- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- 1A-303-497/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50177-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Ernestas Bušmovičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. G. gynėjo advokato Ernesto Bušmovičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-22 nuosprendžio, kuriuo:
A. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir nuteista:
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme;
pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. G. paskirta galutinė 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. G. 2019-11-25, apie 14 val., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti ir asmeniniam vartojimui, miško masyve, esančiame Vilniuje, Čigonų g., su savimi striukės rankovėje, violetinės spalvos plastikinės plėvelės skiautėje, laikė 31 folijos lankstinuką, kuriuose buvo 1,596 g gelsvos spalvos miltelių, su narkotinėmis medžiagomis: 0,000517 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, 0,018 g narkotinės medžiagos – metadono, bei miško masyve, esančiame Vilniuje, Čigonų g., šiukšlių maiše, rausvos spalvos kempinėje, violetinės spalvos plastikinės plėvelės skiautėje laikė 45 folijos lankstinukus, kuriuose buvo 2,082 g gelsvos spalvos miltelių su narkotinėmis medžiagomis: 0,000645 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, 0,024 g narkotinės medžiagos – metadono, kol 76 folijos lankstinukus su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, t. y., 0,001162 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, 0,042 g narkotinės medžiagos – metadono, 2019-11-25, apie 14 val. miško masyve, esančiame Vilniuje, Čigonų g., patikrinimo metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
A. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
1. Apeliaciniu skundu nuteistosios A. G. gynėjas advokatas E. Bušmovičius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-22 nuosprendį, pašalinant aplinkybę, kad A. G. miško masyve, esančiame Čigonų g. Vilniuje, šiukšlių maiše, rausvos spalvos kempinėje, violetinės spalvos plastikinės plėvelės skiautėje neteisėtai laikė 45 folijos lankstinukus, kuriuose buvo 2,082 g. gelsvos spalvos miltelių su narkotinėmis medžiagomis: 0,000645 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, 0,024 g narkotinės medžiagos – metadono. A. G. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, gynėjas prašo perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį A. G. paskirti švelnesnę, nei numatyta sankcijoje, bausmę, jos vykdymą atidedant.
1.1. Gynėjo nuomone, priimtas nuosprendis keistinas dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Gynėjo teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, sureikšmindamas atskirus įrodymų šaltinius bei pateikdamas neįtikinamus argumentus, kurie pagrįsti tik prielaidomis. Teismas pripažindamas A. G. kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį privalėjo nustatyti šios veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.
1.2. Skunde teigiama, kad kaltinimas A. G. dėl 45 vnt. folijos lankstinukų (rastų šiukšlių maiše, rausvos spalvos kempinėje), nekonkretus ir grindžiamas prielaidomis. Pažymima, kad pagal susiformavusią teismų praktiką psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėtų šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas. Gynėjas teigia, kad esminės narkotinės medžiagos laikymo aplinkybės: iš kokio asmens A. G. jas įgijo ar, kad šią medžiagą būtų pagaminusi, taip pat kam šios medžiagos priklausė, nebuvo nustatytos. Taip pat nenustatyta, kad kaltinime nurodytą šių medžiagų kiekį atgabeno A. G., ar kad ji šias medžiagas būtų priėmusi iš trečiojo asmens tikslu jas laikyti, kad jas paslėpė, taip pat nenustatytas bendrininkavimo su surastąsias medžiagas pagaminusiu asmeniu faktas.
1.3. Skunde nurodoma, kad 45 vnt. folijos lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis laikymo faktas byloje tiesiog preziumuojamas, remiantis kaltinamosios A. G. prisipažinimu, kur pastaroji prisipažįsta, jog neteisėtai laikė su savimi, striukės rankovėje 31 vnt. folijos lankstinukų, bei nurodė vietą kurioje galimai yra slepiamos kitos draudžiamos medžiagos, tačiau tai savaime nereiškia, jog būtent ji laikė narkotines medžiagas dar ir 45 vnt. folijos lankstinukuose, kurie buvo paslėpti visai kitoje vietoje, šiukšlių maiše, rausvos spalvos kempinėje.
