Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. T. ir K. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. A. dėl paveldėto turto padalijimo, trečiasis asmuo notarė V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsakovui V. A. įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (CPK 142 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po A. A. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8) jos turtą paveldėjo pirmosios eilės pagal įstatymą įpėdiniai – K. P. bei V. A., pradėdami turtą faktiškai valdyti. Tai patvirtina Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-5518-451/2014, kuriuo teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas V. A. ir ieškovė K. P. priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos A. A. mirties faktiškai pradėdami jį valdyti (el. b. l. 12-13). 1998 m. balandžio 16 d. testamentu A. A. paliko ieškovei A. T. jai privačios nuosavybės teise priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14). Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-354-199/2015, atnaujino A. T. praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos senelės A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), priimti (el. b. l. 15-16). Pareiškimus apie palikimo, atsiradusio po A. A. mirties, priėmimą pateikė įstatyminiai įpėdiniai – V. A., K. P. ir A. T. - Kauno m. 14-ajam notarų biurui (el. b. l. 17-18, 20). Po A. A. sutuoktinio V. A. mirties (duomenys neskelbtini)dėl turto paveldėjimo kreipėsi V. A., K. P., šią aplinkybę patvirtina Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarės 2008 m. rugsėjo 19 d. liudijimas (el. b. l. 19). A. A. ir V. A. santuokoje įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šį nekilnojamąjį turtą: 1) ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A. A. vardu (el. b. l. 23); 2) pastatą – sodo namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini)., kuris registruotas A. A. vardu (el. b. l. 24-25); 3) negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas V. A. vardu (el. b. l. 26-27); 4) butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas V. A. ir A. A. vardu bei 5) neįregistruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, po V. A. ir A. A. mirties likusio turto paveldėtojai įvairiomis dalimis yra ieškovės ir atsakovas. K. P. ir V. A. yra pirmos eilės įpėdiniai (vaikai) pagal įstatymą, o A. T. yra testamentinė įpėdinė, paveldėjusi po A. A. mirties likusį turtą 1998 m. balandžio 16 d. sudaryto testamento pagrindu. Tačiau šioje byloje ginčas kilo dėl to, kad paveldėtojai neranda bendro sutarimo, kaip reikėtų pasidalinti po V. A. ir A. A. mirties likusį paveldėtą turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.68 straipsnyje nustatyta, kad kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Dalūs daiktai dalijami natūra, nedalūs paskiriami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais (CK 5.70 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant paveldėto turto pasidalijimo klausimus gali būti atsižvelgiama į tokias aplinkybes: 1) palikėjo valią; 2) įpėdinių pageidavimus ir interesus; 3) tolesnes turto naudojimo perspektyvas, atkreipiant dėmesį į tai, kad turi būti siekiama užtikrinti racionalų ir efektyvų tolesnį turto naudojimą. Tačiau įstatymas nedraudžia įpėdiniams savo valia atsisakyti dalies paveldimo turto ar nereikalauti kompensacijos tuo atveju, jei kitam iš įpėdinių atitenka didesnė paveldimo turto dalis. Įstatyme nenustatyta, kad įpėdiniai privalo turtą pasidalyti atsižvelgdami į jiems priklausančias paveldimo turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-313/2018, 19 punktas).

Nustatyta, kad pirmos eilės įpėdiniai ieškovė K. P. ir atsakovas V. A. mirusių tėvų santuokoje įgytą turtą paveldėjo lygiomis dalimis, išskyrus butą esantį (duomenys neskelbtini), kurio A. T. tenka 6/8, K. P. 1/8 ir V. A. 1/8 (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Kadangi įpėdiniai nesutaria dėl turto pasidalijimo, todėl byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl šio turto padalijimo (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Ieškovės siūlo padalinti nekilnojamąjį turtą natūra, pagal šiandieninę turto naudojimo situaciją, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto vertę bei atsiradusius tam tikrus prievolinius įsipareigojimus. Ieškovės, nurodydamos turto vertę vadovavosi VĮ Registrų centras mokestinės vertės paieškomis pagal unikalų numerį ir nurodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 54 500 Eur, garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 5 570 Eur, sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini)vertė 9 200 Eur ir buto, esančio A. B. g. 5-60, Kaune, vertė – 26 700 Eur (el. b. l. 45-48).

Pagal ieškovių turto padalijimo siūlomą būdą ieškovei K. P. atitektino turto vertė – 40 046,67 Eur, ieškovės A. T. turto dalies vertė – 20 023,34 Eur, atsakovo V. A. – 35 900 Eur. Tokiu būdu iš ieškovės K. P. atsakovo naudai turėtų būti priteistina 2 074,17 Eur dydžio kompensacija. Ieškovės nurodė, jog po A. A. mirties atsakovas apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau nemokėjo už teikiamas paslaugas mokesčių. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2405-1043/2019 priteisė asmeniškai iš ieškovės A. T. AB „Kauno energija“ 1 184,06 Eur skolą, 7,34 Eur delspinigius bei procesines palūkanas, kurias ieškovė, siekdama išvengti dar didesnių išlaidų, sumokėjo vykdant išieškojimą. Be to, nors paveldėtas sodo namelis ieškovės K. P. lygiomis dalimis su atsakovu, tačiau, ieškovės paaiškinimais, mokesčius už sodą mokėjo tik ieškovė – mokesčiams padengti sumokėjo 323,21 Eur sumą, taip pat ieškovė K. P. turėjo180 Eur išlaidų dėl to paties sodo namelio kadastrinių duomenų nustatymo. Ieškovės iniciatyva taip pat buvo sutvarkyti garažo (bokso) kadastriniai dokumentai, dėl ko ji patyrė dar 64,44 Eur išlaidų.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalintinų daiktų pobūdį ir šalių faktinį naudojimąsi jais, įpėdinių poreikius, į tai, jog atsakovas prieštaravimų dėl nekilnojamųjų daiktų pasidalijimo ieškovių nurodytu būdu nepareiškė, nusprendžia patenkinti ieškovių patikslinto ieškinio reikalavimus, padalijant V. A. ir A. A. paliktą turtą ieškovių nurodytu būdu (CK 5.70 straipsnio 2 dalis).

Patikslintą ieškinį pilnai tenkinus, ieškovėms iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis).

Valstybė šioje byloje turėjo 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurių atlyginimas, patenkinus patikslintą ieškinį, yra priteistinas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Atidalyti atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį iš bendro turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), prieisiant 2/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei K. P., o ieškovei A. T. – 1/3 dalis.

Atidalyti atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį iš bendro turto – negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant 2/3 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei K. P., o ieškovei A. T. – 1/3 dalis.

Atidalyti ieškovių K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis iš bendro turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant visą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atidalyti ieškovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį į iš bendro turto – pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).,., priteisiant visą sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovėms A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių dydžio) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovės turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.