Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. T. 2020 m. sausio 12 d., apie 22.06 val., (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Taip pat T. T. 2020 m. sausio 12 d., apie 22.06 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nelygiareikšmių kelių (duomenys neskelbtini), gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), m., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 154 punkte numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. V., bei atsitrenkė į automobilio Ford Galaxy kairę pusę, ko pasėkoje automobilis Ford Galaxy nuo smūgio atsitrenkė į namo, esančio(duomenys neskelbtini), sieną, t.y. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio BMW keleiviui V. B. dėl nosies kaulų ir pertvaros, viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžio, abiejų akių obuolių sumušimo, ragenų nubrozdinimo, kraujo išsiliejimo priekinėse kamerose ir stiklakūniuose, lęšių panirimo, kraujosruvų akiduobėse ir kituose minkštuose veido audiniuose bei veido viršutinės dalies odos nubrozdinimo, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o R. V. dėl kairiojo klubo sumušimo, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

?? Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs – vairavimas transporto priemonės, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; neblaivumo patikrinimo vengimas esant neblaivumo požymiams; alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos alternatyvios nusikalstamos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena iš jų gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad T. T., 2020 m. sausio 12 d., apie 22.06 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavęs automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš sukelto eismo įvykio vietos pabėgo. Iš paties T. T., nukentėjusiojo V. B., nukentėjusiojo R. V. parodymų matyti, jog T. T. prieš eismo įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, kilus eismo įvykiui nukentėjusiajam R. V. buvo akivaizdu, kad automobilio BMW vairuotojas yra neblaivus. Policijos pareigūnams jį suradus, neprisipažino vairavęs transporto priemonės, atsisakė tikrintis neblaivumą, nors buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. iš jo burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, eidamas kritinėjo, kalbėjo nerišliai. Teisiamojo posėdžio metu T. T. patvirtino, kad policijos pareigūnams atsisakė tikrintis neblaivumą, nesutiko pūsti į alkotesterį, nes norėjo išvengti atsakomybės. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad T. T. atsisakė nusistatyti girtumą alkotesteriu, nors buvo supažindintas su įstatymų nustatyta tvarka dėl neblaivumo nusistatymo, informuotas, kad atsisakant tikrintis girtumą asmeniui gresia baudžiamoji atsakomybė. Asmuo tai suprato ir vis tiek kategoriškai atsisakė tikrintis girtumą. Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad T. T. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, ir šiais savo veiksmais padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuoseklią praktiką, BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto kontekste, asmuo laikomas padariusiu nusikalstamą veiką pirmą kartą, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, padarė vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-4305/2011, 2K-138/2015). Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Pagal baudžiamosios bylos medžiagą nustatyta, kad T. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 281 straipsnio 4 dalis) priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, o kita (281¹ straipsnio 1 dalis) – tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismo vertinimu, T. T. padarytos nusikalstamos veikos idealiosios nusikalstamų veikų sutapties nesudaro. Abi T. T. nusikalstamos veikos yra padarytos viena paskui kitą ir nors jos tarpusavyje susijusios, tačiau šios nusikalstamos veikos nėra padarytos viena veika ar įgyvendinant bendrą sumanymą, skiriasi nusikalstamų veikų kaltės formos, šių veikų motyvai ir tikslai skirtingi, todėl nėra pagrindo nustatyti idealiosios nusikalstamų veikų sutapties. T. T., vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 154 punkte numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio kito automobilio, atsitrenkė į jį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam V. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam R. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai, jog šiuos veiksmus T. T. padarė būdamas neblaivus (vengė neblaivumo patikrinimo) yra tik BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo požymis, o savarankiška atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla dėl vengimo atlikti neblaivumo patikrinimą, kai nustatyti neblaivumo požymiai. Iš bylos medžiagos matyti, jog po neatsargaus nusikaltimo padarymo, T. T. iš eismo įvykio vietos pabėgo. Tiek į liudytojo V. A. namus atvykus policijos pareigūnams, tiek policijos komisariate T. T. neprisipažino vairavęs transporto priemonę, policijos pareigūnams jam nustačius neblaivumo požymius (iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, vedamas kritinėjo) ir informavus apie tai, jog atsisakius pūsti į alkotesterį kyla baudžiamoji atsakomybė, T. T. susiformavo nauja savarankiška tyčia – vengti neblaivumo patikrinimo, kai yra nustatyti neblaivumo požymiai. Pats T. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog, būtent siekdamas išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį, atsisakė tikrintis neblaivumą, pūsti į alkotesterį. BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, o 281¹ straipsnio 1 dalies – formali, kaip jau minėta skiriasi šių nusikalstamų veikų kategorijos, kaltinamojo atlikti veiksmai, kaltės rūšis, nagrinėjamu atveju, tik po sukelto eismo įvykio T. T., nustačius neblaivumo požymius, kilo nauja tyčia atsisakyti tikrintis neblaivumą. Dėl šių priežasčių spręstina, jog T. T. padarytos nusikalstamos veikos idealiosios nusikalstamų veikų sutapties nesudaro. Nors T. T. anksčiau neteistas, tačiau dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlyga – pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.