1.4. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas nenurodė nei vieno tiesioginio, bei netiesioginio įrodymo, kuris patvirtintų, kad A. G. disponavo šimtaprocentine informacija apie tai, kad šiukšlių maiše, rausvos spalvos kempinėje yra 45 vnt. folijos lankstinukai su narkotine medžiaga. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad pati kaltinamoji policijos pareigūnams nurodė vietą kur buvo slepiamos kitos draudžiamos medžiagos, tačiau liudytojas S. V. parodė, kad „A. G. nurodė, kad apie šią vietą, kurioje buvo paslėptos narkotinės medžiagos, jai papasakojo Regina, nurodydama, kad ši vieta yra tiesiai prieš jos namą, kur padėtos šiukšlės, ant šiukšlių maišo viršaus yra kempinė, kur įdėti folijos lankstinukai“. Nurodyto liudytojo parodymų analizė leidžia pagristai daryti išvadą, kad A. G. turėjo tik bendro pobūdžio informaciją apie kito asmens neteisėtus veiksmus.
1.5. Skunde taip pat pažymima, kad A. G. policijos pareigūnams nenurodė, nei tikslaus skaičiaus folijos lankstinukų, nei kokia narkotinė medžiaga yra slepiama šiukšlių maiše esančioje rausvos spalvos kempinėje. Vertinant šias aplinkybes akivaizdžiai yra matyti pirmosios instancijos teismo išvadų prieštaringumas toje nuosprendžio dalyje, kurioje kalbama apie tai, kad kaltinamoji neteisėtai disponavo dideliu lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis kiekiu, kadangi pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagristos abejonės dėl A. G. inkriminuotos aplinkybės susijusios su disponavimu 45 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga, tuo labiau pagrindiniu įrodymu, 2020-07-02 specialisto išvada, yra konstatuota, kad ant 45 folijos lankstinukų apeliantės pirštų pėdsakų nėra, o aptikti pirštų pėdsakai priklauso kitiems asmenims.
1.6. Gynėjo nuomone, yra natūralu ir objektyviai suprantama, kad A. G. po to, kai buvo sulaikyta policijos pareigūnų su 31 vnt. folijos lankstinuku, kuriuose buvo narkotinė medžiaga, nusprendė aktyviai bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir turėjo pagrįstų lūkesčių, kad jos pastangos bus tinkamai įvertintos. To pasėkoje pastaroji pasidalino informacija gauta iš Reginos, apie tai kur gali būti neteisėtai slepiamos narkotinės medžiagos, tačiau buvo nuspręsta eiti trumpiausiu keliu ir be faktiškai disponuotų 31 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga, A. G. papildomai buvo inkriminuotas dar ir 45 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga laikymas. Kadangi bendrai 76 vnt. folijos lankstinukuose esančios narkotinės medžiagos – karfentanilio bendras kiekis yra didesnis už Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003m. balandžio 23d. įsakyme Nr.V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2019m. birželio 6d. iki 2019m. gruodžio 14d.) nustatytą didelio kiekio minimalią ribą (0,0006 g), todėl papildomai buvo nuspręsta kaltinamajai inkriminuoti tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikomą didelį kiekį narkotinių medžiagų, kas vėlgi prieštarauja baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintiems apkaltinamojo nuosprendžio surašymui keliamiems reikalavimams, t.y. apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais. Esant aptartai situacijai, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis turi būti keistinas BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, iš nuosprendžio pašalinant aplinkybę, dėl 45 folijos lankstinukų laikymo.
