- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- II-218-1109/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00730-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. (toliau – pareiškėjo) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-4456-2020 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20109501849 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė K. K. 2020 m. kovo 24 d. priėmė nutarimą skirti A. J. nuobaudą – 450 eurų baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Nutarime nurodyta, kad A. J. 2019 m. gruodžio 23 d. 13 val. 43 min. Kauno m. sav., Užnemunėje, vairuodamas automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pirma eismo juosta, naudodamas tolimąsias šviesas kaip įspėjamąjį signalą, staiga priartėjo prie antra eismo juosta važiavusio automobilio galo; pastarojo vairuotojui sumažinus važiavimo greitį, toliau tęsdamas savo veiksmus automobilio KIA vairuotojas, padidinęs važiavimo greitį, persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą, kai tai nebuvo būtina; sugrįžęs į pirmą eismo juostą automobilio KIA vairuotojas vėl persirikiavo į antrą eismo juostą, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ir, kad nesutrukdys kitiems eismo dalyviams, iš chuliganiškų paskatų sustojo, be jokios priežasties ir nesant priekyje arti jo kito automobilio ar kitos kliūties, bei įjungė avarinę šviesos signalizaciją, tokiu būdu automobilio KIA vairuotojas užblokavo eismą antroje eismo juostoje, dėl ko paskui jį važiavusios transporto priemonės vairuotojui teko sustabdyti automobilį, kad išvengti susidūrimo. Tokiais pavojingais ir chuliganiškais bei tyčiniais savo veiksmais automobilio KIA vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
Šiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 48, 90, 101 punktus ir padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo A. J. atstovas, advokatas V. D., nesutikdamas su Institucijos 2020 m. kovo 24 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-4456-2020 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20109501849 dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde A. J. atstovas advokatas V. D. nurodė, kad nesutinka su priimtu nutarimu. Nutarimas priimtas nesant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas skunde nurodo faktinės aplinkybes, tai yra, kad 2019 m. gruodžio 23 d. pranešėjas E. Š. Kauno miesto policijai telefonu pranešė, jog 2019 m. gruodžio 23 d. apie 14 val. jam automobiliu Volkswagen Tiguan važiuojant Užnemunės g., Kaune, antra (kaire) juosta apie 70 km/h greičiu, viršydamas greitį, privažiavo automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ėmė signalizuoti ilgomis šviesomis, dėl ko pranešėjas savo automobilį pristabdė. Po to privažiavęs automobilis dideliu greičiu pasuko į dešinę, nesėkmingai bandė aplenkti iš dešinės E. Š. vairuojamą automobilį, tada dar didesniu greičiu sukeldamas avarinę situaciją iš antros (kairės) juostos persirikiavo į pirmą (dešinę) ir įjungęs avarinį signalą sustojo, ir išlipęs iš automobilio norėjo konfliktuoti, tačiau pamatęs automobilyje žmoną ir vaikus, kažką pasakęs įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Pranešėjas subjektyviai teigė, jog tokie veiksmai turi chuliganiško vairavimo požymių, ir prašė patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Nurodytas pažeidimo aplinkybes pranešėjas grindė prie pranešimo pridedamu vaizdo įrašu.
Skunde pažymima, kad 2020 m. sausio 23 d. jis dėl eismo įvykio pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2019 m. gruodžio 23 d. apie 14 val. minėta transporto priemone važiavo Užnemunės g., Kaune, kurioje priartėjęs prie spūstį keliančios (vėliau paaiškėjo, kad tai E. Š. vairuojama transporto priemonė) transporto priemonės, persirikiavo į kitą eismo juostą ir pravėręs langą paprašė pranešėjo sustoti pirmoje (dešinėje) eismo juostoje. Jokių šviesų ir/ar garso signalizavimo nenaudojo. Pranešėjas pats sustojo antroje (kairėje) eismo juostoje ir jam parodė sustoti priešais jį (A. J.). Dėl to jis, pravažiavęs priešais pranešėjo automobilį, sustojo, įjungė avarinį signalą, o nuėjęs prie pranešėjo automobilio lango paaiškino pranešėjui apie eismą trukdantį važiavimo greitį ir grįžęs į automobilį nuvažiavo.
