Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. B. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria R. B. pripažinta padariusi įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje, ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Stebėjimą vykdanti medicinos įstaiga įpareigota, praėjus ne daugiau kaip 6 (šešiems) mėnesiams, pateikti teismui pagal priemonės taikymo vietą išvadą apie R. B. psichinės sveikatos būklę, kad būtų galima įstatymo nustatyta tvarka ir terminu spręsti klausimą dėl priverstinio pobūdžio medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis R. B. pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš R. B. nepriteistos.

L. B. atstovės advokatės Stasės Kupčiūnienės civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nutarčiai įsiteisėjus, dvi skaitmeninės laikmenos paliktos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.2. Kadangi neįrodyta apeliantės kaltė, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ar būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, be to, iš jos negali būti priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

R. B. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinis skundas atmestinas.

5. R. B. ir jos gynėjo nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad apeliantė padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, teigia, kad teismas netinkamai vertino bylos įrodymus. Apeliantės teigimu, vaikas viską išsigalvoja.

6. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433-507/2016).

9. BK 153 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013).

11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo pareiga įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Be to, įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-2-699/2016, 2K-7-82-699/2018 ir kt.). Taigi, ir parodymų patikimumo jų turinio aspektu vertinimas – ar parodymų turinys atitinka tikrovę, ar neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, kuriuos teismas pripažino įrodymais, taip pat byloje nustatytoms aplinkybėms – taip pat priklauso bylą nagrinėjančių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-264-976/2019). Be to, vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021, 2K-63-942/2023, 2K-182-495/2023 ir kt.).

13. R. B. viso proceso metu savo kaltės nepripažino, teigė, kad vaikas fantazuoja, viską išsigalvoja. Teisėjų kolegija R. B. nurodytus teiginius vertina kaip jos gynybinę poziciją, nes juos paneigia bylos faktinių duomenų visuma.

14. Baudžiamajame įstatyme tvirkinamieji veiksmai nėra apibrėžti, todėl tokių veiksmų turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje. Pagal teismų praktiką, tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiam asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-205/2013, 2K-252/2013, 2K-116-942/2016).

15. Nors Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (2022-06-14) jo atsakymai stokoja nuoseklumo ir aiškumo, net į konkrečius klausimus apie save jis pateikia realybę neatitinkančius faktus (atsakymas Nr. 4), šiame akte taip pat konstatuota, kad „Nepaisant to, jog nėra galimybės įvertinti, ar su vaiku buvo elgiamasi netinkamai, ir jei buvo, tai kokie veiksmai jo atžvilgiu galimai buvo atlikti, stebimas (duomenys neskelbtini). Padidintas seksualizuotas vaikų elgesys yra vienas iš ryškiausių seksualinį išnaudojimą diferencijuojančių požymių. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog seksualinis išnaudojimas apima ir netiesioginius veiksmus, kurie pažeidžia vaikų ribas ir trikdo jų seksualinę ir asmenybės raidą. Byloje yra duomenų apie L. B. mamos sunkumus ir įgūdžių stoką, brėžiant ir laikantis ribų (ji kalba apie (duomenys neskelbtini), fiksuojamas pasyvus mamos elgesys, reaguojant į sūnaus elgesį)“.

16. Atmestinas, kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad toks seksualizuotas mažamečio L. B. elgesys nėra tiesioginis įrodymas ir nėra pagrindo spręsti, kad jis atsirado dėl apeliantės kaltės.

17. Pirmiausiai pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio (šiuo atveju – nutarties) netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K- 226-976/2020 ir kt.). Todėl, be aukščiau nurodytų ekspertizės išvadų, šiuo atveju yra reikšmingi ir liudytojų, kurie betarpiškai bendravo su mažamečiu L., bei kitų liudytojų parodymai.

18. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės 2022-05-10 rašte Nr. NESD-92 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (duomenys neskelbtini) (toliau – VTAS) nurodyta, kad seniūnijos specialistams R. B. nurodžiusi, kad (duomenys neskelbtini). Apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje patvirtino minėtame rašte nurodytas aplinkybes, papildomai nurodydama, kad vaiko motina seniūnijos specialistėms sakė, kad (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, kad mamos teigimu, vienintelė vaiko sveikatos problema yra kojų skausmas, nors, jai būnant jų namuose, vaikas nei karto neparodė, kad jam skaudėtų kojas – buvo aktyvus, šokinėjo, bėgiojo. Liudytojos teigimu iš to, ką matė ir išgirdo dėl vaiko nervingumo ir žvilgčiojimo į mamą pokalbio metu, bėgiojimo į tualetą bei mamos R. B. išsakytų frazių, ne itin adekvataus mąstymo ir elgesio, jai kilo įtarimas, kad vaikas gali būti seksualiai išnaudojamas, todėl priėmė sprendimą kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių ištirti šią situaciją.

19. Kauno apskrities VTAS 2022-05-10 Informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nurodyta, kad specialisčių bendravimo su L. B. metu (duomenys neskelbtini). Liudytoja I. T., kuri yra Kauno apskrities VTAS vyr. specialistė, analogiškas aplinkybes patvirtino tiek savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje. Be to, nurodė, kad jai vaiko paklausus, kaip jis jaučiasi dėl to, kad (duomenys neskelbtini), berniukas atsakė, kad nepatinka, pamena jo pasakytą frazę (duomenys neskelbtini). Liudytoja taip pat nurodė, kad virtuvėje ir vonioje buvo matyti daug mėlynos spalvos guminių pirštinių. Pastaroji aplinkybė atitinka nukentėjusiojo L. B. šiai liudytojai nurodytą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini).

20. Liudytoja J. G., kuri yra budinti socialinė globėja, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. vaiko gerovės centro „Gynia“ atstovai jai perdavė laikinai globai mažametį L. B.. Pastebėjo, kad vaiko elgesys labai seksualizuotas, t. y. nebūdingas tokio amžiaus vaikams. Apie santykius su mama berniukas pasakojo, kad matė (duomenys neskelbtini), tačiau liudytoja negalėjo nurodyti, kokiame kontekste. Jis žaidžia tik su lėlėmis, ne su berniukiškais žaislais, (duomenys neskelbtini). Vaikas kasdien pastoviai, kas dešimt, penkiolika, dvidešimt, daugiausiai - kas keturiasdešimt minučių, vaikšto į tualetą. Liudytojos namuose yra dvi paauglės merginos, jos jai pasakė, kad L. tyčia (duomenys neskelbtini), taip daro tyčia, įkyriai - kai merginos paprašo jo liautis, jis tam kartui liaujasi, tačiau po kurio laiko vėl eina prie jų ir daro tą patį. Taip pat merginos sakė, kad L. (duomenys neskelbtini). Yra laikinai globojusi labai daug vaikų, apie 30, tačiau panašus elgesys kaip L., pasireiškė tik tiems vaikams, dėl kurių seksualinio išnaudojimo buvo įtarta. Jos laikinoje globoje taip pat šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų berniukas. Pati matė, kaip L. tyčia priėjo prie to berniuko (duomenys neskelbtini). L. nuvežus į (duomenys neskelbtini) pas psichiatrą, ten buvo atvykusi ir jo mama. Laukiant gydytojo išrašo, po ilgo mamos prašinėjimo „pasikalbėti apie tai“, L. pasakė: „ar apie tai, kad (duomenys neskelbtini)?“ Mama atsakė: „taip, apie tai. Kodėl tu taip sakai? Kas tau liepė taip pasakyti? Kas tau liepė taip daryti ?“, sakydama šiuos žodžius, ji tuo pat metu (duomenys neskelbtini) ir vėl paklausė sūnaus: „kas tau liepė taip sakyti ?“.

21. 2023-03-28 papildomos apklausos metu liudytoja J. G. parodė, kad nuo pirmų L. dienų jos namuose iki dabar L. elgesys visiškai pasikeitė – neliko aiškiai išreikšto seksualizuoto elgesio, netinkamai neliečia kitų vaikų, jis save suvokia labiau kaip berniuką. Daugiau nepasitaikė, kad L. (duomenys neskelbtini), kas anksčiau buvo pakankamai dažnai. Taip pat jis valingai vaikšto į tualetą, o ne kaip anksčiau – kas 15 min.

