Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. A., pareiškėjai K. P., pareiškėjo V. A. atstovui advokatui Ričardui Lilai, pareiškėjos K. P. atstovei advokatei Dianai Degutienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. A. ir K. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. A. teismo posėdžio metu pareiškimo reikalavimus palaikė. Su K. P. pareiškimu sutiko. Byloje yra pateiktas V. A. sutikimas su pareiškėjos K. P. pareiškimu raštu (56, b.l.). Pareiškėjas patvirtino, kad daugiau nei brolių nei seserų neturi, kurie galėtų pretenduoti į A. A. turtą. Sutiko, kad teismas baigtų bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimtų sprendimą sutrumpintais motyvais.

Pareiškėjo V. A. advokatė Diana Degutienė pagrindė pareiškimo reikalavimus teisiniais argumentais, patvirtino, kad pareiškėjas V. A. ir K. P. priėmė turtą po savo motinos mirties, faktiškai pardėdami turtą valdyti.

Pareiškėja K. P. savo pareiškimą teismo posėdžio metu palaikė, su V. A. pateiktu pareiškimu sutiko. Sutiko, kad teismas baigtų bylos nagrinėjimą iš esmės ir surašytų sutrumpintus motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimai tenkintini

Teismas nustatė, kad V. A., miręs (duomenys neskelbtini) (15, b. l.), ir A. A., mirusi (duomenys neskelbtini) (16. b.l.) yra pareiškėjų V. A. ir K. P. tėvai. Iš byloje esančio VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog A. A. priklausė ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nustatyta, kad V. A. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini). Taigi po A. A. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, po A. A. mirties paveldėjimo byla notarų biure neužvesta (8, b.l.). Teismas pažymi, kad įstatymas numato, jog paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kreipęsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Po A. A. mirties pareiškėjai liko įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.13 straipsnis), tačiau į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo CK 5.50 straipsnyje nustatytu terminu nesikreipė. Byloje esantis 2012 m. gegužės 24 d. liudijimas iš Kauno miesto 14-ojo notaro biuro notarės V. P. patvirtina, jog po A. A. mirties (duomenys neskelbtini), Kauno m. 14-ajame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta (8, b.l.). Bylos duomenimis kitų įpėdinių pagal įstatymą, be pareiškėjų V. A. ir K. P., į palikėjos turtą nėra. V. A. sutinka su K. P. pareiškimu, o K. P. su V. A. pareiškimu, todėl vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi rašomi sutrumpinti motyvai.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjų, jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas V. A. po savo motinos mirties daugiau naudojosi butu (duomenys neskelbtini), o K. P. butu, esančiu (duomenys neskelbtini), t.y. faktiškai pradėjo valdyti A. A., turėtą turtą. Byloje neesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad pareiškėjai V. A. ir K. P. po savo motinos A. A. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti. Teismas pažymi, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė 16,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma iš kiekvieno pareiškėjo yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2011-11-07 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais, CPK 259 – 270, 442 – 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.