1.7. Skunde nurodoma, kad byloje nustatyti faktiniai duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog A. G. veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies sudėtį. A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu duodama parodymus paaiškino, kad pas ją aptiktas 31 vnt. folijos lankstinukas priklauso jai ir niekam jų platinti arba kitaip realizuoti tikslo neturėjo, nes pati vartoja narkotines medžiagas bei policijos pareigūnų aptiktos narkotinės medžiagos buvo skirtos jos asmeniniam naudojimui. Tai, kad A. G. laikė 31 vnt. folijos lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis savo asmeniniam vartojimui patvirtina byloje apklausti policijos pareigūnai S. V. ir T. Š.. Pastarieji teismui nurodė, jog nebuvo nustatyta, kad A. G. būtų pardavusi arba kitaip perdavusi narkotines medžiagas kitiems asmenims. A. G. sulaikymo metu asmenų, galimai įsigijusių iš pastarosios narkotinių medžiagų, nesulaikyta. Taipogi policijos pareigūnai pažymėjo, kad sulaikymo metu A. G. galimai buvo apsvaigusi. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2020 m sausio 8 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 3210/2019 (01) nustatyta, kad A. G. šlapime rasta tarp kitų narkotinių medžiagų metadono ir karfentanilio. Ta pati narkotinė medžiaga aptikta ir 31 folijos lankstinuke, kuriuos savanoriškai policijos pareigūnams pateikė A. G.. Aptartų įrodymų analizė pagrįstai leidžia teigti, kad A. G. neteisėtai laikė 31 folijos lankstinuką su narkotine medžiaga savo asmeniniam vartojimui.
1.8. Skunde pažymima, kad Kasacinės instancijos teismo praktikoje pardavimas yra apibrėžtas kaip vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos pirmtakų platinimo būdų. Tai medžiagų perleidimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-225/2008, 2K-294/2008, 2K-180/2007 ir kt.). Gynėjo teigimu, įrodymų, nurodančių į A. G. tikslą platinti arba kitaip realizuoti narkotines medžiagas, byloje nėra. Vienintelis motyvas kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas kvalifikuojant A. G. nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį yra didelis aptiktų narkotinių medžiagų kiekis. Didelio narkotinių medžiagų kiekio disponavimui pagristi, pirmosios instancijos teismas nepagristai prie faktiškai A. G. disponuotų 31 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga papildomai inkriminavo dar ir 45 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga laikymą.
1.9. Pasak gynėjo, nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog A. G. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, pirmosios instancijos teismo yra nustatyta, A. G., savo asmeniniam vartojimui, miško masyve, esančiame Vilniuje, Čigonų g., savo striukės rankovėje, laikė 31 folijos lankstinuką, kuriuose buvo 1,596 g gelsvos spalvos miltelių, su narkotinėmis medžiagomis: 0,000517 g narkotinės medžiagos karfentanilio, 0,018 g narkotinės medžiagos — metadono. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003m. balandžio 23d. įsakymo Nr.V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 6d. iki 2019m. gruodžio 14d.) nustatyto kiekio ribą, pas A. G. rastos 0,000517 g narkotinės medžiagos karfentanilio kiekis neviršija nustatyto didelio kiekio (0,0006 g) ribos, o 0,018 g narkotinės medžiagos - metadono kiekis, neviršija nustatyto nedidelio kiekio (0,2 g) ribos. Aptartos aplinkybės pagristai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje nėra neginčytinų ir patikimų įrodymų, jog A. G. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas.
1.10. Skunde taip pat pažymima, kad in dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/20I2, 2K-205/2012, todėl A. G. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies turėtų būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį, nustatant, jog A. G. 2019-11-25,14 val., neturėdama tikslo platinti, neteisėtai savo asmeniniam vartojimui, miško masyve, esančiame Vilniuje, Čigonų g. savo striukės rankovėje violetinės spalvos plastikinės plėvelės skiautėje, laikė 31 folijos lankstinuką, kuriuose buvo 1,596 g gelsvos spalvos miltelių, su narkotinėmis medžiagomis: 0,000517 g narkotinės medžiagos karfentanilio, 0,018 g narkotinės medžiagos - metadono.
