- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-26
- Bylos Nr.
- 2-384-287/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00281-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., D. Č., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti pagal įstatymą praleistas dėl svarbios priežasties ir atnaujinti terminą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į paveldimą turtą tėvo S. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas S. J., testamento tėvas surašęs nebuvo. Jos tėvai S. J. ir G. J. santuoką nutraukė apie 1990 metus. Tėvas iki mirties gyveno Pakruojo rajone, T. kaime, gyveno su sugyventine S. D. Tėvo sugyventinė po tėvo mirties jai paaiškino, kad tėvas paveldimo turto neturi. R. seniūnija jai išdavė pažymą, kad neturi informacijos, kas po tėvo mirties tvarkė ir valdė jo palikimą. Pakruojo rajono notarų biuro notarė išdavė liudijimą, kad niekas nesikreipė dėl jos tėvo palikimo priėmimo ir nėra užvesta paveldėjimo byla. 2014 m. vasarą jos pusseserė V. G. paprašė tėvo mirties liudijimo, paaiškindama, jog tvarkosi dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo motinos žemės sklypą ir reikalingi giminystę įrodantys dokumentai. Vėliau ta pati pusseserė jai pranešė, kad jos tėvui yra atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą T. kaime, Pakruojo rajone. Dokumentus apie tai, kad jos tėvui atkurta nuosavybės teisė į žemę ji gavo 2015-04-02 ir tada oficialiai sužinojo apie tėvui priklausantį žemės sklypą. Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą tėvui buvo atkurta Apskrities viršininko sprendimu 2000-06-19 po tėvo mirties. Mano, kad terminą palikimui praleido dėl svarbios priežasties, nes ji gyvena Pasvalio rajone, o tėvas gyveno Pakruojo rajone, pats tėvas niekada apie turimą žemę jai nebuvo minėjęs, nuosavybės teisė į žemę tėvui buvo atkurta po jo mirties, taip pat tėvo sugyventinė ją suklaidino, pasakydama, jog tėvas neturi paveldimo turto, todėl ji negalėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti įstatymų numatytų savo teisių, o tėvo palikimo atsisakyti ji niekada nebuvo išreiškusi tokio noro.
Pareiškėja L. P. teismo posėdžio metu pareiškimo reikalavimą palaikė, prašė atnaujinti terminą palikimui priimti ir paaiškino, kad tėvas mirė staiga, būdamas svečiuose pas dabar jau mirusią jos seserį Raseinių rajone, todėl apie jokį palikimą, ar testamentą net minties nebuvo. Jie iš viso buvo penki vaikai, iš kurių du yra mirę, likę yra ji ir dvi seserys, kurios įtrauktos suinteresuotais asmenimis. Ji su tėvu bendraudavo, atvažiuodavo jo aplankyti, jam mirus, padėjo palaidoti, lanko kapą. Tačiau niekada su tėvu nebuvo kalbos, kad seneliai turėjo žemės. Iš nekilnojamojo turto registro išraše nurodytų žemės sklypo savininkų, ji žino tik V. D., kuri yra jos pusseserė, o kaip žemės sklypo dalys priklauso UAB „Ž. a.“ ir ŽŪB „G.“ nežino, bet mano, kad ją pasidalino visi senelių vaikai, o po to galėjo kažkam perleisti jie patys, ar jų vaikai. Į notarų biurą po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė, nes jokio registruotino turto tėvas neturėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė neprieštaraujantys, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas S. J. palikimui priimti, bei prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra (18-22 b. l.).
Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (26 b. l.).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, o teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad sutinka su tuo, ką pasakė pareiškėja.
Suinteresuotas asmuo D. Č. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, o teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad sutinka su tuo, ką pasakė pareiškėja, nes ji kaip mažiausia iš vaikų, gyveno su mama, tėvams pradėjus gyventi atskirai dar gerokai anksčiau iki santuokos nutraukimo ir mažai su tėvu bendravo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1-3 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).
Iš pareiškėjos L. P. pareiškimo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, pačios pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėja L. P. ir suinteresuoti asmenys A. V. bei D. Č. yra seserys, o jų tėvai G. J. ir S. J. yra mirę. Po pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvo S. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties nebuvo jokio registruotino turto. Tačiau po jo mirties 2000-06-19 apskrities viršininko sprendimu Nr. 65-9759 jam buvo atkurta nuosavybės teisė į 164/896 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 6588-0002-0129, esančio Pakruojo rajono savivaldybėje, R. seniūnijoje, T. kaime (10-11 b. l.). Pakruojo rajono I-mo notaro biuro notarė išdavė 2015 m. vasario 27 d. liudijimą, kad notaro biure nėra užvestos paveldėjimo bylos ir niekas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo po S. J. mirties nesikreipė (4 b. l.). Iš Pumpėnų seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėja L. P. gyvena Pasvalio rajono savivaldybėje, P. seniūnijoje, G. kaime (9 b. l.).
Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).
Teismas, įvertinęs šioje byloje nurodytus pareiškėjos (kuriems pritarė suinteresuoti asmenys) argumentus dėl priežasčių, pripažintinų pagrindu atnaujinti jai įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, laiko reikšminga tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvai G. J. ir S. J. iki tėvo mirties (duomenys neskelbtini) apie 20 metų gyveno atskirai, iš pradžių neišsituokę, o po to išsituokę, ir visi jų vaikai gyveno arba jau atskirai, sukūrę savo šeimas, arba su mama G. J., o su tėvu bendravo mažiau. Taip pat šalių paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad jų tėvas S. J. gyveno Pakruojo rajone, T. kaime su sugyventine, kad po jo mirties jokio registruotino turto nebuvo, todėl niekas iš vaikų dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė bei kad tėvas niekada vaikams nebuvo sakęs apie senelių turimą žemę ir kad nuosavybės teisė į žemę tėvui buvo atkurta jau po mirties. Šie duomenys, teismo vertinimu, patvirtina pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nurodomas aplinkybes, jog jos gyveno nuo tėvo atskirai, su juo retai bendravo ir apie jam atkurtą nuosavybės teisę į žemę nežinojo, dėl ko negalėjo laiku ir tinkamai, remiantis įstatymo normomis, įgyvendinti savo subjektines teises, susijusias su paveldėjimo teisiniais santykiais. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys (jos seserys) būtų išreiškę norą atsisakyti tėvo S. J. palikimo. Bylos duomenys taip pat neginčijamai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju iki šiol nėra įpėdinių, priėmusių S. J. palikimą, ir nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, t. y., S. J. palikimo tinkamai ir laiku niekas nepriėmė (CK 5.2 str., 5.50 str., 5.62 str., 5.66-5.67 str., 36 b. l.), todėl pareiškėja dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo reikalais, atnaujinus jiems praleistą terminą (CK 5.57 str.). Taigi, termino atnaujinimas šiuo atveju neturės įtakos kitų asmenų teisėtiems interesams bei viešajam interesui. Todėl, teismo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjai, kaip pirmos eilės įpėdinei (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), paveldėti turtą, likusį po jos tėvo S. J. mirties.
Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei paprotine teise, konstatuoja, jog pareiškėja L. P. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir atnaujintinas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po jos tėvo S. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti (CK 5.57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292, 334-335, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjai L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą S. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.