Kaip minėta, teismas taikyti BK 40 straipsnį gali tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, todėl dėl kitų sąlygų išsamiai nepasisako, tik atkreipia dėmesį ir į tai, jog, esant tėvo A. T. prašymui atleisti sūnų T. T. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybėn, pats kaltinamasis nurodė, jog realios įtakos jo elgesiui tėvas neturi. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Šiuo atveju, tokios akivaizdžios įtakos, nepaisant to, jog T. T. su tėvais gyvena nuo 2020 m. sausio mėn. (prieš tai 3-4 metus gyveno (duomenys neskelbtini)), teismas nenustatė. Dėl šių aplinkybių, teismo vertinimu, nebūtų pagrindo spręsti, jog A. T. yra tinkamas laiduotojas T. T.. Taigi, nesant BK 40 straipsnyje numatytos sąlygų visumos, nėra pagrindo taikyti kaltinamajam T. T. laidavimo instituto, todėl spręstina dėl bausmių jam skyrimo.

Dėl bausmių skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis T. T. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 123), administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 125-127), padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama neatsargių, o kita – tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą T. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokia bausmės rūšis numatyta šios teisės normos sankcijoje. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą T. T. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo T. T. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis abiejų nusikalstamų veikų padaryme pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atveju jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis suteikė nukentėjusiam asmeniui V. B. pagalbą (buvo įvykio vietoje, kol atvyko greitoji medicinos pagalba, domėjosi jo būkle, padėjo įkelti nukentėjusįjį į greitosios pagalbos automobilį, paskui vežė du kartus į Kauno klinikas, rodė iniciatyvą dėl žalos atlyginimo) (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo T. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika padaryta žala, tačiau dalis žalos, t. y. 2000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam V. B. yra atlyginta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys). Kaltinamasis T. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas. Kaltinamasis T. T. yra jauno amžiaus, neteistas, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos neatsargių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms, gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašė nukentėjusiųjų, registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 60, 61). Dėl šių priežasčių yra pakankamas pagrindas manyti, jog laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5 dalies 5, 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokuroras prašė skirti kaltinamajam T. T. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo priemonės ir įrankiai yra materialaus pasaulio daiktai, kuriems kaltininkas suteikia specifinę nusikalstamą paskirtį. Priemonės – įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kt. materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką, tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja ir pa., tačiau jais daromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Šiuo atveju, transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra laikoma T. T. padaryto, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto, nusikaltimo padarymo priemone, nes ji niekaip nėra susijusi su tuo, jog kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nepritartina teismų praktikai, kai pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktą konfiskuojama transporto priemonė, kurią vairuodamas kaltininkas padarė BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos, taikant turto konfiskavimą apžvalgos išvadų 4.2 punktas). Kadangi T. T. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, o dėl vengimo atlikti neblaivumo patikrinimą, kuomet nustatyti neblaivumo požymiai (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone, kaltinamajam T. T. baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis R. V. byloje civilinio ieškinio nereiškia, turtinių neturtinių pretenzijų nei kaltinamajam, nei kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei neturi.