Skunde nurodoma, kad 2020 m. sausio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė J. S. dėl minėto 2019 m. gruodžio 23 d., 13 val. 43 min, Užnemunės g., Kaune, įvykusio eismo įvykio administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-6104-2020 dėl nusižengimo padarymo, t. y. chuliganiško vairavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. 2020 m. kovo 24 d. Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė K. K., išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pareiškėjo atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. 20-ANR_N-4456-2020, kuriame nurodytos aplinkybės ir administracinio nusižengimo kvalifikavimas iš esmės buvo tik administracinio nusižengimo byloje jau surašyto protokolo atkartojimas.
Pareiškėjo atstovas advokatas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti jo vairavimą kaip chuliganišką, tačiau nutarimą surašiusi institucija jam pritaikė atsakomybę būtent dėl chuliganiško vairavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir skyrė 450,00 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę - specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių terminui.
Toliau skunde nurodoma, kad byloje esantis vaizdo įrašas ir subjektyvus E. Š. paaiškinimas apie eismo įvykio aplinkybes nėra pakankamas įrodymas spręsti, kad jo vairavimas buvo chuliganiškas ir/ar kad jis sukėlė ypač pavojingą avarinę situaciją. Iš byloje esančio vaizdo įrašo turinio matyti, kad tiek pranešėjo, tiek jo paties transporto priemonės važiavo ypač lėtai, pareiškėjo automobilis sustojo ir buvo įjungtas avarinis šviesų signalas. Vaizdo įraše užfiksuota situacija niekaip nepatvirtina pranešėjo nurodytų aplinkybių, jog jis atvažiuodamas viršijo greitį, jog signalizavo pranešėjui ilgomis šviesomis, jog sukėlė avarinę situaciją persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, manevravo, kad staiga tyčia užblokavo pranešėjui kelią ir kt. Pareiškėjo nuomone, vien E. Š., kuris suinteresuotas šios bylos baigtimi, paaiškinimai savaime neįrodo, kad yra teisinis pagrindas jo vairavimą kvalifikuoti kaip pavojingą vairavimą iš chuliganiškų paskatų. Byloje nėra surinkta jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti apie ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimą (nebuvo nustatyta tiesioginė tyčia ir chuliganiškos paskatos, kaip pažeidimo padarymo motyvas).
Šalies argumentai
Skunde prašoma vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. E. Š. subjektyvūs paaiškinimai apie įvykio aplinkybes ir pateiktas vaizdo įrašas turi būti vertinami kritiškai, nes minėtas asmuo institucijai pateiks skundą dėl pareiškėjo vairavimo negatyviai nusiteikęs A. J. atžvilgiu, siekdamas „pamokyti“ A. J. asmuo galėjo tendencingai pateikti įvykio aplinkybes. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir kt. Nutarimą priėmusi institucija pažeidė minėtą principą suabsoliutindama niekuo nepagrįstus pranešėjo teiginius apie neva pareiškėjo padarytus pažeidimus.
Pareiškėjo atstovo advokato skunde teigia, kad nutarimas buvo priimtas tinkamai neįvertinus visų surinktų įrodymų, realiai byloje nėra chuliganiško vairavimo požymius (tariamą pareiškėjo chuliganiškų paskatų buvimą) patvirtinančių įrodymų, o vien E. Š. subjektyvūs paaiškinimai apie įvykio aplinkybes savaime neįrodo avarinės situacijos ar chuliganiško vairavimo arba padarinių kilimo (žalos). Dėl to pareiškėjo veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami kaip pavojingas vairavimas iš chuliganiškų paskatų, todėl nutarimas dėl pareiškėjo pripažinimo padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą yra priimtas nepagrįstai ir turi būti panaikintas.
