Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės,

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei Sonatai Žukauskienei, Arvydui Palaimai, atsakovo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2-510/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Balticum Construction Projects“ ieškinį atsakovui G. B. dėl sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikia nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Pavyzdžiui, komercinei įmonei, verslininkui, savo rizika siekiantiems pelno, atidumo ir rūpestingumo standartai realizuojant reikalavimo teisę, kylančią iš profesinės veiklos, paprastai yra aukštesni nei fiziniam asmeniui realizuoti reikalavimo teisę, susijusią su vartojimo teisiniais santykiais; juridiniam asmeniui, lyginant jį su fiziniu asmeniu, kuris nėra verslininkas, ir atsižvelgiant į juridinio asmens ekonominį potencialą bei galimybę veikti per daugelį fizinių asmenų, minėti standartai taip pat dažniausiai yra aukštesni. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose neišvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr.39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 15.1. punktas).

Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. V.Z. ir R.G., trečiasis asmuo Kauno žydų religinė bendruomenė, byla Nr.3K-3-595/2006).

Nagrinėjamoje byloje apie savo teisės įsigyti iš atsakovo nekilnojamąjį turtą avansinės sutarties sąlygomis pažeidimą ieškovas sužinojo šios teisės pažeidimo dieną, t.y. 2006 m. birželio 1 d., kai sutartyje nustatytu terminu atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų ir iki 2006 m. birželio 1 d. šalys įstatymu nustatytos notarinės formos sutarties nesudarė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovui teisė pareikšti ieškinį dėl sutarties neįvykdymo atsirado nuo 2006 m. birželio 2 d., nuo šios dienos prasidėjo ieškinio senaties termino eiga ir reikalavimui dėl baudos pagal neįvykdytos sutarties sąlygas priteisimo. Savo valia pasirinkęs pažeistos teisės gynimo būdą – reikalavimą pagal CK 6.309 straipsnio 3 dalį teismo tvarka patvirtinti sutarties sudarymą, 2006 m. liepos 28 d. ieškovas pareiškė tokio pobūdžio ieškinį teisme (CK 1.138 str.). 2007 m. balandžio 25 d. procesiniu dokumentu, pakeitęs ieškinio dalyką, ieškovas už sutarties neįvykdymą pareikalavo iš atsakovo preliminariojoje sutartyje numatytų piniginių mokėjimų – sumokėto avanso, netesybų ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka nutraukia ieškinio senaties termino eigą (CK 1.130 str. 1 d.). Užvestos pagal ieškinį bylos nagrinėjimo metu ieškovo atliktas veiksmas – ieškinio dalyko pakeitimas ieškinio senaties termino eigos nutraukimo momento dėl pareikšto ieškinio nepakeičia. Ieškinio senaties termino eigą konkrečiam ieškovo reikalavimui nutraukia tik tinkamas teisės kreiptis į teismą būtent su šiuo reikalavimu realizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-1029/2002). Teisė kreiptis su ieškiniu dėl baudos priteisimo yra naujas savarankiškas reikalavimas ir nėra pagrindo jį tapatinti su pradiniu reikalavimu – patvirtinti sutarties sudarymą, todėl ieškinio dėl sutarties patvirtinimo pareiškimas 2006 m. liepos 28 d. nenutraukė ieškinio senaties termino eigos pareikšti ieškiniui dėl baudos priteisimo. Bylos duomenimis ieškiniui dėl baudos priteisimo sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas baigėsi 2006 m. gruodžio 4 d., nes paskutinė termino diena - 2006 m. gruodžio 2 d. teko ne darbo dienai (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., CPK 74 str. 5 d.).

Ieškiniui dėl baudos priteisimo atsakovas reikalavo taikyti senatį (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties termino eiga būtų sustabdyta ar nutrūkusi (CK 1.129 str., 1.130 str.), ir prašė baudos priteisimo ieškiniui praleistą senaties terminą atnaujinti, motyvuodamas tuo, kad ieškinio senaties termino eigos metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtu nutarimu buvo suformuota vienoda teismų praktika ieškovo iškeltai bylai analogiškose civilinėse bylose, todėl ieškovas buvo priverstas keisti reikalavimą ir vietoj sutarties sudarymo patvirtinimo prašyti priteisti piniginius mokėjimus dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo. Ieškovo nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažino svarbiomis, praleistą senaties terminą atnaujino ir ieškinį dėl 200 000 Lt baudos priteisimo patenkino. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo argumentais. Likus vienam mėnesiui iki ieškinio dėl baudos priteisimo senaties termino pabaigos, 2006 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr.3K-P-382/2006, pasisakė dėl preliminariosios sutarties bruožų ir šios sutarties atskyrimo nuo pagrindinės sutarties; dėl piniginių mokėjimų pagal preliminariąją sutartį; dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo teisinių padarinių. Šiuo teismų precedentu suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė nepakeitė ieškovo teisės pasirinkti CK 1.137 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeistos teisės gynimo būdą, nes tiek iki šio nutarimo priėmimo, tiek ir po to nei įstatymai, nei teismų praktika neribojo ieškovo pasirinkimo pažeistą teisę ginti ir piniginių mokėjimų pagal preliminariąją sutartį reikalavimu. Todėl nutarimo priėmimas ir iki tol buvusi teismų praktika tam tikros kategorijos bylose negali būti pripažinti svarbiomis aplinkybėmis, pateisinančiomis ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti baudą praleidimą. Nors nutarimas buvo priimtas likus vienam mėnesiui iki senaties termino pabaigos ir ieškovas naudojosi profesionalaus teisininko pagalba, tačiau reikalavimą priteisti netesybas pareiškė teisme bylos pagal pradinį ieškinį nagrinėjimo metu praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo ieškinio senaties termino pabaigos. Užsitęsusį laiką ieškovas teisino jo siekiu pabaigti ginčą taikiai - nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti su atsakovu be teismo pagalbos ir tik taikaus susitarimo nepasiekus pareiškė atsakovui piniginių reikalavimų ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms pripažinti, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės gynybos per protingą laiko tarpą, nėra pagrindo. Paminėtina, kad preliminariosios sutarties pasirašymas yra ikisutartinis veiksmas, todėl ieškovas negalėjo būti visiškai tikras, kad pagrindinė sutartis bus pasirašyta. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra verslininkas ir pagal savo ekonominį potencialą naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl jam yra taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai realizuojant reikalavimo teisę, nei fiziniam asmeniui. Tokiu būdu pripažinus, kad praleistas ieškinio senaties terminas buvo atnaujintas nepagrįstai, kitų nei pirmosios instancijos teisme aplinkybių, sąlygojančių praleisto termino atnaujinimą, apeliacinėje instancijoje ieškovas nenurodė, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, todėl ieškinys dėl baudos priteisimo pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį atmestinas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebūtina išdėstyti ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo argumentus, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu.

Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo aplinkybes (CPK 185 str.), todėl netinkamai pritaikė ieškinio senaties termino pabaigos pasekmes reglamentuojančias teisės normas (CK 1.131 str. 2 d.) ir, atnaujinęs praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti baudą, priėmė šioje dalyje nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 263 str.), kuris panaikintinas ir ieškinys šioje dalyje atmestinas dėl senaties (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 21 d., 330 str., CK 1.131 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais grindžiamas atsakovo kaltės dėl sutarties neįvykdymo nebuvimas. Ieškovas reikalauja iš atsakovo piniginių mokėjimų pagal preliminariąją sutartį – grąžinti sumokėtą avansą, sumokėti sutarties 8 punkte numatytas netesybas ir atlyginti nuostolius. Pirmosios instancijos teismas atsakovo elgesį po avansinės sutarties pasirašymo teisingai įvertino nesąžiningu ir pagrįstai pripažino jį kaltu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia. Sutarties 3 punkte numatytus veiksmus nustatytu terminu turėjo atlikti atsakovas, tačiau įrodymų, kad iki jo sulaikymo 2006 m. gegužės 21 d. jis sutartinius įsipareigojimus vykdė, teismui nepateikė, todėl neįrodė, kad sutartinė prievolė nebuvo įvykdyta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių ar dėl ieškovo neveikimo (CPK 178 str.). Sulaikymo Norvegijoje laikotarpis pateisina tik neilgos trukmės laiko tarpą (nuo 2006 m. gegužės 21 d. iki 2006 m. birželio 1 d.), per kurį atsakovas objektyviai negalėjo atlikti sutartyje nustatytu terminu numatytų veiksmų. Tačiau šis laikotarpis nepateisina atsakovo neveikimo nei iki, nei po jo sulaikymo ir nepaneigia jo kaltės dėl ikisutartinio susitarimo neįvykdymo ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo.

Apelianto argumentą dėl pirmosios instancijos teismo padaryto CPK 78 straipsnio 3 dalies pažeidimo teisėjų kolegija paneigia šiais motyvais. Pirma, pagal CK 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Antra, teismo ir pareiškėjo veiksmus procesinių dokumentų priėmimo stadijoje reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso normos nenumato, kad sprendžiant ieškinio, kuriuo reiškiamam reikalavimui senaties terminas yra pasibaigęs, priėmimo klausimą būtina taikyti praleistų procesinių terminų atnaujinimo taisykles, numatytas CPK 78 straipsnyje (CPK 115 str., 137-138 str., 141 str.).

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, patenkinęs 100 000 Lt avanso ir 200 000 Lt baudos priteisimo ieškinį, priteisė iš atsakovo ieškovui 7 000 Lt žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismui sprendimą dėl 200 000 Lt baudos priteisimo panaikinus ir ieškinį šioje dalyje atmetus, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 93 straipsnio 2 ir 4 dalis ieškovui priteisto žyminio mokesčio suma mažintina iki 2 000 Lt (7 000 Lt – 5 000 Lt (3 000 Lt + (200 000 x 2%)). Bylą apeliacinės instancijos teisme laimėjęs atsakovas apeliacinį skundą apmokėjo 5 000 Lt žyminiu mokesčiu (b.l.102), kuris pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis priteistinas iš ieškovo. Iš ieškovo taip pat priteistinos su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme turėtos 18,70 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d.3 p., 96 str.) (b.l.120).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo G. B. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Balticum Construction Projects“ priteista 200 000 Lt bauda, panaikinti ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Balticum Construction Projects“ ieškinį šioje dalyje atmesti.

Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimu iš atsakovo G. B. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Balticum Construction Projects“ priteistą 7 000 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų).

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Balticum Construction Projects“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 18,70 Lt (aštuoniolika litų 70 ct) su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas valstybei.