- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2-235-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01152-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litrental“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litrental“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Litrental“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Losrita“ 48 460,24 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinio reikalavimus pripažino, tačiau nurodė, jog dėl prastos finansinės padėties negali iš karto atsiskaityti su ieškove. Dėl nurodytos priežasties pareiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir prašė teismo sprendimą atidėti iki 2023 metų ir išdėstyti 11 mokėjimų.
3. Atsakovė nurodė, kad 2020 metais prasidėjusi COVID-19 pandemija, vėliau logistinė krizė ir karas Ukrainoje sustabdė visas statybinių medžiagų grandines, kainos pakilo, tačiau pradėti projektai turėjo būti baigti pagal 2020 metų kainas, nes užsakovai – valstybinės institucijos atsisakė kainas indeksuoti. Dėl nurodytų priežasčių penki projektai buvo baigti nuostolingai, šiuo metu bendrovė balansuoja, kad galėtų išgyventi ir tęsti veiklą. Pažymėjo, jog tam tikslui būtina ne tik atsiskaitinėti su kreditoriais, bet ir realiai vykdyti veiklą ir gauti pajamų, o kartu ir mokėti mokesčius, pirkti medžiagas ir pan. Šiuo metu iš atsakovės priverstine tvarka yra vykdomi du išieškojimai iš pasirašytų taikos sutarčių, su kitais kreditoriais siekiama atsiskaityti ir tartis. Derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo su ieškove nutrūko dėl paskelbtos neigiamos informacijos apie bendrovę ir tokio veiksmo sukeltų pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Litrental“ iš atsakovės UAB „Losrita“ 47 706,53 Eur skolos, 753,71 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 238,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.
Atsiliepimas
5. Teismas nurodė, kad atsakovė ieškovei jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar apimties byloje nepareiškė, su jai pareikštais reikalavimais sutiko pripažindama ieškinį (tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžio metu), todėl ieškovės reikalavimai dėl skolos, sutartinių netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti pilnai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vertindamas atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir jo išdėstymo, teismas pažymėjo, kad yra labiau tikėtina, jog dėl esamos turtinės padėties atsakovė šiuo metu yra finansiškai nepajėgi iš karto atsiskaityti su atsakove, nes, kaip matyti iš atsakovės finansinių dokumentų, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. atsakovė patyrė 90 952 Eur nuostolį, jai priklausantys žemės sklypai sutartinės hipotekos pagrindu yra įkeisti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl negali būti parduoti siekiant atsiskaityti su ieškove. Duomenų apie kitą finansinį turtą, iš kurio atsakovė galėtų atsiskaityti su ieškove, byloje nėra. Esant tokiai situacijai, teismas konstatavo, jog yra viena iš būtinų sąlygų taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą.
7. Kita vertus, teismas nustatė, jog atsakovė nepateikė duomenų, iš kokių išteklių ketina atsiskaityti su kreditoriais, darbuotojais ir toliau vykdyti veiklą. Nors atsakovė pateikė į bylą kelias vykdomas rangos sutartis, tačiau byloje nėra duomenų, kokias pajamas iš jų atsakovė generuoja, ar jų lieka po skolų nurašymo priverstine tvarka. Atsakovės įsiskolinimas susidarė 2022 m. gegužės ir liepos mėnesiais, atsakovė skolą pripažino, tačiau jokių mokėjimų skolai sumažinti iki šiol neatliko, įsiskolinimo sumos net iš dalies nesumažino, todėl, teismo vertinimu, nėra teisinių prielaidų tikėtis, jog, atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimą, jis bus realiai vykdomas ir įvykdytas savanoriškai.
8. Be to, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 12 mėnesių iš esmės sumenkintų patį teismo sprendimą, nes įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas nepagrįstai ilgam laikui, kas yra netoleruotina, prieštarauja pamatiniam teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principui. Įvertinus tai, jog ieškovė jau pusę metų negauna atlyginimo už atliktus rangos darbus, sprendimo įvykdymo išdėstymas dar vieneriems metams neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų, būtų iškreipta šalių pusiausvyra, nes ieškovė iš esmės neatlygintinai kredituotų atsakovę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra įstatyme nustatytų pagrindų sprendimo įvykdymo išdėstymui, todėl prašymą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Losrita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą dalyje dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai reikalauja atsakovę pateikti duomenis apie tai, kokias pajamas ji generuoja iš rangos sutarčių, ar lėšų lieka po skolų nurašymo priverstine tvarka. Šie duomenys yra pertekliniai, be to, sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį.