Be to, skunde nurodoma, kad nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, cituojama bei lyginama ANK 420 straipsnio 1 dalies, 5 dalies su ANK 420 straipsnio 2 dalies, 5 dalies nuostatos, nurodoma atsakomybė už nusižengimų padarymą minėtuose ANK straipsniuose, nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose ir prašoma vadovautis nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir aukštesnės instancijos teismo praktika.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokatas skunde teigia, kad šioje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo – A. J. variavimas būtų buvęs chuliganiškas, todėl nėra ir nebuvo pagrindo spręsti, jog šiurkščiai pažeista viešoji tvarka; kad buvo demonstruojamas visuomenės negerbimas; kad kilo realios pasekmės (reali žala); vien tik transporto priemonės sustojimas savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Todėl A. J. neteisingai pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl chuliganiško vairavimo ir nepagrįstai pritaikyta minėtame straipsnyje numatyta atsakomybė skiriant 450 eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams, todėl nutarimas skundžiamoje dalyje turi būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – Institucija) atsiliepime į pareiškėjo A. J. atstovo advokato V. D. skundą nurodoma, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad 2020 m. kovo 24 d. institucijos pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skyrė A. J. 450 Eur piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis vairuodamas automobilį KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas pirma eismo juosta, naudodamas tolimąsias šviesas kaip įspėjamąjį signalą. Staiga priartėjo prie antra eismo juosta važiavusio automobilio galo. Pastarojo vairuotojui sumažinus važiavimo greitį, toliau tęsdamas savo veiksmus, automobilio KIA vairuotojas, padidinęs važiavimo greitį, persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą, kai tai nebuvo būtina. Sugrįžęs į pirmą eismo juostą, automobilio KIA vairuotojas vėl persirikiavo į antrą eismo juostą, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ir, kad nesutrukdys kitiems eismo dalyviams, iš chuliganiškų paskatų sustojo, be jokios priežasties ir nesant arti jo kito automobilio ar kitos kliūties bei įjungė avarinę šviesos signalizaciją. Tokiu būdu automobilio KIA vairuotojas užblokavo eismą antroje eismo juostoje, dėl ko paskui jį važiavusios transporto priemonės vairuotojui teko sustabdyti automobilį bei išvengti susidūrimo. Tokiais pavojingais ir chuliganiškais bei tyčiniais savo veiksmais, automobilio KIA vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir, nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad nesutinka su skundo reikalavimai. Pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. A. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija, vaizdo įrašu, gautu iš pranešėjo apie nusižengimą registratoriaus.
Institucijos nuomone, skunde minimi teiginiai yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės bei subjektyvus situacijos vertinimas savo naudai. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, akivaizdu, kad KET reikalavimai yra pažeisti tyčia, demonstruojant savo išskirtinumą, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams. Chuliganiškos paskatos - kvalifikuojantis nusižengimo požymis - pažeidimo padarymo motyvas - suvoktos vidinės paskatos, nulėmusios asmens pasiryžimą padaryti pažeidimą. Motyvas - chuliganiškos paskatos, pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Pažeidėjo elgesys nebuvo atsitiktinis, o padarytas tyčia. Chuliganiškas vairavimas savo pobūdžiu yra grėsmingas vairavimas kitų eismo dalyvių atžvilgiu, kurio sukeltos situacijos gali būti sveikatos sutrikdymas, transporto ar kitokio turto sugadinimas.
2020 m. sausio 23 d. pateiktame paaiškinime pažeidėjas neneigia, kad bendravo su automobilio VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, prašė jo sustoti, komentavo jo vairavimo būdą, tačiau, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės situaciją modeliuoja savo naudai. Kaip matyti iš įvykį mačiusios pranešėjo sutuoktinės J. Š. 2020 m. sausio 9 d. pateikto paaiškinimo, ji patvirtino pranešime ROIK 0119000691045 nurodytas aplinkybes ir tai, kas matyti prie minėto pranešimo pateiktame vaizdo registratoriaus įrašo fragmente. Pažymima, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas ne tik, kad paniekino priimtas visuomenės moralės normas iš chuliganiškų paskatų, bet ir sukėlė be galo didelį pavojų eismo saugumui, kadangi, vaizdo įraše matyti, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užblokavo pranešėjui kelią ir sustojo, taip sukeldamas itin didelę grėsmę transporto priemone VW Tiguan važiavusiems keleiviams, tarp kurių buvo netgi du nepilnamečiai vaikai.
Šioje byloje skundžiamas nutarimas priimtas nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį - tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį - veiksmus, chuliganiškas paskatas. Aptariamo administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas - chuliganiškos paskatos.