1.11. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės A. G. skyrimo klausimą, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, dėl to nuteistajai paskirta bausmė neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir paskirties. Teismas neatsižvelgė, ar tokios bausmės paskyrimas nepakenks A. G. socialinei aplinkai ir socialiniams ryšiams. Apeliantės socialinės aplinkos pozityvumą patvirtina faktai, kad ji turi pajamų šaltinį, kadangi dirba pavienius darbus, be to turi nuolatinę gyvenamąją vietą, viena augina du nepilnamečius vaikus. Dėl ilgos laisvės atėmimo bausmės Apeliantė negalės tinkamai pasirūpinti savo vaikais, todėl iškils grėsmė jo šeimos iširimui. Šeimos praradimas itin pakenktų apeliantės A. G. socialinei aplinkai ir neturėtų jokios teigiamos įtakos jos asmenybei.
1.12. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuo nusikaltimo padarymo dienos iki šiol jau yra praėjęs virš vienerių metų laiko tarpas, per kurį apeliantė A. G. nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų. Ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantė nėra linkusi nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, o šioje baudžiamojoje byloje jai inkriminuotas nusikaltimas yra jos gyvenimo klaida, kurios ji daugiau nepakartos. Taip pat prašoma atkreipti dėmesį kad padaryta veika realios žalos nesukėlė, narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, todėl ši aplinkybė pripažintina mažinančia jos nusikalstamų veikų pavojingumą. A. G. parodymai turėjo esminę reikšmę atskleidžiant nusikaltimus, nuteistoji bendradarbiavo su policijos pareigūnais, suteikė jiems informaciją apie kitų asmenų padarytą nusikalstamą veiką bei tokiu būdu aktyviai dalyvavo bei padėjo pareigūnams atskleisti nusikalstamas veikas.
1.13. Skunde teigiama, kad teismas skirdamas A. G. tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kai kitose tokio paties pobūdžio bylose, kuriose buvo disponuojama žymiai didesniais kiekiais draudžiamų medžiagų, kaltininkams skirtos švelnesnės bausmės. Pateikiami pavyzdžiai, kuomet už žymiai sunkesnes veikas asmenims buvo skirtos kelis kartus švelnesnės bausmės ( b/b Nr. 2K-479-222/2015, Nr.2K-436-489/2016). Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, ar itin skaudžiai apeliantę paliesiantys materialiniai ir dvasiniai padariniai yra būtini tam, kad būtų pasiekti kriminalinės bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
3. Teismo posėdžio metu nuteistoji A. G. ir gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-22 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su A. G. veiksmų kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, prašoma pašalinti iš kaltinimo dalį, kuria A. G. inkriminuotas miško masyve rastų 45 folijos lankstinukų su psichotropinėm medžiagom laikymas, veiksmus perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas A. G. skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymo, jos vykdymą atidedant.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl A. G. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
7. Prašymas A. G. veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį grindžiamas argumentais, kad 45 folijos lankstinukai, kuriuose buvo 2,082 g gelsvos spalvos miltelių su narkotinėmis medžiagomis: 0,000645 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, 0,024 g narkotinės medžiagos – metadono, rasti miško masyve, nepriklausė A. G., ji jais nedisponavo ir pašalinus iš kaltinimo šį kiekį, likę 31 folijos lankstinukai, kuriuose buvo 1,596 g gelsvos spalvos miltelių, su narkotinėmis medžiagomis: 0,000517 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, 0,018 g narkotinės medžiagos – metadono nesudaro didelio kiekio, kuriuo pirmosios instancijos teismas grindė išvadą, kad A. G. narkotines medžiagas laikė ne tik savo reikmėms bet ir turėdama tikslą jas platinti. Kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.
