Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1627-1170/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-15
Bylos Nr.
1-1627-1170/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07707-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
Č. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1627-1170/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07707-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6, 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorėms Lilijai Ambrulevičienei, Valentinai Strokinienei,kaltinamajam Č. Z. (Č. Z.), jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,vertėjoms Anai Rastenienei, Helenai Žemaitel,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. Z. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2022 m. kovo 5 d., apie 14.25 val., Arsenalo g., Vilniuje, ties pastatu Nr. 3A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 promilės etilo alkoholio kraujyje (specialisto išvadoje Nr. T- N 443/2022(01)).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas Č. Z. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta visiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pripažino, kad streso poveikis išprovokavo alkoholio vartojimą ir tai yra pasekmė vairavimo neblaiviam. Buvo atostogose. Dėl visų karo veiksmų norėdamas nusiraminti, išgėrė alkoholio, važiavo automobiliu, galvojo kaip sustabdyti karą. Žmona pasakojo, kad ir kiemą paliko atidarytą. Važiavo link Lietuvos Respublikos Seimo ir tuo metu jį sustabdė pareigūnai. Atsimena, kad gulėjo veidu į žemę ir kai ligoninėje ėmė kraują. Labai gailisi, apsvaigimas nuo alkoholio išprovokavo tokį elgesį. Reikia gyventi toliau, daugiau tokių dalykų iš jo pusės nebus. Įvykiai ir alkoholis padarė tokį dalyką. Suprato, kad alkoholio vartojimas jam yra neįmanomas. Šiuo metu alkoholio visiškai atsisakė. Labai atsiprašo visų ir teismo, atlygins žalą. Tas įvykis įvyko 2022 m. kovo 5 d. Tą dieną išgėrė pusę litro degtinės, jam nesustojo nervinis šokas, verkė, žiūrėjo per televiziją karo veiksmus. Smegenyse taip susišvietė, kad reikia sustabdyti karą, važiavo prie Lietuvos Respublikos Seimo nusižudyti. Turbūt, kad suvokė, jog buvo neblaivus. Atsikėlė ryte, viskas buvo gerai, bet po siužeto apie karą pradėjo verkti, buvo stresas. Vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Astra“. Ligoninėje jam nustatė alkoholio kiekį. Nelabai pamena viską. Labai neigiamai vertina savo poelgį. Pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sutuoktinė galės daryti teigiamą poveikį jam, nes viską jie daro kartu, visada tariasi. Ir darbo keitimas, ir vaikų auklėjimas, viską daro bendrai. Jis ją myli ir labai jos klauso. Yra labai stiprus ryšys su ja. Dar gal įtaką padarė tėvo netektis. Turi pilnamečius tris bendrus vaikus. Dukra su vaikinu gyvena, vienas sūnus su jais gyvena, kitas į (duomenys neskelbtini) išvažiavo. Tą įvykio dieną sutuoktinė buvo išvykusi pas mamą. Kai grįžo jo jau nebebuvo namuose. Sutuoktinė nežinojo, kad vartojo alkoholį. Po įvykio su sutuoktine bendravo, kai išleido iš policijos, žmona atvažiavo jo pasiimti, atsiprašė žmonos, vežė jį į ligoninę, buvo spaudimas ir skausmai. Grįžus namo buvo pokalbis. Labai gailisi, atsiprašė žmonos. Žmona rodė gyvenimo kelią. Buvo nuoširdus pokalbis su žmona. Nelabai atsimena, kai vairavo automobilį, kad apgadino ir kitus automobilius. Už vieną automobilį žala yra apie 2 300 Eur. Dėl kitų automobilių draudimo bendrovės duomenų dar neturi. Lyg sakė, kad už dar vieną automobilį žala bus apie 7 000 Eur. Jis pats kreipėsi norėdamas atlyginti žalą. Pas jį atlyginimas (duomenys neskelbtini) eurai, o žmonos – (duomenys neskelbtini) Eur. Jis neturi priklausomybės nuo alkoholio, tai buvo vienkartinis toks atvejis. Kasdieninio alkoholio vartojimo nebuvo. Nuo kovo 1 d. iki 4 d. vyko ilsėtis į Druskininkus. Buvo mintys, kaip jie čia vyksta ilsėtis, juk vyksta karas, bet turėjo išankstinę rezervaciją. Po įvykio alkoholio iš viso atsisakė. Šis įvykis jam padarė didelį poveikį. Jis nėra baustas administracine tvarka. Sūnus buvo padaręs pažeidimą, kadangi automobilis jo, tai jis sumokėjo baudą. Dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, jo darbas reikalauja automobilio vairavimo. Jie pristato prekes. Šeimoje dar vienas automobilis yra įformintas be techninės apžiūros jo vardu. Darbines funkcijas, kai buvo pandemija, vykdė su savo transporto priemone, po pandemijos su darbine mašina vykdo darbines funkcijas. Šiuo metu yra iš viso be mašinos. Įmonė kenčia, kad jis yra be vairuotojo pažymėjimo. Nežino, gal atleis iš darbo. Kol kas šiek tiek pakeitė jo darbo funkcijas iki teismo, nežino kaip bus toliau (b. l. 150-153).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja apklausta O. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prižiūri žmones, padeda jiems buityje. Nėra bausta, nėra teista. Su vyru kartu gyvena virš (duomenys neskelbtini) metų, labai draugiška šeima pas juos, nei vienos problemos nesprendžia atskirai, visada kartu, visas atostogas ir laisvalaikį leidžia kartu, padeda vienas kitam. Kol jos tėvai buvo gyvi, jos vyras labai jiems padėjo, jis vykdavo pas jos tėvus, vežė į ligoninę. Dabar kai vyro tėvas mirė, ji irgi jam padeda, prižiūri jo motiną. Vyras nepiktnaudžiauja alkoholiu. Jis turi tokį darbą, kad negali vartoti alkoholio, labai atsakingas darbas. Ji 2022 m. kovo 5 d. namuose nebuvo, ryte išvyko pas motiną perduoti produktus. Vyras miegojo. Pagalvojo, kad jis labai pavargo, jo nežadino, išvažiavo pas motiną. Vėliau jam skambino kelis kartus, jis nekėlė ragelio, suprato, kad kažkas nutiko. Kai grįžo namo, namai buvo atrakinti, telefonas namuose, todėl negalėjo jam prisiskambinti. Skambino jo draugams. Matė, kad automobilio nėra. Po kiek laiko, pamatė internete, kad įvyko avarija, o automobilis apgadintas. Paskambino sūnui, kad pažiūrėtų. Vėliau apie įvykį sužinojo. Po įvykio, kitą dieną, paskambino ir sužinojo, kad vyrą gali paimti iš areštinės. Atvažiavę sužinojo, kad jis labai blogai jautėsi, vyko į ligoninę patikrinti jo sveikatos. Kai grįžo namo, pradėjo kalbėtis apie įvykį, kodėl taip atsitiko. Prieš tai kalbėjo ir apie karą. Net nežino, kodėl jis taip padarė. Gal pamatė kokį kadrą apie karą per televiziją, kažkas išprovokavo. Ji yra ramus žmogus, stengiasi, kad namuose nebūtų jokių barnių, riksmų, nebūna pas juos barnių, visas problemas sprendžia kartu, ji nevartoja alkoholio, nerūko. Ji supranta, kas yra laidavimas, iš jos pusės bus vyro auklėjimas. Valstybė ja pasitiki, kad darys vyrui teigiamą įtaką. Sutiktų su laidavimu be piniginio užstato (b. l. 150-153).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Č. Z. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta dalinai. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje. Jam priklauso automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis, 2022 m. kovo 5 d. būdamas namuose, vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Išgėrė apie 0,5 litro talpos butelį. Gėrė vienas. Apie 14.00 val. jis su savo minėtu automobiliu išvažiavo iš namų. Jis norėjo važiuoti link Lietuvos Respublikos Seimo rūmų. Jis ten norėjo nusižudyti, tai yra apsipilti benzinu ir pasidegti. Yra labai paveiktas įvykių Ukrainoje. Savo kelionės automobiliu jis neatsimena. Jis neatsimena, kad jį būtų stabdė policijos pareigūnai, jis neatsimena, kad atsitrenkė į stovintį policijos tarnybinį automobilį. Jis sunkiai atsimena, kaip jį sulaikė pareigūnai. Atsimena, kad ištraukė jį iš automobilio, paguldė ant žemės. Vėliau nutrūksta atmintis, net neatsimena kaip atsidūrė policijos įstaigoje. Jis nežino, kodėl jis nesutiko tikrintis savo girtumo. Jis tikrai vairavo neblaivus, tai pripažįsta. Atsimena, kad buvo paimtas jo kraujas. Jis yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones. Apie vakar dienos įvykius jis nieko negali daugiau papasakoti, nes nieko neatsimena, jo protas buvo aptemęs. Jis dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ir prisipažįsta (b. l. 66-67, 75).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-o būrio vyriausiojo patrulio M. S. (M. S.) 2022 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. kovo 5 d., apie 14.26 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. M., Operatyvaus valdymo skyrius gavo iškvietimą, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), link Antakalnio pasuko pavojingai manevruodamas. Važiuodami Antakalnio gatve, pastebėjo minėtą automobilį. Įjungus garso ir šviesos signalą „Opel Astra“ automobilio vairuotojui Č. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, reikalavo sustoti kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto, bet vairuotojas nereagavo į reikalavimą. Išvažiuodamas į Antakalnio žiedą, dideliu greičiu atsitrenkė į bordiūrą, kairės pusės priekiniu ratu ir jį pradūrė. Nestojęs pasuko link Kosciuškos g., o ties Arsenalo g. 3A, nesuvaldęs transporto priemonės, atsitrenkė į automobilį „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir į automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Po smūgių nestojo ir specialiai atsitrenkė į tarnybinį automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris, stovėdamas priešpriešinėje eismo juostoje su įjungtais garso ir šviesos signalais, blokavo kelią saugodamas Kaziuko mugėje esančius žmones. Automobilio „Opel“ vairuotojas Č. Z. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido aitrus alkoholio kvapas. Tikrintis blaivumą asmuo atsisakė, dėl sunkių galvos traumų buvo išvežtas su V1711 į RVUL, o vėliau asmuo pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių tolimesniam tyrimui. Automobilis „Opel“ išvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 22-23).