Nagrinėjant minėtą nusižengimą, vadovaujantis suformuota teismų praktika, remtasi ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių spręsta dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Analizuojant bylos medžiagą bei pateiktą vaizdo įrašą matyti, kad nusižengimas padarytas gatvėje, kurioje itin intensyvus transporto priemonių judėjimas, o nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta 2019 m. gruodžio 23 d., 13.43 val., t. y., dieninio prieššventinio piko metu. Pažymima, kad A. J. pažeidė net penkis KET reikalavimų punktus, kas rodo, kad jis tokį vairavimo būdą pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Todėl nėra pagrindo tenkinti A. J. skundo pagal jame išdėstytus reikalavimus. Kaip matyti iš asmens baustumo pažymos, A. J. ne kartą baustas administracine tvarka, kas rodo, kad jis yra sistemingas KET reikalavimų pažeidėjas, ignoruoja galiojančius įstatymus, jų nesilaiko. Prašoma pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti priimtą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. J. nurodė, kad savo atstovo advokato skundą palaiko visa apimtimi, prašo jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. gruodžio 23 d. savo automobiliu važiavo Kaune, Užnemunės gatve, leistinas greitis 70 km/h, todėl ir važiavo tokiu greičiu. Priekyje jo antra eismo juosta važiavo liudytojo vairuojamas automobilis Tiguan apie 50 km/h greičiu, kai tuo tarpu leistinas greitis 70 km/h. Tai sukėlė tam tikrus nepatogumus. Važiuojant antra eismo juosta jis pirmas sustojo, o liudytojas sustojo jam iš paskos. Priežastis sustoti antroje eismo juostoje buvo ta, kad paklausti vairuotojo, kodėl taip elgiasi. Išlipęs iš savo automobilio jis tiesiog priėjo prie liudytojo vairuojamo automobilio lango ir paklausė, kaip jaučiasi taip elgdamasis. Jis chuliganiškai tikrai nevairavo, buvo daug garsinių signalų, bet jis nepypino. Buvo labai daug nepasitenkinimų ir iš kitų asmenų. Sustodamas jis padarė pilietinę pareigą. Važiuodamas jis įjungė avarinį signalą ir ramiai važiavo, kol sustojo kitas automobilis. Važiuodamas šviesomis tikrai nemirksėjo. Palaiko skundą jame nurodytas motyvais ir prašo jį tenkinti.
Liudytojas E. Š. parodė, kad su pareiškėju jo nesieja jokie artimi šeimos ar giminystės ryšiai, yra nepažįstami. 2019 m. gruodžio 23 d. nurodytu laiku su žmona ir dviem mažamečiais vaikais jis važiavo automobiliu Tiguan Kaune, Užnemunės gatve. Važiavo antra eismo juosta apie 65-70 km/h greičiu. Staiga prie jo automobilio galo priartėjo KIA automobilis, kuris jam pamirksėjo šviesomis. Tada tas automobilis bandė persirikiuoti į dešinę pusę, į pirmą juostą. Iš pradžių nepavyko, po to pavyko, kažkiek laiko važiavo lygiagrečiai, nes buvo didelis eismo intensyvumas, daug automobilių važiavo, po to minėtas automobilis apvažiavo liudytoją iš dešinės, užblokavo jam kelią, sustojo antroje eismo juostoje, įsijungė avarinį signalą, sustabdė visą eismą, atėjo iki liudytojo automobilio ir klausė jo „kas yra, kodėl taip važinėji?“. Po to gailimai pamatęs, kad liudytojo automobilyje buvo vaikai, minėto automobilio vairuotojas grįžo atgal į savo automobilį ir dideliu – apie 100 km/h greičiu nuvažiavo. KIA automobilis kelyje manevravo isteriškai, aštriai – kaip lenktynėse. Šį įvykį prisimena iki šiol, jį prisimena ir automobilyje buvę vaikai, kurie klausia, kas čia atsitiko, kodėl tas vyras sustojo, buvo priėjęs. Liudytojas buvo sukrėstas šio įvykio, tokio vairuotojo elgesio, todėl parašė pareiškimą policijai, nes mano, kad kelyje neturėtų būti taip pavojingai vairuojančių asmenų. Su tokiu elgesiu kelyje nebuvo susidūręs nei Lietuvoje, nei užsienyje.
Liudytoja J. Š. paaiškino, kad su pareiškėju nesieja artimi šeimos ar giminystės ryšiai. 2019 m. gruodžio 23 d. nurodytu laiku automobiliu Tiguan su vyru ir dviem mažamečiais vaikais važiavo Kaune, Užnemunės gatve. Važiavo antra eismo juosta. Važiuojant juos pasivijo KIA automobilis. Staiga automobilis persirikiavo į pirmą eismo juostą, po to vėl persirikiavo į antrą eismo juostą prieš jų važiuojamą automobilį ir staiga stabdė. Teko ir jiems staiga stabdyti. Sustoję įsijungė avarinį signalą. Asmuo išlipo iš savo automobilio ir atėjo iki jų automobilio. Toje vietoje leistinas važiavimo greitis yra 70 km/h, todėl jie ir važiavo leistinu greičiu bei tolygiai su kitais automobiliais. Važiuodama su vyru sėdėjo šalia vyro keleivio vietoje. Per šoninį veidrodėlį matė, kad KIA automobilis tiesiog buvo „prilipęs“ prie jų automobilio galo, nesilaikė saugaus atstumo iš galo, signalizavo lempomis. Staiga persirikiavo į pirmą juostą, tarsi bandė juos aplenkti. Kadangi buvo daug automobilių, jam nebuvo galimybių tai padaryti. Po to tas automobilis išmanevravo tarp automobilių į priekį jų automobilio, ir sustojo antroje juostoje, vykstant eismui. Jiems taip pat teko stabdyti. Jie nesuprato, kas atsitiko. Asmuo išlipo iš automobilio ir atėjo aiškintis santykių. Mano, kad tas asmuo vairavo chuliganiškai ir sudarė ne vieną avarinę situaciją. Ji ilgai vairuoja, bet jai netekę susidurti su tokiu vairavimu. Ji nepastebėjo, kad kitas vairuotojas būtų bandęs atkreipti dėmesį. KIA automobilis nuvažiavo tarp kitų automobilių manevruodamas dideliu – apie 100 km/h greičiu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. kovo 24 d. nutarimu A. J. buvo paskirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Nutarime nurodyta, kad A. J. 2019 m. gruodžio 23 d. 13 val. 43 min., Kauno m. sav., Užnemunėje, vairuodamas automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pirma eismo juosta, naudodamas tolimąsias šviesas kaip įspėjamąjį signalą, staiga priartėjo prie antra eismo juosta važiavusio automobilio galo. Pastarojo vairuotojui sumažinus važiavimo greitį, toliau tęsdamas savo veiksmus automobilio KIA vairuotojas, padidinęs važiavimo greitį, persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą, kai tai nebuvo būtina. Sugrįžęs į pirmą eismo juostą, automobilio KIA vairuotojas vėl persirikiavo į antrą eismo juostą, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ir, kad nesutrukdys kitiems eismo dalyviams, iš chuliganiškų paskatų sustojo, be jokios priežasties ir nesant priekyje arti jo kito automobilio ar kitos kliūties, bei įjungė avarinę šviesos signalizaciją. Tokiu būdu automobilio KIA vairuotojas užblokavo eismą antroje eismo juostoje, dėl ko paskui jį važiavusios transporto priemonės vairuotojui teko sustabdyti automobilį, kad išvengti susidūrimo. Tokiais pavojingais ir chuliganiškais bei tyčiniais savo veiksmais automobilio KIA vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir, nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
Konstatuota, jog šiais veiksmais A. J. pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 48, 90, 101 punktus ir padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Pareiškėjas A. J. nesutinka su jam paskirta nuobauda, nurodo, kad jis chuliganiškai nevairavo, pats Tiguan automobilio vairuotojas važiavo antra eismo juostas 50 km/h greičiu, kai leistinas greitis 70 km/4, ir kliudė kitiems eismo dalyviams. Jis važiavo 70 km/h greičiu, važiuodamas Tiguan vairuotojui parodė sustoti, kad perspėti dėl netinkamo vairavimo.
Teismas ištyręs ir įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog A. J. atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai, nes jo veiksmuose nustatyti visi chuliganiško vairavimo požymiai. Faktines administracinio nusižengimo aplinkybes patvirtina nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys liudytojų parodymai, vaizdo registratoriaus įrašas, kurie paneigia A. J. paaiškinimus.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.
A. J. patrauktas atsakomybėn už tai, kad jis pažeidė KET 4, 9, 48.4, 90, 101 punktų reikalavimus ir chuliganiškai vairavo – nepagrįstai naudodamas šviesas kaip įspėjamąjį signalą, staiga priartėjo prie antra juosta važiuojančio automobilio galo, padidinęs greitį persirikiavo į pirmą juostą, kai tai nebuvo būtina, po to persirikiavo į antrą juostą, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ir kad nesutrukdys kitiems eismo dalyviams, iš chuliganiškų paskatų sustojo be jokio aiškios priežasties, nesant priekyje kliūties ir taip užblokavo eismą, dėl ko paskui jį važiavusios transporto priemonės vairuotojas turėjo stabdyti, kad išvengtų susidūrimo.
KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 101 punktas numato, kad pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
KET 90 punktas numato, kad draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį).
KET 48.4 punkte numatyta, kad pėstiesiems draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.
Nusižengimo padarymo aplinkybės, veika įrodyta nuosekliais, tarpusavyje neprieštaraujančiais liudytojų E. Š., J. Š. parodymais, iš dalies paties A. J. paaiškinimais ir vaizdo registratoriaus duomenimis.
Liudytojai E. Š. ir J. Š. vienodai parodė, jog jie važiavo antra eismo juosta apie 70 km/h greičiu. Važiavo nei lėčiau, nei greičiau kaip kiti automobiliai – su visu automobilių srautu, kai prie jų automobilio iš galo prisartino A. J. vairuojamas automobilis KIA, kuris mirksėjo šviesomis, buvo labai arti jų automobilio galo, po to bandė aplenkti jų automobilį iš dešinės – persirikiuoti į pirmą juostą, iš ten sugrįžo į antrą juostą ir visiškai be jokios priežasties sustojo antroje eismo juostoje priešais liudytojų automobilį, dėl ko liudytojas turėjo stabdyti, kaip ir kiti iš galo važiuojantys automobiliai. Liudytojai parodė, jog tarp automobilių KIA automobilio vairuotojas manevravo isteriškai, staigiais judesiais. Iš pirmo karto jam persirikiuoti į pirmą juostą nepavyko dėl didelio automobilių srauto. Po to persirikiavus ne iš karto pavyko vėl sugrįžti į antrą juostą, o sugrįžęs, be jokios aiškios priežasties, nesant jokios kliūties, sustojo antroje juostoje priešais liudytojų automobilį. Aplinkybę, kad A. J. sustojo antroje eismo juostoje nesant tam jokios priešais jį kliūties, patvirtino ir pats A. J.. Tai matyti ir iš vaizdo registratoriaus užfiksuotų aplinkybių. Be to, iš vaizdo registratoriaus duomenų taip pat matyti, jog A. J. visiškai sustoja ir tik tada įjungia avarinį signalą. Tada, kaip nurodė liudytojai bei pripažino pats A. J., jis išlipęs iš savo automobilio priėjo prie liudytojo vairuojamo automobilio pareikšti pastabų dėl jo vairavimo. Visa tai neabejotinai patvirtina, jog A. J. pažeidė nurodytus KET punktų reikalavimus. Vaizdo registratoriumi neužfiksuotas mirksėjimas šviesomis ar staigus manevravimas bei automobilių greičiai, tačiau tai nesuteikia pagrindo abejoti liudytojų parodymais dėl KIA automobilio vairavimo aplinkybių, nes jų parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs, be to, dalį jų patvirtino ir pats A. J. (dėl sustojimo priešais liudytoją antroje eismo juostoje). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti ir ta dalimi liudytojų parodymų dėl A. J. vairavimo ypatumų įvykio metu, kurie nėra fiksuoti vaizdo registratoriumi, t. y., kad A. J. buvo nesaugiu atstumu prisiartinęs prie jų automobilio iš galo, kad signalizavo šviesomis, staigiai, nesaugiai manevravo tarp automobilių persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą.
Kaip jau minėta, pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį atsako tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Kaip jau konstatuota anksčiau, byloje nustatyta ir įrodyta, kad A. J. pažeidė KET 4, 9, 48.4, 90, 101 punktų reikalavimus. Jo padaryti pažeidimai – staigus priartėjimas prie automobilio iš galo, staigus, nesaugus manevravimas tarp automobilių, važiuojant pakankami dideliu greičiu (apie 70 km/h) ir esant intensyviam eismui, neabejotinai kėlė pavojų eismo saugumui kaip ir sustojimas be jokios aiškios priežasties, nesant tam jokio būtinumo, antroje eismo juostoje šalia dvigubos ištisinės linijos, skiriančios skirtingų krypčių eismo juostas, ir vaikščiojimas po gatvės vidurį, kur vyksta intensyvus eismas, o automobiliai važiuoja apie 70 km/h greičiu. Be to, dėl A. J. veiksmų buvo priverstas automobilį stabdyti liudytojas ir kiti asmenys. Tai sukėlė akivaizdžią kliūtį ir kitiems eismo dalyviams, kurie buvo priversti stabdyti ir apvažiuoti sustojusius automobilius iš dešinės, nes tokiu elgesiu A. J. užblokavo liudytojui kelią ir sustabdė eismą.