8. A. G. pripažįsta, kad disponavo tik 31 folijos lankstinuku, su narkotinėmis medžiagomis, skirtomis išimtinai jos reikmėms, o apie likusius šiukšlių maiše rastus 45 folijos lankstinukus jai tebuvo žinoma, kad galimai toje vietoje, kur jai parodžius buvo rasti šie lankstinukai, yra saugomas jai net nežinomas kiekis narkotinių medžiagų, o parodė ji tą vietą siekdama parodyti pareigūnams savo norą bendradarbiauti ir tokiu būdu siekdama sušvelninti jai kilsiančią atsakomybę už 31 lankstinuko laikymą, tačiau byloje surinkti įrodymai paneigia tokius A. G. teiginius.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad narkotines medžiagas – 86 folijos lankstinukus ji rado miške atsitiktinai maiše su šiukšlėmis. Dalį narkotinių medžiagų – 42 lankstinukus ji įsidėjo į striukės kišenę, likusius su maišu įdėjo į kitą rastą maišą ir nunešė atokiau bei padėjo ant žemės prie krūmų, teigė, kad visas narkotines medžiagas planavo suvartoti pati, 10 lankstinukų ji suvartojo, vieną neatlygintinai davė pažįstamam vyriškiui vardu Vitalijus (2 t., b.l. 19). Ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai nekito, nekito jie ir apklausiant ją teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 31, 100). A. G. nuosekliai teigė, kad narkotines medžiagas ji rado atsitiktinai miške ir visas jas pasiėmė sau vartojimui. Dalį jų pasiėmė su savimi, dalį paslėpė kitoje vietoje. Šiuos A. G. parodymus patvirtino byloje apklausti liudytojai T. Š. ir S. V. (2 t. b.l.185-187, 3 t. b.l. 7-9). Tiek liudytojas S. V., tiek T. Š. parodė, kad A. G. pati nurodė, kad yra dar paslėpusi medžiagų ir parodė tikslią jų laikymo vietą, taip pat paaiškino, kad lankstinukai yra paslėpti kempinėje, kuri įdėta į maišą su šiukšlėmis. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad folijos lankstinukai ir buvo rasti šiukšlių maiše rastoje kempinėje ( 1 t., b.l. 6).
10. Netikėti šiais kaltinamosios parodymais, kuriuos patvirtino kiti bylos įrodymai, nėra jokio pagrindo, tuo tarpu abejoti teiginiais, jog A. G. nieko bendra neturi su 45 šiukšlių maiše, kempinėje rastais lankstinukais, kad ji tik turėjo informacijos apie galimai toje vietoje laikomas narkotines medžiagas, net nežinodama jų galimo kiekio, leidžia tai, kad ši versija atsirado tik apeliaciniame skunde nesutinkant su priimtu nuosprendžiu. Apklausiama apeliacinės instancijos posėdyje A. G. nurodė, kad ji atsimena savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, jų pakeisti nenori, tuo tarpu atsakydama į gynėjo klausimus ji jau teigė, kad pareigūnai patys atnešė maišą, ji prie slėptuvės net nebuvo priėjusi ir netgi teigė, kad ji net nežinojo tiksliai, kad ten gali būti narkotinių medžiagų ir tikrai nežinojo koks jų kiekis ten gali būti. Toks kaltinamosios parodymų nenuoseklumas tik patvirtina jog jie išgalvoti ir tai tik jos apeliacinėje instancijoje iškelta gynybos versija. Net jei tikėti apeliantės naujai keliama versija, tai lieka visiškai neaišku, kodėl ji pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad visą jai inkriminuotą folijos lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis, skaičių pasiėmė sau vartojimui. Nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdį A. G. nenurodė, kodėl ikiteisminio tyrimo metu ir teisme save apkalbėjo.