M. S. 2022 m. kovo 5 d. paaiškinime nurodyta, kad 2022 m. kovo 5 d., apie 14.30 val., jis važiavo Arsenalo gatve link Antakalnio. Ties Arsenalo g. 34, susidarė spūstis. Pamatė daug policijos mašinų su įjungtais švyturėliais, todėl sustojo. Po akimirkos, didžiuliu greičiu į juos įlėkė automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jų vairuotas automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso nuomos kompanijai (duomenys neskelbtini). Automobilis stipriai apgadintas: automobilio vairuotojo pusės priekinė dalis suknežinta, sudaužytos durys, išmuštas ratas, sudaužytas žibintas, bamperis, sparnai ir t. t. (b. l. 26).

E. L. 2022 m. kovo 5 d. paaiškinime nurodyta, kad 2022 m. kovo 5 d., apie 14.30 val., judant Kosciuškos g., link Olandų žiedo, stovint automobiliui spūstyje, nuo Olandų žiedo atvažiavęs automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jo automobilį „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl apgadino jo automobilį (vairuotojo pusės galinės durelės, sparnas, bamperis). Savo turtinę žalą vertina 1 500 eurų (b. l. 27).

2022 m. kovo 5 d. neblaivumo nustatymo akte nustatyti Č. Z. neblaivumo požymiai, t. y. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Č. Z. atsisakė pasitikrinti blaivumą. Asmuo buvo įspėtas dėl filmavimo, jam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, taip pat buvo pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą jo būklę (b. l. 28).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. 2022 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-07707-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalies patalpose buvo bandyta bendrauti su pristatytu Č. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, nustatyti jo anketinius duomenis, tačiau pastarasis dėl savo girtumo nieko nurodyti negalėjo, tik patvirtino, kad jam yra reikalingas gynėjas (b. l. 54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 443/2022 (01) nustatyta, kad Č. Z. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 promilės etilo alkoholio. Kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta (b. l. 32).

