Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. P. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šakių rajono apylinkės teismas 2013-02-06 nutarimu V. P. (toliau – pareiškėjas) pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, skyrė 5500 Lt baudą su neteisėtai gabentų cigarečių (145 pakelių cigarečių „Compliment Super Slims“) ir automobilio „Citroen Xantia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotu D. K. vardu, konfiskavimu. Nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2013-01-17, apie 5.50 val., atvykęs iš Kaliningrado srities į Sudargo (Ramoniškių) kelio postą kartu su automobilio „Citroen Xantia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininke D. K., žodžiu deklaravo vežantis 2 pakelius cigarečių „Compliment Super Slims“ ir 0,5 l degtinės butelį „Sobieski“, tačiau atliekant detalų muitinį tikrinimą, automobilio galinėse sėdynėse ir jų atlošuose buvo rasta nedeklaruotų ir nuo muitinio tikrinimo slėptų 145 pakelių (2900 vnt.) cigarečių „Compliment Super Slims“ be banderolių (neteisėtai gabentų cigarečių vertė – 1089,85 Lt). Teismas sprendė, jog be paties pareiškėjo prisipažinimo, jo kaltę ir pažeidimo įvykį patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolas, tarnybinio pranešimo duomenys ir kita bylos medžiaga (b. l. 2-14). Individualizuodamas nuobaudą, teismas įvertino tai, jog anksčiau nebaustas V. P. prisipažino padaręs pažeidimą, o pirmiau jis buvo padaręs nusikaltimą. Transporto priemonės konfiskavimą paskyrė, nes per valstybės sieną pakankamai didelis cigarečių kiekis buvo neteisėtai gabentas tiesiogine tyčia, sąmoningai ir iš anksto jas paslėpus galinėse sėdynėse ir jų atlošuose, o tai apsunkino jų suradimą. Aplinkybių, kad kartu su pažeidėju per valstybės sieną tuo pačiu automobiliu važiavusi D. K. nežinojo apie neteisėtai gabenamas prekes, kad automobilis yra reikalingas darbinei veiklai, teismai nelaikė pakankamomis papildomos nuobaudos taikymui, nes sprendė, jog savininkė su jai priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Apeliaciniu skundu V. P. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nutarimą pakeisti, skiriant švelnesnę baudą ir panaikinant transporto priemonės konfiskavimą. Skundo autoriaus nuomone, jam paskirta nuobauda yra akivaizdžiai per griežta. Apeliantas už kontrabandą anksčiau nebuvo baustas, jis yra bedarbis, turi sveikatos problemų, jo sutuoktinė išlaiko 11 metų sūnų, jis pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, o pirmiau padarytas nusikaltimas neturėjo reikšmės individualizuojant nuobaudą. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog byloje esančios įrodinėjimo priemonės (nuotraukos) yra suklastotos, automobilio sulaikymas iki teismo pažeidžia savininko nuosavybės teisės, jo sutuoktinė nežinojo apie neteisėtai gabenamas prekes, todėl už tą patį pažeidimą bausti dar ir ją nebuvo teisinio pagrindo. Apeliantas taip pat nurodo, jog parduotuvėje „Duty Free“ jis buvo išprovokuotas įsigyti tiek daug deklaruojamų prekių, kurių konfiskavimas, ypatingai didelė bauda ir dar transporto priemonės su jame esančiais daiktais konfiskavimas pažeidžia elementarius teisingumo ir humaniškumo principus.

