būtina būsimam teismo sprendimui įvykdyti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais motyvais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad įkeisto turto visiškai pakanka ieškinio reikalavimo užtikrinimui. Turto vertė (630000 Lt) nustatyta turto vertintojų 2008 m. sausio 7 d., t.y. tuo metu kai turto kainos buvo aukščiausiame lygmenyje. Įkeisto turto pradinė kaina jį parduodant iš varžytynių tik 80 procentų vidutinės rinkos kainos, o antrosiose varžytynėse pradinė kaina sudaro tik 60 procentų vidutinės turto rinkos kainos, todėl turto kaina gautųsi 378000 Lt. Be to, atsižvelgiant į šiandieninę ekonominę situaciją ir sąstingį nekilnojamojo turto rinkoje, net mažesne verte turto nepavyktų realizuoti.
2. Ieškovo turtinis reikalavimas atsakovui yra didelis, todėl yra grėsmė, kad teismo sprendimas liks neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. N. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad atsakovo prievolė ieškovui užtikrinta įkeistus nekilnojamąjį turtą hipoteka. Hipotekos įkeitimas plačiąja prasme suprantamas kaip daiktinis prievolių įvykdymo užtikrinimas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas tuo atveju, kai piniginės prievolės, kurios pagrindu yra reiškiamas ieškinio reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo, įvykdymas yra užtikrintas hipoteka.
Ieškovas skundžia Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuojant tuo, kad ieškinio reikalavimams patenkinti pakanka bankui įkeisto turto.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju ir tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-956/2009, 2009 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-415/2009, 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-933/2008 ir kt.). Ši nuostata grindžiama tuo, jog, pareiškus ieškinį dėl prievolės, kurios įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, tinkamo įvykdymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes, esant tam pačiam pagrindinės prievolės atsiradimo pagrindui, tiek hipoteka kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone, tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tų pačių tikslų įgyvendinimo – kreditoriaus reikalavimų patenkinimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal kredito sutartį, hipotekos lakštu ieškovo atsakovui suteikto 153498 eurų kredito grąžinimas užtikrintas L. N. ir J. N. priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio vertė, remiantis nekilnojamojo turto vertintojų ataskaita, yra 630000 Lt. Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimų suma yra 504458,84 Lt, o prievolės įvykdymas užtikrintas 630000 Lt vertės nekilnojamojo turto įkeitimu, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kolegijos nuomone, papildomi suvaržymai atsakovo turtui, taikant procesines priemones, kurių prašo ieškovas, būtų neproporcingi procese siekiamiems tikslams, t. y. suvaržytų atsakovo teises labiau, nei tai yra būtina kreditoriaus reikalavimo patenkinimui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo AB Parex banko reikalavimai atsakovui A. N. yra užtikrinti hipoteka, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus ir būtino pagrindo taikyti papildomus atsakovo (skolininko pagal kredito sutartį) turtinių teisių apribojimus.
Apeliantas nurodo, kad turto vertinimas buvo atliktas 2008 m. sausio 7 d., t.y. tuo metu kai turto kainos buvo aukščiausiame lygmenyje, o šiuo metu kainos nukritę apie 20 procentų, todėl įkeisto turto nepakaks teismo sprendimo įvykdymui. Be to parduodant turtą iš varžytinių, jo kaina būtų dar mažesnė.
Tačiau apeliantas nepateikia jokių įrodymų apie turto vertės pasikeitimą, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.