Iš 2022 m. kovo 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad iš karto po įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jo išoriniai apgadinimai (b. l. 33-40).

Iš 2022 m. kovo 5 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas ir pastatytas į automobilio saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 42-43).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, kad 2022 metų kovo mėnesį automobilio „Opel Astra“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 1 950 Eur (b. l. 44).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – Č. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 45).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. P. 2022 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07707-22, buvo gautas „Body“ kameros Nr. 1809 vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip tarnybiniame automobilyje guli neblaivus Č. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, ir nereaguoja į pareigūnų žodžius. Kadangi Č. Z. buvo labai neblaivus ir nereagavo į pareigūnų žodžius, jam nebuvo patikrintas girtumas (b. l. 56).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Č. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis Č. Z. savo kaltę pripažino tiek apklausiamas teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pastarasis nurodė, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. kovo 5 d., apie 14.25 val., jis, būdamas neblaivus, Arsenalo gatvėje, Vilniuje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad 2022 m. kovo 5 d. ryte, būdamas vienas namuose, stebėdamas žinias apie karo veiksmus Ukrainoje bei susijaudinęs dėl minėtų įvykių, išgėrė vieną butelį 0,5 l talpos degtinės, po ko nusprendė vykti prie Lietuvos Respublikos Seimo. Pastarasis teigė, kad sunkiai atsimena tolimesnius įvykius, tačiau pripažįsta, kad nurodytą dieną automobilį vairavo būdamas neblaivus. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Įvykio vietoje dirbusio policijos pareigūno M. S. 2022 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, buvo pastebėtas Č. Z. vairuojamas automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo ir nereagavo į policijos pareigūnų raginimus sustoti, atsitrenkė į kelio atitvarą, o vėliau, nesustojęs, atsitrenkė į kitus tris automobilius. Policijos pareigūnas minėtame tarnybiniame pranešime taip pat pripažino, kad kaltinamasis Č. Z. buvo akivaizdžiai neblaivus. Minėto tarnybinio pranešimo turinys iš esmės atitinka ir M. S. bei E. L. pateiktus paaiškinimus, iš kurių matyti, kad kaltinamasis Č. Z. automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 5 d., Arsenalo gatvėje, Vilniuje, apgadino šių asmenų vairuotas transporto priemones. Kitų asmenų vairuotų transporto priemonių apgadinimo faktą kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo vietoje ir laiku patvirtinta ir automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas. Galiausiai, kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina specialisto išvados Nr. T-N 443/2022 (01) duomenys, iš kurių matyti, kad kaltinamajam Č. Z. 2022 m. kovo 5 d. buvo nustatytas 2,11 prom. neblaivumas, bei policijos pareigūnės J. P. 2022 m. balandžio 20 d. tarnybinio pranešimo turinys. Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines Č. Z. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad Č. Z. 2022 m. kovo 5 d., apie 14.25 val., Vilniuje, Arsenalo gatvėje, ties pastatu Nr. 3A, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, tyčia vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 promilės etilo alkoholio kraujyje. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo Č. Z. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Iki bylos išnagrinėjimo teisme pradžios kaltinamasis Č. Z. ir jo sutuoktinė O. Z. teismui pateikė prašymus dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą O. Z. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis Č. Z. nurodė, kad jo sutuoktinė galės daryti teigiamą poveikį jam, nes viską jie daro kartu, visada tariasi ir viską daro bendrai. Jis ją myli ir labai jos klauso. Juos sieja labai stiprus ryšys. Teismo posėdžio metu kaltinamasis taip pat nurodė, kad jo sutuoktinė nežinojo, kad jis vartojo alkoholį. Po įvykio su sutuoktine bendravo, kai išleido iš policijos, žmona atvažiavo jo pasiimti, atsiprašė žmonos, vežė jį į ligoninę. Pastarojo teigimu, grįžus namo, jis bendravo su žmona, jos atsiprašė.

Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamojo sutuoktinė O. Z., prašanti būti kaltinamojo laiduotoja, nurodė, kad su vyru kartu gyvena daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Jų šeima labai draugiška, nei vienos problemos nesprendžia atskirai, visada kartu, visas atostogas ir laisvalaikį leidžia kartu, padeda vienas kitam. O. Z. teigimu, vyras nepiktnaudžiauja alkoholiu, dirba atsakingą darbą. Ji 2022 m. kovo 5 d. namuose nebuvo, ryte išvyko pas motiną perduoti produktus. Vyras miegojo. Vėliau jam skambino kelis kartus, jis nekėlė ragelio, suprato, kad kažkas nutiko. Kai grįžo namo, namai buvo atrakinti, jo telefonas paliktas namuose. Skambino jo draugams. Matė, kad automobilio nėra. Po kiek laiko pamatė internete, kad įvyko avarija, kad automobilis apgadintas. Paskambino sūnui, kad pažiūrėtų. Po įvykio, kai grįžo namo, pradėjo kalbėtis apie įvykį, kodėl taip atsitiko. Ji mano, kad padarys teigiamą įtaką sutuoktiniui.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K- 274- 693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis Č. Z. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Šį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą – anksčiau pastarasis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu Č. Z. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Kartu nurodė, kad dėl savo padarytų veiksmų labai išgyvena, jaučia gėdą, atsiprašė tiek savo šeimos narių, tiek teismo. Pastarajam inkriminuoti veiksmai jam buvo didele pamoka, kurios jis niekada nekartos. Minėtas aplinkybes bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir kaltinamojo sutuoktinė O. Z. (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo bei jo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis nėra sietina su pavojingų padarinių atsiradimu, tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad dėl kaltinamojo Č. Z. 2022 m. kovo 5 d. padarytų nusikalstamų veiksmų atsirado turtinė žala automobilių, į kuriuos kaltinamojo vairuojamas automobilis atsitrenkė, savininkams. Minėtų automobilių savininkai dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo į teisėsaugos pareigūnus nesikreipė. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nurodė, kad minėtų asmenų patirtą žalą įsipareigoja atlyginti ir pateikė dokumentus, patvirtinančius šios žalos dalies atlyginimo faktą (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai) (b. l. 148-149). Kaltinamasis šiuo metu dirba, darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 118-119), anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 90-92), rūpinasi senyvo amžiaus motina, kuriai nustatytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 121-122), byloje duomenų apie pastarojo psichiatrinį ar priklausomybių ligų gydymą nėra, alkoholiu nepiktnaudžiauja, o pagal kaltinamojo parodymus, po įvykio šio visiškai atsisakė. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką.

Anksčiau aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių bei nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, ji yra atsitiktinio pobūdžio, o dėsningo elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje Č. Z. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje buvo gauti kaltinamojo ir jo sutuoktinės prašymai perduoti Č. Z. jo sutuoktinės O. Z. atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad O. Z. nėra teista (b. l. 118), administracine tvarka nebausta (b. l. 117), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 113). Teismo posėdžio metu O. Z. nurodė, kad nesitikėjo, kad jos sutuoktinis galėjo taip pasielgti, toks kaltinamojo elgesys jam yra visiškai nebūdingas. Nurodė, kad pastarasis alkoholiu nepiktnaudžiauja, rūpinasi šeima, jų santykiai yra labai artimi, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba. Dėl minėto įvykio O. Z. su kaltinamuoju ne kartą bendravo, pastarasis jos ir visos šeimos atsiprašė, labai gailėjosi ir gailisi iki šiol, todėl kaltinamosios sutuoktinės įsitikinimu minėtas Č. Z. elgesys daugiau nepasikartos. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ir jo sutuoktinė patvirtino, kad juos sieja itin tvirti, artimi santykiai. Jie nuolat bendrauja, dienos bėgyje palaiko ryšį, pasidalina visais įspūdžiais ir išgyvenimais, vyras atsižvelgia į jos nuomonę, taip pat klausia jos patarimo. Minėtą glaudų pastarųjų tarpusavio ryšį patvirtina tai, kad sutuoktinė, neradusi vyro namuose, puolė jo ieškoti, o atsiradus galimybei su pastaruoju susisiekti, atvyko jo pasiimti, nuvežė į sveikatos priežiūros įstaigą. O. Z. teigimu, būtent tvirtas, tarpusavio pasitikėjimu pagrįstas jos ryšis su sutuoktiniu galės padaryti įtaką kaltinamajam. Minėtos aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė ir pats kaltinamasis Č. Z., kuris nurodė, kad labai brangina sutuoktinę, jos nuomonė jam yra labai svarbi.