Be to, V. P. 2013-03-05 pareiškimu taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės sulaikymo veiksmai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, nes 19-a dienų automobilis buvo sulaikytas dar nepriėmus teismo nutarimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno teritorinė muitinė (toliau - Institucija) prašo nutarimo nekeisti. Nurodo, jog V. P. nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė tyčiniais veiksmais, todėl privalėjo numatyti galimus tokio neteisėto veikimo padarinius tiek jam pačiam, tiek jo artimųjų ratui, o apsisprendęs veikti priešingai teisės normoms, prisiimti neigiamus padarinius. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog nuobauda individualizuota teisingai, nes V. P. skirta bauda yra artima minimaliai nuobaudai, numatytai ATPK 210 straipsnio 2 dalyje. Institucijos nuomone, transporto priemonės konfiskavimas irgi paskirtas teisėtai, nes kontrabandai gabenti pareiškėjas pasirinko profesionalų būdą (cigaretės buvo slepiamos automobilio sėdynėse ir jų atlošuose), tai reikalavo išankstinio pasiruošimo, o tai patvirtina ir išankstinę tyčią pažeisti nustatytą daiktų gabenimo tvarką per valstybės sieną.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo – konfiskuotos transporto priemonės „Citroen Xantia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė D. K., prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimo autorės nuomone, administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta dėl neginčijamų įrodymų trūkumo (muitinės patikrinimo veiksmai nebuvo fotografuojami ir filmuojami, todėl byloje esančios nuotraukos neturi įrodomosios reikšmės). Atsiliepiame keliamas ir automobilio „Citroen Xantia“ konfiskavimo klausimas. Teigiama, jog D. K. nežinojo, kad jos sutuoktinis per valstybės sieną neteisėtai gabeno daiktus, todėl jos priklausančio daikto konfiskacija yra neteisėta. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad su šiuo automobiliu į Rusiją buvo važiuota tik kelis kartus, jis buvo įsigytas darbui Lietuvoje, praradus darbą ji negalės vykdyti nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareigų, jos sutuoktinis anksčiau už tokio pobūdžio pažeidimą nėra baustas, papildomos bausmės skirti nėra privaloma, neteisėtai gabentą prekių kiekį galima per sieną pergabenti ir be transporto priemonės, o pagrindinė nuobauda – 5500 Lt jau yra akivaizdžiai per didelė už aptartą pažeidimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

V. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai, nuobauda jam paskirta teisingai.

ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, –

užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo“.

ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), vertė neviršija penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, –

užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo“.

Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, nes pats apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu pripažįsta padaręs pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nors skunde keliamas įrodinėjimo priemonių (nuotraukų) pateikimo į bylą teisėtumo ar pakankamumo pagrindžiant pažeidimo įvykį klausimai, tačiau šie niekuo nepagrįsti procesiniai argumentai neturi jokios reikšmės – byloje yra pakankamai pareiškėjo kaltę ir pažeidimo įvykį patvirtinančių duomenų, kuriuos visiškai ir neginčijamai patvirtina jau minėtas pareiškėjo prisipažinimas bei kitos apylinkės teismo nutarime paminėtos aplinkybės. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą veiką. Tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo teismo nutarimą pakeisti, sušvelninat jam paskirtą nuobaudą bei panaikinant automobilio, kaip gabenimo priemonės, konfiskavimą.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, įsipareigojimų šeimai ir/ar kreditoriams, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.

Šakių rajono apylinkės teismas apeliantui skyrė baudą, neviršijančią ATPK 210 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos piniginės baudos vidurkio (7500 Lt), konfiskuojant paimtas neteisėtai gabentas prekes ir jų gabenimo priemonę – automobilį „Citroen Xantia“. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, 5500 Lt piniginė bauda artima sankcijos minimumui, yra paskirta teisingai individualizavus apelianto atsakomybę, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, o aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nei minimali baudą, byloje nėra.

Apeliantas taip pat prašo nekonfiskuoti transporto priemonės - „Citroen Xantia“, teigdamas, jog įsigyti neteisėtai gabentas prekes buvo išprovokuotas, o apie tai kartu su juo tuo pačiu automobiliu valstybės sieną kirtusi D. K. nežinojo. Šie skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo keisti apylinkės teismo nutarimą.