9.2. Teismui turėjo pakakti atsakovės pateiktų rangos sutarčių, nes jos yra gana didelės vertės ir iš jų aišku, jog tai yra ne vienos dienos projektai, o ilgalaikės sutartys. Jas vykdant, per 12 mėnesių atsakovė visiškai galės atsiskaityti su ieškove.
9.3. Iš pateiktų rangos sutarčių galima daryti išvadą, kad atsakovė yra gyvybinga ir pajėgi atsiskaityti su ieškove išdėstant sprendimo įvykdymą dalimis. Atsakovės kas mėnesį mokėtini įsiskolinimai yra daug mažesni nei pagal rangos sutartis kas mėnesį gautinos sumos. 247 874,34 Eur per mėnesį pagal rangos sutartis gautina suma yra pakankama išmokėti atlyginimus darbuotojams, sumokėti mokesčius, skolas ir skirti lėšų veiklai. Taigi, atsakovei vykdant tris rangos sutartis teismo sprendimas nebus niekaip sumenkintas, o, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, atsakovė turės pakankamai lėšų. Tik išdėsčius skolos ieškovei mokėjimą dalimis atsakovė galės atsiskaityti su ieškove. Šiuo atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos spendimo įvykdymo išdėstymui.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime ieškovė UAB „Litrental“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
10.1. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai subjektai, kurie veikia rinkos sąlygomis, ir bet koks nepagrįstas teismo įsikišimas dėl vykdymo išdėstymo gali iškraipyti konkurenciją bei suteikti nepagrįstą pranašumą kitai šaliai ar prieš trečiuosius asmenis. Apeliaciniame skunde atsakovė pripažįsta, kad ji su ieškove yra konkurentės, veikiančios toje pačioje rinkoje. Ieškovė jokių atsiskaitymo nuolaidų ar lengvatų prieš trečiuosius asmenis nėra gavusi, todėl atsakovės prašomas sprendimo įvykdymo išdėstymas atsakovei suteiktų privilegijuotą poziciją ieškovės atžvilgiu.
10.2. Atsakovė grindžia galėjimą atkurti savo mokumą sutartimis, kurias ji pateikė teismui, tačiau pats sutarčių buvimo faktas nėra pagrindas manyti, kad mokumas bus atkurtas. Sutartys turi būti pelningos, jog, atsiskaičius su darbuotojais ir tiekėjais, atsakovei dar liktų lėšų atsiskaitymui su kreditoriais pagal įsisenėjusius įsiskolinimus. Atsakovė informaciją apie pateiktų sutarčių pelningumą atsisakė pateikti motyvuodama konfidencialumu.
10.3. Pajamas pagal atsakovės minimas rangos sutartis dar reikia gauti, t. y. tinkamai įvykdyti sutartis be pritaikomų baudų, sutarčių nutraukimo dėl netinkamo jų vykdymo ir pan. Be to, iš atsakovės apeliacinio skundo galima spręsti, jog atsakovė ne tik neturi lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, bet neturi ir iš ko atsiskaityti su savo darbuotojais, taigi, labai tikėtina, kad nebus kam sutartis įvykdyti, nes darbuotojai tiesiog paliks bendrovę, jei jiems nebus mokamas darbo užmokestis. Tad galimybės atkurti mokumą atsakovei yra labiau hipotetinės, o ne realios.
10.4. Atsakovė visą laiką piktnaudžiavo padėtimi dėl įsiskolinimų ieškovei. Nepavykus pasiekti taikos sutarties su ieškove dėl to, kad atsakovės pasiūlytos sąlygos ieškovei pasirodė nepriimtinos, atsakovo atstovas žodžiu buvo pareiškęs, jog jam labiau apsimoka tokiu atveju pratęsti teisminio bylinėjimosi procesą, paduodant kad ir teisiškai nepagrįstą apeliacinį skundą, kas leistų bent pusmečiui ar daugiau užtęsti klausimą iki sprendimo įsiteisėjimo. Be to, atsakovė yra pilnai gavusi atsiskaitymą iš užsakovo pagal darbus, kuriuos vykdė ieškovė, ir todėl turėjo lėšų atsiskaityti su subrangovu – ieškove, tačiau piktybiškai vengė tai padaryti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu nėra skundžiama kita Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalis – kurioje ieškinys yra patenkintas, todėl dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl teikiamų naujų įrodymų priėmimo
13. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus naujus įrodymus – atsakovės banko sąskaitos išrašą, išrašą iš Turto arešto aktų registro, pažymą apie grynųjų pinigų likutį – kuriais grindžia prašymus dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir sprendimo įvykdymo išdėstymo.
14. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė atsakovės siųstą raštą, kuriuo ieškovė informuojama apie ketinimą atsakovei inicijuoti nemokumo procesą.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Prašydama pridėti prie bylos medžiagos naujus įrodymus apeliantė nepagrindžia, dėl kokių priežasčių jie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teikiamais įrodymais atsakovė grindžia prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir sprendimo įvykdymo išdėstymo, t. y. atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo. Šie įrodymai pateikti kartu su apeliaciniu skundu ir ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti, dokumentų apimtis nėra didelė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie dokumentai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir gali būti priimti. Ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas raštas sudarytas jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, jo apimtis taip pat nėra didelė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jo priėmimas taip pat neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovės ir ieškovės kartu naujai teikiami įrodymai priimami ir nagrinėjami kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo
17. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.
18. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi, bet koks nukrypimas nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos taikytinas labai ribotais atvejais.
19. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Todėl teismas, spręsdamas tokį prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
21. Šiuo atveju atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymą atidėti iki 2023 metų ir išdėstyti 11 mokėjimų. Pasak atsakovės, dėl sunkios finansinės padėties atsakovė teismo sprendimą galėtų įvykdyti dalimis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės finansinė padėtis yra pakankamai sunki, tačiau atsakovė nepagrindė galimybės teismo sprendimą įvykdyti ateityje. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi atsakovė yra sudariusi ilgalaikes rangos sutartis, kurias įvykdžiusi, galės atsiskaityti su ieškove.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytas pagrindas taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą.
23. Apeliantė savo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindžia sunkia finansine būkle, tačiau vien tokių aplinkybių nustatymas, kaip nurodoma ir kasacinio teismo praktikoje, savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti atsižvelgta į kitos šalies (išieškotojos) interesus ir į pagrindinius civilinės teisės principus, kurie, jeigu būtų patenkintas apeliantės prašymas, galėtų būti pažeisti.
24. Apeliantė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę būklę, bet ir įrodyti, kad jos finansinė būklė ateityje pagerės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovės į bylą pateikti duomenys nėra pakankami, jog iš jų būtų galima neabejotinai spręsti dėl atsakovės finansinės būklės pagerėjimo perspektyvų (CPK 178 straipsnis).
25. Atsakovė savo galimybes ateityje įvykdyti sprendimą sieja su sudarytomis rangos sutartimis, tačiau, kaip teisingai pažymi ieškovė, pats sutarčių buvimo faktas nėra pagrindas manyti, kad mokumas bus atkurtas, nes sutartys turi būti pelningos, t. y., jog atsiskaičius su darbuotojais ir tiekėjais atsakovei dar liktų lėšų atsiskaitymui su kreditoriais pagal turimus įsiskolinimus, be to, jos turi būti tinkamai įvykdytos. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų apie realų darbų vykdymą, pajamų pagal rangos sutartis gavimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė įrodė, jog šių sutarčių pagrindu ji gaus lėšas, kurias galės skirti teismo sprendimo dėl skolos ieškovei priteisimo įvykdymui.
26. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovės (kaip skolininkės, atsakovės) atžvilgiu vien 2023 metais inicijuota virš 20 bylų; atsakovė teigia neturinti lėšų 50 Eur žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti; atsakovė savo kreditorius informavo apie nemokumo (restruktūrizavimo) bylos atsakovės atžvilgiu iniciavimą; byloje yra duomenų, kad atsakovė nevykdo su kitais kreditoriais pasirašytų taikos sutarčių, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimo įvykdymo išdėstymas neužtikrintų tinkamo sprendimo įvykdymo ateityje.
27. Teismo vertinimu, atsakovės verslo sprendimai negali riboti jos kontrahento teisės laiku gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. Iš atsakovės priteista skola ieškovei yra reikšmingo dydžio, kurios mokėjimo išdėstymas beveik vienerių metų terminui, nepagrindus išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų įvykdymo tvarkos, neatitinka ieškovės interesų ir nedera su kasacinio teismo išaiškinimais dėl CPK 284 straipsnio taikymo sąlygų. Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, šalys yra tarpusavyje konkuruojantys juridiniai asmenys, todėl sprendimo įvykdymo išdėstymas suteiktų nepagrįstą konkurencinį pranašumą atsakovei. Konstatavus tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstomis laiko pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sprendimo dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Teismo išvadų teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo argumentais ir naujais priimtais įrodymais nepaneigtas, todėl skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista.
28. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės prašyme dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nurodytus argumentus bei įrodymus, prašymą išsprendė teisingai, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.