Visų anksčiau aptartų, O. Z. ir jos santykius su sutuoktiniu charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamojo sutuoktinė O. Z. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti Č. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį O. Z. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs pastarosios asmenybę, taip pat jos ir jos sutuoktinio gaunamų pajamų dydį, kaltinamajam tenkančios atlyginti turtinė žalos dydį, taip pat kaltinamojo jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, sprendžia, kad kaltinamajam Č. Z. laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, Č. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų ir 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14- 511/2018, 2K- 104- 1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad Č. Z. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, būdamas tokios būklės pavartojęs stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo miesto centre, vykusios šventės metu, apgadino kelias transporto priemones, o iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir paties kaltinamojo paaiškinimo matyti, kad jo būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, nuo išgerto alkoholio pastarasis neinvaziniu būdu negalėjo pasitikrinti neblaivumo, taip pat nereagavo į policijos pareigūnų prašymus, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitų asmenų turtą, todėl nelaikytinas pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Č. Z. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, atlygino dalį turtinės žalos, patirtos apgadinus kitų asmenų vairuotas transporto priemones. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant Č. Z. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą, prašė atsižvelgti į tai, kad kaltinamojo darbo funkcijos yra susijusios su transporto priemonės vairavimu. Minėto, teismo posėdžio metu išsakyto prašymo kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-222/2018). Apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbe, Č. Z. žinojo dar prieš sėsdamas neblaivus už vairo, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, susijusias su teisių reikalingumu, teismas atsižvelgė parinkdamas specialiosios teisės atėmimo terminą. Parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį bei jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 144- 628/2018). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Č. Z. kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas buvo paskirta 2022 m. kovo 6 d. (b. l. 77-78). Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, o būtent – vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) paėmimas kaltinamam buvo paskirta 2022 m. kovo 13 d. (b. l. 80-83). Įvertinus tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas iš esmės suvaržė jo teisę vairuoti transporto priemones dar iki vairuotojo pažymėjimo paėmimo, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, t. y. nuo 2022 m. kovo 6 d.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Šioje baudžiamojoje byloje Č. Z. atžvilgiu nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jis nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė. Pastarasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytais pagrindais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Č. Z. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholio, sėdo už automobilio vairo, vyko į aktyviai žmonių lankomą miesto dalį, kas, įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Pareigūnų jis buvo sustabdytas ne patikrinimo metu, o kitam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją bei tuo metu, kai kaltinamasis taranavo kitas šalia esančias transporto priemones. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad kaltinamasis nesiorientavo aplinkoje, negalėjo ne gydymo įstaigoje pasitikrinti neblaivumą, taip pat nereagavo į policijos pareigūnų bandymus su juo kontaktuoti. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, konfiskavimas.

Kiti klausimai

Č. Z. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjo, o šiam įsiteisėjus – kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas naikintinos, o kardomosios priemonės – dokumento paėmimo pagrindu paimtas Č. Z. vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. kovo 9 d. nutarimu iki 2022 m. rugsėjo 9 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos Č. Z. nuosavybės teises į automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 46). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Č. Z. (Č. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti Č. Z. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti Č. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Č. Z. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Č. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti Č. Z., kad:

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai O. Z., kad ji, būdama laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdama į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė