Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) – pateikė išvadą (e. b. l. 47-53), kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame dviejų kambarių bute (socialiniame būste), kuriame vaikui sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis. Tarnybos vertinimu, ieškinys pareikštas vaiko interesais, o atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nėra pakankamas net būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vaiko poreikiai nuo 2014 m. išaugo: vaikas pradėjo lankyti krepšinio treniruotes (apranga kainuoja 45 Eur, avalynė – 85 Eur), baseiną (29 Eur per mėnesį), istorikų būrelį (transporto ir interneto išlaidoms reikia skirti apie 10 Eur per mėnesį), tinklinį (nemokamai, bet apranga ir avalynė kainuoja po 50 Eur per metus). Vaikas domisi technologijomis, nori lankytis parodose, laisvalaikiui reikia skirti apie 50 Eur per mėnesį. Knygoms, žurnalams reikia skirti apie 10 Eur, tačiau ne kiekvieną mėnesį. Drabužiams (kartu su sporto apranga) skirtina apie 150 Eur per mėnesį, rinkliavoms mokykloje – 20 Eur (3-4 kartus per metus). Sezoninių ligų gydymui išleidžiama apie 20 Eur kiekvieną sezoną, vaikas yra alergiškas, todėl reikalingi lašai akims (6 Eur) ir tabletės (7 Eur). Vaiko dalis komunaliniams mokesčiams sudaro apie 40 Eur per mėnesį, būsto nuomos mokestis sudaro 32 Eur per mėnesį, telefono paslaugos - 13 Eur per mėnesį. 2014 m. ieškovės atlyginimas buvo minimalus, kaip ir šiuo metu. Ieškovė gali dirbti papildomai (už vieną papildomą švenčių aptarnavimą gauna 150 Eur), be to, vasarą gali keturis savaitgalius papildomai dirbti savo darbovietėje (užsidirbti po 50 Eur per dieną). Tačiau prioritetą ieškovė teikia buvimui su vaiku. Atsakovas su vaiku neatostogauja, nebendrauja (vasarą vaikas pas atsakovą buvo 2 savaites), prie vaiko išlaikymo pirkiniais neprisideda.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jį informuotas tinkamai parengiamojo teismo posėdžio metu.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų D. Ž. (e. b. l. 7). 2014-06-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad sūnaus išlaikymui atsakovas mokės po 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį iki vaiko pilnametystės (e. b. l. 5-6).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Sprendžiant dėl šalių sūnaus poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino 2014-06-04 sprendimu, vaikui buvo aštuoni metai. Šiuo metu šalių vaikui yra 13 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

Ieškovė vaiko poreikių pasikeitimą grindžia tuo, kad priimant teismo sprendimą, kuriuo patvirtintas šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo, vaikas nelankė mokamų užklasinės veiklos užsiėmimų. Ieškinyje pateikė įrodymą, kad už vaiko krepšinio treniruotes per metus sumokėjo 294 Eur, t.y. po 24,50 Eur per mėnesį (e. b. l. 13), už plaukimo treniruotes – 29 Eur per mėnesį (e. b. l. 14). Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad istorikų būreliui reikalingos išlaidos – apie 10 Eur per mėnesį. Iš viso atsiradę vaiko poreikiai papildomam ugdymui sudaro apie 64 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad vaikas domisi technologijomis, nori lankytis parodose, laisvalaikiui reikia skirti apie 50 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, šios trylikos metų vaiko papildomo ugdymo ir laisvalaikio poreikių tenkinimui skirtinos sumos yra protingo dydžio ir pagrįstos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikas norėtų lankyti ir kitas papildomo ugdymo veiklas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lanko mokyklą, turi ruošti namų darbus, šiuo metu lanko keturis būrelius, nori leisti laisvalaikį parodose, eiti į kiną, mažai tikėtina liksiant laiko kitoms papildomoms ugdymo veikloms.

Ieškovė taip pat pateikia įrodymus tai, kad nuomojasi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą (e. b. l. 122-126), apie išlaidas vaiko daliai tenkantiems komunaliniams mokesčiams, telefono sąskaitoms apmokėti (e. b. l. 15-33). Ieškovės nurodytos išlaidos maistui, sveikatai, higienai, būsto nuomai, knygoms, žurnalams, kišenpinigiams, nors ir nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, nurodytos išlaidos jiems patenkinti yra būtinos, realios ir protingo dydžio.

