Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23-471/2017 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui A. V. ir išvadą teikiančiai institucijai Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo patikslinti sprendimą dėl priteistų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų mokėjimo tvarkos teisėtumo.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė ieškovės L. V. ir atsakovo A. V. santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nustatė šalių pavardes po santuokos nutraukimo. Taip pat priteisti valstybei iš A. V. 79,72 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 358,35 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (b. l. 72–74).Suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2017 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą patikslinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą nurodant, kad 358,35 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų būtų priteista valstybės naudai, pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, motyvuodama tuo, kad sprendime nenurodyta mokėjimo tvarka (b. l. 82).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė (b. l. 83–84).Teismo nustatė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos renkami mokesčiai, rinkliavos ir įmokos gali būti mokamos į įvairiuose bankuose turimas biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, todėl konkretus bankas (ar bankai) ir jame atidarytų sąskaitų numeriai teismo procesinių sprendimų rezoliucinėje dalyje neturi būti nurodomi (kaip ir priteisiant bet kokias sumas proceso dalyviams – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 5 dalis). Be to, konkretūs duomenys (banko sąskaitos numeris, įmokos kodas ir kt. ) gali pasikeisti bet kuriuo metu ir tokiu atveju juos nurodžius teismo procesinių sprendimų rezoliucinėse dalyje tektų tikslinti visus sprendimus; taip pat šie duomenys gali būti nurodyti išduodamame vykdomajame dokumente. Teismo sprendime yra nurodyti aiškūs duomenys apie išlaidų už suteiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas ieškovei priteisimą iš atsakovo valstybės naudai, todėl tikslinti sprendimo rezoliucinę dalį nėra pagrindo.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį ir įpareigoti Kelmės rajono apylinkės teismą patikslinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo tvarką, nurodant Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamosios sąskaitos numerius, įmokos kodą, mokėjimo paskirtį (b. l. 86–89). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas sprendime nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo tvarkos, o CPK 271 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo pareiga nustatyti konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką. Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, nors ir mokamos į VMI sąskaitą, tačiau mokamos skirtingais mokėjimo kodais: žyminio mokesčio ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu – 5660, o antrinės teisinės pagalbos – 5630. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. (1.16)-7R-9348 ir Nacionalinės teismų administracijos 2010 m. spalio 15 d. rašte Nr. 4R-1505 nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teismai buvo informuoti apie tai, kad teismų sprendimuose turi būti išskirta ir nurodyta, jog dalis priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kelmės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo (b. l. 2–8). Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. spalio 7 d. sprendimą ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (b. l. 32–33). Išnagrinėjus bylą iš esmės, Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, nutraukė ieškovės L. V. ir atsakovo A. V. santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nustatė šalių pavardes po santuokos nutraukimo. Taip pat priteisti valstybei iš A. V. 79,72 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 358,35 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (b. l. 72–74). Atsižvelgiant į tai, kad per CPK 307 straipsnyje numatytą 30 dienų terminą nebuvo gautas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo, todėl jis įsiteisėjo 2017 m. vasario 14 d. (b. l. 76), įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl teismo sprendimu valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš skolininko A. V. (b. l. 78), tačiau byloje nėra duomenų, kad skolininkas A. V. būtų įvykdęs prievolę ir sumokėjęs valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas.Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba tvirtina, kad pirmosios instancijos teisme, kuriuo valstybei iš atsakovo priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, nėra detalizuojama šių išlaidų mokėjimo tvarka, todėl prašė nustatyti teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nurodant Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių surenkamosios banko sąskaitos numerius, įmokos kodą, paskirtį.Pabrėžtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal savo kompetenciją atlieka antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimo ir kitas funkcijas (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), tačiau nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Nors CPK nėra expressis verbis (iš lot. tiesiogiai) reglamentuota Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė teikti atskiruosius skundus dėl teismo procesinių sprendimų priimtų dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, tačiau įvertinant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo teisinį reglamentavimą teismų praktikoje visgi pripažįstama, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę pateikti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų, kuriais sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2012). CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Įstatymų leidėjas minėtose normose nėra detaliai reglamentavęs, kaip ir kur turi būti mokamos priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Priteistų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimo tvarką reglamentuoja poįstatyminis aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 6 d. nutarimas Nr. 7 „Dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodavimo” bei rekomendacinio pobūdžio dokumentai – Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. vasario 4 d. raštas Nr. (20.2-37)-R-1202, Nacionalinės teismų administracijos 2010 m. spalio 15 d. raštas Nr. 4R-1505-(6.13), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. (1.16.) 7R-9348 (b.l. 195-199). Minėtuose aktuose įtvirtinta, kad priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.Pažymėtina, kad CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato galimybę priimti papildomą procesinį sprendimą. Remiantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo (nutarties) trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima išspręsti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo.Pagal CPK 271 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas sprendimą, atskirais atvejais gali nustatyti konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, aiškinant ir taikant šią įstatymo normą, yra pagrįstas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas patikslinti Kelmės rajono 2017 m. sausio 13 d. sprendimą, nurodant, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, priteistos valstybei, būtų pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant kad įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Toks prašymas neprieštarauja įstatymui, o jį patenkinus, bus detalizuota dalies teismo sprendimo įvykdymo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1295/2013).Pažymėtina, kad CPK 284 straipsnyje nustatyta galimybė teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taigi net įsiteisėjus teismo sprendimui, procesinį sprendimą priėmęs teismas turi teisę pakeisti (patikslinti) sprendimo vykdymo tvarką, siekiant pašalinti galimas teismo sprendimo vykdymo kliūtis.Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė patikslinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų mokėjimo tvarką, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis naikintina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo tvarkos patikslinimo grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui būtų itin formalus ir neužtikrintų civiliniame procese galiojančių protingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principų įgyvendinimo, todėl klausimas išspręstinas iš esmės – patikslintina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo tvarka nurodant, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, t. y. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-23-471/2017, jo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad 358,35 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.