Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovei advokatei I. P., atsakovui R. S., jo atstovei advokatei G. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3826-475/2018 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. S. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – K. K., J. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai

argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).

13. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatoma, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė ir trečiasis asmuo- J. J. (buv. S. – A.) sudarė dvi transporto priemonės VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - ir transporto priemonės) pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurių viena buvo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, o kita įprasta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartį transporto priemonė buvo parduota trečiajam asmeniui J. J. išsimokėtinai už 3 700 Eur. Pagal šalių sudarytos sutarties 1.2 punkto sąlygą, ieškovei nuosavybes teisė į parduodamą transporto priemonę išliko tol, kol trečiasis asmuo nesumokės visos sutartyje numatytos kainos. Nustatyta, kad trečiasis asmuo J. J. prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ieškovei nevykdė, o 2015 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, transporto priemonę už 1 000 Eur pardavė trečiajam asmeniui K. K.. 2015 m. rugsėjo 29 d. R. K. ginčo transporto priemonę, už 1 000 Eur pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovui R. S.. Nustatyta ir tai, kad ieškovės pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trečiojo asmens J. J. neteisėtų veiksmų įgyjant automobilį, ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobiliu naudojasi atsakovas. Kadangi atsakovas automobilio neperdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, todėl prokuroras kontroliuojantis ikiteisminį tyrimą kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl automobilio poėmio. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi leido atlikti automobilio poėmį pas atsakovą. Nustatyta, kad automobilio poėmis nebuvo įvykdytas, nes atsakovas ginčo automobilį pardavė turguje nežinomam asmeniui už 500 Eur, rašytinės sutarties nepasirašė. Atsakovas mano, kad automobilį įgijo teisėtai ir buvo jo teisėtas savininkas.

14. Iš įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad trečiasis asmuo – J. J. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje už sukčiavimą dėl ieškovės automobilio pasisavinimo. Ieškovė baudžiamojoje byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja dėl 3 700 Eur žalos padarymo, tačiau civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškė.

15. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui CK 6.246 – 6.249 straipsnių pagrindu ir prašė iš atsakovo priteisti jai turtinės žalos atlyginimą 3 000 Eur nurodydama, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus neperduodamas ginčo automobilio policijos pareigūnams bei parduodamas transporto priemonę kitam asmeniui nesudarė rašytinės sutarties, kuri buvo privaloma.

16. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio netenkino motyvuodamas tuo, kad byloje nebuvo įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir žala ieškovei atsirado dėl trečiojo asmens J. J. nusikalstamų veiksmų. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas ginčo automobilį įgijo atlygintinai, todėl ieškovė neturi daikto išreikalavimo teisės iš atsakovo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis.

17. Atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalėtų įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis.).

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas sąmoningai žinodamas, kad vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, nevykdė savo pareigos perduoti automobilį policijai ir iš anksto žinodamas, kad nėra automobilio savininkas, automobilį pardavė, t. y. atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti arba pažeidė bendrąją pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

19. Kaip rodo bylos medžiaga, kad iš tikrųjų vykstant ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) kurioje trečiasis asmuo J. J. buvo kaltinama dėl nusikaltimo padarymo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už sukčiavimą, dėl ieškovės automobilio pasisavinimo, 2017 m. vasario 3 d. paskelbus ieškovei priklausančio automobilio paiešką buvo nustatyta, jog ginčo automobiliu naudojasi atsakovas. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas automobilį turėjo perduoti policijai, tačiau to nepadarė ir elgėsi neteisėtai. Atsakovas tvirtina, kad jis buvo teisėtas automobilio savininkas ir policijos tyrėja jam nebuvo tiesiogiai pranešusi dėl automobilio perdavimo policijai.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2017 m. vasario 3 d. vykdant ikiteisminį tyrimą minėtoje baudžiamojoje byloje buvo paskelbta paieškomos ginčo transporto priemonės paieška. Buvo nustatyta, kad automobiliu naudojasi atsakovas, todėl tikėtina, kad tyrimą vykdanti tyrėja buvo informavusi atsakovą apie transporto priemonės perdavimą policijai. Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pats atsakovas, tačiau tvirtina, kad tyrėja jį informavusi apie automobilio perdavimą jau po to, kai automobilis buvo parduotas, iki pardavimo atsakovui nebuvo žinoma, kad automobilio negalima parduoti. Teisėjų kolega atkreipia dėmesį, kad atsakovo paaiškinimai tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir duoti apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka yra prieštaringi ir neatitinka duotiems atsakovo paaiškinimams 2017 m. gegužės 16 d. apklausiant atsakovą liudytoju jau aptartoje baudžiamojoje byloje. Iš apklausos protokolo matyti, kad apklausiant atsakovą jis nurodė, kad rado skelbimą apie Ukmergėje parduodamą automobilį VW SHARAN. 2015 m. rugsėjo 29 d. automobilį nusipirko už 2 500 Eur iš K. K.. 2017 m. kovo mėnesio pradžioje jam paskambino tyrėja iš Klaipėdos ir pasakė, kad reikia perduoti automobilį. Atsakovas automobilio neperdavė, nes manė, kad automobilį buvo įsigijęs teisėtai, o 2017 m. kovo mėnesio viduryje atsakovas automobilį pardavė turgavietėje už 500 Eur nepažįstamam asmeniui. Sutarties nepasirašė. Teisėjų kolegijos vertinimu, duodamas paaiškinimus ikiteisminio turimo metu atsakovas buvo supažindintas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl spręstina, kad jis ikiteisminio tyrimo organams davė teisingus parodymus. Vėliau ieškovei iškėlus civilinę bylą atsakovui dėl žalos atlyginimo, galimai siekdamas išvengti civilinės atsakomybės atsakovas paaiškinimus pakeitė. Nustatyta ir tai, kad 2017 m. kovo 21 d. Klaipėdos apylinkės teismas leido atlikti poėmį dėl transporto priemonės pas atsakovą. Šioje įsiteisėjusioje teismo nutartyje yra konstatuota, kad R. S. atsisako geranoriškai pateikti transporto priemonę. Tikėtina, kad minėta nutartis ir buvo priimta būtent dėl to, kad gera valia automobilis nebuvo perduotas ikiteisminiam tyrimui. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes spręstina, kad atsakovas buvo informuotas apie automobilio perdavimą vykdant ikiteisminį tyrimą, tačiau to neatliko ir savo neveikimu pažeidė pareigą elgtis rūpestingai bei atidžiai, todėl teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad tuo yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaip sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6. 246 straipsnio 1 dalis).

21. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, išklausius ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei įvertinusi visus byloje pateiktus įrodymus yra įsitikinusi, kad atsakovo neteisėti veiksmai byloje yra įrodyti.

22. Norint taikyti atsakovui civilinę atsakomybę būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp ieškovės prašomos priteisti žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų (CK 6. 247 straipsnis).

23. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-7-144/2014; kt.).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, civilinėje bylos Nr. 3K-3-91/2010; kt.).

25. Sprendimo 20 punkte yra konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai. Tokie atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas būdamas informuotas apie automobilio perdavimą, ginčo automobilio neperdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikusiems tyrimą, o automobilį pardavė kitam asmeniui ir toks atsakovo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo ieškovei, todėl tarp ieškovei atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą. Tokiu atveju, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013). Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovas įstatymu įtvirtintos kaltės prezumpcijos nepaneigė ir tokios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis).

27. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas.

28. Ieškovė pareikštu ieškinio reikalavimu prašė iš atsakovo priteisti 3 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas ir geros būklės, ji automobilį pardavė trečiajam asmeniui J. J. už 3 700 Eur. Teigia, kad ieškinio pateikimo dienai prarasto automobilio vidutinė rinkos vertė buvo 3 087,50 Eur, o reikalaujamas priteisti žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir nėra aiškiai per didelis.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

30. Nustatyta, kad šalys nesutaria dėl ieškovei padarytos žalos dydžio. Ieškovė teigia, kad jai padaryta žala yra 3 000 Eur. Atsakovas atsikirsdamas tvirtina, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje sudarytoje su trečiuoju asmeniui K. K. automobilio kainą nurodė 1 000 Eur, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodė, kad automobilį pirko už 2 500 Eur. Taip pat nurodo, kad automobilį nepažįstamam asmeniui pardavė už 500 Eur, rašytinės daikto pirkimo-pardavimo sutarties neturi. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas patvirtino, kad faktiškai automobilį įsigijo už 2 500 Eur ir K. K. tokią pinigų sumą sumokėjo. Atsakovas taip pat nurodo, kad įsigijęs automobilį jį pagerino, keitė detales, remontavo, tačiau savo teiginiams pagrįsti rašytinių įrodymų neturi. Kadangi, abi šalys patikimų įrodymų atsiradusios žalos dydžiui patvirtinti nepateikia, tai apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje aptartus šalių įrodymus turi pagrindo spręsti ir laikyti protinga bei pagrįsta ieškovei susidariusį žalos dydį nustatyti 2 500 Eur (CPK 178 straipsnis, CK 1. 5 straipsnis).

31. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovo ieškovei, o ne daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ar pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovas įsigijo transporto priemonę pripažinimo negaliojančia, todėl šalių argumentai, susiję su galima sąžiningo įgijėjo teisių apsauga tampa teisiškai nereikšmingi ir neanalizuotini. Nagrinėjamoje byloje taip pat tampa nereikšmingomis ginčui spręsti aplinkybės, kad atsakovas parduodamas automobilį nežinomam asmeniui nesudarė rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties ir dėl tokių aplinkybių vertinimo nepasisakoma.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas atlyginęs žalą ieškovei turi teisę regreso tvarka iš trečiojo asmens J. J., pripažintos kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje už sukčiavimą dėl ieškovės automobilio pasisavinimo, išreikalauti žalos atlyginimą.

33. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę bei nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

34. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, spręstinas iš naujo šalių byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškinį patenkinus iš dalies, šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Ieškovės ieškinio suma – 3 000 Eur. Ieškinys tenkinamas 2 500 Eur dalyje, todėl konstatuotina, kad ieškinys yra patenkintas 83,33 proc., atmestas – 16,67 proc.

36. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro iš viso 668 Eur (68 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur už advokato pagalbą), o atsakovo – 350 Eur už advokato pagalbą. Šalių prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai atlyginti neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015-03-27, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovės ieškinį patenkinus 83,33 proc., iš atsakovo ieškovei priteistinos 556,64 Eur bylinėjimosi išlaidos ir iš ieškovės atsakovui – 58,35 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme.

37. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro iš viso 68 Eur žyminis mokestis, o atsakovo – 650 Eur už advokato pagalbą. Prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai atlyginti neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 83,33 proc., atmestas – 16,67 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 56,66 Eur bylinėjimosi išlaidos ir iš ieškovės atsakovui – 108,36 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme.

38. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), darytinas priešpriešinių sumų užskaitymas ir iš atsakovo ieškovei priteistinos 446,59 Eur ((556,64+56,66)-(58,35+108,36)) bylinėjimosi išlaidos.

39. Valstybė byloje turėjo iš viso 31,99 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus iš dalies, priteistinos valstybei iš ieškovės 5,33 Eur ir iš atsakovo 26,66 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 0 cnt) žalai atlyginti, 446,59 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 59 cnt) bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,33 Eur ir iš atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26,66 Eur išlaidas dėl procesinių dokumentų siuntimo. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.