A. J. paaiškinimas, kad jis tiesiog vykdė pilietinę pareigą paaiškinti liudytojui, kad šis per lėtai važiuoja ir dėl to stabdo eismą, nėra pateisinama priežastis tokiam pavojingam elgesiui kelyje, juo labiau, jog liudytojai nurodė, kad jų automobilis važiavo kartu su visu srautu – apie 70 km/h, t. y. leistinu greičiu. Tai, kad E. Š. vairuojamas automobilis netrukdė eismo, patvirtina ir liudytojų parodymai, jog A. J. nepavyko iš pirmo karto persirikiuoti tiek į pirmą juostą, tiek ir sugrįžti į antrą juostą priešais liudytojo automobilį. Be to, kaip ir parodė pats A. J., tam tikrą laiką jų automobiliai važiavo lygiagrečiai – liudytojo antra juosta, A. J. – pirma juosta. Teismas taip pat pažymi, kad transporto priemonės vairavimas mažesniu nei leistina greičiu, kaip nurodė A. J. – 50 km/h, kai leistinas 70 km/h, tikrai nelaikytina kliudymu eismui, nes kelio ženklai nurodo leistiną maksimalų greitį, o kiekvienas eismo dalyvis saugų greitį pasirenka pagal eismo ir oro sąlygas, turimus įgūdžius bei patirtį. Be to, siekis pasielgti pilietiškai nepateisina paties daromų teisės pažeidimų. Byloje nenustatyta, kad E. Š. vairuotojas automobilis būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, sukėlęs eismo įvykį ar atsitikusi kokia nelaimė, kad A. J. būtų iškilusi būtinybė sustoti viduryje judrios gatvės, esant intensyviam eismui, lipti iš automobilio ir eiti prie kito automobilio.
Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje tai siejama su Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, nesilaikymu
Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir pan.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad A. J. padarė ne vieną kelių eismo taisyklių pažeidimą, o vienas paskui kitą sekančius net kelis pavojingus KET reikalavimų pažeidimus, jie buvo padaryti be jokios aiškios priežasties – siekiant aplenkti ir neva pamokyti liudytoją E. Š. tinkamo vairavimo, kai tam nebuvo jokio pagrindo ir būtinybės, rodo, kad A. J. veiksmai buvo padaryti tenkinant savo interesus, siekiant pademonstruoti savo išskirtinumą ir parodyti nepagarbą kitiems eismo dalyviams, t. y. buvo padaryti iš chuliganiškų paskatų.
Padarytų nusižengimų skaičius, pobūdis ir paskatos – siekiant aplenkti neva trukdantį eismo dalyvį ir jį neva sustojus pamokyti, rodo, jog visi veiksmai atlikti tikslingai, kryptingai, suvokiant veikos pavojingumą ir norint taip veikti, t. y. tyčia.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog A. J. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, todėl 2020 m. kovo 24 d. nutarimu jis nubaustas pagrįstai.
A. J. skirta minimali ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda – 450 eurų ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam terminui – 12 mėnesių (ANK 420 straipsnio 2 dalis, 420 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjas nubaustas už vieną šiurkščiausių nusižengimų, buvo padaryti ne vienas, o keli KET punktų pažeidimai, sekę vienas paskui kitą, kurie kėlė pavojų eismo saugumui, visi padaryti vienu tikslu – iš chuliganiškų paskatų – aplenkti ir pamokyti liudytoją. Toks įstatymo nesilaikymas visuomenėje vertinamas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, nusižengimu. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, A. J. ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, viena iš jų skirta už tai, kad vairuodamas automobilį asmuo nesilaikė saugaus atstumo dėl ko atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog sankcijos minimumą atitinkanti bauda ir administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežtos, atitinka padaryto nusižengimo ir asmens pavojingumą, todėl nekeistinos.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo A. J. atstovo skundas netenkinamas ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4456-2020 paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
pareiškėjo A. J. atstovo advokato V. D. skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-4456-2020 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20109501849 palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagą Nr. ROIK 20109501849, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.