Telšių apylinkės teismo sprendimas

2.6.1.2.4.; 2.6.3.4.; 2.6.3.5.; 2.6.5.2.1.; 2.6.10.3.; 3.17.5.;

3.1.7.9.; 3.1.7.10.; 3.2.6.1.; 3.2.6.6.1.; 3.4.1.1.; 3.4.1.4.

2016 m. liepos 22 d.

išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K. ir V. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovams E. B. ir S. P., institucija teikianti išvadą – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė L. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė tenkinti juose išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad kai susipažino su atsakovu E. B. gyveno pas savo mamą, tapo nėščia, tačiau atsakovas ją paliko. Kai mergaitei buvo dveji metai, jis pradėjo gyventi su atsakovu S. P., susilaukė sūnaus. Abiejų vaikų tėvu gimimo liudijimuose buvo įrašytas atsakovas S. P., nors jis nėra R. P. tėvas, niekada mergaitei nemokėjo išlaikymo, ryčių neužmezgė. Su atsakovu S. P. išsiskyrė ir vėl pradėjo gyventi su mergaitės tikruoju tėvu E. B.. Dukra atsakovą E. B. laiko tikruoju tėvu, su juo bendrauja, jis išlaiko mergaitę. Jos prašoma priteisti 100 Eur išlaikymo suma kas mėnesį dukrai yra pakankama, nes ir jis prisideda prie vaiko išlaikymo, be to, dukra gauna daugiau kaip 100 Eur neįgalumo pašalpą. Kol kas su atsakovu E. B. gyvena atskirai, netoliese, tačiau artimiausiu metu žada pradėti gyventi kartu, o su jais gyvens ir dukra.

Teismo posėdyje atsakovas E. B. prašė ieškinį tenkinti ir pripažinti, jog jis yra mergaitės R. P. tėvas, sutiko suteikti jai pavardę „B.“. Paaiškino, kad su ieškove palaikė intymius santykius, susilaukė dukros R., tačiau susipyko, kilo abejonių ar mergaitė yra jo dukra, todėl išsiskyrė. R. P. savo pavardės nesuteikė ir tėvystės nepripažino, ne didelę įtaką darė jo mama. Dabar abejonių nekyla, yra įsitikinęs, kad jis yra mergaitės tėvas. Su R. bendrauja kiekvieną dieną, praleidžia daug laiko, teikia jai išlaikymą, gyvena kaip šeima.

Institucija, teikianti išvadą – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių interesų apsaugos ir gynimo principu ir vaiko teisių konvencija, ieškinio reikalavimas nuginčyti S. P. tėvystę nepilnametės R. P. atžvilgiu ir nustatant, kad mergaitės tėvas yra E. B., atitinka nepilnamečio vaiko interesus, kadangi nuginčijus tėvystę, vaikas neliktų be tėvo, o būtų nustatyta tėvystė, kuri atitinka tikrąją vaiko biologinę kilmę. Institucijos atstovai Ž. K. ir V. N. teisme pažymėjo, kad patenkinus ieškinį bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintini.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)gimė R. P., kurios motina gimimo liudijime įrašyta L. P. ir atsakovas S. P.. Gimimo liudijimas išduotas 2004 m. birželio 3 d. Kaip nurodė ieškovė ir atsakovas E. B., mergaitė gimė tuo metu, kai jie intymiai bendravo, tačiau jis tėvystės nepripažino, nors ją lankė, nešė dovanas. Po kurio laiko ieškovė pradėjo bendrauti su atsakovu S. P., jiems gimė sūnus T. P.. Kadangi mergaitei tėvystė nebuvo nustatyta, atsakovas S. P. pareiškimu pripažino tėvystę ir suteikė savo pavardę. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1958-215/2013, nustatyta atsakovo S. P. pareiga R. P. teikti išlaikymą, tačiau kaip matyti iš Vaikų išlaikymo fondo pažymos, išlaikymo jis niekada neteikė, vaikui išlaikymą mokėjo Vaikų išlaikymo fondas.

Atsakovas S. P. sutiko, kad nepilnametei R. P. būtų pakeista pavardė pagal jos tikrojo tėvo pavardę. Ginčo tarp šalių nėra, ieškovė ir abu atsakovai sutinka, kad R. P. yra atsakovo E. B. biologinė dukra, neprieštarauja, kad būtų nuginčyta atsakovo S. P. tėvystė R. P. atžvilgiu ir suteikta B. pavardė. Atsakovas E. B. pripažįsta, kad nepilnametė R. P. yra jo dukra, sutinka mokėti jai ieškovės prašomą išlaikymą, neprieštarauja gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui.

Sprendžiant ieškinio reikalavimų patenkinimo klausimą, konstatuotina, kad šios bylos esmė susijusi ne su ieškovės siekiu nuginčyti tėvystės faktą ir nustatyti kito asmens tėvystę, o su nepilnamečio vaiko teise žinoti tikrąją savo kilmę. Mergaitės motina tinkamai neužtikrino vaiko teisės augti turint biologinį tėvą, nuo vaikystės žinoti savo biologinę kilmę. Ieškovė bei atsakovas E. B., kuris žinojo apie tai, kad yra R.s tėvas, 16 metų tinkamai neveikė vaiko interesais, todėl nagrinėjamu atveju teismo pareiga yra ginti vaiko pažeistą teisę ir užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

Pažymėtina, jog ieškovė ir atsakovas S. P. kartu nebegyvena keletą metų, tarp mergaitės ir atsakovo S. P. nėra susiformavusių ilgalaikių vaiko ir tėvo santykių, nėra socialinio ryšio nei iš tėvo, nei iš vaiko pusės, todėl teismas sprendžia, kad S. P. tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnametės R. P. interesų. Nuginčijus tėvystę, teismas taip pat sprendžia ir tėvystės nustatymo klausimą, pripažindamas, kad atsakovas E. B. yra R. P. tėvas, todėl mergaitės pavardė keistina į pavardę „B.“.

Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, tenkintinas reikalavimas nutraukti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1958-215/2013 S. P. nustatytą pareigą teikti išlaikymą R. P., nustačius kito asmens tėvystę.

Ieškovė L. P. patikslintu ieškiniu prašė mergaitės R. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškovės pasirinktoje gyvenamoje vietoje. Atsakovas E. B. sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina (CK 3.169 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas E. B. ilgą laiką neteikė pakankamo išlaikymo dukrai. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad paskutiniaisiais metais atsakovas prisideda prie Redos išlaikymo, tačiau siekiant apsaugoti nepilnametės mergaitės interesus, būtina priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo tėvystės nustatymo dienos iki mergaitės pilnametystės iš jos tėvo E. B..

Ieškovės gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 170,62 Eur socialinės paramos skyriaus mokamos pašalpos, iš kurių 112 Eur sudaro Redos neįgaliam vaikui mokama šalpos pensija. Ieškovės paskaičiavimu tam, kad užtikrinti dukros tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, sveikam bei doroviniam vystymuisi, reikalinga išlaikymo suma per mėnesį siekia 300 Eur: 60 Eur maistui; 30 Eur drabužiams ir avalynei; 30 Eur higienos reikmėms; 30 Eur sveikatos priežiūrai; 40 Eur ugdymo, lavinimo reikmenims, laisvalaikiui, internetui ir telefonui; 20 Eur išlaidos transportui bei daliai būsto išlaidų padengti; 30 Eur mokymosi reikmenims, kišenpinigiams, būreliams (31 b. l.). Akivaizdu, kad ieškovės gaunamų pajamų nepakanka patenkinti būtiniausius nepilnametės dukros poreikius, nes dukra auga, todėl auga ir jos poreikiai. Redai nustatytas neįgalumas, todėl jos poreikiai yra didesni, nei sveiko tokio amžiaus vaiko.

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Duomenų apie atsakovo pajamas ir turtą teismas neturi, tačiau sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Be to, pats atsakovas E. B. neprieštaravo ieškovės prašomos 100 Eur išlaikymo sumos priteisimui Redos išlaikymui.

Vertindamas byloje esančius įrodymus, bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės prašomas iš atsakovo E. B. priteisti 100 Eur nepilnamečiui vaikui kas mėnesį išlaikymo dydis yra pagrįstas, atsižvelgiant į jos amžių, sveikatos būklę, įprastus poreikius, ir toks išlaikymo dydis laikytinas atitinkančiu neįgalios paauglės interesus. Kaip minėta, atsakovas E. B. sutiko su 100 Eur išlaikymo suma, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros R. P. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.192, 3.194 straipsniai).

Dukrai skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jos interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteistas išlaikymas indeksuotinas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Motina, su kuria gyvena vaikas, skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, nes tėvams gyvenant skyrium, išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (CK 3.157, 3.190 straipsniai), todėl ieškovė L. P. uzufrukto teise skirtina dukros R. P. išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja.

Ieškovė L. P. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti atsakovo E. B. ir dukros R. P. bendravimo tvarką – nustatyti, kad atsakovas E. B. bendraus su R. P. ir dalyvaus jos auklėjime bendru sutarimu, visiems priimtu laiku ir būdu, nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos. Kadangi šeimos bylose būtina nustatyti bent minimalią tėvo su kuriuo nepilnametis vaikas negyvena bendravimo tvarką, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas E. B. bendraus su R. P. ir dalyvaus jos auklėjime bendru sutarimu, visiems priimtu laiku ir būdu, nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo S. P. nepriteistinos. Byloje ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo E. B.. Už ieškinį ir patikslintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 84 Eur, šie ieškiniai pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl 84 Eur žyminio mokesčio suma mažintina 75 proc. (CPK 80 straipsnio 7 dalis), todėl iš atsakovo E. B. priteistinas 63 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. kovo 16 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-797-3928 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 220,02 Eur sumai (11-12, 36 b. l.). Dėl ieškovės teisių gynimo valstybė turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo E. B. priteistina 220,02 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270, 375-380, 394-399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad atsakovas S. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko R. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad R. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnametės R. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pavardė „P.“ pakeisti į pavardę „B.“.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1958-215/2013, atsakovui S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą pareiga teikti išlaikymą nepilnametei R. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) panaikinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. P. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) jos pasitrinktoje gyvenamoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai R. P. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vienas šimtas eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki R. pilnametystės.

Priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise paskirti nepilnamečio vaiko R. P. (B.), gim. 2000 m. kovo 11 d., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja.

Nustatyti, kad atsakovas E. B., gim. 1964 m. lapkričio 15 d., a. k. (duomenys neskelbtini) su dukra R. P. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime bendru tėvų sutarimu, visiems priimtinu laiku ir būdu, nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos.

Iš atsakovo S. P. bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Priteisti iš atsakovo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 63 Eur (šešiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 220,02 Eur (dviejų šimtų dvidešimt eurų 02 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą

Išaiškinti atsakovui E. B., jog 63 Eur žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovas E. B. turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.