Nukentėjusysis V. B. reiškia civilinį ieškinį kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kuriuo, teisiamojo posėdžio metu sutikslinęs civilinio ieškinio reikalavimus, prašo priteisti jam 270,72 Eur turtinę žalą (negautas pajamas) ir 47650 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu V. B. nurodė, kad dėl T. T. neatsargių veiksmų buvo sunkiai sužalotas, neteko regėjimo. Po įvykio, nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. vasario 6 d. buvo gydytas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, paskui nedarbingumas buvo tęsiamas iki 2020 m. liepos 30 d. Nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2021 m. liepos 30 d. jam nustatytas specialus poreikis, neteko 90 procentų darbingumo. Per laikotarpį nuo eismo įvykio iki teisiamojo posėdžio jam padarytos keturios akių operacijos. Kauno klinikose 2020 m. sausio 23 d. buvo padaryta kairės akies operacija, išimtas akies lęšis ir įdėtas naujas. 2020 m. sausio 31 d. išoperuota dešinė akis, išimtas akies lęšis, susiūtas akies obuolys ir dėl to, kad akis labai sužalota, nebegalima lęšio įsiūti atgal. 2020 m. gegužės 27 d. Kauno klinikose buvo atlikta kairės akies lazerio procedūra, kurios metu buvo apipjaustytas akies obuolys, kad būtų išsaugota akis kaip organas. Dėl eismo įvykio metu sužalotų akių kaire akimi mato 0,006, o dešine akimi į priekį mato 20 cm. Technologijos nei Lietuvoje nei pasaulyje nėra tiek pažengusios, kad būtų galima persodinti akis. Perspektyvų, kad jis ateityje galės matyti, praktiškai nėra. Iki eismo įvykio buvo 100 procentų darbingas, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo 555 Eur darbo užmokestį per mėnesį (atskaičius mokesčius 379,12 Eur). Per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gavo 1435,32 Eur ligos išmokų sumą. Negautos pajamos per šį laikotarpį sudaro 270,72 Eur, tai laiko turtine žala. Neturtinę žalą vertina 50000 Eur, tačiau iš šios sumos minusuoja kaltinamojo T. T. 2350 Eur sumokėtą sumą. Buvo pasirašęs taikos sutartį, pagal ją gavo 2000 Eur iš T. T., tačiau pasirašydamas sutartį nesuprato visų sąlygų, sutartis jam nebuvo perskaityta, galvojo, kad gauna šią sumą iš kaltinamojo, o iš draudimo bendrovės gaus atskirai. Taikos sutartis tikrai nebuvo pasirašyta 2020 m. liepos 31 d., nes tą dieną jis buvo Neįgalumo nustatymo tarnyboje ir jokios sutarties nepasirašinėjo. Jokie liudytojai ant sutarties nepasirašė, jie tik paskui buvo surašyti, T. T. norėjo jį apgauti, pasinaudojo tuo, kad yra aklas. Neturtinę žalą sudaro jam sukeltas skausmas, dvasiniai išgyvenimai, ilgalaikės ir nepataisomos sveikatos sukrikdymo pasekmės. Eismo įvykio patirti sužalojimai paveikė ne tik fizinę, bet psichinę būklę, patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją dėl ateities. Patyrė didžiulę žalą sveikatai su liekamaisiais reiškiniais, kas pakeitė jo gyvenimo kokybę, nebegali dirbti, pasirūpinti mažamečiais vaikais ir sugyventine, tinkamai atlikti tėvo pareigų.

CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai, todėl sprendžiant šioje byloje kilusius klausimus taip pat būtina vadovautis ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau ir – TPVCAPDĮ). Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu (pvz., transporto priemonės valdytoju) trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudžiamajam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nepaisant to, jog draudiko prievolė atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą atsiranda transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, ji gali būti apribota minimalia draudimo suma, tačiau ne skirtingu atsakomybės režimu. Tai reiškia, kad draudikas turi atlyginti nukentėjusiajam ar kitiems teisę į žalos atlyginimą turintiems asmenims tiek, kiek turėtų atlyginti pats žalą padaręs asmuo, kurio civilinė atsakomybė apdrausta.

Byloje nustatyta, jog dėl T. T. sukelto eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. B. sveikata, dėl to susidarė turtinė ir neturtinė žala. Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojo T. T. civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (1 t., b. l. 79), todėl šiai draudimo bendrovei kyla pareiga atlyginti dėl eismo įvykio atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą (TPVCAPDĮ 3 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 1, 2 dalys). Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Tai reiškia, kad, pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Teismų praktikoje konstatuojama, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susijusios su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008). Tačiau pažymėtina, jog, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).

Nagrinėjamu atveju neginčytina tai, jog dėl kaltinamojo T. T. sukelto eismo įvykio, nukentėjusiajam V. B. kilo sunkūs padariniai, t. y. jis tapo aklas (tai konstatuota specialisto išvadoje). Byloje esančiais duomenimis, nukentėjusysis V. B. po eismo įvykio buvo nedarbingas nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. liepos 30 d., per tą laikotarpį atliktos kelios akių operacijos. Nuo 2020 m. liepos 31 d. jam nustatytas neįgalumas, 90 procentų netektas darbingumas, pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (2 t., b. l. 83, 84-85). Žmogaus sveikata yra unikali vertybė, ją turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines, kultūrines vertybes, kuria gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, yra ypač dideli. Didesnė žala yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose gyvenimo srityse. Akivaizdu, jog nukentėjusysis V. B. dėl patirto fizinio skausmo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl savo sveikatos, ir patiria realius nepatogumus dėl nustatyto nedarbingumo, neįgalumo, liekamieji reiškiniai yra akivaizdūs ir dideli, atgauti regėjimą nukentėjusiajam praktiškai nėra galimybės. Normalaus gyvenimo perspektyvų dėl patirtų sužalojimų nėra, o tai reiškia jog, nukentėjusysis V. B., būdamas jauno amžiaus (26 m.) toliau kenčia, išgyvena dėl gyvenimo ateityje, tinkamo šeimos aprūpinimo, tėvo pareigų vykdymo.

Kita vertus, sprendžiant dėl V. B. priteistino neturtinės žalos dydžio, teismas mato pagrindą įvertinti jo paties didelį neatsargumą, kas lemia neturtinės žalos dydžio sumažinimą. Pabrėžtina tai, kad V. B. 2020 m. sausio 12 d. T. T. vairuojamu automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini), nurodo, jog jau atvykimo naktį tiek jis, tiek T. T. vartojo alkoholį, paskui tos pačios dienos pavakaryje ir vakare tęsė alkoholinių gėrimų vartojimą, o T. T. pasiūlius važiuoti namo, šis sutiko, nors žinojo, kad T. T. yra neblaivus. Byloje nustatyta, jog V. B. neatkalbinėjo T. T. nuo vairavimo, nesutrukdė jam vairuoti, pats savanoriškai sėdo į neblaivaus asmens vairuojamą automobilį. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad sužalojimai V. B. buvo padaryti oro pagalvės, kuri iš esmės yra skirta transporto priemonėmis važiuojančių asmenų apsaugojimui. T. T. nurodė, kad eismo įvykio metu V. B. buvo pasilenkęs, pats V. B. nurodo tuo metu reguliavęs radiją, todėl netaisyklinga sėdėjimo padėtis taip pat galimai turėjo įtakos V. B. sužalojimų pobūdžiui, mastui.

Nagrinėjamu atveju nustatant neturtinės žalos dydį yra aktualūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet po eismo įvykio nukentėjusiajam nustatomas ne tik sunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir pripažįstamas nukentėjusio asmens didelis neatsargumas. V. B. patirti sužalojimai yra itin dideli, sukėlę negrįžtamas pasekmes sveikatai: po įvykio neteko 90 proc. darbingumo, apako, buvo ilgai gydytas, atliktos operacijos. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis po eismo įvykio, kuomet sunkiai sutrikdoma asmens sveikata ir kartu nustatomas didelis šio asmens neatsargumas įvykio metu svyruoja nuo maždaug 4 000 Eur iki daugiau nei 17 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017 (8 000 Eur), 2K-110-699/2017 (10 000 Eur), 2K-25-489/2017 (5 000 Eur), 2K-576/2014 (4 344 Eur), 2K-151/2013 (17 377 Eur), 2K-149/2013 (8 688 Eur), 2K-554/2012 (8 688 Eur), 2K-299/2012 (5 792 Eur), 2K-162/2012 (6 188 Eur)). Baudžiamojoje byloje, kurioje priteista didžiausia suma (17377 Eur) nukentėjusysis po eismo įvykio liko nesiorientuojantis, nepažįstantis žmonių, jam neterminuotai nustatytas nuolatinis slaugos poreikis. Šiuo atveju V. B. kilusios pasekmės yra lengvesnės, tačiau ne tokios apimties, kokios nustatytos kitose baudžiamosiose bylose, kur priteisti žymiai mažesni neturtinės žalos dydžiai. Civilinio atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytose apeliacinės instancijos teismų nutartyse faktinės aplinkybės ir asmenų patirti sužalojimai buvo iš viso kitokios apimties, padaryti kitokiomis aplinkybėmis, todėl teismas civilinio atsakovo nurodytais neturtinės žalos dydžio pavyzdžiais nesivadovauja. Be visų minėtų aplinkybių, sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo akcentuotina tai, jog neturtinės žalos atlyginimas nėra skirtas nukentėjusiojo nepilnamečių vaikų, jo nedirbančios sugyventinės išlaikymui ar gyvenimo, buities sąlygų gerinimui. Taip pat reikalinga įvertinti ir tai, jog kaltinamasis T. T. yra jauno amžiaus, nedirbantis, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi nekilnojamojo turto.

Kompleksiškai įvertinęs išdėstytas aplinkybes, laikantis teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principus, kartu į nukentėjusiojo V. B. patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus, patiriamus nepatogumus dėl sveikatos būklės, gyvenimo kokybės praradimo jam tapus neįgaliu, netekus 90 procentų darbingumo, jo paties didelį neatsargumą, taip pat į kaltinamojo T. T. nusikalstamų veiksmų pobūdį ir jo neatsargią kaltę, asmenybę, teismas sprendžia, jog 15000 Eur suma yra tinkama nukentėjusiojo V. B. neturtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamasis T. T. jau yra atlyginęs 2350 Eur neturtinės žalos, iš civilinio atsakovo ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajam V. B. priteistina 12650 Eur neturtinės žalos. Dėl turtinės žalos (270,72 Eur negautų pajamų) dydžio, jos apskaičiavimo, ginčo nėra, tačiau teismas, įvertinęs aukščiau paminėtą visą kompleksą aplinkybių, paties nukentėjusiojo V. B. didelį neatsargumą, mažina šią sumą, todėl iš civilinio atsakovo ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajam V. B. priteistina 200 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.250, 6.263, 6.282 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 115 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 3 straipsnis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, proceso išlaidų, kardomosios priemonės galiojimo

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktina savininko R. V. nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina savininkui T. T. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas); T. T. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 103 straipsnio 5, 6 punktai numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Pagal 2019 m. spalio 16 d. tarp Telšių apskrities VPK) ir UAB „Tomadas“ sudarytos ir 2019 m. lapkričio 26 d. iš dalies pakeistos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties 3.2, 3.3, 6.3, 10 punktus, tais atvejais, kai priverstinai nuvežamos transporto priemonės, pristatomos į Telšių apskrities VPK teritoriją, už suteiktas paslaugas apmoka Telšių apskrities VPK (1 t., b. l. 102-113). Bylos duomenys patvirtina, kad transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežta į Telšių apskrities VPK teritoriją (1 t., b. l. 74, 75-76, 77), kurioje saugojimas nekainuoja, tačiau už automobilio nuvežimą UAB „Tomadas“ pateikė 50,34 Eur sąskaitą (1 t., b. l. 114). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš T. T. Telšių apskrities VPK naudai.

Taip pat iš kaltinamojo T. T. valstybės naudai priteistinos 274,56 Eur išlaidos už nukentėjusiajam V. B. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (2 t., b. l. 45, 46, 97) (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam T. T. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – panaikintinos pradėjus vykdyti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 51 MGL (2550 Eur) baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 51 MGL (2550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 34 MGL (1700 Eur) baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymą laiką nuo 2020 m. sausio 12 d. 23 val. iki 2020 m. sausio 13 d. 16.33 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, T. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje.

Nuteistajam T. T. išaiškinti, kad jis privalo sumokėti 1700 Eur baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (įmokos kodas 6801) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį, T. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 13 d.

Kol nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam T. T. palikti tas pačias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą.

Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kodas 304080146, nukentėjusiajam V. B. 12650 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt Eur) neturtinės žalos atlyginimą ir 200 Eur (du šimtus Eur) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonę Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti savininko R. V. nuosavybėje; transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti T. T.; T. T. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Iš T. T. išieškoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, kodas 190547027, automobilio nuvežimo iš įvykio vietos į saugojimo aikštelę išlaidas – 50,34 Eur (penkiasdešimt Eur 34 ct), nurodant šią sumą sumokėti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Iš T. T. išieškoti valstybės naudai išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – 274,56 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis Eur 56 ct), nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.