22. Liudytoja I. R., kuri yra L. B. mokytoja, parodė, kad L. grįžus po maždaug 2 savaičių ligos, per kurias jis nėjo į mokyklą, vaikas buvo labai pasikeitęs, neturėjo noro mokytis, dažnai skundėsi šlapinimosi sutrikimais. Liudytojai pasirodė labai keista L. eisena, nes jis (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, kad L. (duomenys neskelbtini). Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad, pabuvęs pas globėjus, L. elgėsi gražiai, tapo stabilesnis ir emociškai tvirtesnis.

23. Liudytojos S. P. parodymais, duotais teismo posėdyje, ji dirba vaiko gerovės centre „Gynia“ ir stebėjo B. susitikimus. Susitikęs su mama, vaikas elgėsi seksualizuotai, todėl ji inicijavo susitikimų mažinimą.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės patvirtina, kad neigiamas poveikis mažamečio L. B. seksualiniam ir asmenybės vystymuisi buvo daromas, jam gyvenant ar esant būtent su motina. Nustatyta, jog vaiką paėmus iš R. B., situacija esminiai teigiamai pasikeitė. Kartu aukščiau nurodytos nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės teiginius, kad seksualizuotas L. elgesys pasireiškė, tik jam lankant darželį.

25. Liudytojų A. P., I. T., J. G., I. R., A. V., S. P. nuoseklūs, kitai bylos medžiagai neprieštaringi parodymai patvirtina iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl itin seksualizuoto, neįprasto tokio amžiaus vaikui L. B. elgesio bei jo motinos moraliam elgesiui neadekvačių, seksualinio pobūdžio veiksmų, akivaizdžiai žalingų sūnaus seksualinei ir asmenybės raidai.

26. Be kitų byloje esančių įrodymų, seksualizuotas L. B. elgesys fiksuotas ir globos namų „Užuovėja“ (duomenys neskelbtini) Vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje, kurioje nurodyta, kad toks elgesys gali būti susijęs tiek su galimai turėtomis negatyviomis intymiomis patirtimis, tiek ir su stebėtu amžiaus neatitinkančiu turiniu (vaikas pasakoja, kad (duomenys neskelbtini)). Nėra jokio pagrindo spręsti, kad teismas šią išvadą įvertino netinkamai.

27. Toks daugkartinis iš esmės tapačių faktinių aplinkybių iš skirtingų šaltinių nustatymas paneigia, kad nukentėjusysis L. B. fantazuoja ir visas jo nurodytas aplinkybes išgalvojo. Pastebėtina, kad, net jeigu iš esmės vaikas ir yra linkęs fantazuoti, atsižvelgus į jo amžių ir elgseną, galima pagrįstai manyti, kad tokio pobūdžio aplinkybės savaime, nesant suaugusiųjų įtakos, jam negalėtų būti žinomos. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokią įtaką galėjo padaryti ne R. B., o kiti asmenys. Pati R. B. 2022-06-07 apklausta liudytoja nurodė, kad vyras (t. y. gyvenimo draugas) jos bute gyveno tik nuo 2021 m. sausio iki gegužės mėnesio, vėliau jie išsiskyrė. Po šio vyro buvęs dar vienas vyras, su kuriuo draugavo gal tik 10 dienų, bet jis jos namuose nebuvo. L. B. Kauno apskrities VTAS specialistei I. T., jai paklausus, ar pas juos į namus ateina kokių nors svetimų vyrų ar moterų, atsakė, kad niekas neateina. Be to, (duomenys neskelbtini) d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertų išvadoje nurodyta, kad R. B. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) galėjo įtakoti jos seksualizuotą elgesį su sūnumi L. B. (ekspertizės akto išvadų 1 p.). Taigi, byloje surinkti bei ištirti įrodymai, kurie sudaro bendrą loginę įrodymų grandinę, patvirtina R. B. kaltę.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti R. B. veiksmai atitinka tvirkinamųjų veiksmų požymius, numatytus BK 153 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, tai, kad teismas atmetė apeliantės versiją dėl jos nekaltumo, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jos kaltę padarius veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami, pažeidžiant BPK reikalavimus.

29. Atmetus apeliacinio skundo argumentą dėl baudžiamosios bylos R. B. atžvilgiu nutraukimo, nėra teisinio pagrindo naikinti jai taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taip pat nėra pagrindo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą bei iš valstybės priteisti R. B. turėtas gynėjo teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. B. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.