Kauno apygardos teismo nutartis

2023-04-11 · Civilinė byla Nr. e2A-2-896/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-11
Bylos Nr.
e2A-2-896/2023
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00054-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas
K. Ž.
Ieškovas
A. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2-896/2023Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00054-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.3.1.18.4 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1122-829/2021 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei K. Ž. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Ž. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei K. Ž. prašydamas pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1949-630/2018 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir patvirtinti ieškovo siūlomus bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimus bei sąlygas:

1. Ieškovas pasiima vaikus kas antrą savaitę savaitgalį, juos pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.

2. Ieškovas turi teisę su vaikais bendrauti ir kitu laiku, tarpusavyje su jų motina atsakove suderinęs vaikų pasiėmimo ir grąžinimo sąlygas. Šios sąlygos taikomos ir tais atvejais, kai vaikai pasiimami ieškovo atostogoms. Jeigu jam numatytomis dienomis ieškovas negali bendrauti su vaikais, tos dienos privalo būti kompensuojamos šalių sutarimu, suderinant raštu, elektroniniu paštu ir/ar SMS žinutėmis.

3. Kiekvieną Tėvo dieną ir (tėvo) ieškovo gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos ieškovui bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikai praleidžia su ieškovu. Jeigu Tėvo diena ir tėvo (ieškovo) gimtadienis nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada ieškovas (tėvas) turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai bendrauja su tėvu nuo tos dienos 10 val. iki 19 val., jeigu ta diena yra ne darbo diena. Jeigu ieškovo (tėvo) gimtadienis sutampa su darbo diena, tuomet ieškovas (tėvas) pasiima vaikus iš jo gyvenamosios vietos tos dienos 17 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau nei iki 21 val.

4. Kiekvieną Motinos dieną ir atsakovės (motinos) gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos ieškovui (tėvui) bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikai praleidžia su motina atsakove. Jeigu Motinos diena ir atsakovės (motinos) gimimo diena sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada ieškovas (tėvas) turi teisę bendrauti su vaikais, tai ieškovas (tėvas) užtikrina vaikų grąžinimą į jų gyvenamąją vietą, kad vaikai bendrautų su atsakove (motina) nuo tos dienos 11 val.

5. Lyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienius vaikai praleidžia su ieškovu (tėvu). Kai vaikų gimimo dienos sutampa su darbo diena, ieškovas (tėvas) bendrauja su vaikais nuo šios šventinės dienos 18 val. iki 21 val. Jeigu vaikų gimimo diena yra savaitgalį, kuris nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada ieškovas (tėvas) turi teisę bendrauti su vaikais, ieškovas (tėvas) bendrauja su vaikais nuo šios šventinės dienos 11 val. iki 20 val.. Nelyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienį vaikai praleidžia su atsakove (motina). Jeigu gimimo diena sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada ieškovas (tėvas) turi teisę bendrauti su vaikais, tai ieškovas (tėvas) užtikrina vaikų grąžinimą į jų gyvenamąją vietą, kad vaikai bendrautų su atsakove (motina) nuo tos dienos 11 val.

6. Lyginių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dvi dienas ir nelyginių metų Šv. Velykų dvi dienas, ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją šventės dieną 14 val. ir gražina į jų gyvenamąją vietą paskutinę šventės dieną 20 val.

7. Nelyginiais kalendoriniais metais Naujuosius Metus vaikai praleidžia su ieškovu (tėvu) nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 18 val.

8. Lyginiais metais Naujuosius Metus, Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas, o nelyginiais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas vaikai praleidžia su atsakove (motina). Jeigu šventės sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis kada ieškovas (tėvas) turi teisę bendrauti su vaikais, tai ieškovas (tėvas) nepasiima vaikų arba užtikrina vaikų grąžinimą į jų gyvenamąją vietą švenčių išvakarėse.

9. Vaikai su ieškovu (tėvu) būna 14 paeiliui einančių dienų ieškovo (tėvo) kasmetinių atostogų metu. Ieškovas (tėvas) apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, atsakovę (motiną) įspėja prieš 1 (vieną) mėnesį. Ieškovas (tėvas) savo atostogų su vaikais periodui vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val. Jei ieškovo (tėvo) ir atsakovės (motinos) atostogos sutampa, šalys sutampančią atostogų dienų dalį pasidalija tarpusavio sutarimu.

10. Vaikai su atsakove (motina) būna 14 paeiliui einančių dienų atsakovės (motinos) kasmetinių atostogų metu. Atsakovė (motina) apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, ieškovą (tėvą) privalo raštu (el. paštu. ar SMS žinute) įspėti prieš 1 (vieną) mėnesį.

11. Ieškovas (tėvas) informuoja atsakovę (motiną) apie numatomų su vaikais bendravimo vietą ir pobūdį. Atsakovė (motina) pateikia ieškovui (tėvui) turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su ieškovu (tėvu), ieškovui iš anksto žinute informavus atsakovę (motiną) apie jo ir vaikų numatomą laisvalaikio leidimo būdą.

12. Vaikų išvykimas su ieškovu (tėvu) už Lietuvos Respublikos ribų ilgesniam nei 1 (vienos) kalendorinės savaitės trukmei galimas tik esant raštiškam atsakovės (motinos) sutikimui.

13. Ieškovas (tėvas) vaikams gali skambinti telefonu ar susisiekti kitomis elektroninėmis priemonėm (pvz.: Skype, Viber) neribotai.

14. Ieškovas pasirūpina vaikų pasiėmimu ir parvežimu, būtinomis higienos, nakvynės pramonėmis. Vaikų pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta.

15. Ieškovas (tėvas) ar atsakovė (motina) įsipareigoja informuoti vienas kitą apie vaikų susirgimus ir kitus nutikimus bei svarbius įvykius vaikų ugdymo ir vystymosi procese, taip pat nutikimus ir įvykius susijusius su vaikais jiems esant gyvenamojoje vietoje, ugdymo ir/ar kitose įstaigose. Vaikams sergant ar kitaip negalint atvykti pas ieškovą (tėvą), atsakovė (motina) įsipareigoja leisti lankyti vaikus jų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir kitose įstaigose ir/ar organizacijose, nedalyvaujant pašaliniams asmenims, išskyrus gydytojus.

16. Atsakovė (motina) informuoja apie vaikų dalyvavimą šventėse bei renginiuose ir netrukdo vienas kitam dalyvauti juose.

17. Jeigu kuris iš tėvų planuoja pakeisti gyvenamąją vietą Lietuvoje, jie privalo kaip įmanoma anksčiau, bei ne vėliau nei prieš išsikeliant iš esamos gyvenamosios vietos, apie tai informuoti kitą iš tėvų, nurodydami naujos gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktinius duomenis. Jei atsakovė planuoja su vaikais iš savo gyvenamosios vietos išvykti į kitą valstybę (įskaitant ir nuolatinai gyventi), ji privalo raštu ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį apie tokius planus informuoti ieškovą ir gauti jo notariškai patvirtintą pritarimą (sutikimą). Jei vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimas iš esmės įtakoja ieškovo (tėvo) galimybę bendrauti su vaikais (miesto, valstybės pakeitimas), atsakovė (motina) privalo suteikti galimybę ieškovui (tėvui) bendrauti su vaikais ne mažesniu intensyvumu ir būdais, nei numatyta šioje bendravimo tvarkoje.

18. Jeigu ieškovas (tėvas) ar atsakovė (motina) šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar perduoti bendravimui vaikų, abu turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų SMS žinute ar telefoniniu skambučiu ne vėliau kaip prieš 3 val.

19. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su ieškovu (tėvu) tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

20. Bet koks bendradarbiavimas ir informacijos pateikimas tarp ieškovo (tėvo) ar atsakovės (motinos) vykdomas bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, tačiau kreipimasis elektroniniu paštu, pranešimu SMS laikomas tinkamu kreipimusi vienas į kitą. Šalys įsipareigoja informuoti apie jų kontaktinių duomenų (el. pašto, telefono ir pan.) pasikeitimą nurodant naujus kontaktinius duomenis.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad šalių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove. Šalys susitarė, kad atsakovė netrukdys ieškovui bendrauti su vaikais, atsižvelgiant į jų interesus, neribojant pasimatymų skaičiaus ir trukmės. Ieškovas įsipareigojo informuoti atsakovę prieš dvi dienas apie savo atvykimą ir vaikų pasiėmimą. Ieškovas 2020 m. vasarą buvo išvykęs dirbti į Švediją apie 3 mėnesius. Grįžus ieškovui iš Švedijos, jo santykiai su vaikais praktiškai nutrūko, nes atsakovė neleidžia pasiimti vaikų su savimi, bendrauti su jais, t. y. neleidžia ir nesudaro sąlygų lankytis pas vaikus, pasiimti vaikų ir bendrauti su jais betarpiškai, nakvoti ieškovo namuose, pasilikti ilgesniam laikui. Ieškovas su vaikais bendrauja per „mesendžerį“, tik elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vaikai jau ilgą laiką gyvena su atsakove, ji vaikais rūpinasi, o ieškovas tai daro epizodiškai, pastaruoju metu neprisideda prie jų išlaikymo. Ieškovas neturi jokių socialinių įgūdžių pasirūpinti vaikais. Kol gyveno kartu, ieškovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, kartais narkotikais. Bendrauja su vaikais būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ieškovas yra vartojęs jėgą prieš sūnų bei masturbavęsis jos ir sūnaus akivaizdoje. Atsakovė netrukdo ieškovui bendrauti ir lankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje, tam yra sudarytos sąlygos, gali ir likti pernakvoti, bet nesutiko, kad ieškovas galėtų pasiimti vaikus nakčiai į savo namus ar ilgesniam laikui. Sutiko su pereinamuoju laikotarpiu, nenori, kad ieškovas liktų vienas su vaikais, ar kad jie būtų išvežami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu, viršydamas ieškinio reikalavimus, ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1949-630/2018 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatė tokią ieškovo A. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Nustatė 7 (septynių) mėnesių pereinamąjį ieškovo su vaikais bendravimo laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2021 m. birželio 1 d.:

1.1. pereinamuoju laikotarpiu ieškovas bendrauja su vaikais neutralioje aplinkoje nelyginių savaičių savaitgaliais, tai yra ne mažiau kaip 2 (du) kartus per mėnesį. Apie dieną (šeštadienį ar sekmadienį), kurią planuojamas tėvo bendravimas su jo vaikais, ieškovas atsakovę informuoja ne vėliau nei prieš 5 (penkias) dienas el. paštu, SMS žinute ar bet kuria kita įmanoma susisiekti ryšio priemone iki numatomo bendravimo laiko;

1.2. pereinamojo laikotarpio bendravimas vyksta vieną dieną nuo 11 val. iki 18 val., tėvui pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą savo transportu ir lėšomis;

1.3. jei dėl objektyvių priežasčių (vaikų, tėvų ligos ir kt.) bendravimas neįvyktų, tos savaitės savaitgalio bendravimas perkeliamas į kitos savaitės savaitgalį. Šalys tokiu atveju iš karto šioms aplinkybėms atsiradus, bet ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) valandoms iki numatyto susitikimo, informuoja viena kitą, nurodydami viena kitai negalinčio įvykti bendravimo priežastis ir pradeda derinti ieškovo bendravimo su vaikais datą kitam savaitgaliui;

1.4. įpareigojo ieškovą iki 2021 m. spalio mėnesio išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus savo pasirinktoje psichologinės pagalbos įstaigoje, duomenis apie tai pranešant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (duomenys neskelbtini)rajone;

1.5. įpareigojo ieškovą ir atsakovę kiekvieną atskirai, iš anksto sutartu laiku kreiptis į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą arba į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą po vieną kartą 2021 metų birželio ir liepos mėnesiais konsultacijoms dėl ieškovo santykių su vaikais atkūrimo;

1.6. įpareigojo atsakovę iš anksto sutartu laiku kreiptis į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą arba į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą po vieną kartą 2021 metų birželio ir liepos mėnesiais konsultacijoms atvedant nepilnamečius vaikus;

1.7. įpareigojo ieškovą ir atsakovę iš anksto sutartu laiku kreiptis į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą arba į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą konsultacijoms kartu su nepilnamečiais vaikais po vieną kartą 2021 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais;

1.8. įpareigojo ieškovą iš anksto sutartu laiku kreiptis į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą arba į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą konsultacijoms dėl bendravimo vienam kartu su nepilnamečiais vaikais po vieną kartą 2021 metų spalio – gruodžio mėnesiais, atsakovę įpareigojant vaikus atvesti į tarnybos patalpas ieškovo nurodytu laiku;

1.9. pereinamuoju ieškovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo laikotarpiu vaiko tėvams galioja bendri informavimo viena kitos principai, numatyti tvarkos 2.3., 2.10 – 2.17 punktuose.

2. Pasibaigus pereinamajam bendravimo laikotarpiui nustatė tokią ieškovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką:

2.1. ieškovas bendrauja su vaikais nelyginėmis metų savaitėmis nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val.;

2.2. ieškovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą savo transportu ir lėšomis;

2.3. esant aplinkybėms, dėl kurių ieškovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais negalimas dėl vaiko ar tėvo ligos ir kitų nenumatytų aplinkybių, šalys privalo viena kitą informuoti apie šias aplinkybes el. paštu, SMS žinute ar bet kuria kita įmanoma susisiekti ryšio priemone iš karto šioms aplinkybėms atsiradus, bet ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) valandoms iki numatyto susitikimo. Neįvykęs bendravimas nekompensuojamas. Jei bendravimas neįvyksta dėl vaikų ligos, ieškovas su vaikais gali bendrauti šios tvarkos 2.11 punkte nustatytu būdu;

2.4. lyginiais metais ieškovas su vaikais praleidžia Šv. Kalėdų pirmą dieną, įskaitant ir Šv. Kūčių vakarą, Naujųjų Metų dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną. Lyginiais metais ieškovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų išvakarėse 17 val., ir į jo nuolatinę gyvenamąją vietą parveža pirmą Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir pirmą Šv. Velykų dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip;

2.5. nelyginiais metais ieškovas su nepilnamečiais vaikais praleidžia Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną. Nelyginiais metais ieškovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmos dienos vakare 17 val., ir parveža vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip;

2.6. kiekvienų metų gegužės 1-ąjį sekmadienį – Motinos dieną atsakovė turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais. Jei Motinos diena sutampa su ieškovo bendravimo su vaikais savaitgaliu, ieškovas parveža vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį 11 val., jeigu nesutariama kitaip;

2.7. kiekvienų metų birželio 1-ąjį sekmadienį – Tėvo dieną ieškovas turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais. Jei Tėvo diena nesutampa su ieškovo bendravimo su vaiku savaitgaliu, jis pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį 11 val. ir parveža į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val., jeigu nesutariama kitaip;

2.8. religinių ir kitų švenčių dienomis netaikytina bendravimo tvarka nustatyta savaitgaliams ir šiems sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui religinių švenčių dieną;

2.9. nepilnamečių vaikų gimimo dienomis tiek ieškovas, tiek atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais netrukdomai, nepriklausant nuo to, su kuriuo iš šalių vaikai tuo metu būtų;

2.10. ieškovas turi teisę praleisti kartu su vaikais 2 (dvi) savaites savo vasaros atostogų, šį laiką su vaikais leidžiant dalinti į nepertraukiamus etapus, tačiau ne daugiau kaip 7 (septynių) dienų vienu etapu, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos atostogų pirmos dienos 11 val. ir juos grąžinant į šių nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną 18 val., jeigu nesutariama kitaip. Apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę ieškovas praneša atsakovei el. paštu, SMS žinute ar bet kuria kita įmanoma susisiekti ryšio priemone ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki atostogų pradžios. Motinos atostogų metu atsakovė su vaikais praleidžia nepertraukiamai 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinusi el. paštu, SMS žinute ar bet kuria kita įmanoma susisiekti ryšio priemone ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki atostogų pradžios. Šiais laikotarpiais netaikoma 2.1. – 2.4. nustatyta ieškovo ir jo vaikų bendravimo tvarka. Pirmenybę nepertraukiamai atostogauti su vaikais turi tas iš tėvų, kuris pirmasis praneša kitam savo planuojamų atostogų laikotarpį;

2.11. ieškovas turi teisę netrukdomai bendrauti su vaikais visomis ryšio priemonėmis, laisvai bendrauti su vaikais ir kitu metu, t. y. gali laisvai eiti į jų ugdymo įstaigas, į jų būrelius, renginius, susirinkimus ir t.t.;

2.12. šalių vaikams susirgus, vaikų tėvas arba motina, pas kurį tuo metu yra vaikai, privalo nedelsiant telefonu informuoti kitą tėvą ar motiną, tačiau ne vėliau kaip per 24 (dvidešimt keturias) valandas nuo ligos diagnozavimo medicinos įstaigoje, apie tai el. paštu, SMS žinute ar bet kuria kita įmanoma susisiekti ryšio priemone, nurodant medicinos įstaigoje nustatytą vaiko ligos diagnozę, taikomą gydymą, gydymo įstaigą ir viešai prieinamus gydančio gydytojo kontaktinius duomenis. Vaikų tėvas ar motina turi teisę lankyti vaikus jų ligos metu nepriklausomai nuo to, ar jis slaugomas vieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje, ar stacionarioje gydymo įstaigoje. Lankant vaiką jo gyvenamojoje vietoje, apie tai ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas vaiko tėvas ar motina privalo pranešti el. paštu, SMS žinute ar bet kuria kita įmanoma susisiekti ryšio priemone. Vaiko tėvas ar motina, pas kurį slaugomas vaikas, privalo netrukdyti tėvui ar motinai pasimatyti su vaiku jam nedalyvaujant;

2.13. pasikeitus ieškovo ar atsakovės gyvenamosios vietos adresui, kiekvienas iš tėvų privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos, apie tai informuoti kitą iš tėvų el. paštu, SMS žinute ar bet kuria kita įmanoma susisiekti ryšio priemone;

2.14. keičiantis šalių kontaktiniams duomenims (el. pašto adresui, telefono numeriui), šalys prieš jų pasikeitimą informuoja viena kitą ir pateikia naujus susisiekimui ir bendravimui skirtus savo duomenis;

2.15. vaikams pradėjus lankyti ugdymo ar mokymosi įstaigas, ar jas pakeitus, atsakovė privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos, apie tai informuoti ieškovą el. paštu, SMS žinute ar bet kuria kita įmanoma susisiekti ryšio priemone;

2.16. pasikeitus vaikų sveikatos priežiūros įstaigai arba sudarius naują asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį (-is) su gydymo įstaiga (-omis), atsakovė privalo ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo sutarties su kita (-omis) įstaiga (-omis) sudarymo dienos el. paštu, SMS žinute ar bet kuria kita įmanoma susisiekti ryšio priemone informuoti ieškovą;

2.17. visą vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką galima tikslinti ir keisti sutinkant abiem tėvams, susitarus iš anksto ir informuojant vienas kitą el. paštu, SMS žinute ar bet kuria kita įmanoma susisiekti ryšio priemone prieš 24 val.;

kitą ieškinio dalį atmetė;

priteisė iš atsakovės ieškovui 402,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (6 metai) ir K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (4 metai). Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ieškovas įsipareigojo vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės mokėti po 130 Eur kiekvienam kas mėnesį. Šalys susitarė, kad atsakovė netrukdys ieškovui bendrauti su vaikais, atsižvelgiant į jų interesus, neribojant pasimatymų skaičiaus ir trukmės, apie savo atvykimą ir vaikų pasiėmimą ieškovas informuos atsakovę prieš dvi dienas ryšio priemonėmis. Šiuo metu atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini).

6. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo bendravimas su vaikais kenktų jų interesams, todėl nėra pagrindo riboti tėvo bendravimą su vaikais. Teismas atsakovės teiginius apie galimą ieškovo narkotinių priemonių vartojimą, netinkamą elgesį jų akivaizdoje (alkoholio vartojimą, masturbavimąsi) vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio, neparemtus jokiais įrodymais. Teismas nustatė, kad išsakiusi daugybę kaltinimų ieškovo atžvilgiu, atsakovė ne tik, kad nesikreipė į jokias tarnybas dėl galimų vaikų teisių pažeidimų, tačiau 2020 metų pradžioje priėmė ieškovą gyventi pas save, kas teismo vertinimu, tik dar labiau sustiprina abejones ieškovės teiginiais. Teismas nenustatė, kad šiuo metu ieškovas piktnaudžiautų alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, nenustatė aplinkybių apie ieškovo netinkamą elgesį vaikų akivaizdoje šiuo laikotarpiu, kad vaikai nenorėtų bendrauti su ieškovu. Atsakovė neneigė ieškovo teisės ir pareigos bendrauti su savo vaikais. Teismas iš bylos duomenų sprendė, kad nesutarimas tarp šalių iš esmės yra ne tiek dėl paties ieškovo bendravimo su vaikais, kiek dėl bendravimo įgyvendinimo tvarkos. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, kompromisų ieškoti nei viena iš šalių nėra linkusi, todėl sprendė, jog šiuo atveju nustačius ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, bus užtikrintas šalių santykių stabilumas, užkirstas kelias kilti ginčams, kurie toliau neigiamai veiktų vaikus. Teismo vertinimu, atsakovės prašomos minimalios ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas nagrinėjamu atveju pažeistų skyrium nuo ieškovo gyvenančių vaikų interesus, trukdytų vaikams ir jų tėvui suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir vaikų santykius. Teismas sprendė, kad ieškovas turėtų maksimaliai bendrauti su savo mažamečiais vaikais.

7. Teismas laikė tikslinga išimtinai vaikų interesais šiek tiek nukrypti nuo ieškinio reikalavimų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri, teismo vertinimu, geriausiai atitiktų tiek vaikų, tiek jų tėvų interesus, užtikrintų darnią ir psichologiškai saugią vaikų raidą. Teismo vertinimu, vaikams svarbu ne tik palaikyti ryšį su abiem tėvais, tačiau turėti stabilų dienos ir savaitės režimą, kuris svarbus vaiko gyvenimo stabilumui, saugumo pojūčiui, todėl ieškovui turi būti nustatytas nepertraukiamas bendravimas su vaikais nelyginėmis metų savaitėmis, nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val. (siekiant užtikrinti mažamečių vaikų interesus, jų poilsio režimą, pasirengimą ugdymo įstaigai). Teismas atsižvelgė, kad ieškovas su vaikais bendrauja labai minimaliai ir epizodiškai, karantino metu fizinis bendravimas yra nutrūkęs, į tai, kad šalių vaikai yra 4 ir 6 metų amžiaus, todėl sprendė šioje situacijoje būtinumą nustatyti pereinamąjį ieškovo ir vaikų bendravimo laikotarpį, tam, kad būtų atkurtas jų tarpusavio ryšys, truksiantį iki šių metų pabaigos, kurio metu ieškovas pasiimtų vaikus tik vienai dienai, tai yra be nakvynės. Teismas nustatė, kad vyresnysis šalių vaikas šiuo metu nenori važiuoti pas ieškovą, teigia, kad jo nepasiilgsta, todėl, teismo vertinimu, pereinamasis bendravimo laikotarpio nustatymas tarpusavio ryšiui atkurti, yra būtinas. Teismas taip pat sprendė, jog tikslinga įpareigoti ieškovą išklausyti bendravimo su vaiku tobulinimo kursus, abi šalis įpareigoti atskirai kreiptis į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą arba į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą po vieną kartą birželio ir liepos mėnesiais konsultacijoms dėl ieškovo santykių su vaikais atkūrimo, atvedant vaikus. Teismo nuomone, bendravimo tvarkoje būtų tikslinga aptarti pranešimo laiką apie ieškovo atvykimą, nes šalims geranoriškai susitarti dėl lankstaus bendravimo tvarkos taikymo nepavyksta, todėl gali atsirasti objektyvių kliūčių bendravimo tvarkos įgyvendinimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

8.1. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas nepagrįstai neišklausė vaiko nuomonės, nesusipažino su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-15123-21 duomenimis;

8.2. Teismas nevertino, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, jog D. Ž., išsakydamas savo nuomonę apie ieškovą nurodė, jog „<...> nenoriu pas tėtį, nes tėtis melavo, man nepatinka <...>“, „<...> tėtis geria alų, man nepatinka <...>“, „<...> aš pykstu, kad jis nebendrauja su mama <...>“, „<...> nepasiilgstu tėčio <...>“, „<...> kai su tėte miegojau, jis žaidė su peliuku, tada ir aš pradėjau taip daryti, dabar mama liepė nežaisti su peliuku. Tėtis mano peliuko nelietė, tik savo, nenoriu pas jį važiuoti <...>“. Ieškovo aplinkoje vaikas yra traumuojamas. Ieškovas yra vartojęs jėgą prieš sūnų bei masturbavęsis jos ir sūnaus akivaizdoje, dėl ko ir sūnus pradeda masturbuotis. Vaiko buvimas tokioje ieškovo nederamo elgesio aplinkoje pakenks saugiai vaiko psichologinei raidai. Šiuo metu vaikas vežiojamas į apklausas, kur bendravo/bendraus su specialistais/psichologais. Ieškovas pastaruoju metu neprisideda ir prie vaikų išlaikymo. Ieškovas neturi jokių socialinių įgūdžių pasirūpinti vaikais. Ieškovas anksčiau piktnaudžiaudavo alkoholiu, kartais narkotikais. Lanko vaikus ir bendrauja su jais būdamas apsvaigęs nuo alkoholio;

8.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog vaikai nenoriai bendrautų su savo tėvu. Priešingai – Tarnyba nurodė, jog vaikų bendravimo tvarka turėtų būti numatyta be nakvynių, šiuo metu matomas vaiko nenoras bendrauti su tėvu. Bendravimo tvarka turi būti tokia, kad tiek tėvas, tiek vaikas norėtų (siektų) ja naudotis, kad vaikas, būdamas su tėvu, jaustųsi saugus ir mylimas. O šiuo atveju, kaip pažymėjo Tarnyba, matomas nepilnamečio D. Ž. nenoras bendrauti su tėvu;

8.4. Teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad Marijampolės AVPK KP NTS atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15123-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius dėl mažamečio D. Ž. galimo tvirkinimo. Ieškovas šioje byloje turi įtariamojo statusą. Ieškovui yra pareikštas įtarimas dėl galimai atliktų tvirkinimo veiksmų ir jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie vaiko.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

9.1. Bylos nagrinėjimo metu, bylą išnagrinėjus iš esmės, nei teismui, nei bylos šalims nebuvo žinoma apie jokį ikiteisminį tyrimą dėl nepilnamečio D. Ž. galimo tvirkinimo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismui išėjus priimti sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad niekada nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir ikiteisminis tyrimas nėra ir nebuvo pradėtas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiaga negalės būti laikoma prejudiciniais faktais. Prejudiciniais faktais laikomi asmenų nusikalstami veiksmai, nusikalstamų veikų padariniai, jei jų atžvilgiu buvo priimtas teismo nuosprendis;