11. Byloje surinktų įrodymų visuma, tiek pačios A. G., tiek ir liudytojų nurodytos detalės apie rastų lankstinukų kiekį, kuris beje praktiškai sutampa su rastų pas ją ir miške kiekiu, išskyrus vieno lankstinuko skirtumą, kurį A. G. paaiškino dar pirmosios savo apklausos metu, kad galimai jos nurodytas rastų lankstinukų kiekis galėjo nesutapti su vėliau pareigūnų rastu kiekiu, nes traukiant juos iš jos rankovės jie išsibarstė ir vienas galėjo pasimesti, o taip pat detalės apie tai, kad lankstinukai buvo paslėpti rausvos spalvos kempinėje (šią detalę liudytojams nurodė pati A. G. ir tai atitiko jos nurodytoje vietoje rasto šiukšlių maišo turinį), apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde keliama versija neatitinka tikrovės ir vertinti ją kai nuteistosios bandymą sušvelninti savo padėtį.
12. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pagal susiformavusią teismų praktiką paprastai laikomos tos narkotinės medžiagos, kurias kaltininkas įgijo ar jas pagamino, o byloje nėra nustatyta, iš ko jas A. G. įgijo ar, kad būtų jas pagaminusi. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad aplinkybė, kam realiai nuosavybės teise priklausė aptariamos draudžiamos medžiagos, nėra reikšminga kvalifikuojant A. G. nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Baudžiamasis įstatymas nesieja BK 260 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo su narkotinių ar psichotropinių medžiagų nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šių narkotinių medžiagų buvimo vieta buvo žinoma kaltinamajai. Be to A. G. visada teigė, kad medžiagas rado, todėl byloje ir nebuvo pagrindo nustatyti iš ko ji jas įgijo, o tuo labiau ar pagamino pati. Taip pat pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė jog ant maišo, kuriame rasti 45 folijos lankstinukai nerasta A. G. pirštų antspaudų, nepaneigia kitų byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų jog A. G. disponavo visu jai pareikštame kaltinime nurodytu narkotinių medžiagų kiekiu.
13. Vertinant A. G. teiginius, kad radusi narkotines medžiagas ji jas pasiėmė savo reikmėms ir ketinimo platinti neturėjo, pažymėtina, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltinamojo asmens parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pasisakė, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016).
14. Nagrinėjamu atveju surastų narkotinių medžiagų kiekis yra didelis. Liudytojas T. Š. parodė, kad A. G. jau kurį laiką buvo stebima įtariant ją platinant narkotines medžiagas. Stebėjimo metu ne kartą buvo užfiksuota, kaip ji buvo stebima išeinanti iš (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, esančio čigonų tabore, kuriame ir gyveno, pasitinkanti narkotines medžiagas vartojančius asmenis, kuriuos vesdavosi į mišką, po ko buvo sulaikoma su pinigų, įvairiomis kupiūromis, sumomis, tačiau tikslios pinigų sumos nurodyti negalėdavusi (1 t., b.l.18, 3 t., b.l. 8-9). Iš T. Š. parodymų (analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas S. V. (2 t., b.l. 185-186) taip pat seka, kad sulaikymo metu A. G. pripažino, kad narkotinės medžiagos jai buvo paliktos platinimui ir nurodė asmenį, kuris jai jas paliko nurodytoje vietoje, tačiau oficialiai, bijodama galimo susidorojimo, liudyti šias aplinkybes atsisakė.
15. Abejoti A. G. teiginiu, kad visas narkotines medžiagas ji ketino suvartoti pati leidžia aplinkybė, kad jos rankovėje buvo rastas net 31 folijos lankstinukas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. buvo stebima ir ne kartą tikrinama policijos pareigūnų, todėl asmeniniam vartojimui prie savęs laikyti tokį didelį kiekį narkotinių medžiagų ir taip rizikuoti mažų mažiausiai nelogiška. Juolab, kad nustatyta, jog maišas su kitais 45 folijos lankstinukais buvo slepiamas netoliese jos tuometinės gyvenamosios vietos, kur ji, esant poreikiui, bet kada galėjo nueiti ir pasiimti vartojimui reikalingą kiekį. Taigi, vertinant surastų medžiagų kiekį šių aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. G. pagrįstai inkriminuotas ir tikslas platinti narkotines medžiagas, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį kaip idealioji BK 259 ir 260 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.