Ieškovė nurodo, kad mokyklinėms prekėms kas mėnesį reikalinga skirti po 20 Eur, rinkliavoms mokykloje – 20 Eur (3-4 kartus per metus). Tokiu būdu vien vaiko mokyklos poreikiams būtų skiriama po 320 Eur per metus, kas, teismo vertinimu, yra per didelė suma. Be to, ieškovė neįrodė specialiųjų poreikių, susijusių su alergija. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaiko drabužiams (kartu su sporto apranga), skirtina 150 Eur per mėnesį suma, tačiau atsižvelgiant į jos nurodytas sporto drabužiams skirtinas sumas, kurios sudaro 15 Eur per mėnesį, teismo vertinimu, aprangai ir avalynei pakankama iki 100 Eur per mėnesį suma. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas su atsakovu praleido dvi savaites atostogų, todėl darytina išvada, kad atsakovas iš dalies pasirūpina vaiko atostogomis, todėl neturėtų papildomai prisidėti prie atostogų, kurias su vaiku praleidžia ieškovė.

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2014-06-04, kuomet šalių sūnui buvo aštuoneri metai ir kuomet teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 144,81 Eur per mėnesį, šalių vaiko poreikiai išaugo. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2014 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, vaistams, higienos priemonėms ir kt. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išlaikymas nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti išlaikymą vaikui pareigą turinčios ieškovės finansines galimybes, į tai, kad valstybė skiria išmokas vaikams, teismas sprendžia, kad šalys vaiko išlaikymui turi skirti apie 500 Eur per mėnesį.

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 11). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra (e. b. l. 12, 115). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos vidutinis mėnesio atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 530 Eur (e. b. l. 139-141). Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2017 m. ieškovės pajamos sudarė 4997,16 Eur, t.y. po 416,43 Eur per mėnesį (e. b. l. 8-10)). Kitų išlaikytinių ieškovė neturi, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jos darbingumo lygiui, byloje nėra.

Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 67, 121), nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame būste. Atsakovui priklauso mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) nario teisės (e. b. l. 142), tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad įmonė veiklos nevykdo. VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (e. b. l. 114). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, deklaravo, kad verčiasi individualia veikla (e. b. l. 113). Atsakovo 2017 m. metinės pajamos sudarė 3720 Eur, t.y. po 310 Eur per mėnesį (e. b. l. 64-66). Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, todėl kiekvieną mėnesį antstoliams perveda po 125 Eur (e. b. l. 70-78, 87-97). Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių ar sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui, byloje nėra.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Duomenų, kad nuo 2014 m. šalių finansinės galimybės būtų esmingai pablogėjusios, byloje nėra. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad turi galimybę dirbti papildomai, aptarnaudama šventes, dirbdama savaitgaliais. Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 metais dirbo viešbutyje, gaudavo 800 Eur per mėnesį atlyginimą ir po 300-400 Eur arbatpinigių, buvo išvažiavęs į Islandiją, kur užsidirbo 6000 Eur, nurodė vėl išvykstantis. Duomenų apie užsienyje gautas pajamas atsakovas į bylą nepateikė, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrįstų abejonių ar atsakovas atskleidė teismui savo tikrąją turtinę padėtį. Teismas daro išvadą, kad abi šalys turi galimybes papildomai užsidirbti ir teikti vaikui reikalingą išlaikymą lygiomis dalimis.

Nustačius, kad vaiko poreikiai išaugo iki 500 Eur per mėnesį ir šalys prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, iš atsakovo priteistinas 250 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys patenkintas 93 proc. (250 Eur x 100 proc. / 270 Eur). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 28 Eur ((250 Eur – 144,81 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio.

Byloje susidarė 5,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Remiantis aukščiau nurodytomis proporcijomis, iš atsakovo priteisiama 5,06 Eur (5,44 x 93 / 100). Iš ieškovės priteistina suma yra mažesnė nei 3 Eur, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalys, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-22044-862/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. spalio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 33,06 Eur (trisdešimt tris eurus 06 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.