Pažymėtina, kad ATPK 26 straipsnyje nustatyta, jog ATPK 210 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-172/2012 ir kt.). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad teismas, konfiskuodamas automobilį, laikėsi minėtų ATPK bei teismų praktikos nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 210 straipsnio 2 dalies sankcijoje, – transporto priemonės, kuria kontrabanda buvo gabenamos prekės, konfiskavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui padaryti, tai yra jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti transporto priemonę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad per valstybės sieną cigaretės buvo neteisėtai gabenamos tiesiogine tyčia, sąmoningai tam iš anksto pasirengus, neteisėtai gabenamas prekes paslepiant. Žinodamas ir turėdamas suprasti tokių neteisėtų veiksmų pasekmes, kontrabandai slėpti apeliantas panaudojo vietas (kaip pats nurodė, galinėse sėdynėse, atitraukus odą ir pakišus po porolonu), kurios pagal tiesioginę paskirtį nepritaikytos laikyti daiktams, tuo siekdamas maksimaliai apsunkinti neteisėtai gabenamų prekių suradimą ir pažeidimo išaiškinimą. Išvardintos aplinkybės patvirtina, kad kontrabandos gabenimo būdas buvo profesionalaus pobūdžio, V. P. turėjo išankstinę tyčią pažeisti nustatytą daiktų gabenimo per valstybės sieną tvarką, išvengti privalomų mokėti mokesčių ir padaryti žalą Lietuvos valstybei. Dėl to Šakių rajono apylinkės teismas, nepažeisdamas nusistovėjusios teismų praktikos dėl transporto priemonės konfiskavimo kontrabandos bylose (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. N62-3258/2010, N3-1695/2006, N575-47/2008, N502-34/2010 ir kt.), įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju pagrįstai skyrė papildomą nuobaudą - transporto priemonės konfiskavimą. Be to, šiuo atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio - automobilio konfiskavimas yra būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti (ATPK 20 straipsnis), o apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo šios nuobaudos netaikyti. Taigi automobilį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiesiogiai panaudojo kaip įrankį teisės pažeidimui padaryti, todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas nusistovėjusios teismų praktikos dėl transporto priemonės konfiskavimo kontrabandos pažeidimų bylose, nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai skyrė papildomą nuobaudą - transporto priemonės konfiskavimą. Dėl to apelianto argumentai, kad pasienio ruožuose esantys teismai ir kitos struktūros yra „angažuoti bei pasireiškia negirdėjimu kitų nuomonių bei savęs“ ar kad jam buvo skirta per griežta nuobauda, yra nepagrįsti ir neteisingi. Pažymėtina, kad už anksčiau minėtą pažeidimą atsakomybę ir nuobaudų dydžius nustatė įstatymų leidėjas, todėl kaltinti teismą, kuris tik vykdo įstatymą ir taiko nuobaudas, nėra pagrindo. Apelianto prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą taip pat atmestinas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo. Apeliantas nurodo, kad transporto priemonės paėmimas prieštarauja Konstitucijai, prašo patikrinti, ar teisėtai buvo sulaikytas automobilis. Pažymėtina, kad ATPK 19 skirsnis reglamentuoja administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, jų taikymo apskundimo tvarką. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tik tikrina 2013-02-06 teismo nutarimo teisėtumą, tai yra nutarimą, kuriuo buvo taikyta administracinė atsakomybė pažeidėjui (baudos skyrimas), automobilio ir cigarečių konfiskavimas. Šiuo nutarimu nebuvo sprendžiami klausimai, kurie nurodyti ATPK 19 skirsnyje, tai yra administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo klausimai. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti apelianto prašymo patikrinti aplinkybę ar teisėtai buvo paimta ir sulaikyta transporto priemonė, nes tai nėra apeliacinės instancijos nagrinėjimo dalyko objektas, minėtus klausimus nagrinėti priskirtos kitos institucijos. Taigi šis prašymas paliekamas nenagrinėtu. Konstatuojama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimą reglamentuoja ATPK 271 straipsnis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

V. P. apeliacinio skundo netenkinti. Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.