Dėl A. G. paskirtos bausmės
16. Nuteistosios A. G. gynėjas skundu taip pat prašo sušvelninti bausmę paskirtą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.
17. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012).
18. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, 14 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, 8 punktą).
19. Nagrinėjamu atveju nustatydamas bausmės dydį A. G. teismas atsižvelgė į visus BK 54 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, reikalavimus, vertino padarytos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltės formą, tai, kad narkotinių medžiagų, kuriomis disponavo A. G., kiekis net du kartus viršijo, didelio kiekio ribą. Taip pat įvertino A. G. asmenybę, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
20. BK 62 straipsnis numato, kad švelnesnė, nei numatyta įstatyme, bausmė gali būti skiriama tik tuomet, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019, 11 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos sąlygos leidžiančios taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.
21. Prašymas A. G. skirti švelnesnę, nei numatyta įstatymo bausmę grindžiamas ir aplinkybėmis, kad A. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pajamų šaltinį, viena augina du vaikus, kuriais negalės pasirūpinti dėl jai paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Šios skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Apklausiama nurodė, kad jos vaikus augina jos mama, kuri atsisako ją priimti gyventi, taigi skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad tokios griežtos bausmės paskyrimas pakenks A. G. socialinei aplinkai ir socialiniams ryšiams atmetami kaip nepagrįsti. Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad A. G. nėra linkusi nusikalsti, nes po nusikalstamos veikos padarymo daugiau nei metai ji jokių naujų veikų nepadarė. Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. G. kaltinama 2020-11-12 padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Net jei šios skunde nurodytos aplinkybės būtų teisingos, jos nesudarytų teisinio pagrindo vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi skirti A. G. švelnesnę, nei numatyta įstatymo bausmę.
22. Teisėjų Kolegija pažymi, kad jau vien BK 260 straipsnio 2 dalies sankcija, numatanti išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 10 metų, rodo, kad įstatymų leidėjas šią nusikalstamą veiką vertino kaip itin pavojingą, keliančią pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, nulemiančią įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek valstybės institucijos, kilimą visuomenėje, todėl skiriant bausmę nuteistosios interesams, o būtent tuo argumentuojamas prašymas, negali būti teikiama pirmenybė, nes tokiu būdu bus pažeistas bausmės skyrimo ir teisingumo principų įgyvendinimas.
23. Skunde nepagrįstai remiamasi kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose kuomet už sunkesnių veikų padarymą asmenims buvo paskirtos kelis kartis švelnesnės bausmės. Išanalizavus skunde nurodomas nutartis bylose Nr. 2K-479-222/2015 ir 2K-463-489/2016 matyti kad jose nagrinėjamose situacijose švelnesnių bausmių skyrimas buvo sąlygotas išimtinai teigiamų kaltinamųjų asmenybių ir eilės lengvinančių aplinkybių buvimo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių A. G. vertinti kaip išimtinai teigiamą asmenybę, o jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių apskritai nenustatyta.
24. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymas Nr. XIII-653) numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. A. G. nuteista laisvės atėmimu ir už dviejų, nesunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnis), todėl nurodytos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas jai negali būti atidėtas. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato galimybę iš dalies atidėti bausmės vykdymą ir už sunkų nusikaltimą nuteistam asmeniui, tačiau jei jam skirta bausmė neviršija 5 metų ir jei jo padaryta nusikalstama veika nepriskiriama veikoms numatytoms BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta veika reglamentuota BK XXXVII skyriuje, A. G. paskirta bausmė viršija 5 metus, todėl dalinis bausmės vykdymo atidėjimas jai taip pat negali būti taikomas.
25. Apibendrinant kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, surinktus įodymus vertino tinkamai ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. G. kaltumo padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia. A. G. paskirta sankcijos minimaliai ribai artima bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, teisinio pagrindo ją švelninti byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios A. G. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.