9.2. Teismas įvertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. nepilnamečio D. Ž. nuomonės išklausymo aktą ir nusprendė, kad kai kurie vaiko išsireiškimai, atsižvelgiant į jo amžių, kelia didelių abejonių dėl to, kad tai yra jo paties suformuota nuomonė, o ne atkartojimai to, ką girdi namuose kalbant apie ieškovą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo pakeista teismo sprendimu nustatyta ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Ieškovas A. Ž. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei K. Ž. prašydamas pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1949-630/2018 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir patvirtinti ieškovo siūlomus bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimus bei sąlygas (žr. nutarties 1 p.).

13. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, viršydamas ieškinio reikalavimus, pakeitė 2018 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1949-630/2018 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką (žr. nutarties 4 p.).

14. Apeliaciniame skunde atsakovės K. Ž. atstovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas neišklausė vaiko nuomonės, nesusipažino su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-15123-21 duomenimis. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad Marijampolės AVPK KP NTS atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15123-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius dėl mažamečio D. Ž. galimo tvirkinimo. Ieškovas šioje byloje turi įtariamojo statusą. Ieškovui yra pareikštas įtarimas dėl galimai atliktų tvirkinimo veiksmų ir jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie vaiko.

15. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi sustabdytas civilinės bylos Nr. e2A-1480-273/2021 (dabartinis Nr. e2A-2-896/2023) pagal atsakovės K. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo nagrinėjimas iki kardomosios priemonės, taikytos ieškovo A. Ž. atžvilgiu Marijampolės AVPK KP NTS atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15123-21, panaikinimo ar pakeitimo. Ieškovui A. Ž. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15123-21 pritaikyta kardomoji priemonė – draudimas lankytis (duomenys neskelbtini) bei draudimas ieškoti ryšių ir bendrauti su D. Ž..

16. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2A-2-896/2023 (buvęs Nr. e2A-1480-273/2021) nagrinėjimas atnaujintas, Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustačius, jog Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-303-714/2022, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjo 2023 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 22 d. išnagrinėjo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir nutartimi apeliacinį skundą atmetė, baudžiamoji byla Nr. 1A-159-485/2023. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį, nuskalstamos veikas A. Ž. padarė sūnui D. Ž., t. y. sukėlė fizinį skausmą, rodė jam pornografinio turinio vaizdo įrašus ir masturbavosi jo akivaizdoje.

Dėl ginčo esmės

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

18. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

20. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo pakeista ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, buvo priimtas 2021 m. birželio 1 d. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės – ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15123-21, ieškovui pareikštas įtarimas dėl galimai atliktų tvirkinimo veiksmų ir jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie vaiko. Ikiteisminį tyrimą užbaigus, baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisme, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį, t. y. padaręs nuskalstamos veikas sūnaus D. Ž. atžvilgiu. Be to, nuo priimto skundžiamo teismo sprendimo iki apeliacinio skundo nagrinėjimo praėjo beveik du metai, šiuo laikotarpiu dėl ieškovui taikytos kardomosios priemonės (įpareigojimo nesiartinti prie vaiko) ieškovas su sūnumi nebendravo, todėl vaiko(-ų) ir ieškovo ryšys yra nutrūkęs.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant paaiškėjusioms naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos, todėl nebuvo įvertintos ir dėl jų nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teisme, byla dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais – vertinant baudžiamosios bylos duomenis, vaikų ryšį su ieškovu, taip pat vertinant ir naujus įrodymus (vaikų nuomonę, vaikų teises atstovaujančios institucijos išvadas).

22. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Vis dėlto šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu.

23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

Dėl procesinės baigties

24. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimas panaikintinas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėTomas RomeikaRasa Urbanavičiūtė